7d642875-e435-4819-bfd3-e8294601a92e · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-939-894/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09849-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I.

M., N. M. ir E. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-460-950/2022 pagal ieÅ¡kovų I. M., N. M. ir E. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Goretė“, uždaroji akcinė bendrovė „Valentis“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai I. M., N. M. (atstovaujamas įstatyminės atstovės I.

M.) ir E. M. (atstovaujama įstatyminės atstovės I. M.) patikslintu ieÅ¡kiniu (reg. Nr. DOK-10248) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami:

1) pagal žemės ploto valstybės žemėje, skirto keliui įrengti ir servitutui nustatyti, projektÄ (žymuo: (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) (taÅ¡kai ir taÅ¡kų koordinatės: 1 ((duomenys neskelbtini)), kaip vieÅ¡pataujančio daikto, atžvilgiu, nustatyti Å¡iuos servitutus: 1.1.) kelio servitutÄ , suteikiantį teisę žemės ploto valstybės žemėje, skirto keliui įrengti ir servitutui nustatyti, projekte (žymuo: (duomenys neskelbtini)) nurodyta valstybinės žemės dalimi (taÅ¡kai ir taÅ¡kų koordinatės (duomenys neskelbtini)) važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku; 1.2) servitutÄ , suteikiantį teisę žemės ploto valstybės žemėje, skirto keliui įrengti ir servitutui nustatyti, projekte (žymuo: (duomenys neskelbtini)) tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas ir jomis naudotis;

2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Žemės sklypas ribojasi su kitais žemės sklypais bei su valstybine žeme, kurioje nėra suformuotas joks žemės sklypas. Dėl to, kad žemės sklypas yra apsuptas kitų žemės sklypų ir valstybinės žemės, nėra jokios galimybės į jį patekti. Tai sudaro realias kliÅ«tis žemės sklypÄ eksploatuoti pagal paskirtį (pramonės ir sandėliavimo objektų statybai), todėl turi bÅ«ti nustatytas kelio servitutas bei servitutas komunikacijoms tiesti.

Racionaliausia ir ekonomiÅ¡kiausia minėtus servitutus bÅ«tų nustatyti valstybinėje žemėje, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai kreipėsi į atsakovė dėl servitutų nustatymo administraciniu aktu, tačiau atsakovė nurodė, kad galimai ieÅ¡kovų siekiamÄ nustatyti servitutÄ bus galima nustatyti sandoriu, tačiau tik tada, kai valstybinėje žemėje bus suformuotas žemės sklypas ir Å¡is sklypas perduotas valdyti bei naudotis jame esančių statinių (pastatų) savininkams.

Valstybinė žemė, kurioje yra praÅ¡oma nustatyti servitutus, nėra suformuota, tačiau nurodyta žemės sklypo nesuformavimo aplinkybė nėra kliÅ«tis valstybinėje žemėje nustatyti praÅ¡omus servitutus. Teritorijai (valstybinei žemei), kurioje yra praÅ¡oma nustatyti servitutus, yra parengtas detalusis planas, taigi iÅ¡ esmės jau yra nustatytos aiÅ¡kios žemės sklypo ribos ir jo plotas, kurie, formuojant žemės sklypÄ , nebesikeis arba keisis nežymiai, be to Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau- CK) nėra numatyta draudimo nustatyti servitutus nesuformuluotoje valstybinėje žemėje.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad greta ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra valstybinė žemė. Tačiau minėtoje valstybinėje žemėje nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas joks žemės sklypas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. CK 1.109 straipsnyje nurodyta, kad civilinių teisių objektu gali bÅ«ti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas.

Servitutų nustatymo galimybė valstybinėje žemėje nebuvo ir nėra numatyta patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Nustatant servitutÄ turi bÅ«ti sprendžiamas kompensacijos priteisimo klausimas, tačiau valstybinėje žemėje nėra suformuotas žemės sklypas, todėl nėra įmanoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinÄ â€žVienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikÄ â€œ tokios kompensacijos apskaičiuoti.

Be to, ieÅ¡kovams priklausančiam žemės sklypui, kaip vieÅ¡pataujančiam daiktui, jau yra nustatytas kelio servitutas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai turėtų organizuoti patekimÄ Ä¯ žemės sklypÄ naudodamiesi jau nustatytu servitutu, esant poreikiui nustatant papildomus servitutus greta esančiuose (teisės aktų nustatyta tvarka suformuotose) žemės sklypuose (duomenys neskelbtini).

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Valentis“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad valstybinėje žemėje stovi UAB „Valentis“ ir UAB „Goretė“ priklausantys statiniai, kuriems yra suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Valstybinėje žemėje, aplink tretiesiems asmenims priklausančius statinius, joks žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuotas ir nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre, kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas.

Kadangi servitutai privalo bÅ«ti registruojami valstybės įmonėje Registrų centre, todėl nesant valstybinėje žemėje suformuoto savarankiÅ¡ko žemės sklypo, jame joks servitutas (servitutai) negali bÅ«ti nustatomas. Žemės sklypo suformavimÄ valstybinėje žemėje turėtų atlikti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Kelio servitutas, pateikimui į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ , turėjo bÅ«ti suplanuotas jau rengiant teritorijų planavimo dokumentus (bendrÄ jį planÄ , detalųjį planÄ , ir kt.), kas padaryta nebuvo.

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Goretė“ atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė trečiajam asmeniui be savarankiÅ¡kų reikalavimų UAB „Valentis“ iÅ¡ ieÅ¡kovės I. M. 931,70 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bei priteisė valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės I. M. 31,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.

7. Teismas nustatė, kad iš byloje pateiktų kadastro žemėlapio ištraukų bei REGIA žemėlapio ištraukų, neginčijamai nustatyta, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neregistruotu nesuformuotu žemės sklypu (t. y. valstybine žeme), kurio nei ribos, nei tikslus faktinis plotas, nei kiti identifikaciniai parametrai, nėra nustatyti ar žinomi. Valstybinėje žemėje stovi statiniai (sandėlis su gamybinėmis patalpomis, sandėlis, administracinės patalpos, inžineriniai statiniai ir kt.), nuosavybės teise priklausantys tretiesiems asmenims UAB „Valentis“ ir UAB „Goretė“. Tretiesiems asmenims priklausantiems statiniams yra suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini).

8. Teismas nustatė, kad valstybinėje žemėje, kurioje praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , nėra suformuotas joks žemės sklypas, nei pagal žemėtvarkos projektÄ , nei kitÄ teritorijų planavimo dokumentÄ , t. y. neegzistuoja joks žemės sklypas turintis jam suteiktÄ unikalų numerį bei kitus identifikacinius duomenis. Nesant žemės sklypo, nėra galima spręsti ir klausimo dėl kelio servituto ir servituto komunikacijoms tiesti nustatymo neegzistuojančiame civilinių teisių objekte – teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotame ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotame valstybinės žemės plote (CK 1.97 straipsnis, 1.98 straipsnis, 4.2 straipsnis, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnis).

9. Teismas pažymėjo, kad tokios praktikos sprendžiant analogiškus ginčus laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-145-657/2019, nutarties 49-53 punktai).

10. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai Å¡iuo metu faktiÅ¡kai visiÅ¡kai nesinaudoja žemės sklypu, jame nėra jokių eksploatuotinų statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų. IeÅ¡kovė I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tik planuoja pradėti sandėliavimo paskirties pastato su administracinėmis patalpomis projektavimÄ , tačiau projektavimo darbai net nepradėti. Teismas konstatavo, kad kelio servituto ir servituto komunikacijoms tiesti poreikis Å¡iuo metu yra minimalus.

11. Teismas nustatė, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovai, siekdami fiziÅ¡kai patekti (prieiti / privažiuoti) į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , gali netrukdomai naudotis valstybine žeme. Valstybinėje žemėje stovinčių statinių savininkai (UAB „Valentis“ ir UAB „Goretė“) jokiomis aplinkybėmis negali daryti jokių fizinių kliūčių kitiems asmenims (tame tarpe – ir ieÅ¡kovams) naudotis valstybine žeme, siekiant prieiti / privažiuoti prie žemės sklypo, nes jie nėra nei valstybinės žemės savininkai, nei jos nuomininkai, nei ja naudojasi kokiu nors kitu teisėtu pagrindu.

12. Ieškovų ieškinį atmetus, teismas iš ieškovės I. M. (nepilnamečių vaikų įstatyminės atstovės) priteisė trečiajam asmeniui UAB Valentis“ 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybės naudai 31,54 Eur dydžio išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 13. Ieškovai I. M., N. M. (atstovaujamas įstatyminės atstovės I. M.) ir E. M. (atstovaujama įstatyminės atstovės I.

M.) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismo aiÅ¡kinimas, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti žemės sklypÄ civilinių teisių (ir daiktinių teisių) objektu, visais atvejais yra bÅ«tina jo (žemės sklypo) registracija valstybės įmonės Registrų centre, neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kuriÄ registracija Nekilnojamojo turto registre nėra bÅ«tina tam, kad daiktas bÅ«tų pripažįstamas civilinių teisių objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019). 1.2.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad servitutas praÅ¡omas nustatyti nesuformuotame žemės sklype, kurio nei ribos, nei tikslus faktinis plotas, nei kiti identifikaciniai parametrai, nėra nustatyti ar žinomi, neatkreipė dėmesio į tai, kad yra parengtas ir į bylÄ pateiktas valstybinės žemės detalusis planas. Nors detaliojo plano sprendiniai ir nėra įgyvendinti, tačiau valstybinės žemės sklypas gali bÅ«ti identifikuojamas. 1.3. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismai laikosi pozicijos, jog nesuformuotoje žemėje negali bÅ«ti nustatyti servitutai.

Sprendime nurodytoje Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-145-657/2019 tokio išaiškinimo nėra pateikta. Šioje byloje teismas sprendė, kad pagal byloje esančiu duomenis servituto nustatymas valstybinėje žemėje nėra būtinas (nėra objektyviai reikalingas) tam, kad savininkė galėtų naudotis savo nuosavybe (viešpataujančiu daiktu). 1.4. Prie žemės sklypo neįmanoma privažiuoti, neįrengus valstybinėje žemėje kelio / pravažiavimo (inžinerinio statinio).

Teisę fiziÅ¡kai patekti (prieiti / privažiuoti) prie nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riboja uždaromi vartai bei pakeliamas užkardas, esantys (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovams be kliūčių patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ neįmanoma ir todėl, kad valstybinės žemės sklypas yra aptvertas tvora, o kitas kelias, kuriuo naudojasi tretieji asmenys, yra užtvertas rakinamais vartais, todėl taip pat užkertÄ galimybę ieÅ¡kovams be kliūčių naudotis valstybine žeme. 1.5.

Teismas sprendime iÅ¡ esmės sprendė, kad neegzistuoja antroji servitutų nustatymo sÄ lyga – objektyvus bÅ«tinumas. Tačiau Å¡i iÅ¡vada neatitinka nei bylos duomenų, nei teismų praktikos. Jau vien tai, kad asmuo be servitutų negali patekti (prieiti ir privažiuoti) prie savo nuosavybės, sudaro pagrindÄ spręsti egzistuojant aptariamÄ servitutų nustatymo sÄ lygÄ â€“ servitutų nustatymo objektyvų bÅ«tinumÄ . Å iuo atveju praÅ¡omi nustatyti servitutai objektyviai bÅ«tini. 1.6. IeÅ¡kovai negali pradėti projektavimo darbų nežinodami, ar turės privažiavimÄ prie žemės sklypo ir nežinodami, kurioje vietoje bus užtikrintas patekimas į žemės sklypÄ .

Atlikus projektavimo darbus, už projekto parengimÄ reikės sumokėti didelę pinigų sumÄ . Sumokėjus nurodytÄ pinigų sumÄ , bet vis tik negavus patekimo (privažiavimo) prie žemės sklypo, projekto įgyvendinimas bÅ«tų neįmanomas. 1.7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, naudojantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu, ieÅ¡kovai neturi realios galimybės patekti prie savo nuosavybės, todėl nustatytų servitutų žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvimas neÅ¡alina objektyvaus bÅ«tinumo valstybinėje žemėje nustatyti praÅ¡omus servitutus.

Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), visiÅ¡kai nesiriboja su ieÅ¡kovų žemės sklypu, todėl kaip ieÅ¡kovams patekti į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), jeigu ieÅ¡kovai neturi jokio pagrindo naudotis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo esančia valstybinės žemės dalimi. Kaip patvirtina Ortofoto, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neturi absoliučiai jokio privažiavimo, t. y. nurodytas žemės sklypas nesiriboja su gatve ir / ar keliu, jo naudai nenustatyti kelio servitutai. 1.8.

IeÅ¡kovai patys negali inicijuoti žemės sklypo valstybinėje žemėje suformavimo. TÄ gali padaryti tik atsakovė ir faktiniai žemės sklypo naudotojai, kurie to nedaro. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų siekiami servitutai galės bÅ«ti nustatomi administraciniu aktu, ieÅ¡kovų nuosavybės teisių įgyvendinimo galimybę padaro priklausomÄ nuo atsakovės ir trečiųjų asmenų, o tai neatitinka teisinio reglamentavimo. Tam, kad valstybinėje žemėje administraciniu aktu galėtų bÅ«ti nustatytas servitutas patekimui į žemės sklypÄ , yra reikalinga, kad toks servitutas bÅ«tų numatytas detaliajame plane.

Byloje valstybinės žemės detaliajame plane servitutas patekimui į žemės sklypÄ nėra numatytas, todėl administraciniu aktu nustatomas negali bÅ«ti. 1.9. IeÅ¡kovai į bylÄ yra pateikę rekomendacinio pobÅ«džio konsultacinę iÅ¡vadÄ dėl galimo kompensacijos už servitutÄ dydžio (2021 m. gegužės 3 d. praÅ¡ymo Priedas Nr. 1). UAB „Turtas ir vertė“ parengta iÅ¡vada, gali bÅ«ti vadovaujamasi sprendžiant dėl kompensacijos už ieÅ¡kovų praÅ¡omus servitutus, kurios dydis galėtų bÅ«ti apie 8 400,00 Eur. 1.10.

PraÅ¡o priimti prie apeliacinio skundo pridedamas fotonuotraukas ir jas vertinti nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka.

14. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas grindžiami Å¡iais argumentais: 2.1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas ir nuosavybės teisės į šį žemės plotÄ iÅ¡imtinai priklauso valstybei. Valstybinė žemė jokia valdymo forma nėra perleista kitiems asmenims, todėl jokie tretieji asmenys negali savavaliÅ¡kai apriboti kitų asmenų teisės naudotis valstybine žeme, nes tokiais savo veiksmais bÅ«tų pažeidžiami kitų asmenų teises ir įstatymais saugomi interesai.

Jeigu ir egzistuoja kažkokios kliÅ«tys patekti į nesuformuotÄ valstybinę žemę, tai Å¡ios kliÅ«tys nėra Å¡ios nagrinėjamos bylos dalykas. 2.2. Apeliantė į bylÄ nėra pateikusi jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, kodėl kelio servituto nustatymui – žemės sklypui naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi patekimui į žemės sklypÄ â€“ pasirinko bÅ«tent nesuformuotÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Servituto nustatymo bÅ«tinumas ir reikalingumas bÅ«tent per šį nesuformuotÄ Å¾emės sklypÄ yra nepagrįstas ir neįrodytas. 2.3.

Apeliantės nurodomas valstybinės žemės plotas neatitinka žemės sklypo požymių ir jam, kaip tokiam taikomų reikalavimų, kadangi nėra suformuotas pagal žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ detalų teritorijų planavimo dokumentÄ ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas vieÅ¡ame registre, neturi plano ir kitų identifikacinių, kaip civilinių teisių objekto, požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).

Todėl tokiam plotui nustatytas kelio servitutas negalėtų bÅ«ti registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nesuteiktų apeliantei teisės naudotis nustatytu kelio servitutu. 2.4. Nagrinėjamoje byloje praÅ¡oma nustatyti servitutÄ Å¾emės sklypui (duomenys neskelbtini), tiesti inžinerines komunikacijas (vieÅ¡pataujantis daiktas) per nesuformuotÄ Å¾emės sklypÄ , statinių adresas: (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas), dėl Å¡ios priežasties (nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruoto objekto, kuriame bÅ«tų galima įregistruoti servitutÄ ) nėra galimybės atlikti paskaičiavimus pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 ,,Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), nes pagal Metodikos 9 punkte nurodytÄ formulę negali įraÅ¡yti reikÅ¡mių „Vk“ ir „Kn“, todėl ir paskaičiavimo dėl servituto atlygintinumo pateikti nėra galimybės.

15. Trečiasis asmuo UAB „Valentis“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , bei priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiami Å¡iais argumentais: 3.1. Žemės sklypo požymių nebuvimas reiÅ¡kia, kad atitinkama teritorija nėra nei nekilnojamasis, nei kitos daiktas, tai nėra civilinės ar bet kokios kitos teisės objektas. Tokia teritorija negali bÅ«ti valdoma nuosavybės ar kita teise ir atitinkamai į tokiai teritorijai negali bÅ«ti nustatomi ir neegzistuojančios nuosavybės teisės suvaržymai – servitutai.

Detalusis planas yra bÅ«simo žemės sklypo projektavimas, tačiau detaliojo plano parengimas net nėra vienas iÅ¡ trijų įstatyme nustatytų žemės sklypo požymių. 3.2. IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad jie negali naudotis įvažiavimu, kuris yra numatytas jų žemės sklypo formavimo dokumentuose ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas tarnaujančiais kelio servitutais. Vienintelis argumentas dėl servituto nustatymo yra faktas, kad ieÅ¡kovams bÅ«tų patogiau turėti įvažiavimÄ per praÅ¡omÄ teritorijÄ , nei per esamÄ privažiavimÄ ir turėti du privažiavimus vietoj vieno.

Tokie argumentai nesudaro servituto nustatymo pagrindo, nes servitutas nustatomas dėl bÅ«tinumo, o ne dėl patogumo. 3.3. Svarbi aplinkybė, kad ieÅ¡kovų praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas turėtų eiti ne tik per valstybinės žemės teritorijÄ , bet ir toje teritorijoje esančius statinius – aikÅ¡teles, kurie yra trečiųjų asmenų nuosavybės teisės objektai, tačiau reikalavimo dėl servituto nustatymo į tretiesiems asmenims priklausančius inžinerinius statinius aikÅ¡teles ieÅ¡kovai nereiÅ¡kia. 3.4.

Vien tik servituto nustatymo schemos pateikimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieÅ¡kovams servitutas yra objektyviai bÅ«tinas ir, kad nėra galimybės patenkinti ieÅ¡kovų poreikių nenustatant Å¡io servituto. Servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi bÅ«ti tikslus ir aiÅ¡kus, tai jis nustatomas pagal pateiktÄ planÄ , kuris grafiÅ¡kai atvaizduoja bÅ«tinų apribojimų dydį. Kadangi servituto planas yra bÅ«tina ieÅ¡kinio dalis, tai jo nesant byla negali bÅ«ti nagrinėjama. Å ioje byloje esant duomenų, jog servitutas bÅ«tų nustatytas ir inžineriniams statiniams – aikÅ¡telėms, tačiau byloje ieÅ¡kovams nepateikus tai nustatančio servituto nustatymo plano, darytina iÅ¡vada, kad teismai neturi teisinio pagrindo nustatyti kitokį servitutÄ nei apibrėžtas ieÅ¡kovų pateiktoje servituto nustatymo schemoje, todėl ieÅ¡kovų reikalavimas pagrįstai buvo atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai nustatyti servitutus keliui bei požeminių ir antžeminių komunikacijų įrengimui ir jų aptarnavimui bei naudojimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme 18. IeÅ¡kovai apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus – ginčo valstybinės žemės ploto, adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esančių objektų nuotraukas (e. b. 3 t., b. l. 104-115). Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ , teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus dvi iÅ¡imtis:

1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

19. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar bÅ«tinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sÄ lyga, kurios egzistavimÄ turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

20. Apeliacinio skundo 37 punkte nurodoma, kad nuotraukų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, t. y. kai pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , nusprendė vadovautis tikrovės neatitinkančiais atsakovės atstovo bylos nagrinėjimo metu iÅ¡sakytais teiginiais apie laisvÄ patekimÄ Ä¯ valstybinę žemę ir be jokių motyvų nusprendė nesivadovauti ieÅ¡kovų atstovės bylos nagrinėjimo metu nurodytais paaiÅ¡kinimais apie egzistuojančias realias kliÅ«tis patekti į valstybinę žemę.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiÅ¡kai bÅ«tų įvertintos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sÄ sajumÄ su nagrinėjama byla, ieÅ¡kovų pateiktus įrodymus (nuotraukas) priima.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 22. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovai I. M. bei nepilnamečiai N. M. ir E. M. (atstovaujami įstatyminės atstovės I. M.) yra 0,3573 ha žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai. Å is žemės sklypas ribojasi su kitais žemės sklypais bei iÅ¡ dviejų pusių ribojasi su valstybine žeme, kurioje nėra suformuota žemės sklypų. IeÅ¡kovai ikiteismine tvarka kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos dėl servitutų patekimui į jų žemės sklypÄ , siekiant jį eksploatuoti pagal paskirtį (pramonės ir sandėliavimo objektų statybai), nustatymo administraciniu aktu.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsisakė nustatyti praÅ¡omus servitutus. Laikydami, kad egzistuoja realios kliÅ«tys naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu pagal jo paskirtį, ieÅ¡kovai pateikė ieÅ¡kinį (kurį 2021 m. sausio 25 d. patikslino), praÅ¡ydami Å¡iaurinėje ieÅ¡kovų žemės sklypo pusėje esančiame valstybinės žemės plote (jame nėra suformuotas žemės sklypas) nustatyti kelio servitutÄ bei servitutÄ komunikacijoms tiesti. Dėl galimybės nustatyti praÅ¡omÄ servitutÄ administraciniu aktu 23.

Apeliantai ginčijo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju jų pageidaujami servitutai galėtų bÅ«ti nustatyti administraciniu aktu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:

1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grÄ Å¾inti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;

2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi iÅ¡nuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis. Aptariamo įstatymo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutÄ negali bÅ«ti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neiÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Į bylÄ pateiktas dėl ginčo valstybinės žemės priimtas teritorijų planavimo dokumentas – 1996 m. spalio 29 d.

Kauno miesto valdybos sprendimas Nr. 1082 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų sumažintos apimties detaliųjų planų“, kurio 1.2 punktu nuspręsta pritarti prie (duomenys neskelbtini)esančio iki 35600 kv. m. žemės sklypo, kuris šiaurėje ribojasi su keliu, vakaruose – su akcinės bendrovės „Kova“ sklypu, rytuose – su valstybinės farmacijos įmonės „Sanitas“ sklypu, pietuose – su valstybine žeme, planui. Byloje nėra pateikta duomenų, kad iki šio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo būtų buvusi išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto (ieškovams priklausančio žemės sklypo) savininko valia dėl servituto reikalingumo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo servitutÄ nustatyti administraciniu aktu, kadangi kelio servitutas nėra numatytas 1996 m. spalio 29 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 1082 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų sumažintos apimties detaliųjų planų“ patvirtintame teritorijos planavimo dokumente (detaliajame plane). Dėl ieÅ¡kovų sklypui įregistruoto servituto 24. Apeliantai nurodo, kad jų sklypui Å¡iuo metu įregistruoti servitutai nepaneigia nagrinėjamoje byloje praÅ¡omų nustatyti servitutų bÅ«tinumo.

IeÅ¡kovams priklausančiam žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), kaip vieÅ¡pataujančiam daiktui, yra nustatyti ir įregistruoti Å¡ie servitutai: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (vieÅ¡pataujantis) per sklypÄ V-10-95 (B), plotas 0,0242 ha; kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (vieÅ¡pataujantis) per sklypÄ V-10-95 (B), plotas 0,0349 ha; kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (vieÅ¡pataujantis) per sklypÄ V-10-95 (A), plotas 0,0227 ha (e. b. 2 t., b. l. 183-184).

Ä® bylÄ pateiktas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad Å¡iame sklype, kaip tarnaujančiame daikte, nuo 2015 m. kovo 20 d. įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams (e. b. 3 t., b. l. 58-62). Atsakovė tiek 2020 m. gruodžio 11 d. teismui nagrinėjamoje byloje adresuotame raÅ¡te „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-16640-950/2020“ (2020 m. gruodžio 17 d. dokumentas Nr. DOK-151551), tiek 2021 m. vasario 9 d. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (2021 m. vasario 9 d. dokumentas Nr. DOK-17782) yra nurodžiusi, kad žemės sklypas V-10-95 (A), V-10-95 (B) Å¡iai dienai yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini).

Minėtuose atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodoma: „Šis žemės sklypas iÅ¡ abiejų pusių, t. y. iÅ¡ vakarinės ir iÅ¡ rytinės pusių ribojasi su nesuformuotais ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotais žemės sklypais, todėl atsakyti kaip patekti prie įregistruotų servitutų yra sudėtinga, nes suformavus žemės sklypus atitinkami servitutai turėtų bÅ«ti nustatyti. Manome, kad tikslinga bÅ«tų apsvarstyti galimybę dėl kelio servituto nustatymo per žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypams (duomenys neskelbtini)“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylÄ pateikti valstybės įmonės Registrų centras kadastro žemėlapio iÅ¡traukos ir REGIA žemėlapis patvirtina aplinkybę, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ abiejų pusių, t. y. iÅ¡ vakarinės ir iÅ¡ rytinės pusių, ribojasi su nesuformuotais ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotais žemės sklypais. Minėti žemėlapiai taip pat patvirtina ieÅ¡kovų įrodinėjamÄ aplinkybę, kad tarp žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), yra įsiterpęs žemės plotas, kuris nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina apeliantų teiginį, kad esamas įregistruotas servitutas yra nustatytas ydingai. IÅ¡ esmės minėtÄ aplinkybę byloje pripažino ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad esamas įregistruotas įvažiavimo servitutas Å¡iuo metu realiai neužtikrina privažiavimo ir priėjimo prie ieÅ¡kovų žemės sklypo, t. y. neužtikrina ieÅ¡kovų poreikių naudoti turimÄ Å¾emės sklypÄ pagal jo naudojimo paskirtį („kita“) ir naudojimo bÅ«dÄ („pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos“).

Dėl galimybės netrukdomai naudotis valstybine žeme, nenustačius joje praÅ¡omo servituto 25. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovai, siekdami fiziÅ¡kai patekti (prieiti / privažiuoti) į jiems priklausantį žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), gali netrukdomai naudotis valstybės žemės plotu, esančiu jų sklypo Å¡iaurinėje pusėje. IeÅ¡kovai savo (savo atstovų) paaiÅ¡kinimais byloje, o taip pat kartu su apeliaciniu skundu pateiktomis nuotraukomis įrodinėja aplinkybę, kad jie per ginčo valstybinės žemės plotÄ , kuriame yra tretiesiems asmenims priklausantys pastatai ir statiniai, įregistruoti adresu (duomenys neskelbtini), neturi laisvo patekimo į savo žemės sklypÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad valstybinės žemės plotas, adresu (duomenys neskelbtini), yra užtvertas tvora, Å¡ioje teritorijoje yra įrengtas pakeliamas užkardas. Apeliacinio teismo vertinimu, tokia faktinė situacija nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo metu neegzistuoja fizinės kliÅ«tys ieÅ¡kovams laisvai naudotis ginčo valstybinės žemės plotu, siekiant patekti į jiems priklausantį žemės sklypÄ . Dėl galimybės nustatyti servitutÄ valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuotas žemės sklypas 26.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės nustatyti servitutÄ valstybinėje žemėje, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuoto žemės sklypo. Taigi, apeliantai iÅ¡ esmės kelia servituto objektÄ reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimÄ .

27. Civilinės teisės požiÅ«riu žemė yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis). Kad žemė kaip turtas dalyvautų civilinėje apyvartoje, ji turi atitikti civilinių teisių objektui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CK 1.109 straipsnyje: civilinių teisių objektu gali bÅ«ti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį žemės sklypas apibrėžtas kaip teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad civilinių teisių objektu gali bÅ«ti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas.

28. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį žemės sklypai, kaip atskiri nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektai, formuojami remiantis Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamÄ jį daiktÄ suformuoti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypai nekilnojamojo turto registre registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės plote, kuriame praÅ¡oma nustatyti servitutus, nei pagal žemėtvarkos projektÄ , nei pagal kitÄ detalų teritorijų planavimo dokumentÄ Å¾emės sklypas nėra suformuotas. 29.

Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia vieÅ¡pataujančiojo daikto poreikiai. Nustatant servitutÄ turi bÅ«ti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai bÅ«tina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritorijÄ , kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi bÅ«ti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame bÅ«tų duomenys apie apribojimų iÅ¡sidėstymÄ sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutÄ daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylÄ turi bÅ«ti pateiktas planas (schema) su Å¡iais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodyta, kad Å¡is servitutas nustatytas pagal konkretų planÄ (schemÄ ), įraÅ¡ant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti Å¡io dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai – nekilnojamojo turto kadastro objektai. Dėl to planas (schema) turi bÅ«ti parengtas taip, kad pagal jį bÅ«tų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizacijÄ , plotÄ , konfigÅ«racijÄ ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebÅ«tų iÅ¡eita už Å¡io žemės sklypo iÅ¡orinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ginčo valstybinės žemės plotas ir ribos gali bÅ«ti identifikuojami pagal parengtÄ valstybinės žemės detalųjį planÄ ir formuojant žemės sklypÄ (atliekant kadastrinius matavimus) valstybinės žemės plotas ir ribos nebesikeis arba keisis nežymiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Ä® bylÄ pateiktas 1996 m. spalio 29 d. Kauno miesto valdybos sprendimas Nr. 1082 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų sumažintos apimties detaliųjų planų“, kurio 1.2 punktu nuspręsta pritarti prie (duomenys neskelbtini)žemės sklypo, kuris Å¡iaurėje ribojasi su keliu, vakaruose – su akcinės bendrovės „Kova“ sklypu, rytuose – su valstybinės farmacijos įmonės „Sanitas“ sklypu, pietuose – su valstybine žeme, planui.

Taip pat pateikta žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalaus plano schema (2020 m. gruodžio 17 d. dokumento numeris DOK-151551 priedai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ minėtų dokumentų, nesant atliktų kadastrinių matavimų, nėra galimybės nustatyti ginčo valstybinės žemės ploto, kaip tarnaujančiojo daikto, tikslių identifikacinių duomenų, įskaitant ir jo ribas. Tokia teisinė situacija prieÅ¡tarauja servituto realumo principui. Pažymėtina, kad tokia iÅ¡vada atitinka teismų formuojamÄ praktikÄ (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-376-889/2022).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011 pažymėjo, kad iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymas (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei vieÅ¡pataujančiojo nei tarnaujančiojo daikto savininkams. AiÅ¡kindamas servituto nustatymo momentÄ , kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal nurodytÄ teisės normÄ iÅ¡ servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais:

1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančio servitutÄ , buvimu;

2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). 32. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika pabrėžtina, kad tam, jog teismo sprendimu nustatytas servitutas sukeltų daiktinių santykių subjektams teisių ir pareigų, turi bÅ«ti dviejų juridinių faktų sudėtis – priimtas servitutÄ nustatantis teismo sprendimas ir įregistruotas servitutas. Ši CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta servituto teisinė registracija atlieka ne tik iÅ¡vieÅ¡inamÄ jÄ , bet ir daiktinę teisę sukuriančiÄ funkcijÄ .

Taigi, servitutas įsigalioja tik nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, konstatuoja, kad teismo sprendimu nustatytas, tačiau įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotas servitutas teisinių pasekmių nesukelia. Padarius prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ bÅ«tų pažeistos imperatyvios teisės normos, kurios daiktinės teisės atsiradimÄ sieja ne tik su kompetentingos institucijos priimtu teisės aktu, bet ir su tokios daiktinės teisės įregistravimu vieÅ¡ajame registre (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-791-221/2013;

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-6-524/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-526-855/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-638-881/2019).

33. Servitutas kaip daiktinė teisė yra registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯registravimo sÄ lygas reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali bÅ«ti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

34. Pabrėžtina, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti realus, t. y. realiai įmanomas įvykdyti. Minėta, kad iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalies imperatyvios nuostatos suponuoja, kad nagrinėjamu atveju nesant įregistruoto nekilnojamojo daikto – valstybinės žemės sklypo (tarnaujančiojo daikto), negali bÅ«ti įregistruotos ir daiktinės teisės į jį.

35. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinyje reikalavimÄ (nurodydamas ieÅ¡kinio dalykÄ ), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ . Teismas negali keisti ieÅ¡kinyje nurodytų teisių gynimo bÅ«dų, nes privalo užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis), iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 49, 320, 353 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022, 26 punktas).

Todėl tinkamai pasirinkti gynybos bÅ«dÄ ieÅ¡kovams yra itin reikÅ¡minga ir svarbu, nuo to priklauso jiems teikiamos teisminės gynybos efektyvumas. 36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant įregistruoto tarnaujančiojo žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, negalėtų bÅ«ti įregistruoti ir ieÅ¡kovų praÅ¡omi nustatyti servitutai. Atitinkamai teismo sprendimas, kuriuo praÅ¡omi servitutai bÅ«tų nustatomi, nesukurtų ieÅ¡kovams jų siekiamų teisinių pasekmių, kadangi tarnaujančiojo daikto savininkui (valdytojui) iÅ¡ servituto kylančios pareigos neatsirastų, kol Å¡i daiktinė teisė nebÅ«tų įregistruota.

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad praÅ¡omi nustatyti kelio ir antžeminių bei požeminių komunikacijų servitutai eitų ir per statinius – aikÅ¡teles, kurie yra trečiųjų asmenų nuosavybės teisės objektai, tačiau reikalavimo dėl servituto nustatymo į tretiesiems asmenims priklausančius inžinerinius statinius (aikÅ¡teles) ieÅ¡kovai nereiÅ¡kia (atsiliepimo 4.1–4.2 punktai).

IÅ¡ į bylÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (toliau – iÅ¡raÅ¡as), valstybės įmonės Registrų centras kadastro žemėlapio iÅ¡traukos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), be pasatų taip pat yra įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvoros; kiemo aikÅ¡telė; rezervuarai r1, r2) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (iÅ¡raÅ¡o 2.13 punktas). Å iame sklype esančių pastatų nuosavybės teisė įregistruota uždarosios akcinės bendrovės „Goretė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“ vardu.

Išrašo 11 punkte įrašytos registro pastabos ir nuorodos: „Susitarimo dėl kiemo statinių (tvora; kiemo aikštelė; rezervuarai (r1, r2), unikalus numeris) pasidalinimo bendraturčiai nepateikė. Pagal 2005 m. rugpjūčio 9 d. kadastrinius matavimus užfiksuota nauja kiemo aikštelė b2, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nepateikti dokumentai dėl įregistravimo NT registre“ (e. b. 1 t., b. l. 130-135). Tiek iš ieškovų 2021 m. sausio 25 d. su patikslintu ieškiniu pateikto Žemės ploto valstybės žemėje, skirto keliui įrengti ir servitutui nustatyti, projekto (2021 m. sausio 25 d. dokumento Nr. DOK-10248), tiek iš Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vystymo brėžinio (e. b. 3 t., b. l.

41) matyti, kad į praÅ¡omo nustatyti kelio servituto dalies užimamÄ teritorijÄ patenka tretiesiems asmenims bendrai, ar vienam iÅ¡ jų priklausantis statinys (aikÅ¡telė). Statinio savininko (bendraturčių) atžvilgiu ieÅ¡kovai reikalavimo neformulavo. Akcentuotina, kad teismas servitutus nustato bÅ«tent pagal ieÅ¡kovų pateiktus servitutų planus (schemas). Tai sudaro papildomÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinio reikalavimai, taip kaip jie suformuluoti, negali bÅ«ti tenkinami.

38. Apeliacinio teismo vertinimu, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti laikomas tinkamu ieÅ¡kovų pažeistų teisių gynimo bÅ«du dar ir dėl to, kad jame nėra suformuluoti reikalavimai, susiję su esamu įregistruotu įvažiavimo servitutu. Patikslinto ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, susiklostytų teisiÅ¡kai ydinga situacija, kuomet nustačius praÅ¡omus servitutus, liktų galioti esamas įvažiavimo į žemės sklypÄ servitutas.

39. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 26-36 punktuose konstatavo, kad vadovaujantis teisiniu reguliavimu valstybinės žemės plote, kuriame nėra suformuoto žemės sklypo, negali būti nustatomi ieškovų prašomi servitutai. Taip pat buvo konstatuoti kiti egzistuojantys ieškinio atmetimo pagrindai, kurie nurodyti šios nutarties 37-38 punktuose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nutarties 23-25 punktuose pagrįstais pripažinti apeliantų argumentai nelemia kitokio teisinio rezultato byloje, t. y.

Å¡ie apeliantų argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Kiti apeliantų argumentai, neturi esminės įtakos teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 40. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servitutų teismo sprendimu nustatymÄ , iÅ¡ esmės tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliantų apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 41. BendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantams jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

42. Ä® bylÄ pateiktas trečiojo asmens, nepareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“ advokato K. P. praÅ¡ymas priteisti 847 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (e. b. 3 t., b. l. 143-145). Trečiojo asmens turėtos iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio.

Atmetus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos trečiajam asmeniui UAB „Valentis“ priteistinos iÅ¡ nepilnamečių ieÅ¡kovų N. M., E. M. įstatyminės atstovės ieÅ¡kovės I. M. (CPK 93, 98 straipsniai). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Valentis“, juridinio asmens kodas 135896640, iÅ¡ ieÅ¡kovės I.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Edita Šliumpienė Rasa Urbanavičiūtė