Legislator Case Law & Legislation
7d5e812d-eb9e-4c01-b65a-4c92cdb7b1fe AI generated

7d5e812d-eb9e-4c01-b65a-4c92cdb7b1fe · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 7d5e812d-eb9e-4c01-b65a-4c92cdb7b1fe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?PranešėjasCivilinė byla Nr.e2-6416-931/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35108-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.19; 3.4.5.20 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų D. S. ir D. S. įstatyminės atstovės D. B. ieÅ¡kinį atsakovui valstybės įmonei Turto bankas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, dėl valstybės įmonės turto bankas veiksmų, kuriais buvo priimtas palikimas, pripažinimo neteisėtais ir teismo leidimo priimti palikimÄ vaiko vardu iÅ¡davimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Legislator headnote

AI generated

7d5e812d-eb9e-4c01-b65a-4c92cdb7b1fe · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Nepilnametis D. S., kurį atstovauja jo įstatyminė atstovė D. B., yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnis). Palikėjas T. S. testamento sudaręs nebuvo, todėl atsiradus palikimui, paveldėjimas vyksta pagal įstatymÄ . Ä®pėdiniui per tris mėnesius aktyviais veiksmais neiÅ¡reiÅ¡kus valios priimti palikimÄ , pagal CK 5.11 straipsnį atsiranda paveldėjimo teisė kitos eilės įpėdiniams. Jeigu nė vienas įpėdinis įstatyme nustatytu terminu palikimo nepriėmė, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?PranešėjasCivilinė byla Nr.e2-6416-931/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35108-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.19; 3.4.5.20 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų D. S. ir D. S. įstatyminės atstovės D. B. ieÅ¡kinį atsakovui valstybės įmonei Turto bankas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, dėl valstybės įmonės turto bankas veiksmų, kuriais buvo priimtas palikimas, pripažinimo neteisėtais ir teismo leidimo priimti palikimÄ vaiko vardu iÅ¡davimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami: atnaujinti D. B. praleistÄ terminÄ priimti palikimÄ jos sÅ«naus D. S. vardu; iÅ¡duoti D. B. teismo leidimÄ , jos sÅ«naus D. S. vardu, priimti jo tėvo T. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ ; pripažinti neteisėtais VÄ® Turto banko veiksmus, kuriais buvo priimtas T. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad mirusysis T. S. ir D. B. yra D. S. tėvai. T. S. su D. B. nebuvo sudaręs santuokos ir su pastarÄ ja bei savo nepilnamečiu sÅ«numi kartu negyveno, artimų santykių nepalaikė, teikė nepilnamečiam sÅ«nui tik iÅ¡laikymÄ , T.

S. nuolat dirbo užsienyje. Dėl Å¡ių priežasčių D. B. nebuvo žinoma T. S. turtinė padėtis, ar jis turi kokio nors turto. D. B. (nepilnamečio D. S. atstovei pagal įstatymÄ ) nebuvo žinoma, jog po T. S. mirties liko palikimas, kurį jos nepilnametis sÅ«nus D. S. galėtų paveldėti, kaip pirmosios eilės įpėdinis. Apie tai, jog mirusiojo T. S. įpėdinis ieÅ¡kovas D. S. turi teisę paveldėti savo tėvo paliktÄ (duomenys neskelbtini) butÄ , ir pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) sÄ skaitose, D.

B. sužinojo tik tuomet, kai 2019 m. vasarÄ buvo iÅ¡kviesta į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ (toliau – ir Tarnyba). Gavusi informacijÄ apie T. S. palikimo egzistavimÄ , D. B. iÅ¡karto kreipėsi į notarÄ ir sužinojo, kad mirusiojo palikimÄ jau priėmė valstybė. Nors valstybės institucija – Tarnyba ėmėsi veiksmų apginti nepilnamečio vaiko D. S. interesus, tai buvo padaryta jau per vėlai, t. y. pasibaigus nustatytam trijų mėnesių terminui palikimÄ priimti.

Ieškovė mano, jog dėl to, kad D. B. neatliko savalaikių veiksmų palikėjo T. S. palikimui priimti nepilnamečio vaiko D. S. vardu, negali nukentėti D. S. interesai, nes šios situacijos jis pats niekaip įtakoti negalėjo. Ieškovai remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014) mano, kad tuo atveju, kai palikėjo įpėdinis yra nepilnametis vaikas, negalintis palikimo klausimais išreikšti savo nuomonės ir atlikti su palikimu susijusių teisinių veiksmų, valstybei palikimas turėtų pereiti tik esant aiškiai išreikštai nuomonei dėl palikimo atsisakymo nepilnamečio įpėdinio vardu.

Jei pareigos rÅ«pintis nepilnamečio vaiko turtinėmis teisėmis nevykdo/netinkami vykdo nepilnamečio artimieji, tuomet tuo pasirÅ«pinti turi valstybės institucijos. Kitaip tariant, palikėjo įpėdiniui esant nepilnamečiui, bet kuriuo atveju turi bÅ«ti pasirÅ«pinta, jog palikimo klausimu bÅ«tų visiÅ¡kas teisinis aiÅ¡kumas, t. y. kad bÅ«tų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimÄ arba jo atsisakyti. IeÅ¡kovai mano, kad valstybė, atstovaujama VÄ® Turto banko, netinkamai ir nepakankamai įvertino Å¡iame ieÅ¡kinyje nurodomÄ situacijÄ , todėl, nesant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos nepilnamečio vaiko pozicijos palikimo priėmimo klausimu, priėmė palikimÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių buvo pažeisti nepilnamečio vaiko D. S., kuris pats negali įgyvendinti savo teisių į tėvo palikimÄ , turtiniai interesai (el. byla, b. l. 1-6, 99-100). Atsakovas VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir Å¡iuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas bÅ«tų atmestas.

Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurÄ dėl galimo palikėjo T. S. palikimo perėjimo valstybei. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neiÅ¡duotas. Atsakovas nurodė, kad neprieÅ¡taraus ieÅ¡kinio patenkinimui, iÅ¡skyrus 3 punktÄ , t. y. dėl VÄ® Turto banko veiksmų pripažinimo neteisėtais (el. byla, b. l 57-58).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ pateikė iÅ¡vadÄ byloje. Tarnyba siÅ«lo atnaujinti nepilnamečio D. S. įstatyminei atstovei D. B. terminÄ nepilnamečio D. S. vardu priimti palikimÄ , atsiradusį po tėvo T. S. mirties. Tarnyba siÅ«lo iÅ¡duoti leidimÄ D. B. nepilnamečio D. S. vardu priimti palikimÄ , atsiradusį po tėvo T. S. mirties. Tarnybos vertinimu, palikimo priėmimo termino atnaujinimas bei iÅ¡duotas leidimas D. B. nepilnamečio sÅ«naus D. S. vardu priimti palikimÄ , atsiradusį po tėvo T.

S. mirties, nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų (el. byla, b. l. 78-80). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos registrų duomenimis nustatyta, kad T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos, b. l. 14). Jis turėjo nepilnametį sÅ«nų D. S., gimusį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ į bylÄ pateikto gimimo liudijimo matyti, kad D. S. yra T. S. ir D. B. sÅ«nus (e. bylos., b. l. 11). Palikėjui T. S. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – butas/patalpa- butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad po T. S. mirties nuosavybės teisės į jam priklausiusį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotos nebuvo (b. l. 106-107). D. S., atstovaujamas įstatyminės atstovės D. B., įstatymo nustatytais terminas dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė. Nesant duomenų apie T. S. palikimo priėmimÄ , VÄ® Turto bankas, atstovaujantis Lietuvos RespublikÄ , (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarų biurÄ dėl T. S. palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo.

Palikimo priėmimo faktas įregistruotas valstybės įmonės Registrų centre (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 21). Paveldėjimo teisės liudijimas į T. S. turtÄ Lietuvos Respublikai nėra iÅ¡duotas. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis).

Nepilnametis D. S., kurį atstovauja jo įstatyminė atstovė D. B., yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnis). Palikėjas T. S. testamento sudaręs nebuvo, todėl atsiradus palikimui, paveldėjimas vyksta pagal įstatymÄ . Ä®pėdiniui per tris mėnesius aktyviais veiksmais neiÅ¡reiÅ¡kus valios priimti palikimÄ , pagal CK 5.11 straipsnį atsiranda paveldėjimo teisė kitos eilės įpėdiniams. Jeigu nė vienas įpėdinis įstatyme nustatytu terminu palikimo nepriėmė, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad praleistas terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norÄ ir apsisprendimÄ palikimo atsiradimo metu palikimÄ priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-391/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne vienÄ kartÄ konstatuota, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga yra siejamas teisių ar pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-696/2004); dėl to spręsdami termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir į kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje tokio pobÅ«džio byloje teismams nurodoma atsižvelgti į byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį, ar, pratęsus terminÄ , nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, vieÅ¡asis interesas, civilinių teisinių santykių stabilumas, bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007 ir kt.).

Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti praleistÄ terminÄ nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2007). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad D. B. su vaiko tėvu T. S. santuokos sudariusi nebuvo ir su juo negyveno. T. S. nei su D.

B. nei su sÅ«numi artimų santykių nepalaikė, teikė nepilnamečiui vaikui tik iÅ¡laikymÄ . D. B. teigimu, T. S. faktiÅ¡kai gyveno ir dirbo užsienyje. D. B. T. S. artimųjų buvo informuota apie jo mirtį, tačiau ji duomenų apie T. S. turtinę padėtį neturėjo. Apie galimybę nepilnamečio vaiko vardu kreiptis dėl mirusio vaiko tėvo palikimo priėmimo D. B. kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė buvo informuota Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 metų vasarÄ .

Sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimÄ svarbu įvertinti ir įpėdinio valiÄ priimti palikimÄ , per laikotarpį nuo sužinojimo momento apie tėvo T. S. turėtÄ palikimÄ iki kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, ieÅ¡kovo elgesį nurodytu laikotarpiu, pastangas, siekiant realizuoti teisę priimti palikimÄ . Teismas vertina, kad D. S. įstatyminės atstovės D. B. elgesys atitinka atidumo, rÅ«pestingumo kriterijus.

IeÅ¡kovė, sužinojusi apie jos sÅ«naus teisę priimti tėvo palikimÄ , atidžiai ir rÅ«pestingai ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant priimti palikimÄ : (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurÄ (el. byla, b. l. 22), kreipėsi teisinės pagalbos į advokatÄ , rinko informacijÄ , pateikė ieÅ¡kinį teismui bei reikalingus duomenis jam pagrįsti. Teismo vertinimu, termino mirusio tėvo palikimui priimti nepilnamečio sÅ«naus vardu atnaujinimas atitinka teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), nes yra protinga ir teisinga, kad užgyventas turtas atitenka giminaičiams, nagrinėjamu atveju mirusiojo pirmos eilės įpėdiniui – nepilnamečiui sÅ«nui.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės nurodytas priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, teismas laiko svarbiomis, jų buvimÄ patvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju klausimas spręstinas iÅ¡imtinai nepilnamečio D. S. interesais, kuris, bÅ«damas nepilnametis ir neturėdamas teisinio veiksnumo, negalėjo savarankiÅ¡kai dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir pareikÅ¡ti apie palikimo priėmimÄ laiku. Todėl negalima situacija, kad tai, jog nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas praleido terminÄ palikimui vaiko vardu priimti, lemtų nepilnamečio teisės paveldėti praradimÄ .

Kadangi terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių objektyvių priežasčių, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad terminas palikimui priimti turi bÅ«ti atnaujintas (CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniais), nustatant ieÅ¡kovei D. B. trijų mėnesių terminÄ kreiptis dėl paveldimo turto priėmimo vaiko vardu. Dėl leidimo priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be iÅ¡ankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ .

IÅ¡ankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sÄ lyga yra teismo leidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. apžvalgÄ Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose. Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m.). Teismas leidimo iÅ¡davimo klausimÄ sprendžia iÅ¡imtinai atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ apyraÅ¡Ä , už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo priėmimas pagal apyraÅ¡Ä užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės bÅ«ti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, o į kitÄ Ä¯pėdinio turtÄ reikalavimai nebus nukreipiami, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrinti prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugÄ ir gynimÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kad netektų dengti palikėjos skolų savo turtu, atsižvelgiant į CPK XXXIX skyriaus esmę bei tikslus, pareiÅ¡kėjui leistina priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyraÅ¡Ä .

Teismas nenustatė, kad palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko vardu pažeistų vaiko interesus. Nustačius, kad D. S. yra T. S. įstatyminis įpėdinis, bei tai, kad jis Å¡iuo metu dar nėra sulaukęs pilnametystės ir negali savarankiÅ¡kai atlikti juridinių veiksmų, susijusių su jam po tėvo mirties priklausančiu palikimu, vadovaujantis CK 2.7 ir CK 5.56, 3.188 straipsniais, leidimas priimti palikimÄ vaiko vardu iÅ¡duotinas jo motinai D. B. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi tikslios informacijos apie visÄ palikėjo turėtÄ turtÄ bei turtinius įsipareigojimus, tenkinant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , iÅ¡duotinas leidimas priimti palikimÄ pagal apraÅ¡Ä .

D. B. iÅ¡aiÅ¡kintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyraÅ¡Ä ji su pareiÅ¡kimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ , kuris iÅ¡duoda įpėdiniui vykdomÄ jį pavedimÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo. Notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį pavedimÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis). Dėl VÄ® Registrų centro veiksmų IeÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti VÄ® Turto bankas veiksmus, kuriais VÄ® Turto bankas (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo neteisėtais.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybė paveldi pagal įstatymÄ ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Plėtodama kasacinio teismo praktikÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymÄ (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai.

Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimÄ , turi jį priimti, reiÅ¡kia ne tai, kad ji privalo pareikÅ¡ti savo valiÄ dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktÄ , kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimÄ pareiÅ¡kimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 pakeistų BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punktu, valstybės įmonė Turto bankas yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoja, kuri teisės aktais yra įpareigota imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti ir įtraukti valstybės paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ .

IeÅ¡kovai nurodo, kad VÄ® Turto banko veiksmai buvo pažeisti nepilnamečio interesai. Su Å¡iais argumentais sutikti negalima. CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė. Byloje nustatyta, jog paveldėjimo teisės liudijimas valstybei į T. S. palikimÄ nebuvo iÅ¡duotas, kas patvirtina, kad palikimas valstybei paveldėjimo teise nėra perėjęs (paveldėjimo procedÅ«ra nebuvo užbaigta).

Teismui nustačius, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir ieÅ¡kovei, kaip įstatyminei jos sÅ«naus atstovei, atnaujinus terminÄ palikimui priimti, nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Teismas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovų argumentais, kad po nepilnamečio vaiko tėvo mirties valstybės institucijos privalėjo ieÅ¡koti mirusiojo įpėdinių. Teismas pažymi, kad CK 5.33 straipsnio 2 dalis numato notarui pareigÄ imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kiek įmanoma greičiau praneÅ¡ti apie testamento turinį.

Tačiau Å¡i pareiga nustatyta reglamentuojant testamento paskelbimo procedÅ«rÄ , ir kaip kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, siekiant tokiu bÅ«du užtikrinti, jog bÅ«tų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia ir po jo mirties turtas atitektų ne įpėdiniams pagal įstatymÄ , o testamente nurodytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-54/2019). Nagrinėjamu atveju paveldėjimas vyko pagal įstatymÄ , o ne pagal testamentÄ . Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti VÄ® Turto banko veiksmus, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biuro dėl T.

S. palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo neteisėtais, kadangi VÄ® Turto bankui tokiÄ pareigÄ numato teisės aktai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å ioje byloje nei ieÅ¡kovai nei atsakovas neprašė teismo priteisti iÅ¡ pralaimėjusios Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo nesprendžia. Nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), nustatytos minimalios valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ė : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Atnaujinti ieÅ¡kovei D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po nepilnamečio sÅ«naus D.

S., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti, pratęsiant šį terminÄ 3 mėnesiams. Leisti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), įstatyminei atstovei D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimÄ , atsiradusį po T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pagal įstatymu nustatyta tvarka sudarytÄ palikėjo turto apyraÅ¡Ä . Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Agnė Stankevičienė