2016-02-15 Nr. AB-3718-3-62-3-01225-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-790-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01225-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 5–8, 101).

Pareiškėjas paaiškino, kad bausmės atlikimo sąlygos Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) neatitinka galiojančių teisės aktų, tarptautinių konvencijų. Sąlygos yra nežmoniškos, kankinančios, žeminančios orumą. Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 1 d. pažymoje – atsakyme Nr. 2-2934-7 (4.11) nurodyta, kad, atlikus kontrolę 15 ir 16 būrių gyvenamosiose patalpose ir virtuvėje, buvo aptikta daug buitinių parazitų (kraujasiurbių blakių ir tarakonų). Nustatyti pažeidimai nepašalinti. Be to, Pravieniškių PN-AK nesutvarkyta ventiliacija. Sanitariniai mazgai nedezinfekuoti, nešvarūs, sanitariniame mazge įrengtas 16,21 kv. m tualetas, kuriame yra 6 unitazai ir 4 pisuarai, 13,83 kv. m. prausykloje įrengtos 8 praustuvės, kurios skirtos naudotis viso būrio nuteistiesiems. Taip pat atsakovas neužtikrino patalynės skalbimo paslaugų, neaprūpina skalbiniais, rankšluosčiais, higienos priemonėmis. Tai įrodo, jog pareiškėjas bausmę atlieka antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis ir dėl to patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, pablogėjo sveikata. Atsakovas minėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29, 33 straipsnių, Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), reikalavimus.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą (b. l. 12–15, 110–113) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę, todėl šie reikalavimai Pravieniškių PN-AK yra užtikrinti. Pataisos namų išduota patalynė nuteistiesiems keičiama kartą per savaitę, dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Pravieniškių PN-AK 2014 m. liepos 29 d. yra sudarę paslaugų teikimo sutartį Nr. 76-112 su UAB „Vilniaus skalbykla“ dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo, todėl patalynė nuteistiesiems keičiama vieną kartą per savaitę.

Taip pat Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-216 „Dėl patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra numatyta galimybė nuteistiesiems, kurie raštu atsisako Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 2 dalimi numatytos patalynės, naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduota patalyne. Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę, dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Pagal HN 76:2010 vandens šildytuvų (boilerių) įrengimas būriuose nėra numatytas ir privalomas, tačiau Pravieniškių PN-AK, siekdami pagerinti nuteistųjų laikymo sąlygas, 16 būryje įrengė vandens šildytuvą, todėl šio būrio nuteistiesiems trukdžių išsiskalbti asmeninius daiktus tikrai nėra.

HN 76:2010 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėjo, kad 16 būrio gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Sanitariniame mazge įrengtas 16,21 kv. m tualetas, kuriame įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, 13,83 kv. m prausykloje įrengtos 9 praustuvės praustis ir 4 praustuvės, skirtos plauti kojas. Viena praustuvė buvo sudaužyta ir laikinai, kol buvo vykdomos pirkimo procedūros, neveikė. Šiuo metu sudaužytoji praustuvė pakeista nauja.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ vienam nuteistajam išduodama: skalbiamasis muilas – 200 g – vieną kartą per mėnesį; tualetinis muilas – 100 g – vieną kartą per mėnesį; tualetinis popierius – 1 rulonas – vieną kartą per mėnesį.

Kiekvienam nuteistajam, tame tarpe ir pareiškėjui, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Be to, vadovaujantis HN 76:2010 58 punkto nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei vykdyti visoms, susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimu įstaigoms privalomus NH 76:2010 reikalavimus. Pravieniškių PN-AK direktorius 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buitinių pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolė administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai. Budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus medikus kreipėsi dėl nežymių susirgimų bei uždegimų (t. y. (duomenys neskelbtini) ir kt.).

Atsakovo nuomone, šie susirgimai nėra susiję su laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, kad dėl laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK pablogėjo jo sveikatos būklė, nepateikė pastarąjį savo teiginį patvirtinančių duomenų ar dokumentų.

Be to, Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 1 d. pažymoje – atsakyme Nr. 2-2934-7 (4.11) nurodyti pažeidimai, kad atlikus kontrolę 15 ir 16 būrių gyvenamosiose patalpose ir virtuvėje, buvo aptikta buitinių parazitų ir nustatytas HN 76:2010 60 punkto pažeidimas, pašalinti iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. bei atlikta kenkėjų naikinimo kontrolė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu (b. l. 144–148) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246–6.249 straipsniais. Pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normą HN 76:2010 ir kt.), jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos higienos ir sanitarinės bausmės atlikimo sąlygos. Kaip vieną iš pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas patalpose, kuriose Kauno visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą 2014 m. rugpjūčio 1 d. pažymoje – atsakyme Nr. 2-2934-7 (4.11) nurodė pažeidimus, 15 ir 16 būrių gyvenamosiose patalpose ir virtuvėje buvo aptikta buitinių parazitų ir nustatytas HN 76:2010 60 punkto pažeidimas.

Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. 2-ame lokaliniame sektoriuje 14 ir 16 būriuose. Kauno visuomenės sveikatos centras 2014 m. liepos 29 d. atliko operatyviąją kontrolę dėl Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 16 būrio gyvenamųjų patalpų švaros bei galimai esamų buitinių parazitų laisvės atėmimo vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėto būrio gyvenamosios patalpos buvo švarios. Pažymėta, kad vadovaujantis HN 76:2010 58 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys yra aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Kontrolės metu nustatyta, kad profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinsekcija) 15 ir 16 būryje buvo atliktas 2014 m. liepos 28 d. (pagal pateiktą graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalą). Patalpų dezinsekciją ir deratizaciją atlieka įmonė, kuri turi licenciją verstis privalomuoju profilaktiniu aplinkos kenksmingumo pašalinimu. Tačiau patikrinus 15 ir 16 būrio patalpas (gyvenamąsias patalpas ir virtuvę) buvo aptikta daug buitinių parazitų (blakių ir tarakonų), tai neatitinka HN 76:2010 60 punkto reikalavimų. Su patikrinimo rezultatais supažindinti atsakingi asmenys, jie įpareigoti 15 ir 16 būriuose atlikti dezinsekciją iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. S-21575 informavo Kauno visuomenės sveikatos centrą, kad nustatytas HN 76:2010 60 punkto pažeidimas yra pašalintas bei atlikta kenkėjų naikinimo kontrolė.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę. Bylos duomenys patvirtino, kad šių reikalavimų Pravieniškių PN-AK yra laikomasi. Pravieniškių PN-AK išduota patalynė nuteistiesiems keičiama kartą per savaitę – dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Pravieniškių PN-AK 2014 m. liepos 29 d. yra sudarę paslaugų teikimo sutartį Nr. 76-112 su UAB „Vilniaus skalbykla“ dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-216 patvirtintame Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos apraše numatyta galimybė nuteistiesiems, kurie raštu atsisako BVK 173 straipsnio 2 dalimi numatytos patalynės, naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduota patalyne. Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę – dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Pagal HN 76:2010 vandens šildytuvų (boilerių) įrengimas būriuose nėra numatytas ir privalomas, tačiau Pravieniškių PN-AK, siekdami pagerinti nuteistųjų laikymo sąlygas, 16 būryje įrengė vandens šildytuvą (šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjas), todėl šio būrio nuteistiesiems trukdžių išsiskalbti asmeninius daiktus nėra.

HN 76:2010 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovė nurodė, jog 16 būrio gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, šios aplinkybės iš esmės pareiškėjas taip pat neginčijo.

HN 76:2010 nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų dušo, sanitarinių mazgų patalpų ploto. Minėtuose teisės aktuose taip pat nenurodytas ir minimalus bendras šių patalpų plotas. Atsakovas neginčijo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog sanitariniame mazge įrengtas 16,21 kv. m tualetas, kuriame įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai; 13,83 kv. m prausykloje įrengtos 9 praustuvės praustis ir 4 praustuvės, skirtos plauti kojas. Viena praustuvė buvo sudaužyta ir laikinai, kol buvo vykdomos pirkimo procedūros, neveikė. Taip pat atsakovas nurodė, jog šiuo metu sudaužytoji praustuvė pakeista nauja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ vienam nuteistajam išduodama: skalbiamasis muilas – 200 g – vieną kartą per mėnesį; tualetinis muilas – 100 g – vieną kartą per mėnesį; tualetinis popierius – 1 rulonas – vieną kartą per mėnesį. Kiekvienam nuteistajam, tame tarpe ir pareiškėjui, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog asmens higienos priemonėmis Pravieniškių PN-AK esantys nuteistieji aprūpinami pažeidžiant nustatytas normas.

Pažymėta, kad HN 76:2010 58 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei vykdyti visoms, susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimu įstaigoms privalomus Lietuvos higienos normų NH 76:2010 reikalavimus. Pravieniškių PN-AK direktorius 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buitinių pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka. BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolė administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai. Budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Taigi, minėti teises aktai numato, kad įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, tame tarpe ir sanitarinius mazgus, turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. 2-osios valdybos dezinfekcinių priemonių išdavimo žurnalo kopija patvirtina, jog nuteistiesiems tam tikslui išduodamos atitinkamos dezinfekcinės priemonės.

Pareiškėjas pats pažymėjo, kad atsakovas HN 76:2010 22 punkto pažeidimą yra pašalinęs ir yra pakabinęs 3 papildomus šviestuvus, užtikrinant dirbtinės apšvietos reikalavimus. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovo patekti defektiniai aktai.

Siekdamas užtikrinti teisės aktais reglamentuotas bausmės atlikimo sąlygas, atsakovas su specializuota įmone pasirašė sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kurie duotų pakankamą pagrindą išvadai, jog minėtos sutarties šalys nesilaiko. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas patvirtino, kad periodiškai arba pagal poreikį graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų naikinimo darbai atliekami.

Bylos duomenys taip pat patvirtino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus medikus kreipėsi dėl nežymių susirgimų bei uždegimų (t. y. (duomenys neskelbtini) ir kt. Teismo nuomone, šie susirgimai nėra susiję su laisvės atėmimo bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK sąlygomis. Duomenų, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (duomenys neskelbtini) pareiškėjas susirgo būdamas Pravieniškių PN-AK, nebuvo, jų nepateikė ir pareiškėjas.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų Pravieniškių PN-AK yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas J. S. apeliaciniu skundu (b. l. 154–157) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo teiginys, jog patalynė yra skalbiama kartą per savaitę, yra melas. Unitazų, praustuvių kiekis neatitinka Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų. Tvirtina, jog ir atsakovo teiginys, kad kiekvieną kartą, einant praustis į dušą, išduodama 30 g muilo, yra melas. Teigia, kad jokiu valymo inventoriumi Pravieniškių PN-AK administracija neaprūpina. Pareiškėjas daugybę kartų yra kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos skyrių dėl įvairių sveikatos susirgimų. Mano, kad teismas pareiškėją diskriminavo dėl jo socialinės padėties. Nurodo, kad nesutinka su visais argumentais, kuriuos atmetė pirmosios instancijos teismas, kadangi šis atmetimas nemotyvuotas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 180–182) prašo J. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad apeliacinis skundas nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas svariais argumentais, nurodyti teiginiai iš esmės deklaratyvaus pobūdžio. Tvirtina, jog Pravieniškių PN-AK griežtai laikomasi reikalavimų, susijusių su patalynės skalbimu. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias su patalynės skalbimu laisvės atėmimo vietoje, būrio, kuriame laivės atėmimo bausmės atlikimo metu gyvena pareiškėjas, nuteistiesiems nėra jokių trukdžių išsiskalbti asmeninius daiktus, taip pat kad bylos duomenys patvirtina, jog reikalavimų dėl nuteistiesiems išduodamos patalynės skalbimo pataisos namuose yra laikomasi. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog asmens higienos priemonėmis pataisos namuose esantys nuteistieji aprūpinami pažeidžiant nustatytas teisės aktuose normas, o dezinfekcinių priemonių išdavimo žurnalo kopija patvirtina, kad nuteistiesiems tam tikslui, jog jie palaikytų švarą ir tvarką, kaip tai numatyta atitinkamuose lokaliniuose pataisos įstaigos aktuose, išduodamos atitinkamos dezinfekcinės priemonės. Nors pareiškėjas nesutinka, kad jo sveikatos sutrikimai buvo nežymūs, tačiau iš Sveikatos priežiūros tarnybos, veikiančios Pravieniškių PN-AK, medikų pateiktų duomenų matyti, kad jis kreipėsi tik dėl nežymių susirgimų ir uždegimų. Pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, pažeidęs kokias nors procesinės ar materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų Pravieniškių PN-AK yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą siejo su graužikų ir parazitų gyvenamosiose patalpose buvimu. Nustatyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atlieka nuo 2011 m. spalio 26 d.; pareiškėjas nuo 2013 m. liepos 15 d. buvo apgyvendintas 16 būrio 2 brigadoje (b. l. 53–54). Kauno visuomenės sveikatos centras 2014 m. liepos 29 d. operatyviosios kontrolės metu, patikrinus 15 ir 16 būrio patalpas, nustatė Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, pagal kurį laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimą (2014 m. liepos 31 d. patikrinimo aktas Nr. 36-1215(7), b. l. 29–30). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 22–23), ši bendrovė reguliariai atlieka graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbus Pravieniškių PN-AK patalpose, taip pat ir 15 bei 16 būriuose (b. l. 24–26, 28, 31–37). Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. S-21575 informavo Kauno visuomenės sveikatos centrą, kad nustatytas HN 76:2010 60 punkto pažeidimas yra pašalintas bei atlikta kenkėjų naikinimo kontrolė (b. l. 27–28). Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN-AK aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, graužikų ir kitų buitinių parazitų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad graužikai ir buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet nuteistieji.

Dėl kitų pareiškėjo skunde išvardintų teiginių, kuriais jis grindė prašomą atlyginti neturtinę žalą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, laikydamasis ABTĮ nuostatų, ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės tik bendro pobūdžio tvirtinimu, jog atsakovo teiginiai yra melagingi, nedetalizuodamas šio savo teiginio: pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė tam tikrų HN 76:2010 punktų nuostatas ir teigė, jog jų neatitiko jo laikymo sąlygos Pravieniškių PN-AK.

Tačiau tokius pareiškėjo teiginius paneigia bylos duomenys: pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nebuvo užtikrintos patalynės skalbimo paslaugos: atsakovas nurodė, jog pataisos namuose išduota patalynė nuteistiesiems keičiama kartą per savaitę, dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku (b. l. 18, 38–41, 47–48). Pravieniškių PN-AK yra sudarę skalbimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-112 su UAB „Vilniaus skalbykla“ dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo, kurioje (1.4 p.) numatyta, kad skalbiniai paimami kiekvieną savaitę (b. l. 60–65).

Be to, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-216 patvirtintame Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos apraše numatyta galimybė nuteistiesiems, kurie raštu atsisako BVK 173 straipsnio 2 dalimi numatytos patalynės, naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduota patalyne, numatyta jos skalbimo ir dezinfekcijos tvarka (b. l. 40–41). 16 būryje yra įrengtas vandens šildytuvas, taigi, nuteistieji turi galimybę asmeninius daiktus išsiskalbti ir patys; taip pat skunde pareiškėjas abstrakčiai teigia, kad ventiliacija nesutvarkyta, tačiau atsakovas nurodė, jog 16 būrio gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kas atitinka HN 76:2010 24 punkto, kuriame numatyta, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, reikalavimus;

HN 76:2010 58 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei vykdyti visoms, susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoms privalomus Lietuvos higienos normų NH 76:2010 reikalavimus. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad valymo inventoriumi Pravieniškių PN-AK administracija neaprūpina, paneigia bylos duomenys: Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. liepos 31 d. patikrinimo akte Nr. 36-1215(7) nurodyta, kad 15 ir 16 būrių gyvenamosios patalpos švarios, asmenys yra aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (b. l. 29–30).

Be to, 2-osios valdybos dezinfekcinių priemonių išdavimo žurnalo kopija patvirtina, jog nuteistiesiems išduodamos dezinfekcinės priemonės (b. l. 122–135). Pažymoje apie J. S. laikymo sąlygas (b. l. 114–115) nurodyta, kad higienos priemonės išduodamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog asmens higienos priemonėmis nuteistieji būtų aprūpinami pažeidžiant nustatytas normas; pareiškėjas skunde tik įvardijo faktą dėl sanitarinio mazgo ploto, tualetų, praustuvių skaičiaus sanitariniame mazge, tačiau niekaip nedetalizavo, kokiu būdu tai pažeidžia jo teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundo argumentai yra subjektyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais, dėl ko nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik esant trims sąlygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimas eliminuoja reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo bei teisinį poreikį svarstyti dėl kitų atsakomybės sąlygų buvimo. Todėl konstatavus, kad atsakovas veikė įstatymų nustatytose ribose, jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą, neatliko, reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkintini, neanalizavus kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl šiuo atveju nenustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos, nesant viešosios atsakomybės sąlygų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan