Legislator Case Law & Legislation
7d6545c8-9936-402f-9b4c-b7b1e9e5c8e2 AI generated

7d6545c8-9936-402f-9b4c-b7b1e9e5c8e2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7d6545c8-9936-402f-9b4c-b7b1e9e5c8e2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas padarė iÅ¡ esmės teisėtÄ , pagrįstÄ ir motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovo atstovų veiksmų ieÅ¡kovui buvo padaryta turtinės ir neturtinė žala, tačiau neatkreipė dėmesio į labai svarbų teisinį argumentÄ , kuris gali turėti įtakos iÅ¡vestinio reikalavimo dėl žalos dydžio nustatymo teisingam iÅ¡sprendimui. 1970-05-28 Europos Konvencijos dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai bausmę paskyrusi valstybė yra papraÅ¡iusi jÄ vykdyti, ji jau negali pati pradėti taikyti sankcijos, dėl kurios taikymo ji kreipėsi į kitÄ valstybę; bausmę paskyrusi valstybė gali pradėti taikyti sankcijÄ , kuri numato laisvės atėmimÄ , kai nuteistas asmuo jau yra sulaikytas jos teritorijoje praÅ¡ymo dėl vykdymo pateikimo metu. 2007-02-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vadovaudamasi 1970 m.

Legislator headnote

AI generated

7d6545c8-9936-402f-9b4c-b7b1e9e5c8e2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pažymėjo, kad minėtų institucijų pareigÅ«nai ieÅ¡kovo net neatsiprašė. Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad į Latvijos RespublikÄ dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo kreipėsi vadovaujantis 1970-05-28 Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, todėl nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, kad Lietuvos institucijos neteisėtai kreipėsi į Latvijos Respublikos teismÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                         Civilinė byla Nr. 2A-108/2013 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01461-2010-0                                   Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 3 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio KailiÅ«no, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. A. ir atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus bei prie atsakovo atstovo Policijos departamento apeliacinio skundo prisidėjusio atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pareiÅ¡kimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-177-619/2011 pagal ieÅ¡kovo A.

A. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. A. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) dėl žalos atlyginimo, kurį patikslinęs prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 2 116 Lt turtinę žalÄ , 200 000 Lt neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento ir Policijos departamento ieÅ¡kovas grindė CK 6.272 straipsniu, nurodydamas, jog dėl Å¡ių institucijų ir Kauno m. apylinkės teismo neteisėtų veiksmų ir neveikimo jam laikotarpiu nuo 2009-09-24 iki 2009-11-20 buvo neteisėtai atimta laisvė. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už vagystę laisvės atėmimu 1 metams ir 10 dienų, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams (BK 178 str. 2 d., 4 d.; 75 str.).

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti 1 metų ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu nuspręsta pripažinti ir vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimÄ baudžiamojoje byloje; 2008-07-13 jis buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje, atliko paskirtÄ bausmę ir 2009-03-20 paleistas po bausmės atlikimo.

Nurodė, jog 2009 m. birželį atvyko į Lietuvos RespublikÄ , 2009-09-24 buvo sulaikytas pagal minėtÄ Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendį bei Å¡io teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartį, ir pasiųstas į PravieniÅ¡kių 1 pataisos namus. IeÅ¡kovo teigimu, prie jo asmens bylos nebuvo pridėta jokių dokumentų, patvirtinančių bausmės atlikimÄ Latvijos Respublikoje. Nurodė, jog jį sulaikiusiems policijos pareigÅ«nams ir laisvės atėmimo vietos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad laisvės atėmimo bausmę jis jau yra atlikęs, tačiau pareigÅ«nai atsisakė patikrinti jo pareiÅ¡kimus.

IeÅ¡kovas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatÄ ; PravieniÅ¡kių 1 pataisos namų direktorius 2009-10-27 atsakymu ieÅ¡kovo advokatÄ informavo, kad ieÅ¡kovas bausmę atlieka pagrįstai. Gavęs iÅ¡ Latvijos Respublikos įkalinimo vietų valdybos pažymos kopijÄ , 2009-11-18 ieÅ¡kovo advokatas vėl kreipėsi į PravieniÅ¡kių 1 pataisos namų direktorių su praÅ¡ymu paleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietos visiÅ¡kai atlikus bausmę, tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta. 2009-11-18 ieÅ¡kovo advokatas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu paleisti jį iÅ¡ laisvės atėmimo vietos pilnai atlikus 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmę Latvijos Respublikoje;

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. priėmė nutartį, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendį bausmę yra pilnai atlikęs ir įpareigojo PravieniÅ¡kių 1-ųjų pataisos namų administracijÄ paleisti jį iÅ¡ pataisos namų, kaip atlikusį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. IeÅ¡kovas 2009-11-20 buvo paleistas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų, kuriuose be pagrindo buvo laikomas 58 dienas (laikotarpiu nuo 2009-09-24 iki 2010-11-20).

IeÅ¡kovo teigimu, Kauno miesto apylinkės teismas, iÅ¡siuntęs praÅ¡ymÄ Latvijos Jelgavos teismui dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio pripažinimo ir jo vykdymo, turėjo pasirÅ«pinti atgaliniu ryÅ¡iu, t. y. gauti informacijÄ iÅ¡ Latvijos Respublikos apie minėto nuosprendžio pripažinimÄ ir įvykdymÄ bei priimti reikiamus sprendimus, kad pripažinus ir įvykdžius minėtÄ nuosprendį Latvijoje, jis Lietuvos Respublikoje nebebÅ«tų vykdomas. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos asmenų paieÅ¡kos skyriaus pareigÅ«nai galėjo ir turėjo žinoti apie Latvijos Jelgavos teismui iÅ¡siųstÄ praÅ¡ymÄ pripažinti ir įvykdyti Kauno miesto teismo nuosprendį Latvijos Respublikos teritorijoje, o gavę iÅ¡ ieÅ¡kovo informacijÄ apie nuosprendžio įvykdymÄ , turėjo patikrinti tokiÄ informacijÄ .

Kalėjimų departamento pareigÅ«nai nerÅ«pestingai elgėsi su informacija, gauta iÅ¡ ieÅ¡kovo, t. y. ieÅ¡kovui teigiant, kad jis jau atliko bausmę Latvijoje, nepatikrino tokios informacijos, nors galėjo ir turėjo tai padaryti. Be to, ieÅ¡kovo teigimu, Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento, Kauno miesto apylinkės teismo ir Policijos departamento pareigÅ«nų veiksmai, priimant sprendimÄ kreiptis į Latvijos RespublikÄ su praÅ¡ymu iÅ¡pildyti Latvijos Respublikos teritorijoje Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendį yra neteisėti.

IeÅ¡kovo teigimu, minėtos institucijos savo veiksmais ir neveikimu Å¡iurkščiai pažeidė ieÅ¡kovo teises, Konstitucijos 20 straipsnį, 31 straipsnio 5 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį, Konvencijos protokolo Nr. 7, iÅ¡ dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 4 straipsnį, Europos Konvencijos dėl baudžiamojo proceso perdavimo 73, 35 straipsnius. Nurodė, kad praÅ¡omos priteisti 2 116 Lt turtinės žalos dydį sudaro: 1 600 Lt negautas darbo užmokestis už 58 dienas (ieÅ¡kovas atvyko į Lietuvos RespublikÄ siekdamas susirasti darbÄ ; minimali mėnesinė alga MMA sudaro 800 Lt), 500 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti ir 16 Lt iÅ¡laidos procesinių dokumentų kopijų darymui Kauno miesto apylinkės teisme.

PraÅ¡omos priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos faktÄ ir dydį ieÅ¡kovas grindė aplinkybėmis, jog dėl neteisėto suėmimo ir bausmės atlikimo patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes ilgÄ laikÄ buvo laikomas laisvės atėmimo vietose, neturėjo galimybės laisvai judėti, aktyviai gyventi, bendrauti su giminaičiais, kitais asmenimis, buvo neteisėtai ir nepagrįstai apribotos visos jo kaip laisvo žmogaus teisės, buvo priverstas gyventi nelaisvėje, juto didelį pažeminimÄ , kiti bausmę atliekantys kaliniai iÅ¡ jo tyčiojosi, buvo padaryta žala ieÅ¡kovo kaip Latvijos piliečio reputacijai.

Pažymėjo, kad minėtų institucijų pareigÅ«nai ieÅ¡kovo net neatsiprašė. Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad į Latvijos RespublikÄ dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo kreipėsi vadovaujantis 1970-05-28 Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, todėl nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, kad Lietuvos institucijos neteisėtai kreipėsi į Latvijos Respublikos teismÄ .

Pareiga informuoti apie sankcijų įvykdymÄ tenka Latvijai (Konvencijos 18 str. 2 d.). IeÅ¡kovas neįrodė atsakovo atstovų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti, nurodydamas, kad nei Kalėjimų departamentas, jei jam pavaldžios institucijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir/ar nei PravieniÅ¡kių 1 pataisos namai, neturėjo jokių duomenų, kad Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo pripažintas ir įvykdytas Latvijos Respublikoje.

Kalėjimų departamento pavaldžioms įstaigoms buvo pateikti įsigalioję teismo priimti sprendimai, kuriuos minėtos įstaigos privalėjo vykdyti ir dėl kurių teisėtumo įstaigoms abejonių nekilo. Atsakovo atstovas Policijos departamentas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad policijos pareigÅ«nai nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, nebuvo jokių duomenų apie tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendis yra įvykdytas, todėl vien ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad jis buvo sulaikytas po to, kai jau atliko bausmę už tÄ patį nusikaltimÄ , dar nereiÅ¡kia neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovui A. A. iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos ir 500 Lt turtinės žalos, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendė, jog faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas laisvės atėmimo bausmę pakartotinai už to paties nusikaltimo padarymÄ atlikinėjo PravieniÅ¡kių 1 pataisos namuose laikotarpiu nuo 2009-09-24 iki 2009-11-20, iÅ¡ viso - 58 dienas.

Nurodė, kad tokiu bÅ«du buvo pažeisti Europos Žmogaus teisių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalis, Konvencijos protokolo Nr. 7, iÅ¡ dalies pakeisto Protokolu Nr. 11, 4 straipsnis, 1972-05-15 Europos Konvencijos dėl baudžiamojo proceso perdavimo 35 straipsnis, nustatantis, kad asmuo, kurio atžvilgiu priimtas galutinis vykdytinas sprendimas, negali bÅ«ti už tÄ pačiÄ veikÄ nubaustas, jam negali bÅ«ti pritaikyta sankcija kitoje Susitariančioje Valstybėje, jei ji yra visiÅ¡kai įvykdyta arba yra vykdoma.

Teismas nurodė, kad CK 6.272 straipsnio pagrindu deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti užtenka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io. Teismas pažymėjo, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijos veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigÅ«nai nors jų veiksmai ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso normas, tačiau jų veiksmais bendroji pareigÅ«nų rÅ«pestingumo pareiga, taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (BPK 2 str.; 44 str. 5 d.;

CK 6.263 str. 1 d.). Teismo vertinimu, atsakovo atstovai, turėdami duomenis apie tai, kad: ieškovas negali būti perduotas atlikti laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje; yra sulaikytas Latvijoje; Latvijos Respublikos Jelgavos teisme sprendžiamas klausimas dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo; negalima spręsti paieškos tęsimo tikslingumo dėl informacijos stokos; ieškovo paaiškinimus apie tai, jog jis atliko laisvės atėmimo bausmę Latvijos Respublikoje, – nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Spręsdamas dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir Teisingumo ministerijos, kuri yra pagal Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo vykdymo praÅ¡ančios institucijos atitinkama institucija, civilinės atsakomybės, teismas nurodė, jog Å¡ios įstaigos turėjo imtis priemonių surinkti visÄ informacijÄ iÅ¡ Latvijos Respublikos Teisingumo ministerijos bylai dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio pripažinimo, iÅ¡reikalauti teisinės pagalbos praÅ¡ymo nagrinėjimo rezultatus ir duomenis apie nuosprendžio vykdymo eigÄ .

Spręsdamas dėl Policijos departamento civilinės atsakomybės, teismas nurodė, kad Policijos departamentas, vykdęs ieÅ¡kovo paieÅ¡kÄ , turėdamas Kauno miesto apylinkės teismo informacijÄ , jog tiek paieÅ¡kos nutraukimui, tiek jos tolimesniam tęsimo tikslingumui reikalinga papildoma informacija, ieÅ¡kovui nurodžius, jog jis atliko laisvės atėmimo bausmę, privalėjo nurodytÄ informacijÄ iÅ¡tirti. Teismo vertinimu, nors tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninė, tiek Kalėjimų departamentas, tikrindami ieÅ¡kovo pateiktÄ informacijÄ , kreipėsi į Informatikos ir ryÅ¡ių departamentÄ dėl duomenų apie ieÅ¡kovo teistumÄ ir bausmės atlikimo vietÄ , tačiau Å¡i informacija nebuvo pilnai patikrinta, nes nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kini duomenys apie ieÅ¡kovo bausmės atlikimÄ Latvijos Respublikoje.

Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovų veiksmai buvo nepakankamai rÅ«pestingi, nesilaikyta įstatymų nustatytos procesinių sprendimų vykdymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo tvarkos, kas sÄ lygojo ieÅ¡kovui žalos padarymo faktÄ . Spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atvyko į Lietuvos RespublikÄ tikslu susirasti darbÄ ir/ar kad ginčo laikotarpiui turėjo sudaryta darbo sutartis, bÅ«tų gavęs iÅ¡ to pajamas (1 600 Lt), taip pat nepateikė įrodymų apie jo patirtas 16 Lt iÅ¡laidas procesinių dokumentų kopijų darymui, todėl ieÅ¡kinio dalį dėl 1616 Lt turtinės žalos priteisimo atmetė kaip neįrodytÄ .

Pagal byloje pateiktus įrodymus (2009-10-19 teisinių paslaugų sutartį ir 2009-10-19 pinigų priėmimo kvitÄ ) teismas sprendė, kad yra pagrindas ieÅ¡kovui priteisti 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kurios laikytinos ieÅ¡kovo patirtais nuostoliais. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, jog pripažinus, kad ieÅ¡kovas 58 dienas nepagrįstai buvo pasiųstas bausmės atlikimui ir Å¡iÄ bausmę atlikinėjo, konstatavo, jog yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui neturtinės žalos atlyginimÄ (CK 6.250 str. 1 d., 6.272 str. 1 d.).

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad vienos iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių – teisės į laisvę ir asmens neliečiamybę apribojimas, atskyrus ieÅ¡kovÄ nuo jo įprastos gyvenamosios aplinkos, Å¡eimos, artimųjų, veiklos ir patalpinus jį į laisvės atėmimo vietÄ su specifinėmis asmens laikymo sÄ lygomis, neabejotinai sukėlė jam didelį stresÄ , juo labiau, kad tai užfiksuota ir areÅ¡tuoto asmens byloje Nr. 7936. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas nurodė, jog įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktikÄ ir EŽTT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose prieÅ¡ LietuvÄ , yra teisinis pagrindas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes Å¡i suma atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo imperatyvus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliacinius skundus dėl Å¡io teismo sprendimo padavė ieÅ¡kovas A. A. ir atsakovo atstovas Policijos departamentas. Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prisidėjo prie Policijos departamento apeliacinio skundo. IeÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 200 000 Lt neturtinės žalos. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1) Teismas padarė iÅ¡ esmės teisėtÄ , pagrįstÄ ir motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovo atstovų veiksmų ieÅ¡kovui buvo padaryta turtinės ir neturtinė žala, tačiau neatkreipė dėmesio į labai svarbų teisinį argumentÄ , kuris gali turėti įtakos iÅ¡vestinio reikalavimo dėl žalos dydžio nustatymo teisingam iÅ¡sprendimui. 1970-05-28 Europos Konvencijos dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai bausmę paskyrusi valstybė yra papraÅ¡iusi jÄ vykdyti, ji jau negali pati pradėti taikyti sankcijos, dėl kurios taikymo ji kreipėsi į kitÄ valstybę; bausmę paskyrusi valstybė gali pradėti taikyti sankcijÄ , kuri numato laisvės atėmimÄ , kai nuteistas asmuo jau yra sulaikytas jos teritorijoje praÅ¡ymo dėl vykdymo pateikimo metu. 2007-02-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vadovaudamasi 1970 m.

Europos konvencija dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, kreipėsi į Latvijos Respublikos teisingumo ministerijÄ dėl Kauno miesto apylinkės 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio pripažinimo ir priverstinio vykdymo Latvijos Respublikoje. 2007-06-22 raÅ¡tu Teisingumo ministerija nusiuntė papildomÄ informacijÄ dėl minėto raÅ¡to pripažinimo ir vykdymo. 1970-05-28 Europos Konvencijos dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 11 straipsnio 1 dalies prasme 2007-06-22 praÅ¡ymas dėl nuosprendžio įvykdymo Latvijos Respublikos teritorijoje buvo galutinai pateiktas, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovo atstovai apskritai neturėjo jokio teisinio pagrindo tęsti ieÅ¡kovo paieÅ¡kÄ , jį sulaikyti ir pasiųsti į laisvės atėmimo vietÄ . 2) Teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kovui priteistinos neturtinės žalos dydį.

Teismas nurodė, jog spręsdamas šį klausimÄ , rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose prieÅ¡ LietuvÄ , tačiau iÅ¡ sprendimo turinio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT sprendimais teismas rėmėsi. IeÅ¡kovas, susipažinęs su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktika, nenustatė nei vienos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylos, taigi tokia praktika neegzistuoja. Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes, todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio Å¡ioje byloje, nebuvo pagrindo vadovautis kitose bylose dėl žalos padarymo neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, nustatytu neturtinės žalos dydžiu.

3) Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas pilnai neįrodė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio. Tokia situacija, kai ieÅ¡kovas pakartotinai 58 dienas pakartotinai atliko laisvės atėmimo bausmę, apskritai negalėjo egzistuoti, o visi ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimai yra subjektyvÅ«s. Dėl neteisėto suėmimo ir bausmės atlikimo ieÅ¡kovas patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes ilgÄ laikÄ neturėjo galimybės laisvai judėti, aktyviai gyventi, bendrauti su giminaičiais, kitais asmenimis, buvo apribotos visos ieÅ¡kovo kaip laisvo žmogaus teisės. Dėl neturtinės žalos dydžio pasisakė ir Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad jokiu bÅ«du negali bÅ«ti nustatytas maksimalus neturtinės žalos dydis, nes kiekvienoje byloje turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes (2006-08-19 Konstitucinio Teismo nutarimas).

Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Policijos departamentas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo atstovų argumentų, susijusių su sÄ lygomis deliktinei atsakomybei kilti, taip pat dėl aplinkybių, susijusių su Latvijos Respublikos teismo neveikimu, nevertino paties ieÅ¡kovo veiksmų, susijusių su apkaltinamojo nuosprendžio vykdymu.

2) Teismas, nurodydamas, kad Policijos departamentas ir Kalėjimų departamentas turėjo patikrinti ieÅ¡kovo pateiktÄ informacijÄ , nenurodė, kokiu bÅ«du Å¡ios informacijos tikrinimas turėjo bÅ«ti atliktas. Tačiau Å¡ios institucijos pagal Konvencijos nuostatas nėra vykdymo praÅ¡ančios valstybės atitinkama institucija, kuri galėtų tiesiogiai gauti informacijÄ apie nuosprendžio įvykdymÄ ar neįvykdymÄ iÅ¡ kitos valstybės. Be to, 2009-09-24 sulaikius ieÅ¡kovÄ , Kauno miesto apylinkės teismas jau 2009-09-25 buvo informuotas apie tai, kad ieÅ¡kovas sulaikytas, jo paieÅ¡ka 2009-09-25 buvo nutraukta. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡ teismo negavo jokios informacijos, kad nuosprendis jau yra įvykdytas ir ieÅ¡kovas turi bÅ«ti paleistas į laisvę, todėl nebuvo pagrindo papildomai tikrinti ieÅ¡kovo nurodytos informacijos dėl nuosprendžio įvykdymo. Juo labiau, kad Kalėjimų departamentas tikrino pateiktÄ informacijÄ raÅ¡tu kreipdamasis į Informatikos ir ryÅ¡ių departamentÄ .

3) Teismas nepasisakė dėl Latvijos Respublikos institucijų veiksmų, nors Lietuvos Respublikos institucijos neturėjo ir negalėjo turėti jokios informacijos apie Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio įvykdymo eigÄ , nes bÅ«tent Latvijos Respublikos institucijos nesilaikė Konvencijos 18 straipsnyje įtvirtintos pareigos. Juo labiau, kad byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2007-02-06 raÅ¡te prašė praneÅ¡ti apie praÅ¡ymo pripažinti nuosprendį nagrinėjimo rezultatus ir apie nuosprendžio įvykdymo eigÄ . Latvijos Respublikos Jelgavos Teismas 2011-03-24 raÅ¡te nurodė, kad neturi informacijos, ar apie tai buvo praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ar kitai institucijai. Teismas sprendime Å¡ios aplinkybės nenurodė ir dėl jos nepasisakė.

4) Teismas nurodydamas, kad Teisingumo ministerija pagal Konvencijos 18 straipsnį turėjo imtis priemonių surinkti informacijÄ apie teisinės pagalbos praÅ¡ymo nagrinėjimo rezultatus ir duomenis apie teismo nuosprendžio vykdymo eigÄ , neteisingai taikė Konvencijos 18 straipsnio nuostatas, kadangi Å¡i pareiga yra numatyta valstybei, kurios praÅ¡oma įvykdyti nuosprendį, t. y. Å¡iuo atveju Latvijos Respublikos institucijoms. 5) Teismas nevertino aplinkybės, jog žalos atsiradimÄ sÄ lygojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats ieÅ¡kovas, t. y. jis nevykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, dėl ko buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; nuosprendžio įvykdyti buvo neįmanoma, nes jis iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos;

Latvijos Respublikoje 2007-08-28 pripažintas Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo pradėtas vykdyti tik po metų, t. y. 2008-07-13, kai ieÅ¡kovas buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovÄ turėjo atleisti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nuo civilinės atsakomybės, kadangi žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų (CK 6.253 str., 6.282 str.). Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų tinkamai vykdęs savo pareigas, nebÅ«tų iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir nebÅ«tų slapstęsis Latvijos Respublikoje, žala jam nebÅ«tų kilusi, todėl civilinė atsakomybė Å¡ioje byloje netaikytina.

Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prisidėjo prie Policijos departamento apeliacinio skundo. IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovo, atstovaujamo Policijos departamento, apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, teigdamas, kad:

1) Atsakovo atstovas tik deklaratyviai nurodė, jog teismas nevertino atsakovo atstovų argumentų, susijusių su sÄ lygomis deliktinei atsakomybei kilti, Latvijos Respublikos teismo neveikimu ir ieÅ¡kovo veiksmų, susijusių su apkaltinamojo nuosprendžio vykdymu. Atsakovo bandymas perkelti atsakomybę už žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovui ir Latvijos Respublikai yra nesÄ Å¾iningi ir vertintini kaip piktnaudžiavimas teisėmis. Teismo sprendimas dėl atsakovo atstovų veiksmų neteisėtumo, priežastinio ryÅ¡io nustatymo ir žalos atsiradimo yra pagrįstas. Vien ta aplinkybė, kad rÅ«pestingai vykdant 1970-05-28 Europos Konvencijos dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovo atstovai apskritai neturėjo elgtis taip kaip pasielgė, įrodo jų veiksmų neteisėtumÄ .

2) Jei atsakovo atstovai bÅ«tų elgęsi atidžiai ir rÅ«pestingai, bÅ«tų iÅ¡vengta neigiamų pasekmių ir žalos padarymu, tuo labiau, kad atsakovo atstovams kaip valstybės institucijoms prieinamas susisiekimas telefonu, faksu, el. paÅ¡tu ir pan. Kalėjimų departamentas atsiliepimu į ieÅ¡kovo A. A. ir atsakovo, atstovaujamo Policijos departamento, apeliacinius skundus praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o atsakovo Policijos departamento apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsiliepime iÅ¡ esmės atkartojami argumentai, nurodyti atsakovo atstovo Policijos departamento apeliaciniame skunde. Teisingumo ministerija atsiliepimu į ieÅ¡kovo A. A. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti nurodydamas, kad:

1) Pareiga informuoti Lietuvos institucijas apie nuosprendžio įvykdymÄ tenka Latvijos Respublikos institucijoms; Teisingumo ministerijai nėra žinoma, kodėl tokia informacija nebuvo pateikta.

2) IeÅ¡kovas nedalyvavo 2007-08-28 Jelgavos teismo posėdyje, nepasinaudojo galimybe skųsti Jelgavos teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovas tik 2008-07-13 buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje, todėl jis pats apsunkino Konvencijos 18 straipsnio 2 dalies vykdymÄ Latvijos institucijoms.

3) Net jei bÅ«tų nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, ieÅ¡kovo nurodomas neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus padarytam pažeidimui ir prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktikai. Policijos departamentas atsiliepimu į ieÅ¡kovo A. A. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Be argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, atsakovo atstovas papildomai nurodo, kad:

1) IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad 1970-05-28 Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies prasme praÅ¡ymas dėl nuosprendžio įvykdymo buvo galutinai pateiktas 2007-06-22, nes tol, kol praÅ¡ančioje valstybėje nėra gautas atsakymas iÅ¡ praÅ¡omosios valstybės apie praÅ¡ymo vykdyti baudžiamÄ jį nuosprendį nagrinėjimo rezultatus, praÅ¡ymas dėl nuosprendžio vykdymo negali bÅ«ti laikomas galutinai pateiktu. Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, nes ieÅ¡kovas buvo sulaikytas praÅ¡ančiosios valstybės teritorijoje praÅ¡ymo dėl vykdymo pateikimo metu.

2) Nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, jog teismas vadovavosi neegzistuojančia teismų praktika, nes identiÅ¡kos bylos nėra buvę. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktika bylose, kuriose spręsta dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bei atlyginimo, kai žala padaryta neteisėtais valdžios institucijų veiksmais.  IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. A. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento, apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jų faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į juos argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės klausimÄ , tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai jas iÅ¡tyrė, tinkamai nustatė ieÅ¡kovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį už neteisėtÄ laisvės atėmimÄ , todėl Å¡is skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 1 d., 330, 320 str.). Dėl atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento, apeliacinio skundo Kaip žinoma, valstybė visiÅ¡kai atlygina žalÄ â€“ tiek turtinę, tiek neturtinę, atsiradusiÄ dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, sulaikymo, neteisėto kitų procesinės prievartos priemonių pritaikymo, etc., nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ar teismo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas paminėto įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad tokiu atveju valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Be to, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir dėl nevykdymo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.).

TokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009; 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos sÄ lygos, reikalingos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, konstatuodamas kad atsakovo neteisėti veiksmai atsirado pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Apeliantas Policijos departamentas, atstovaujantis Lietuvos RespublikÄ , nesutikdamas su teismo iÅ¡vadomis dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo atstovų veiksmai buvo nepakankamai rÅ«pestingi. Apelianto teigimu, teismas nenustatė, jog atsakovo atstovai bÅ«tų pažeidę teisės aktuose nustatytas normas, be to, atsakovo atstovų pareigÅ«nų veiksmus vertino bendrųjų teisės principų, Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste, todėl be pagrindo konstatavo jų neteisėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija atmeta šį teiginį kaip nepagrįstÄ (CPK 185 str.).         Kaip minėta, byloje neginčijama aplinkybė, kad ieÅ¡kovas A. A. iÅ¡ esmės pakartotinai 58 paras atliko bausmę už to paties nusikaltimo padarymÄ . Apeliantas neneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, jog tokia teisinė situacija pažeidžia Europos Žmogaus teisių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalį, Konvencijos protokolo Nr. 7, iÅ¡ dalies pakeisto Protokolu Nr. 11, 4 straipsnį, 1972-05-15 Europos Konvencijos dėl baudžiamojo proceso perdavimo 35 straipsnį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija savaime sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atitinkamų institucijų, Å¡iuo atveju - Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento ir Policijos departamento, pareigÅ«nai elgėsi neteisėtai ir/ar netinkamai vykdė savo pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pažymėtina, jog apeliantas taip pat neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas nuo pat jo sulaikymo momento pareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad yra jau atlikęs laisvės atėmimo bausmę Latvijos Respublikoje.

Apeliacinio skundo argumentas, kad tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninė, tiek Kalėjimų departamentas kreipėsi į Informatikos ir ryÅ¡ių departamentÄ dėl duomenų apie ieÅ¡kovo teistumÄ ir bausmės atlikimo vietÄ , nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad nebuvo elgiamasi pakankamai rÅ«pestingai. IÅ¡ tiesų, ieÅ¡kovui teigiant, jog jis laisvės atėmimo bausmę jau atliko Latvijos Respublikoje, akivaizdu, kad duomenų patikrinimas Informatikos ir ryÅ¡ių departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo elgiamasi atidžiai ir rÅ«pestingai.

        Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad  Latvijos Respublikos atsakingos institucijos nepateikė informacijos apie prašymo pripažinti Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendį nagrinėjimo rezultatus, taip pat nepaneigia neteisėtų Lietuvos Respublikos institucijų veiksmų. Iš tiesų, pagal 1970-05-28 Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 18 straipsnio 1 dalį, būtent valstybės, kurios yra prašoma vykdyti, institucijos įpareigotos nedelsdamos pranešti vykdymo prašančiosios valstybės atitinkamoms institucijoms apie savo veiksmus dėl prašymo vykdymo.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog, kaip teisingai nurodo Å¡is apeliantas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2007-02-06 praÅ¡ymu kreipdamasi į Latvijos Respublikos teisingumo ministerijÄ dėl Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, kartu prašė informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ apie teisinės pagalbos nagrinėjimo rezultatus ir nuosprendžio vykdymo eigÄ (1 t., b. l. 154). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2007-06-22 praneÅ¡imu taip pat pateikė papildomus duomenis Latvijos Respublikos teisingumo ministerijai dėl nuosprendžio pripažinimo, kartu praÅ¡ydama informuoti apie pavedimo vykdymÄ (1 t.,b. l. 156). IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, jog Latvijos Jelgavos teismas 2011-03-24 praneÅ¡imu nurodė neturintis duomenų apie tai, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ar kitai valstybės institucijai buvo praneÅ¡ta apie praÅ¡ymo dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo rezultatus (1 t., b. l. 168).

Tačiau Å¡ios aplinkybės, skirtingai nei nurodo apeliantas, nepaneigia teismo padarytos iÅ¡vados, jog Lietuvos Respublikos atitinkamų institucijų pareigÅ«nų veiksmai nebuvo pakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi. Visų pirma, pažymėtina, kad ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas tik 2009-09-24, o dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo į Latvijos RespublikÄ buvo kreiptasi dar 2007 m. vasario mėn., antra, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Lietuvos Respublikos atsakingiems pareigÅ«nams dar 2008 m. buvo žinoma, jog ieÅ¡kovas yra sulaikytas Latvijos Respublikoje (1 t., b. l. 114).

Todėl, skirtingai nei nurodo apeliantas, tokie Lietuvos pareigÅ«nų veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme.         Apeliantas taip pat teigia, kad teismas atsakovÄ turėjo visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės, kadangi žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų (CK 6.253 str., 6.282 str.). Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. IÅ¡ tiesų, pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Taigi asmuo, elgdamasis nerÅ«pestingai ar aplaidžiai, pats prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į atitinkamÄ situacijÄ , rizikÄ . Tačiau pažymėtina, jog sprendžiant klausimÄ , ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, bÅ«tina nustatyti Å¡ių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala. Teisėjų kolegija sprendžia, jog vertinant nagrinėjamos bylos faktinę situacijÄ , apelianto keliamos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo elgesiu po bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (iÅ¡vykimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, slapstymasis nuo bausmės vykdymo), negali bÅ«ti vertinamos kaip pagrindas sumažinti žalÄ arba atleisti visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.282 str., 6.253 str. 5 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie ieÅ¡kovo veiksmai neturi jokio tiesioginio ryÅ¡io su žala, atsiradusia dėl valstybės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, kuriais ieÅ¡kovui buvo pakartotinai atimta laisvė. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas, 2009-09-24 sulaikytas Lietuvos Respublikoje, ėmėsi visų galimų veiksmų ir aktyviai  siekė, kad bÅ«tų paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos (ne kartÄ informavo pareigÅ«nus, jog laisvės atėmimo bausmę jau yra atlikęs, kreipėsi kvalifikuotos teisinės pagalbos, siekdamas apginti savo teises dėl nepagrįsto laisvės suvaržymo, etc.).

        Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento ir Kalėjimų departamento pareigÅ«nai pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl yra pagrįstas reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., CPK 178 str.).

        Dėl ieškovo A. A. apeliacinio skundo         Ieškovas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria jam priteista 15 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, nurodydamas, kad teismas be pagrindo sumažino jam priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto argumentu, jog jo patirti išgyvenimai yra subjektyvūs, kartu pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi.

Kaip žinia, neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas – jį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į Å¡ios žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 str.). Kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias sÄ lygas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali pakeisti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Gausioje teismų praktikoje Å¡iuo klausimu yra nurodyta, jog teismas privalo nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog tokia situacija, kai asmuo pakartotinai už tÄ patį nusikaltimÄ pasiunčiamas atlikti bausmę, apskritai negali egzistuoti, taip pat pripažįsta pagrįstais apelianto teiginius, jog dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų jis neturėjo galimybės laisvai judėti, aktyviai gyventi, bendrauti su giminaičiais bei kitais asmenimis. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, sprendžiant dėl ieÅ¡kovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, į Å¡ias aplinkybes buvo atsižvelgta.

Tuo tarpu apeliantas A. A., teigdamas, kad jam priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus jo patirtiems išgyvenimams, niekaip nepagrindė, kad jo paties nurodytas neturtinės žalos dydis (200 000 Lt) atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str., 6.250 str.). Teisėjų kolegijos įsitikinimui, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės konkrečiai nenurodė, jog valstybę atstovaujančių institucijų veiksmai neatitiko ir 1970-05-28 Europos Konvencijos dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo 11 straipsnio nuostatų, šiuo atveju nesudaro pagrindo padidinti apeliantui priteistinos šios žalos dydį.

Atsižvelgdama į ieÅ¡kovo neteisėto laisvės atėmimo trukmę, į aplinkybę, kad ieÅ¡kovas jau buvo teistas, kitas byloje nustatytas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, į ekonominę situacijÄ valstybėje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 15 000 Lt neturtinės žalos kompensacija už neteisėtÄ laisvės atėmimÄ 58 paras atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, o taip pat neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimams (CPK 185 str.).

          Teisėjų kolegija sprendžia, jog kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nagrinėjamos bylos kontekste teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl dėl jų nepasisako.          Dėl nurodytų aplinkybių sprendžiama, jog remiantis ieÅ¡kovo A. A. ir atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl skundai atmetami, o Å¡is sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str., 329 str., 330 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Virginija Čekanauskaitė Konstantinas Gurinas  Kazys KailiÅ«nas