7d613608-2d69-4c33-9dfa-9cd3c155bb72 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Kęstutis Dargužis             Baudž. byla Nr. 1A-184-245-2014Teisėja Rasa Balsevičienė             Proceso Nr. 1-63-1-00277-2013-3             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              1.2.25.4.5; 2.3.2.1.3.5.1; 2.4.6.KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A.

J. M., gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nukentėjusiesiems V. M. ir A. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. M. ir nukentėjusiųjų V. M. ir A. M. apeliacinius skundus dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. M. pripažintas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 281 str. 5 d., ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta; vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str., A.

J. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus;teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pripažinta, kad A. J. M. padarė BK 281 str. 5 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam ir nukentėjusiems susitaikius BK 38 str. 3 d., 4 d. pagrindu dėl to, kad jis 2013-05-30 apie 10.30 val.

Kaišiadorių rajone, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 71-ajame kilometre, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t.y. kelių eismo taisyklių 133 p., važiuodamas magistraliniu keliu Vilniaus kryptimi, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant dešinėje pusėje esančio kelio aitvaro, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu sužalota automobilio „Ford Focus“ keleivė S. M., kuriai dėl daugybinių kūno sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasibaigė mirtimi.

Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. M. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir praÅ¡o panaikinti tÄ jo dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus arba Å¡iÄ nuosprendžio dalį pakeisti ir paskirti jam kitokio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonę. Jis neneigia atsakomybės ir visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, tačiau, jo nuomone, apylinkės teismas netinamai įvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetÄ bei taikomos baudžiamojo poveikio priemonės sÄ lygas.

Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ paprastai skiriama sistemingai, Å¡iurkščiai kelių eismo taisykles pažeidinėjantiems asmenims, kai BK 281 str. numatyta nusikalstama veika padaroma apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Dėl jo blaivumo pažeidimo padarymo metu abejonių nebuvo. Nors apylinkės teismas nustatė, kad jis transporto priemones vairuoja nuo 1962 m., yra padaręs pavienių, neÅ¡iurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau iki Å¡io įvykio administracine tvarka baustas nebuvo, jo teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su profesine veikla, tačiau vis tiek uždraudė jam vienerius metus vairuoti transporto priemones.

A. J. M. anksčiau neteistas, gyvena garbingo piliečio gyvenimÄ , supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes, dėl to labai gailisi ir gailėsis visÄ likusį gyvenimÄ â€“ žuvo jo sutuoktinė S. M.. BK 281 str. 5 d. numatytÄ pažeidimÄ lėmė vienintelis KET 133 punkto reikalavimas – laikytis saugaus greičio. Pažeidimo padarymo metu jo vairuojama transporto priemonė važiavo magistraliniu keliu, gal eismo įvykio ir nebÅ«tų buvę arba pasekmės bÅ«tų kitokios, jei jis bÅ«tų pasirinkęs 5-10 km/val. mažesnį greitį, tačiau tai tėra hipotezė.

Transporto priemonės jis nesuvaldė dėl nesuprantamų priežasčių, automobilis iÅ¡ inercijos nuvažiavo ant deÅ¡inėje kelio pusėje buvusio kelio atitvaro, kelio statinys suvaidino ne eismo apsaugos funkcijÄ , o tapo „tramplinu“ jo vairuojamam automobiliui, dėl ko Å¡is pakilo į orÄ ir kelis kartus vertėsi. Todėl kitokioms pasekmėms kilti galėjo turėti įtakos ne tik važiavimo greitis, bet ir kelio atitvaro konstrukcija ar tai, kad jis bÅ«tų buvęs nors pusė metro arčiau arba toliau.

Tai rodo, kad jo padarytas KET pažeidimas nebuvo Å¡iurkÅ¡tus. Sunkius padarinius sukėlę apelianto veiksmai nebuvo dėsningi, nulemti sÄ moningo eismo saugumo reikalavimų nesilaikymo ar abejingumo kitiems eismo dalyviams. Nelaimės dienÄ transporto eismo sÄ lygos buvo geros, kelio bÅ«klė ideali, jo vairuojama transporto priemonė tvarkinga, kokybiÅ¡ka ir saugi, transporto priemonių srautas nedidelis, todėl laikyti, kad magistraliniame kelyje esant puikiai kelio dangai pasirinkus 90 km/val. greitį jis pažeidė kelių eismo taisykles Å¡iurkščiai arba sÄ moningai, neteisinga.

Nors formaliai jo veiksmai atitinka BK 281 str. numatyto nusikaltimo požymius, tačiau šį nusikaltimÄ ir skaudžias negrįžtamas pasekmes nulėmė ne tik valingi jo veiksmai, bet ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių visuma. Apelianto nuomone, už bendro pobÅ«džio teisės pažeidimÄ paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra perteklinė, kadangi ji tiesiogiai palies jo darbinę veiklÄ , apsunkintų atlikti profesoriaus habilituoto mokslų daktaro pareigas (duomenys neskelbtini) universitete.

Apelianto profesinė veikla yra susijusi su dirvožemio tyrimais visoje šalyje, o aukštoji mokykla neturi finansinių galimybių aprūpinti mokslinius darbuotojus transporto priemonėmis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra ne bausti, o auklėti teisės pažeidėjus, tačiau būtent šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama baudžiamųjų tikslų, jos efektyvumas abejotinas. Pirmosios instancijos teismas galėjo skirti ir kitokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, kurios pilnai pakaktų užtikrinti tiek bendrajai prevencijai, tiek teisingumo principo įgyvendinimui.

Netekęs mylimos žmonos, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ilgÄ laikÄ , apeliantas patirs neadekvačius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie neturi nieko bendra su bausme keliamais tikslais.Nukentėjusieji V. M. ir A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį A. J. M. atžvilgiu, arba panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtÄ jam apylinkės teismo nuosprendžiu. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde taip pat, kaip ir A.

J. M., nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas A. J. M. vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui, nepakankamai įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lygas. Teismas neįvertino tų aplinkybių, kad A. K. M. niekada nebuvo baustas administracine tvarka, nebuvo teistas, eismo įvykio metu buvo visiÅ¡kai blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, eismo įvykio priežastimi buvo neÅ¡iurkÅ¡tus ir nesistemingas KET pažeidimas.

Nukentėjusiųjų tėvas yra ypač rÅ«pestingas, drausmingas, atidus vairuotojas, dėmesingas transporto priemonės bÅ«klei. Pažeidimo metu jo vairuojamos transporto priemonės greitis buvo apie 90 km/val., taigi, Å¡ioje byloje jis buvo kaltinamas vieninteliu KET 133 punkto pažeidimu – laikytis bendrojo pobÅ«džio taisyklės pasirinkti tokį greitį, kad neįvyktų bet koks eismo įvykis arba nelaimė. Apeliantų giliu įsitikinimu, jų tėvas iÅ¡ viso nepažeidė ir Å¡ios kelių eismo taisyklės, nes magistraliniame kelyje, esant geroms važiavimo sÄ lygoms, ganėtinai nauju, saugiu, kokybiÅ¡kai ir techniÅ¡kai tvarkingu automobiliu važiavo 90 km/val. greičiu, o jeigu ir pažeidė, tai ji nebuvo tiesiogine nelaimės (jų motinos žūties) priežastimi.

IÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, kad dėl nesuprantamų ir nepaaiÅ¡kinamų priežasčių, A. J. M. nesuvaldžius transporto priemonės, Å¡i iÅ¡ inercijos užvažiavo ant deÅ¡inėje kelio pusėje buvusio kelio atitvaro. Inžinierinis statinys lėmė transporto priemonės pakilimÄ Ä¯ orÄ ir vertimÄ si kelis kartus. Apeliantai įsitikinę, kad A. J. M. veiksmai buvo be kaltės, netyčiniai, nedėsningi, nenulemti sÄ moningo eismo saugumo taisyklių ignoravimo ar abejingumo kitiems eismo dalyviams.

Jeigu tėvo vairuojamas automobilis bÅ«tų judėjęs didesniu greičiu, kelio atitvaras bÅ«tų buvęs ne nuožulnus, ar pastatytas nors pusę metro arčiau ar toliau, transporto priemonė bÅ«tų neužvažiavusi ant kelio statinio, dėl to nebÅ«tų pakilusi į orÄ ir apsivertusi, bÅ«tų tiesiog nuvažiavusi nuo kelio ir Å¡onu atsitrenkusi į apsauginę sienelę, tokios skaudžios nelaimės nebÅ«tų atsitikę. Apeliantų nuomone, jų motinos mirtį nulėmė ne vien tik tėvo veiksmai, bet ir nepalankiai susiklosčiusios ir negailestingai pasibaigusios aplinkybės, tai yra, tėvo nesuvaldytam, tačiau saugiu greičiu vairuotam automobiliui užvažiavus ant bÅ«tent toje kelio vietoje buvusio bÅ«tent nuožulnaus pobÅ«džio kelio atitvaro, žuvusioji sėdėjo galinėje keleivio vietoje neprisisegusi saugos diržu, automobilio vertimosi metu ji iÅ¡krito iÅ¡ automobilio ir tai lėmė jos sveikatos sutrikdymus, sukėlusius mirtį.

Apeliantai abejoja tiesioginiu priežastiniu ryšiu tarp tėvo veiksmų ir atsiradusių padarinių buvimo, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis. Esant materialiai BK 281 str. nusikalstamos veikos sudėčiai, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Baudžiamosios teisės teorijoje egzistuoja būtinasis (dėsningas) ir paprastasis priežastinis ryšys, todėl nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas turėjo įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. 5 d. numatytus padarinius, priežastis.

Apylinkės teismas ignoravo teismų praktikos ir baudžiamosios teisės teorijos suformuluotas taisykles, galimai ir dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų kaltės – tėvas pilnai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , su nukentėjusiaisiais susitaikė, o jam inkriminuotas eismo taisyklių pažeidimas nebuvo tiesiogine nusikalstamų padarinių atsiradimo priežastimi. Nukentėjusiųjų skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl eismo įvykio mechanizmo ne tik paneigia priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir BK 281 str. 5 d. numatytų nusikalstamų padarinių, bet ir įgalina spręsti, kad nukentėjusiųjų tėvas nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl jis yra iÅ¡teisintinas.

Kitu atveju A. J. M. paskirta todėl baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti transporto priemones jam vienerius metus yra nepagrįsta ir pažeidžia ne tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, bet ir jo šeimos narių – nukentėjusiųjų interesus, todėl ji naikintina.Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės, jo gynėja advokatė ir nukentėjusieji prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A.

J. M. ir nukentėjusiųjų V. M. ir A. M. apeliaciniai skundai atmetami.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kolegija nemato pagrindo jį naikinti ar keisti pagal apeliacinių skundų argumentus. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. M. apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti tÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus arba Å¡iÄ nuosprendžio dalį pakeisti ir paskirti jam kitokio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau Å¡is jo apeliacinio skundo argumentas netenkinamas.BK 67 str. 2 d. nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos iÅ¡vardintos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o bÅ«tent sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Nagrinėjamoje byloje baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones A. J. M. paskirta už BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ BK 38 str. 1 d. pagrindu – jam ir nukentėjusiesiems susitaikius. Pirmosios instancijos teismas atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 5 d., nustatęs visas įstatyme numatytas sÄ lygas Å¡iam institutui taikyti. Apylinkės teismas įvertino A. J. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad jis savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino pilnai, nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ , jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis susitaikė su nukentėjusiaisiais V.

M. ir A. M., nukentėjusieji jam pretenzijų neturi, jie prašė baudžiamÄ jÄ bylÄ tėvo atžvilgiu nutraukti BPK 212 str. 1 d. 5 p. pagrindu (t. 1, b. l. 29, 31), ir, esant pagrindui manyti, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (A. J. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, pažeidimo padarymo metu buvo blaivus, dėl padaryto pažeidimo jis ir pats labai nukentėjo, t.y. neteko artimo mylimo žmogaus, tapo naÅ¡liu) ir esant visoms BK 38 str. numatytoms sÄ lygoms, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė teisėtai.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo praÅ¡ymÄ ir neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kadangi jis ir pats dėl sutuoktinės laidojimo turėjo daug iÅ¡laidų, tačiau paskyrė pačiÄ Å¡velniausiÄ baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ minimaliam įstatyme numatytam terminui – 12 mėnesių pagrįstai. Nėra pagrindo tenkinti jo apeliacinį skundÄ ir neskirti jokios baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi tai reikÅ¡tų ne tik asmens nenubaudimÄ dėl jo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, tačiau netaikymo ir jokių prevencinio pobÅ«džio poveikio priemonių, kurios nustatytos minėtame BK 67 str. 1 d.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, vienintelė bÅ«tina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lyga yra tai, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė, naudodamasis specialia teise. Jokių kitų bÅ«tinų Å¡ios priemonės taikymo sÄ lygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiÅ¡kia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ ir motyvuotai nuspręsti taikyti jÄ ar ne.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iÅ¡ esmės reikÅ¡tų atėmimÄ teisės dirbti šį darbÄ ). Teismas Å¡iÄ aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis.Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo skyrimo A.

J. M. klausimÄ , įvertino tai, kad jis nėra padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimų, darbdavio charakterizuojamas teigiamai kaip sÄ Å¾iningas, darbÅ¡tus, geras, gerbiamas ir aktyvus darbuotojas - (duomenys neskelbtini) instituto profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė, naudojamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, įvertino ir jo padarytos nusikalstamos veikos negrįžtamas pasekmes – žuvo žmogus.

Pirmosios instancijos teismas tik vieneriems metams uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemonę. Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ios prevencinės poveikio priemonės paskyrimu gali bÅ«ti sukelti itin neigiami padariniai tiek apeliantui, tiek kitiems asmenims, kadangi teisė vairuoti transporto priemones nėra pagrįsta jo darbine ar profesine veikla (teisė vairuoti transporto priemones jo darbe nėra privaloma). A. J. M. paaiÅ¡kinimu, jo darbo pobÅ«dis bei kita veikla, dėl ko tenka dažnai važiuoti į kitus Lietuvos miestus, dalyvauti įvairiose komisijose, todėl bÅ«tina turėti specialiÄ teisę vairuoti transporto priemones, yra svarbios aplinkybės, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas suteikia teismui parinkti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones ir jų skaičių, tačiau riboja galimybę pakeisti jau paskirtÄ vienos rÅ«Å¡ies baudžiamojo poveikio priemonę kita.

BK 74 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kokia teismo paskirta baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 5 punkte ir 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo praÅ¡ymu gali bÅ«ti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 5 punkte, ir 6 punkte nurodytos Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas, nemokami darbai, įmoka nuo nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Taigi baudžiamasis įstatymas teismui leidžia pakeisti kitomis tik tris baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų nėra baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Kita vertus, nei Baudžiamasis kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato iÅ¡imčių, susijusių su asmens profesine veikla ar jo ir jo Å¡eimos narių socialine bÅ«kle, taikant uždraudimÄ naudotis specialia teise asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje. Kolegijos nuomone, pati Å¡velniausia baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise A.

J. M. 12 mėn. laikotarpiui nėra perteklinė, kad tiesiogiai palies jo darbinę veiklÄ ar apsunkins atlikti profesoriaus habilituoto mokslų daktaro pareigas (duomenys neskelbtini) universitete, ji nėra neteisinga ar aiÅ¡kiai per griežta pataisos priemonė, kaip padariusiam negrįžtamas pasekmes lėmusį kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 281 str. 5 d. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , kadangi baudžiamojo poveikio priemonė yra viena iÅ¡ valstybės nustatytos reakcijos į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ formų.

Be to, apelianto padarytas nusikaltimas yra susijęs ir su visuomenės saugumu. Nusikaltimas padarytas esant geroms eismo sÄ lygoms ir apeliantas pats negalėjo paaiÅ¡kinti jo padarymo priežasčių. Pirmos instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, nepažeidė BK 67 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų. Tai įvertinus, A. J. M. apeliacinis skundas, kuriuo jis praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus arba Å¡iÄ nuosprendžio dalį pakeisti ir paskirti jam kitokio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonę, netenkinamas.Nukentėjusieji V.

M. ir A. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį A. J. M. atžvilgiu, tačiau ir jų apeliacinį skundÄ tenkinti pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla abejonės skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, kad A. J. M. įvykdė BK 281 str. 5 d. numatytÄ neatsargų nusikaltimÄ . Be kaltininko visiÅ¡ko prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailesčio, jo neatsargiÄ kaltę patvirtina byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma, tai yra, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai.

Nors pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatuoja, kad A. J. M. padarė sunkų nusikaltimÄ pagal BK 281 str.5 d. dėl neatsargumo, nes baudžiamasis įstatymas neatsargių nusikaltimų pagal pavojingumÄ neskirsto (BK 11 str. 2 d., 16 str.), tačiau Å¡is netikslumas A. J. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai esminės reikÅ¡mės neturi, kadangi jo padarytos nusikalstamos veikos sudėtis (dėl jo neatsargių veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo S. M.) nustatyta ir įrodyta. Kolegija nesutinka su apeliantų V.

M. ir A. M. apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡tomis abejonėmis buvus tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltininko A. J. M. veiksmų ir atsiradusių padarinių (motinos S. M. žūties). Tai skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, Å¡iÄ aplinkybę savo nuoÅ¡irdžiu prisipažinimu patvirtino ir pats kaltininkas. Kaltinimo A. J. M. esmę sudaro kelių eismo taisyklių 133 p. pažeidimas, tai yra, važiuodamas magistraliniu keliu Vilniaus kryptimi, jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant deÅ¡inėje pusėje esančio kelio aitvaro, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė.

Padariniai – eismo įvykio metu sužalota automobilio „Ford Focus“ keleivė S. M., kuriai dėl daugybinių kÅ«no sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasibaigė mirtimi. KET 133 punktas reikalauja, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nors byloje nustatyta, kad eismo įvykio diena buvo saulėta, asfalto danga sausa, matomumas geras, akivaizdu tai, kad Å¡ių sÄ lygų neįvykti eismo įvykiui, kurio metu jo vairuojama transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, ko pasekmė - žuvo iÅ¡ automobilio iÅ¡kritusi keleivė, A. J. M. nepakako. Kaip jis pats nurodo, buvo pasirinkęs 90 km/val. greitį, tačiau jį vargino Å¡viečianti saulė. Tokiu atveju jis, sutinkamai su KET reikalavimu, atsižvelgdamas į Å¡iÄ aplinkybę, turėjo sulėtinti greitį, tačiau to nepadarė.

Jis pats buvo prisisegęs saugos diržu, o automobilio keleivė S. M. – ne (jo aiÅ¡kinimu, dėl stambaus kÅ«no sudėjimo). Tiriamu atveju eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad keleivė nebuvo prisisegusi saugos diržo, o dėl automobilį vairavusio asmens neatsargių veiksmų. Teismų praktikoje, nagrinėjant KET pažeidimų bylas, susiformavusi nuostata, jog rizikingÄ nukentėjusiojo elgesį (pvz., važiavimÄ neprisisegus saugos diržo), įtakojusį veikos padarymÄ ir mirtinų sužalojimų bei kitokių skirtingo masto sveikatos sutrikdymų padarymÄ , galima bÅ«tų pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu toks nukentėjusiojo elgesys įtakotų kaltininko elgesį, t. y. kaltininko padarytÄ eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2009).

Akivaizdu, kad ne žuvusiosios kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo kilo eismo įvykis, o dėl paties kaltininko nepasirinkto saugaus greičio, kuomet jis, akinamas saulės, nepasirinko tokio greičio, kad eismo įvykis neįvyktų. Stacionarus kelio atitvaras Å¡iuo atveju nebuvo eismo įvykio priežastimi, kadangi nustatyta ir įrodyta, kad A. J. M. padarė KET 133 p. pažeidimÄ (sutiko ir pats), tai yra, nepasirinko saugaus greičio pagal aplinkybes (akinamai Å¡viečianti saulė). Apeliantai teigia, kad jis leistino greičio nevirÅ¡ijo, tačiau, kolegijos nuomone, jis nesilaikė ir kito KET reikalavimo –172 punktas įpareigoja vairuotojÄ važiuoti ne tik nevirÅ¡ijant leistino greičio, bet nustato reikalavimÄ , kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Taigi, jis privalėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, tačiau to nepadarė.BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, reiÅ¡kia, kad bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus.

Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-483/2013).

IÅ¡ to seka, kad A. J. M. vairuojamo automobilio keleivės S. M. kelių eismo taisyklių pažeidimas (naudojimosi saugos diržais reikalavimų pažeidimas) nebuvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais. Jeigu A. J. M. bÅ«tų pasirinkęs saugų važiavimo greitį ir neužvažiavęs ant deÅ¡inėje pusėje esančio kelio atitvaro, eismo įvykis, lėmęs tokias sunkias ir negrįžtamas pasekmes, nebÅ«tų kilęs. BÅ«tent jo neatsargÅ«s veiksmai buvo bÅ«tinoji eismo įvykio padarinių kilimo sÄ lyga, taigi turėjo priežastinį ryšį su įvykusiais padariniais, todėl jo veika pagal BK 281 str. 5 d. kvalifikuota teisingai.

Žuvusiosios veiksmais nebuvo pagrindinė sÄ lyga jam kilti.Dėl baudžiamojo poveikio priemonės A. J. M. kolegija nesikartos, Å¡iuo aspektu pasisakyta aukščiau. Neabejotina, kad atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. M. veiksmai buvo netyčiniai, nedėsningi, nenulemti sÄ moningo eismo saugumo taisyklių ignoravimo ar abejingumo kitiems eismo dalyviams, jis tuo ir nebuvo kaltinamas. Dėl kitų nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentų pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimų apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau Å¡io baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų atmetamas kaip nepagrįstas ir tas nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas ignoravo teismų praktikos ir baudžiamosios teisės teorijos suformuluotas taisykles, kad jų tėvas pilnai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , su nukentėjusiaisiais susitaikė, o jam inkriminuotas eismo taisyklių pažeidimas nebuvo tiesiogine nusikalstamų padarinių atsiradimo priežastimi.

Kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes nenustatė aplinkybių, rodančių, kad apylinkės teismas ignoruotų kokius nors su byla susijusius reikšmingus duomenis, ar būtų juos neišsamiai ar šališkai ištyręs. Pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimų nepadarė. Taip pat nėra teisinio pagrindo teigti, jog pagal byloje nustatytas, ištirtas ir įvertintas aplinkybes, apylinkės teismas, pripažindamas A.

J. M. padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apibendrinus daroma iÅ¡vada, kad atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. M. ir nukentėjusiųjų V. M. ir A. M. apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. J. M. pripažintas kaltu, padarius BK 281 str. 5 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiems susitaikius, lieka galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., n u t a r i a : atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. M. ir nukentėjusiųjų V. M. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas             Kęstutis Dargužis Teisėjai:              Algirdas Jaliniauskas              Olegas Šibkovas