7d5f1c24-e595-416d-9680-d3988fc8768d · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-958-431/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15806-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8; (S) 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės B.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams R. G. ir B. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovų pusėje, – A. M. (A. M.), n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 10 631,37 Eur, tai yra 50 proc. draudimo iÅ¡mokos, iÅ¡mokėtos dėl 2016 m. balandžio 9 d. eismo įvykio sukeltos žalos, ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, jog atsakovas R. G. su ieÅ¡kove 2016 m. sausio 8 d. sudarė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis). Automobilis, kurio savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta, nuosavybės teise priklausė atsakovei B. S., o atsakovas R. G. jÄ valdė pagal panaudos sutartį. 2016 m. balandžio 9 d. įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas apdrausto automobilio vairuotojas L. M. (L.

M.). Eismo įvykio metu buvo apgadinta AB „SEB bankas“ priklausanti transporto priemonė bei buvo sužaloti joje važiavę asmenys. IeÅ¡kovė dėl eismo įvykio nuketėjusiems asmenims iÅ¡mokėjo 21 262,74 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Eismo įvykio metu apdrausto automobilio vairuotojui L. M. buvo tik 22 metai.

2. Pagal Draudimo sutartį draudimo įmoka už draudiminę apsaugÄ buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į sutartyje numatytas aplinkybes, įtakojančias rizikos laipsnį. Jei transporto priemonę vairuoja asmuo, jaunesnis nei 25 m. ar neturintis 2 m. vairavimo stažo, tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra daug didesnė, todėl draudėjas turi sumokėti didesnę draudimo įmokÄ . Draudimo sutarties 1.5.2.6 punkte buvo numatyta, jog transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis, nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo.

Atsakovai neinformavo draudiko apie draudimo rizikos dydį įtakojančiÄ aplinkybę, tai yra, kad automobilį vairuos jaunesnis kaip 25 metų asmuo. Pagal Draudimo sutarties sÄ lygas draudėjas negalėjo perduoti naudotis automobiliu jaunesniam kaip 25 m. amžiaus asmeniui. Pasibaigus panaudos sutarčiai, atsakovas R. G. perdavė automobilį savininkei kartu su Draudimo sutartimi. Atsakovė perdavė automobilį L. M.. Apie draudimo rizikos padidėjimÄ pareigÄ praneÅ¡ti turėjo ir automobilio savininkė, ir draudėjas, todėl jie atsako solidariai.

3. Atsakovas R. G. nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog nėra automobilio savininkas, jį naudojo trumpÄ laikÄ , kada teikė pavežėjimo paslaugas. Panaudos sutartį nutraukė dar iki eismo įvykio ir grÄ Å¾ino automobilį kartu su Draudimo sutartimi jo savininkei. PrieÅ¡ eismo įvykį atsakovė B. S. buvo sudariusi automobilio panaudos sutartį su trečiuoju asmeniu.

4. Atsakovė B. S. nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ji nebuvo sudariusi Draudimo sutarties su ieÅ¡kove, taip pat eismo įvykio metu nebuvo automobilio valdytoja ar naudotoja. Atsakovė buvo tik nurodyta automobilio savininke, iÅ¡ tikrųjų ji net neturinti vairavimo teisių. Atsakovė automobilį tik nuomojo, bet nuomininkÄ surado jos vyras, kuris taip pat vertėsi taksi veikla. Su atsakovu R. G. ji buvo nuvyksi kartu tik į VÄ® „Regitra“, tačiau Draudimo sutartį atsakovas sudarė vienas, neturėdamas tam atsakovės įgaliojimo.

Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo vairavo automobilį, jam automobilis buvo perduotas tik naudotis. Trečiasis asmuo perdavė automobilį L. M., pažeisdamas panaudos sutarties sÄ lygas, nepranešęs atsakovei. NepraneÅ¡imas ieÅ¡kovei apie jaunesnį nei 25 m. transporto priemonės valdytojÄ neturėjo įtakos draudžiamajam įvykiui. Vien jaunas automobilio vairuotojo amžius nepagrindžia reikalavimo dėl visų 50 proc. draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Pagal teismų praktikÄ ir byloje esančius duomenis, automobilį vairuojant jaunesniam kaip 25 m. asmeniui, draudimo rizika padidėtų nuo 281 Eur iki 519 Eur, todėl žalos dydis yra Å¡ių sumų skirtumas, tai yra 238 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimÄ už akių panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovės B. S. ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ 10 631,37 Eur draudimo iÅ¡mokos, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (10 631,37 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 478 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Ieškinį atsakovo R. G. atžvilgiu atmetė. Priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 1 694 Eur atstovavimo išlaidų atsakovui R. G.. Priteisė iš atsakovės B. S. valstybei 25,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Teismas rėmėsi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 2 dalimi, pagal kuriÄ , jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 62.1 papunktį, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbiÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtakÄ draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo praÅ¡omos teisingos informacijos.

Pagal Taisyklių 62.2 papunktį draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

7. Teismas nustatė, jog pagal draudimo sutarties 1.5.2.6 punktÄ draudimo rizika ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo. Taip pat transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti Å¡ioje sutartyje nurodytÄ transporto priemonę yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Eismo įvykis kilo dėl automobilį vairavusio L. M. kaltės, kuris tuo metu buvo 22 metų amžiaus. Tikėtina, kad jam naudotis automobiliu leido A. M., kuris remiantis 2016 m. balandžio 4 d. su atsakove sudarytos Kilnojamojo daikto (automobilio) panaudos sutarties 6 punktu neturėjo teisės perduoti automobilio trečiajam asmeniui be raÅ¡ytinio panaudos davėjos sutikimo. IeÅ¡kovė nebuvo atsakovės sudarytos panaudos sutarties dalyvė, todėl ieÅ¡kovei netaikytinos pagal sutartį atsiradusios teisės ar pareigos, kurios galioja tik sutarties Å¡alims.

8. Nepaneigta aplinkybė, kad atsakovas R. G. 2016 m. balandžio 9 d. eismo įvykio metu nebuvo automobilio valdytojas ir atsakovė B. S. iÅ¡ esmės neneigė 2016 m. balandžio 4 d. sudarytos su A. M. panaudos sutarties, tai yra, kad Å¡iam asmeniui buvo perdavusi automobilį tuo metu, kai kilo eismo įvykis. Kiekviena transporto priemonė turi bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas transporto priemonės savininkas (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis).

Teismas pripažino, kad draudimo sutarties ir eismo įvykio metu automobilio savininke buvo atsakovė B. S., kuri buvo atsakinga už draudimo sutarties sudarymÄ ir kuri liko atsakinga už draudimo sutarties sÄ lygų laikymÄ si, nes neinformavo draudiko apie sudarytas panaudos sutartis bei galimÄ draudimo rizikos padidėjimÄ . Atsakovės 2015 m. gruodžio 10 d. sudaryta su atsakovu R. G. automobilio panaudos sutartis leidžia teigti, kad atsakovė neprieÅ¡taravo, kad R. G. sudarytų transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

IeÅ¡kovės nesaisto atsakovės sudarytų panaudos sutarčių sÄ lygos.

9. Draudimo sutarties 1.5.4 punkte nurodyta, jog pagal Draudimo priežiÅ«ros komisijos patvirtintų Standartinių draudimo sutarties sÄ lygų VI dalies „Draudimo rizikos padidėjimas ir sumažėjimas“ 38 punktÄ , jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo praneÅ¡imas turi bÅ«ti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ . Automobiliu naudotis atsakovas R. G. galėjo vėliausiai iki 2016 m. balandžio 4 d., kai atsakovė B. S. sudarė panaudos sutartį su A. M.. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas R. G. yra atsakingas už draudimo rizikos padidėjimÄ .

10. Kadangi automobilio savininkė visiÅ¡kai ignoravo draudimo sutarties sÄ lygas, nepranešė ieÅ¡kovei apie automobilio perdavimÄ kitiems asmenims panaudos ar kitais pagrindais, teismas pripažino jÄ atsakinga už draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimÄ , kuomet draudikui nebuvo praneÅ¡ta apie draudimo rizikos padidėjimÄ . Todėl teismas ieÅ¡kinį atsakovės B. S. atžvilgiu tenkino, o atsakovo R. G. atžvilgiu atmetė. Teismas pripažino, kad nėra sÄ lygų, sudarančių pagrindÄ mažinti priteistinÄ iÅ¡ atsakovės draudimo iÅ¡mokÄ , tai yra priteistinos draudimo iÅ¡mokos dydį susieti su draudimo įmokų, kurios bÅ«tų mokamos, esant padidėjusiai draudimo rizikai, dydžiu.

Teismas pažymėjo, kad atsakovai neginčijo ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų dydžio. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovė B. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 10 631,37 Eur draudimo iÅ¡mokos, 5 proc. palÅ«kanų ir 478 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovės atžvilgiu atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. IeÅ¡kovė reikalavimÄ grindė iÅ¡imtinai tik 2016 m. sausio 8 d. draudimo sutarties 1.5.2.6 punktu. Byloje nėra ginčo, jog A. M., kuriam atsakovė perdavė automobilį, eismo įvykio metu jo nevairavo, o automobilį vairavo L. M.. IeÅ¡kovė teigė, kad vien faktinis transporto priemonės perdavimas jaunesniam nei 25 metų A. M. sukelia draudimo rizikos padidėjimÄ , apie kurį atsakovė privalėjo praneÅ¡ti. Tačiau teismas nepagrįstai sutiko su tokiu draudimo sutarties aiÅ¡kinimu.

Pagal draudimo sutarties 1.5.3.1 punktÄ draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota, atsižvelgiant, kad transporto priemonė gali bÅ«ti naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais marÅ¡rutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Nesvarbu ar transporto priemonę nurodytais tikslais naudoja jos savininkas, ar kitas valdytojas (nuomininkas). 11.2. Draudimo sutartyje nurodytas specialus taksi automobiliams iÅ¡duodamas valstybinis numeris. Atsakovės automobilis buvo naudojamas taksi veiklai.

Todėl aplinkybė, kad atsakovė perdavė automobilį valdyti (ne vairuoti) A. M., negali bÅ«ti vertinama kaip didinanti draudimo rizikÄ . Pagal 2016 m. balandžio 4 d. panaudos sutarties 6 punktÄ panaudos gavėjas (A. M.) neturėjo teisės perduoti automobilio naudotis tretiesiems asmenims be raÅ¡tiÅ¡ko panaudos davėjo (atsakovės) sutikimo. Atsakovė ne tik vykdė Draudimo sutartį, bet ir buvo pakankamai apdairi, panaudos sutartyje nurodydama sÄ lygÄ dėl daikto naudojimo, kad kiekvienu konkrečiu atveju galėtų įsitikinti, ar tenkinama Draudimo sutarties 1.5.2.6. punkto sÄ lyga. 11.3.

Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å¾alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . Pagal Taisyklių 62.2. punktÄ draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista maksimali leidžiama, 50 proc. dydžio, draudimo iÅ¡mokos suma. Å i teismo sprendimo dalis yra be motyvų. 11.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog nustatant, į kokio dydžio draudimo iÅ¡mokos dalies grÄ Å¾inimÄ pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktÄ konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimÄ lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui, sudarant draudimo sutartį, ir ar Å¡ios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.

Nagrinėjamu atveju draudikas, vertindamas draudimo rizikÄ , atsižvelgė, kad transporto priemonė gali bÅ«ti naudojama mokamam keleivių pervežimui, tai yra kad apdraustas taksi automobilis gali bÅ«ti perduodamas kito asmens valdymui taksi paslaugų tikslais. 11.5. IeÅ¡kovei žala kilo ne dėl to, kad atsakovė perdavė automobilį A. M., bet dėl to, kad pastarasis, neturėdamas atsakovės raÅ¡ytinio sutikimo ir atsakovei nepranešęs, perdavė automobilį L. M.. Taigi atsakovės ieÅ¡kovei neatskleistos aplinkybės (automobilio perdavimas A.

M.) ne tik nenulėmė draudimo rizikos padidėjimo, lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurios ieškovei buvo atskleistos, bet ir šios aplinkybės nėra susijusios su draudžiamuoju įvykiu (A. M. automobilio nevairavo ir nesukėlė žalos). Kadangi draudimo rizikos pasikeitimo, apie kurį ieškovė nebuvo informuota, nėra arba jis nėra žymus, konstatuotina, kad ieškovei iš atsakovės priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė.

12. Atsiliepimu į atsakovės B. S. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Pagal TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 19 dalies, 4 straipsnį, 43 straipsnį ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatas transporto priemonės savininkas privalo apdrausti naudojamÄ transporto priemonę ir yra už tai atsakingas, tačiau esamas teisinis reguliavimas nenustato pareigos už draudimo sutarties sudarymÄ atsakingam asmeniui transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaryti iÅ¡imtinai asmeniÅ¡kai.

Å i sutartis gali bÅ«ti sudaryta per atstovÄ , kuris laikomas už draudimo sutarties sudarymÄ atsakingų asmenų atstovu pagal įstatymÄ . TPVCAPDÄ® suteiktų teisių (įgalinimų) ribose veikiančio atstovo atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam ir jam tiesiogiai sukuria teises ir pareigas. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo rizikÄ draudikui, abi sandorio Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač jÄ vykdydamos. Å is Å¡alių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastÄ , o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimÄ . 12.2.

Atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobÅ«dį automobilio savininkas sutarties galiojimo metu turi draudikÄ informuoti apie draudimo rizikos padidėjimÄ . Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas, gali lemti neigiamų padarinių atsiradimÄ , suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu iÅ¡ automobilio savininko (draudėjo) reikalauti grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtÄ sumÄ (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis). Automobilio panaudos sutarties 1 ir 5-6 punktai patvirtina, kad automobiliu turėjo naudotis A.

M.. Todėl atsakovė turėjo informuoti ieÅ¡kovę apie rizikos pasikeitimÄ iki perduodama automobilį A. M., nes jis buvo jaunesnis nei 25 metų. Aplinkybė, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo L. M., kuris taip pat buvo jaunesnis nei 25 metų, atsakovės neatleidžia nuo atsakomybės, nes rizikÄ padidino ta aplinkybė, kad draudimo sutarties galiojimo metu automobilį naudojo 25 metų neturintys asmenys. 12.3. RizikÄ sukelia naudojimosi automobiliu faktas, o eismo įvykis sukelia pasekmes. Atsakovė buvo automobilio savininkė visÄ Draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, automobilio perdavimo A.

M. metu atsakovė buvo atsakinga už draudimo sutarties vykdymÄ , ji turėjo informuoti draudikÄ apie rizikos dydį įtakojančių aplinkybių pasikeitimÄ , bei sumokėti Å¡iÄ rizikÄ atitinkančiÄ draudimo įmokÄ . IeÅ¡kinyje nurodytu pagrindu atsakomybė kyla dėl Draudimo sutarties sÄ lygų nesilaikymo, informacijos draudikui nesuteikimo, bei už tai atsakingas ne automobilio vairuotojas, o draudėjas (automobilio savininkas). Be to, vairuotojas apie sutartį ir jos vykdymÄ turi tik tokiÄ informacijÄ , kokiÄ gauna iÅ¡ automobilio savininko, nes draudėjas (automobilio savininkas) turi informuoti apdraustuosius apie rizikos dydį įtakojančias ir kitas aplinkybes.

Pagal Draudimo sutarties 4.2. punktÄ draudėjas laikomas atsakingu už sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iÅ¡ sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo atstovai. 12.4. Jauni vairuotojai kelia daug didesnę rizikÄ , nei labiau patyrę vyresnio amžiaus vairuotojai. Iki 25 metų amžiaus vairuotojų sukeliamų eismo įvykių dažnis yra kelis kartus didesnis. Pagal CK 6.993 straipsnio 6 dalį, jei draudėjas dėl neatsargumo nepateikė informacijos, reikÅ¡mingos rizikos dydžiui nustatyti, įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos dalį, proporcingÄ sutartos draudimo įmokos ir draudimo įmokos, kuri bÅ«tų nustatyta draudėjui suteikus teisingÄ informacijÄ , santykiui.

Kadangi draudėjo sumokėtos įmokos dydis yra ženkliai mažesnis, nei turėjo bÅ«ti mokama tuo atveju, jei automobiliu naudosis 25 metų neturintis asmuo, pagal analogijÄ taikant CK 6.993 straipsnį, ieÅ¡kovė galėjo iÅ¡ atsakovės reikalauti maksimalios 50 proc. dydžio sumos priteisimo. Draudimo sutarties 1.5. punkte yra nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgęs draudikas įvertino draudimo rizikÄ ir apskaičiavo draudimo įmokÄ . Teismo sprendime nurodyti ieÅ¡kinio tenkinimo motyvai, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas priteisti 50 proc. dydžio draudimo iÅ¡mokos sumÄ yra nemotyvuotas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados 13. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria iš transporto priemonės savininkės draudikui buvo priteista 50 proc. draudimo išmokos suma dėl eismo įvykio, kurį sukėlė 25 m. neturintis transporto priemonės valdytojas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2016 m. balandžio 9 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta AB „SEB bankas“ priklausanti transporto priemonė ir sužaloti joje važiavę asmenys. IeÅ¡kovė dėl Å¡io eismo įvykio iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims 21 262,74 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas L. M., kuris eismo įvykio metu neturėjo 25 metų. L. M. eismo įvykio metu vairavo automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei B. S.. Draudimo sutartį su ieÅ¡kove 2016 m. sausio 8 d. sudarė atsakovas R. G., kuris automobilį naudojo pagal panaudos sutartį iki 2016 m. balandžio 4 d. Atsakovė pagal 2016 m. balandžio 4 d. panaudos sutartį automobilį perdavė trečiajam asmeniui, kuris eismo įvykio metu taip pat neturėjo 25 m.

15. Draudimo sutarties 1.5.2.6 punkte buvo numatyta sÄ lyga, jog transporto priemonės nevairuos asmuo, kurios amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo. Kadangi eismo įvykį sukėlė asmuo, neturėjęs 25 m., ieÅ¡kovė pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.1-62.2 punktus pareikalavo priteisti 50 proc. draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ atsakovų, tai yra Draudimo sutartį sudariusio asmens ir automobilio savininkės. Pirmos instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė visÄ praÅ¡omÄ 50 proc. draudimo iÅ¡mokos sumÄ iÅ¡ transporto priemonės savininkės. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog ji nėra už žalÄ ieÅ¡kovei atsakingas asmuo, nei ieÅ¡kovė, nei teismas nepagrindė, kodėl iÅ¡ jos buvo priteista teisės aktuose numatyta maksimali 50 proc. draudimo iÅ¡mokos suma.

Dėl atsakingo už žalÄ asmens 16. Pagal TPVCAPDÄ® 1 straipsnio 2 dalį Å¡io įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, iÅ¡skyrus bėgines transporto priemones. Pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡io įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis).

17. Pagal nurodytas TPVCAPDÄ® nuostatas atsakovė, bÅ«dama automobilio savininke, privalėjo sudaryti Draudimo sutartį, o pastarÄ jÄ sudarius pirmajam naudotojui, atsakovui R. G., atsakovė, pasibaigus jos ir atsakovo panaudos sutarties teisiniams santykiams, toliau privalėjo tęsti Å¡ios Draudimo sutarties tinkamÄ vykdymÄ ir laikytis joje nustatytų sÄ lygų, tarp kurių ir draudimo perduoti valdyti transporto priemonę jaunesniam, negu 25 metai. Atsakovė 2016 m. balandžio 4 d. sudarė kilnojamojo daikto (automobilio) panaudos sutartį su trečiuoju asmeniu, kuris tuo metu neturėjo 25 metų ir atsakovė Å¡iÄ aplinkybę žinojo (el.b., 1 t., l. 94-95). Tačiau atsakovė apie Å¡iÄ aplinkybę nepranešė ieÅ¡kovei, neinicijavo Draudimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, taip pat Panaudos sutarties sÄ lygose panaudos gavėjui nebuvo nustatytos jokios pareigos, susijusios su tinkamu Draudimo sutarties sÄ lygų vykdymu.

18. Pagal Draudimo sutarties 1.5.3.1 punktÄ draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota, atsižvelgiant, kad transporto priemonė gali bÅ«ti naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais marÅ¡rutais, net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Nesvarbu, ar transporto priemonę nurodytais tikslais naudoja jos savininkas, ar kitas valdytojas (pvz., nuomininkas). Atsakovė nepagrįstai Å¡iÄ Draudimo sutarties sÄ lygÄ interpretuoja, kaip atleidžiančiÄ jÄ nuo atsakomybės už tai, kad automobilis buvo perduotas jaunesniam, negu 25 metai asmeniui. Pagal Draudimo sutarties 4.2 punktÄ draudėjas laikomas atsakingu už sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iÅ¡ sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo atstovai. Todėl aplinkybė, jog Draudimo sutartyje buvo numatyta galimybė perduoti automobilį valdyti kitiems asmenims, neatleidžia transporto priemonės savininko nuo tinkamo visų Draudimo sutarties sÄ lygų vykdymo.

19. Pagal 2016 m. balandžio 4 d. kilnojamojo daikto (automobilio) panaudos sutarties 5 punktÄ panaudos gavėjas įsipareigojo naudoti perduotÄ automobilį pagal jo paskirtį, o pagal 6 punktÄ panaudos gavėjas neturėjo teisės automobilį duoti neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims be raÅ¡tiÅ¡ko panaudos davėjo sutikimo (el.b., 1 t., l. 94-95). Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė nebuvo Å¡ios sutarties Å¡alimi, ji nebuvo informuota, jog transporto priemonė yra perduota naudotis kitam asmeniui, todėl panaudos sutarties sÄ lygos neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės ieÅ¡kovei už tinkamÄ Draudimo sutarties vykdymÄ .

Aplinkybe, jog trečiasis asmuo perdavė transporto priemonę eismo įvykį sukėlusiam asmeniui be atsakovės sutikimo, atsakovė galėtų remtis tik reikÅ¡dama reikalavimus trečiajam asmeniui dėl netinkamo panaudos sutarties sÄ lygų vykdymų. Tačiau Å¡ios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų detaliau nepasisako. Dėl priteistinos žalos dydžio 20. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo priteista iÅ¡ jos maksimalia 50 proc. draudimo iÅ¡mokos dydžio suma, teigdama, jog sprendimas Å¡ioje dalyje yra nemotyvuotas.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iuo atsakovės apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, jog Taisyklių 62.1 ir 62.2 punktuose numatyta, jog atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas, nuslėpęs sutarties sudarymui svarbiÄ informacijÄ ar neinformavęs apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ , grÄ Å¾intų iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Pagal Taisyklių 63 punktÄ grÄ Å¾inamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sistemiškai aiškinant šias Taisyklių nuostatas, pripažintina, jog draudikas turi pagrįsti, kodėl reikalauja būtent maksimalios 50 proc. dydžio draudimo išmokos sumos.

21. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016, nagrinėdamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ bylÄ suformulavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: nustatant, į kokio dydžio draudimo iÅ¡mokos dalies grÄ Å¾inimÄ pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktÄ konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimÄ lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar Å¡ios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas laikytini aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo rizikÄ , tačiau cituojamoje byloje buvo pripažinta, kad draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nebuvo žymus, todėl konstatuota, kad draudikui iÅ¡ draudėjo priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

23. Administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, jog eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilį vairavęs L. M. buvo neatidus, dvipusio eismo kelyje iÅ¡ keturių eismo juostų įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta važiavusius automobiliu (el.b., 1 t., l. 11). Eismo įvykio metu L. M. buvo 22 metai, taigi iki Draudimo sutartyje nustatytos 25 metų ribos, jam trÅ«ko tik 3 metų. Ginčo dėl jo vairavimo stažo galimo neatitikimo Draudimo sutarties 1.5.2.6 punkto reikalavimas byloje nekilo. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, jog tik trejų metų trÅ«kumas Draudimo sutartyje numatytÄ draudimo rizikÄ Ä¯takojo tokia apimtimi, kad bÅ«tų pagrindas priteisti draudikui maksimaliÄ 50 proc. draudimo iÅ¡mokos sumos sumÄ .

24. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ dalies pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, tačiau nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika, kuria rėmėsi ir atsakovė, ir nevertino draudimo rizikos pasikeitimo apimties ir jos atitikimo ieÅ¡kovės reikalaujamai maksimaliai 50 proc. dydžio draudimo iÅ¡mokos sumai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pakeičiant pirmos instancijos teismo nutartį ir sumažinant iÅ¡ atsakovės priteistinÄ sumÄ iki 25 proc. ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos – tai yra iki 5 315,69 Eur.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 25. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . IeÅ¡kovė byloje sumokėjo 239 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir 239 Eur žyminio mokesčio už praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ . Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Kadangi pakeistu pirmos instancijos teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas patenkino tik 50 proc. ieškovės reikalavimų jai priteistina iš atsakovės 239 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovės ir ieškovės valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, tai yra po 12,88 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).

26. Apeliacinio proceso metu atsakovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 239 Eur žyminio mokesčio. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo tenkintas iÅ¡ dalies, patenkinat 50 proc. atsakovės reikalavimo dalį, todėl atsakovei B. S. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 120 Eur žyminis mokestis. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir iÅ¡dėstyti jÄ taip: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimÄ už akių panaikinti.

Priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 5 315,69 Eur draudimo iÅ¡mokos, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (5 315,69 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 239 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį atsakovo R. G. atžvilgiu atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 1 694 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atsakovo R.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovės B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei po 12,88 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Priteisti atsakovei B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 120 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ . Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Laima Gerasičkinienė Dainius Rinkevičius