7d65f6dc-e5af-44a8-acfe-5ed32b7341f2 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-309/2012                                                    Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00671-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1., 1.1.7.2.5., 1.1.8.1., 1.2.4.8.1., 2.1.15.1.2., 2.4.7. (S)                                   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                       N U T A R T I S                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2012 m. vasario 8 d.                                                   Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J.

L. atstovei pagal įstatymÄ R. L.,gynėjui advokatui Modestui Å važui,nuteistajam R. D.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis.

Priteista iÅ¡ R. D. nukentėjusiojo J. L. naudai 2000 (du tÅ«kstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: R. D. nuteistas už tai, kad 2011-05-05 apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ties rÅ«bine, tyčiniu įžūliu elgesiu, rankos delnu sudavė vienÄ smÅ«gį J. L. į nosį, taip sukėlė nukentėjusiajam J. L. fizinį skausmÄ bei demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-16 nuosprendį ir jo veikÄ perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio l dalį; sumažinti neturtinės žalos atlyginimo sumÄ , o nesant perkvalifikavimo pagrindų suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo veikÄ pagal BK 284 straipsnio l dalį ir teigia, kad jo tikslas nebuvo sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tai, pasak nuteistojo, įrodo tai, kad teismo posėdžio metu jis parodė, kad prie rÅ«binės sutiko J.

L. ir apžiÅ«rėjęs, kad niekas nemato, priėjo prie jo ir trenkė jam į nosį. Taip pat nurodo, kad norint kvalifikuoti veikÄ pagal šį BK straipsnį turi atsirasti padariniai (sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka), tai, nuteistojo nuomone, Å¡iuo atveju nustatyta. Nurodo, jog specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam J. L. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas, ir tai, pasak apelianto, reiÅ¡kia tik fizinio skausmo sukėlimÄ . Toliau, plėtodamas savo argumentus, nuteistasis vadovaujasi LAT baudžiamÄ ja byla Nr. 2K-159/2009, kurioje teismas yra pažymėjęs, kad „Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Taikant Å¡iÄ normÄ , be kita ko, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡ojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytu, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų“. Taigi apeliantas mano, kad Å¡ie argumentai nulemia jo padarytos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.Dėl civilinio ieÅ¡kinio apeliantas nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu priteista 2000 Lt suma nukentėjusiajam, ir mano, kad teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, neįvertino jo socialinės padėties.

Nurodo, kad jis yra pirmo kurso studentas, nedirba, pajamų neturi, nekilnojamojo turto neturi ir teigia, kad jam pačiam reikalinga parama. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad sužalojimai nėra tęstinio pobÅ«džio, o nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis. Dėl jam skirtos bausmės nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas, todėl praÅ¡o dar kartÄ Ä¯vertinti jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , atsižvelgti į tai, kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, todėl praÅ¡o sutrumpinti laisvės apribojimo bausmės terminÄ .

Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. L. atstovė pagal įstatymÄ R. L. praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio nekeisti. Atsiliepime nurodo, kad R. D. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl veikos perkvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio l dalį prieÅ¡tarauja galiojančiai teisei, Aukščiausiojo teismo praktikai. Nurodo, jog R. D. minima LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009 tik įrodo Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio teisingumÄ , pripažįstant R.

D. kaltu pagal BK 284 straipsnio l dalį. Taip pat nurodo, kad byloje nustatyta, kad tuo metu, kai R. D. sumušė J. L., su juo buvo bendraklasiai E. K. ir E. o jo elgesys nebuvo provokuojantis, kaip pažymima apeliaciniame skunde. Civilinio ieÅ¡kovo J. L. atstovės pagal įstatymÄ R. L. teigimu, R. D. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai ir praÅ¡ymas nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio l dalį neatitinka galiojančių tiesės normų, prieÅ¡tarauja galiojančiai teisei. Dėl priteisto civilinio ieÅ¡kinio nurodo, kad jo civilinį ieÅ¡kinį Å iaulių miesto apylinkės teismas sumažino, atsižvelgdamas į R.

D. turtinę bei socialinę padėtį ir padarė teisėtÄ sprendimÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad R. D. nusikaltimÄ padarė bÅ«damas pilnametis prieÅ¡ nepilnametį, niekada neatsiprašė ir nesidomėjo jo savijauta, nusikaltimÄ Ä¯vykdė tyčiniais veiksmais vieÅ¡oje vietoje, jo draugų akivaizdoje. Dėl nuteistajam skirtos bausmės nurodo, kad R. D. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nebuvo teigiamai charakterizuojamas, metų laikotarpiu tris kartus baustas už administracinės teisės pažeidimus, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ Â tenkinti, prokuroras, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. L. atstovė pagal įstatymÄ R. L. prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kiti nuosprendyje sprendžiami klausimai pagrįsti iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir nuteistojo apeliacinį skundÄ (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, ir daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ ir paskyrė jam tinkamÄ bausmę bei tinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Dėl Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo bÅ«ti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai.Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti bÅ«tent vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.

VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais. Bet kuris Å¡ių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis atliko dienos metu, gimnazijos patalpose, kurių priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

Iki įvykio nuteistasis R. D. gimnazijos valgykloje, kurioje budėtoju buvo nukentėjusysis, provokavo konfliktÄ , ant stalo iÅ¡pylė stiklinę su vandeniu. Po to gimnazijos patalpose, matant kartu su nukentėjusiuoju buvusiems dviems asmenims, naudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ , dėl to nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , patyrė neigiamas emocijas, pajuto grėsmę sau. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo R. D. veiksmuose nustatyti visi bÅ«tinieji vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, esÄ jis neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , yra deklaratyvÅ«s ir prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, kurios patvirtina bÅ«tent tokiÄ jo kaltės formÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti konkrečiai nenurodydamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009 ir kt.).

Nuteistasis R. D. savo veiksmais provokavo konfliktÄ , po to kitų asmenų akivaizdoje naudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ , suprato, kad tokiais veiksmais pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ir to norėjo. Atsakant į nuteistojo teiginį, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam J. L. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas, tai, pasak apelianto, reiÅ¡kia tik fizinio skausmo sukėlimÄ , pažymėtina, kad nustačius visus bÅ«tinus vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėties požymius, Å¡i aplinkybė nuteistojo veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, kadangi tiek fizinio skausmo sukėlimas, tiek nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 1 dalis), padaryti pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , atskirai neinkriminuojami, nes juos apima vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo norma (BK 284 straipsnio 1 dalis).Kitas apelianto skunde nurodytas teiginys, kad jis nukentėjusiajam J.

L. trenkė į nosį apsižvalgęs, ar niekas nemato, ir jo tikslas nebuvo sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ , neatitinka byloje esančių aplinkybių bei prieÅ¡tarauja teismų praktikai, kadangi bÅ«tent smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai ir laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.Dėl visų iÅ¡dėstytų aplinkybių kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantas betarpiÅ¡kai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymius, kurie, be kita ko, aiÅ¡kiai atskleidžia jo veikimÄ tiesiogine tyčia, todėl pakeisti Å¡iÄ nuosprendžio dalį ir jo veikÄ perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio l dalį, kaip to praÅ¡o R.

D., nėra pagrindo. Dėl paskirtos bausmės nuteistajam R. D.            Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , privalo vadovautis ir Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.                       Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. D. bausmę pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra.

Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad R. D. anksčiau neteistas, teisiamas pirmÄ kartÄ , jog metų laikotarpiu tris kartus baustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, tačiau studijuoja universitete, yra pirmo kurso studentas, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 4 dalis).

Teismas pripažino nuteistojo R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.            Už Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytos penkių rÅ«Å¡ių bausmės: vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas.

IÅ¡ to, kas paminėta, matyti, kad laisvės apribojimas – nėra pati griežčiausia iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. Be to, kaip matyti iÅ¡ nuteistajam paskirto laivės apribojimo bausmės dydžio (už Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ jam skirtas laisvės apribojimas devyniems mėnesiams), paskirto laisvės apribojimo dydis taipogi nelaikytinas per dideliu, kadangi jis yra mažesnis negu laisvės apribojimo už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ vidurkį (laisvės apribojimo už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų), dėl to pirmosios instancijos teismo paskirto laisvės apribojimo dydis taipogi nelaikytinas per griežtu.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, jau yra įvertinti pirmosios instancijos teismo skiriant jam bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas tais pačiais pagrindais negali skirti Å¡velnesnės bausmės nuteistajam ar, kaip to praÅ¡o nuteistasis, sutrumpinti jam skirtos laisvės apribojimo bausmės terminÄ .           Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, todėl R.

D. paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ ar dar labiau jÄ Å¡velninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl neturtinės žalos Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka ir su jam priteista 2000 Lt suma nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti, tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡kinio dėl nukentėjusiajam J. L. padarytos neturtinės žalos klausimÄ iÅ¡sprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu – neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Pagal minėtÄ normÄ teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumÄ . Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams;

žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis J. L. dėl nuteistojo R. D. neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalÄ padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijus.           Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį ir jo priteisimÄ nukentėjusiajam, teismas pakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikÅ¡mingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, atsižvelgė ne tik į nusikaltimÄ padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ , bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vertino aplinkybių visumÄ .

Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymų reikalavimų bei teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose nepažeidė, todėl keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus, nedirba, mokosi, neturi nekilnojamojo turto ir jam pačiam reikalinga parama, nėra pagrindas mažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimÄ .

Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis bÅ«tų nedarbingas, iÅ¡ ko seka, kad baigęs mokslus ir įgijęs specialybę, nuteistasis turės visas galimybes atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ .              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:            Nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                     Zigmas Kavaliauskas              Teisėjai                                                                                  Raimundas Jurgaitis                                                                                            Vidmantas Mylė