7d5e6fa5-28bd-460f-85e7-05c3cb5ebbef · Kauno apygardos teismas

Baudži

                            Â

Baudžiamoji byla Nr. 1-11-138/2010

             Proceso

numeris: 56-1-00562-07

           Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

         1.2.4.8.2; 1.2.3.1.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2010

m. birželio 21 d.

Kaunas

Kauno

apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus,

sekretoriaujant

 Laimai Grėbliūnienei, Vitai Beleckaitei

dalyvaujant

prokurorui Vitoldui Guliavičiui,

kaltinamajai V. T. ,

kaltinamosios

gynėjui advokatui Algimantui Deguliui,

nukentėjusiajai

M. Ž. ,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo

baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

V. T. , a.k. (duomenys neskelbtini),

lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, baigusi 9 klases,

nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini) sav., teista (II t., b. 1. 44)

1993-09-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 3 d.-laisvės

atėmimu 1 m. ir 6 mėn., bausmės vykdymÄ atidedant 1 m. ir 6 mėn., kaltinama

nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.

1 d. ir 129 str. 1 d. padarymu, ir

n

u s t a t ė :

V. T. 2007 m. rugsėjo 4 d., apie 14 val. 30 min. - 15 val., būdama

apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, M.

Ž. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje,

iš pykčio dėl V. T. priklausiusių daiktų dingimo, rankos

kumštimi sudavė M. Ž. smūgį į

apatinę lÅ«pÄ , du smÅ«gius kumÅ¡timis į kairės akies sritį bei ne mažiau kaip tris

smūgius kojomis

į kairio šono ir kairės kojos sritis, ko pasėkoje dėl kraujosruvų kairės akies

vokuose, kairės ausies kaušelyje, kairio

Å¾Ä sto, deÅ¡inio Å¡ono, abiejų Å¡launų srityse, kraujosruvos ir odos nubrozdinimo apatinėje lÅ«poje buvo nežymiai

sutrikdyta M. Ž. sveikata.

Be to, V. T. 2007 m. rugsėjo 4 d., laiko tarpe nuo 15 val. iki 17 val.,

tikslesnis laikas nenustatytas, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo

įtakos veikos padarymui, M. Ž. priklausančio gyvenamojo

namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, iš pykčio dėl V. T. priklausiusių

daiktų dingimo, rankų kumštimis, rankoje laikyta basute bei kojomis sudavė ne

mažiau kaip aštuonis smūgius Z. S. į galvos ir

kairio dilbio sritį, tuo Z. S. padarydama kraujosruvas

galvos dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinės pusės minkštuose audiniuose,

kairėje kaktos pusėje, dešiniame paakyje, dešiniame skruoste, kairės akies

vokuose, smakro deÅ¡inėje pusėje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimÄ ir

kraujosruvas nosyje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų

dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemÄ , ko pasėkoje, dėl kraujo

išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių

sistemÄ ir iÅ¡sivysčius galvos smegenų pabrinkimui, Z. S. mirė.

Įrodymai

ir jų vertinimas

Kaltinamoji

V. T. savo kaltės nepripažino, parodė, kad ji nukentėjusiosios

nemušė, o pati buvo sumušta. Kaltinamoji patvirtino visus

parodymus, anksčiau duotus teisme, tai, kad M. Ž. pažinojo,

sutardavo su ja, susipažino kaime. Iki šio įvykio kaime ji gyveno 15

metų. Pas

Ž. lankydavosi retai. 2007-09-04 nuėjo pas Z. S. apie

8.20-8.30 val. pasikalbėti, iki autobuso buvo likę pora valandų.

Ž. su S. sakė, kad prisivaišino iš vakaro, kad

negera. Kaltinamoji davė pinigų – 100 litų,  kad nupirktų išgerti ir parneštų. Parnešė

vyno butelį 0,7 litro ir cigarečių pakelį.  V. T. buvo blaivi. M. Ž. su Z. S. buvo pagiringos. Nugėrė

pusę butelio, įėjo S., jis buvo pagiringas. Kaltinamoji išskubėjo

į autobusÄ , nupirko lauktuvių – vyno, alaus. Tačiau autobusui sugedus, ji

sugrįžo pas M. Ž. ir Z. S. . Ten

sutiko bendradarbį N., M., kuris jos paklausė, kodėl ji

muÅ¡anti tetÄ Z. S. . Kaltinamoji teigia nemačiusi, kuomet

Z. S. su M. Ž. susimušė, tuomet ji

nebuvo viduje. Vėliau, jai sugrįžus toliau gerti,  begeriant kaltinamoji prie stalo užmigo. Kaip atsidūrė kambaryje, ji nežino, tik

pabudo nuoga, su liemenuku, pamatė vyrÄ

Å¡viesiais plaukais, jis jÄ užgulė. Pajuto smÅ«gį. Atsibudo temstant. BieÅ¡kant

rÅ«bų, įėjo S., jis puolė jÄ muÅ¡ti, tampė, spardė, keikė,

sakė, kad užmuÅ¡. IÅ¡girdo trinktelėjimÄ ir jÄ nustojo muÅ¡ti, pamatė, kad S. guli

prie sofos.

S. nieko nesakė, bandė jÄ Å¡nekinti. Trečio butelio iki galo neiÅ¡gėrė. Ž. jÄ iÅ¡leido ir palydėjo  plentu, užtikrino, kad iÅ¡kvies greitÄ jÄ . Kai

prabudo, sako, kad nebuvo sumuÅ¡ta. PirmÄ smÅ«gį jai trenkė Å¡viesiaplaukis, su

juo dirbo pas Å«kininkÄ , jis norėjo jÄ iÅ¡prievartauti. Kaltinamoji prieÅ¡inosi,

tuomet jai trenkė vienÄ smÅ«gį į galvÄ , prabudo tik sutemus. Įėjo

S., jis irgi moterį mušė. Mušė į galvÄ , spardė, tampė už plaukų. Moteris

priėjo prie gulinčios S. ir

jos panosėje pamatė kraujÄ . S. neÅ¡nekėjo, nekvėpavo.

Ž. ginčijosi su S., kaltinamoji prašė kviesti greitÄ jÄ

medicinos pagalbÄ . Rugsėjo 5 d. sužinojo, kad S. mirė.

Kaltinamosios nuomone, kai ji miegojo, S. su Ž. susimušė.

 Savo draugui kaltinamoji pasakė, kad jÄ sumušė S. ir iÅ¡prievartavo. Tarp kaltinamosios ir Ž. piktumų

nebuvo. Nėjo pas kaimynus kviesti pagalbos, nes pasitikėjo Ž..

Kaltinamoji iÅ¡gėrusi bÅ«na linksma, arba užmiega. RankÄ keldavo tik prieÅ¡

sugyventinį. Nebūdavo agresyvi.

       NukentėjusiÄ jÄ pažinojo maždaug metus

laiko. Susipažino su ja, nes ji vienÄ kartÄ atnešė parduoti grybų, paskui

susitikusios gyvenvietėje pasisveikindavo. Kartais, kai eidavo į parduotuvę,

užeidavo į G. kaime esantį nukentėjusios butÄ parÅ«kyti, pasikalbėti.   TÄ

dienÄ ji nėjo į darbÄ , nes reikėjo važiuoti pas vaikÄ . Einant plentu sutiko

kaimynÄ , kuris moterį pavežė iki pieninės. Nuėjo pas Ž. ir su ja

kalbėjosi.

        Ikiteisminio tyrimo metu V. T. parodė, kad ji dėl girtumo neprisimena visų įvykio

aplinkybių,  mušti Z.

S. galėjo ir ji. V.

T. prisimena, kad puolė ieškoti savo mobilaus telefono, ir jo neradusi,

vagyste apkaltino M. Ž. 10 m. sūnų. Kambaryje kuriame

gėrė, jÄ mušė L., spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas, tampė už plaukų. Ji

tik girdėjo, kad Ž. jam liepė liautis. Dėl ko jis

smurtavo, ji nežino. Ant grindų gulėjo ir kriokė Z. S. , V. T. Å¡aukė, kad kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ,  tačiau niekas nekvietė greitosios, tuomet ji išėjo

į namus. Buvo apie 21.30 val. (t. 2, b. l. 10-12). Dar ikiteisminio tyrimo metu

ji parodė, kad  neprisimena, ar galėjo

suduoti smūgius Z. S. ir M. Ž. , ji

buvo neblaivi, o būdama neblaivi ji tampa agresyvi. Neradusi savo telefono,

galėjo pradėti mušis. Kraujas galėjo pasirodyti dėl to, kad L.

S. jai trenkė į nosį. (t. 2, b. l. 19-21).

          Kraujosruvos ant jos veido atsirado

nuo L. S. smūgių, tai matė ir M. Ž. .

Nesutinka, kad neradusi savo telefono pradėjo muštis. Kad ji būtų sudavusi smūgius, neprisimena.

Net kai prisipažino, vis tiek savimi abejojo. Ankstesniuose teismo posėdžiuose

prieštarauti liudytojų parodymams neturėjo galimybės. Dabar jai yra atimtos

motinystės teisės. S. galėjo sumušti S. arba Ž.. Vaišinantis konflikto nebuvo.  Su Ž. jos santykiai

normalÅ«s, ji gali apkalbėti kaltinamÄ jÄ ,

kad pati išvengtų atsakomybės. Su ikiteisminio tyrimo metu užrašytais parodymais nesusipažino, bylos neskaitė.  Neprisipažįsta, kad smurtavo.

         Nukentėjusioji M. Ž. parodė,

kad kaltinamÄ jÄ pažinojo, su ja kartais pabendraudavo. TÄ dienÄ buvo apie 8:30

val., pamatė V., ji atėjo pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ namus, G. kaime, V. seniÅ«nijoje.

V. T. su S. kalbėjosi. Kaltinamoji

pasakė, kad važiuos pirkti akinių ir aplankyti sūnaus. Ji pasakė, kad yra

pagiringa. M. Ž. pasakė, kad jos taip pat. Ji davė 100 Lt

ir paprašė atnešti vyno ir cigarečių. Išgėrė

butelį ir ji išėjo, nukentėjusioji jÄ palydėjo. Supratusi, kad autobusas

nevažiuos, nuėjo į parduotuvę ir vėl nusipirko vyno. Grįžę vėl gėrė trise –

nukentėjusioji, S. ir V. T. .  M. Ž. sėdėjo virtuvėje,

kai po pusvalandžio kaltinamoji įbėgo į kambarį, griebė nukentėjusiÄ jÄ už

plaukų, kita ranka smÅ«giavo į veidÄ â€“

apie tris smūgius, o kojomis spardė į šlaunis. Išsilaisvino iš jos ir išbėgo į

tvartÄ . Ji klausė, kur jos telefonas. Kai nukentėjusioji bėgo nuo jos, V. T. pasimaišė nukentėjusiosios sÅ«nus, ji jį gainiojosi,

liepė atiduoti telefonÄ . G. M. Å¡aukė, kad teta užsirakintų

duris. Atėjus S., jie nuėjo į kambarį, pamatė iki pusės

nusirengusiÄ V. T. , ir iki pusės nurengtÄ S..

S. smilkinys buvo prakirstas. Su broliu jÄ pakėlę, pamatė,

kad ji kruvina. Paguldė jÄ Ä¯ lovÄ . Paklausė V.T.,

ar rado telefonÄ , ji atsakė, kad ne. Nukentėjusiosios brolis V.

T. tikrai nemušė, S. veidÄ

matė sužalotÄ â€“ deÅ¡inė veido pusė, ji nieko nekalbėjo. Vėliau palydėjo V. T. iki kelio. Kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , bet ji

atvažiavo tik kitÄ rytÄ . Kai M. Ž. iÅ¡bėgo į tvartÄ ,

namuose liko tik V. T. ir S.. Brolis grįžo tik apie 17 – 18 val. Brolis su žmona

kartais susimušdavo, bet ne taip žiauriai. Nukentėjusiosios nuomone, dėl S. mirties kalta

kaltinamoji, nes ji jÄ sumušė su savo kaučiukine Å¡lepete. V.

T. buvo apsiavusi tÄ dienÄ su kaučiukinėmis Å¡lepetėmis. M.

Ž. sūnus G. M. pasakojo, kad matė, kaip V. T. mušė S.. Kaltinamajai civilinio ieškinio

nereiÅ¡kia. Su kaltinamÄ ja susipykusi nebuvo. Ji pati nematė, kad kaltinamoji S. atžvilgiu

naudotų smurtÄ , tai žino iÅ¡ savo sÅ«naus G. M. pasakojimų.

Dėl ko kaltinamoji ir S. buvo iki pusės nusirengę –

nežino, nei viena jai nieko nepaaiškino. Jos iki pusės buvo visai nuogos, net

be apatinių. Gali būti jos buvo nuogos dėl to, kad buvo atėjęs kažkoks vyras.

Apie tÄ vyrÄ Â sakė sÅ«nus G.

M. . Nors jis yra linkęs fantazuoti, tačiau šiuo atveju jis tikrai

nefantazavo. KaltinamÄ jÄ lydėjo, nes jai buvo pakeliui, M. Ž. ėjo

pas kaimynę, taip pat norėjo, kad kaltinamoji kuo greičiu išeitų. Dėl to, kad

kaltinamoji jÄ sumušė, nepyko. S. greitÄ jÄ sakė iÅ¡kvies kaimynė A..

            Nepilnametis

liudytojas G. M. parodė,

kad jam yra 13 metų, viskas įvyko 2007 metais, jam grįžus iš mokyklos, kai

namuose jis rado kaltinamÄ jÄ , mamÄ , dėdę L. ir tetÄ S..

Jie gėrė raudonÄ vynÄ . Išėjo į laukÄ , o kai grįžo, teta jau gulėjo. Jam

išeinant, visi suaugusieji ginčijosi dėl telefono. Kaltinamoji priekaištavo dėl

jos dingusio mobilaus telefono mamai, tetai Z. S. .

Kaltinamoji buvo pikta. Kaltinamoji prašė, kad mama nupirktų vyno, bet mama

nėjo. G. M. vėl išėjo į laukÄ , kai grįžo, buvo prasidėję

muštynės tarp tetos Z. S. ir V. T. .

TetÄ mušė V. T. . Ji iÅ¡ pradžių tetÄ mušė ranka, teta

sėdėjo ant lovos, kaltinamoji sudavė daug smÅ«gių tetai į veidÄ , o kai pradėjo

tetÄ muÅ¡ti su kaučiukinės Å¡lepetės užkulniu į galvÄ , teta jau gulėjo. V. T. muÅ¡dama sakė, kad užmuÅ¡. G. M. iÅ¡bėgo

į laukÄ ir pasiėmė Å¡unį, užsiundė jį ant kaltinamosios. Tada iÅ¡sivedė Å¡unį ir

pririšo jį lauke. Grįžus į kambarį rado V. T. dar vis

muÅ¡ančiÄ Â tetÄ , teta gulėjo ant grindų, ant slenksčio. Nuėjo

gulti, bet vėliau jį prikėlė mama ir pasakė, kad teta negyva. Mama išėjo pas

kaimynę iÅ¡kviesti greitosios. Moterims besimuÅ¡ant, buvo atėjęs kažkoks vyras, V. T. nusivedė į kitÄ kambarį. KÄ jie ten darė – nežino. Tas

vyras tetai nieko nedarė. Kaltinamoji tetai sudavė apie penkis smūgius. Matė,

kaip teta krito nuo sofos ir susimušė galvÄ . Ji krito, nes jÄ mušė kaltinamoji.

Tas atėjęs vyras buvo G. V. .

           Liudytojas L. S. parodė, kad prieÅ¡ įvykį grįžo pavakaryje namo, rado buvusiÄ

žmonÄ Z. S. nukritusiÄ . Gulėjo ir V. T.

. Su sese pakėlė žmonÄ , kraujo nematė, nes buvo tamsu. Ant jo Å¡oko

kaltinamoji, trenkė, liudytojas jÄ nuvijo. Pasiėmė G. M. ir

išėjo į lauko virtuvę miegoti. Užmigo ir nieko negirdėjo. Ryte atbėgo sesuo Ž. ir pasakė, kad Z. negyva. Atėjęs į kambarį, pamatė

sužalojimus ant žmonos veido, kraujo klanÄ toje vietoje, kur ji buvo iÅ¡ vakaro

nukritusi. Ryte V. T. pas juos jau  nebuvo. V. T. liudytojui

griebė už plaukų. V. T. iki pusės buvo nuoga. Dėl ko ji

mušėsi – nežino. G. M. pasakojo, kad matė, kaip V. T. mušė Z. su Å¡lepete per galvÄ . Kad kiti muÅ¡tų – nesakė.

KaltinamÄ jÄ iÅ¡vijo ir sutrenkė vienÄ kartÄ , nes ji puolė, mušėsi. Nuo smÅ«gio kaltinamoji sÄ monės

neprarado. TÄ dienÄ Â Ä¯ namus parėjęs buvo

vienÄ kartÄ . Su N. tada susitikęs nebuvo.

         Liudytoja I. J.Â

parodė, kad   įvykio dienÄ iÅ¡ ryto

po 8 val. buvo atėjusi V. T. . Ji pirko vaikui skanėstų,

gal ir vyno. Vėliau su jos pinigais atėjo Ž. ir 100 Lt

banknotu atsiskaitė už vynÄ . Vėliau, apie 15 val., atėjo vėl T., vėl pirko kažkÄ iÅ¡gerti,

kÄ tiksliai – neprisimena. V. T. buvo netvarkingais

rūbais, lyg po muštynių kokių. V. T. sakė, kad iš jos

atėmė visus daiktus, kuriuos buvo pirkusi. Paskui V. T. užėjo

prieš uždarant parduotuvę.

          Liudytojas Ž. K. parodė,

kad įvykio dienÄ jis matė V. T. , kaip ji grįžo vakare,

apie 21:45 val., buvo išgėrusi. Jos rūbai buvo kruvini,  po jos akimi mėlynė. Ji pasakė, kad buvo pas

drauges, kad jÄ sumušė. Buvo labai susinervinusi, todėl daug jos neklausinėjo. Paskui jÄ sulaikė. Kaltinamoji blaivi bÅ«na

rami, o iÅ¡gėrusi pradeda muÅ¡tis. Dar ji kažkÄ kliedėjo, kad jÄ iÅ¡prievartavo.

Apie Z. S. kaltinamoji pasakojo, kad ji nešė peleninę ir

susimušė galvÄ . Kaltinamoji galėjo sakyti, kad Z. nukrito ir prasiskėlė galvÄ .

        Liudytoja O. L.

parodė, kad dabar su M.

Ž. buvo kaimynės, gyveno Å¡alia. 2007-09-04 į kiemÄ buvo iÅ¡bėgęs G. M. , liudytoja  buvo

namuose ir girdėjo, kaip V. T. kieme rėkė žodžius „kurva,

užmuÅ¡iu“, suprato, kad pas jas yra svetimų žmonių. Liudytoja išėjo į laukÄ ir

paklausė G. M. , kas nutiko, jis pasakė, kad V.

triukšmauja. Vėliau matė, kaip V. T. ėjo į parduotuvę,

buvo nukritusi, paskui grįžo, kažkÄ nešėsi po striuke. Pas juos buvo ilgai, žino,

kad G. M. pasikvietė G. V. . V. T. buvo girta, piktai šaukė ant G. M. .

G. M. sakė, kad Z. S. guli sumušta,

o dabar nori muÅ¡ti mamÄ M. Ž. . Vėliau G.

M. pasikvietė G. V. . V. T. rėkavo,

kad iš jos pavogė pinigus, kad užmuš kartojo kelis kartus. V.

T. tada pirmÄ kartÄ matė. Žinojo, kad V. T. mėgdavo

išgerti, kad išgėrusi būdavo labai agresyvi. Z. S. buvo liudytojos

kaimynė, kad ji negyva sužinojo iÅ¡ kaimynų. Kai nuėjo pažiÅ«rėti, matė M. Ž. sumuÅ¡tu veidu, o Z. S. gulinčiÄ

negyvÄ . G. M. sakė, kad V. T. mušė Z. S. su savo Å¡lepete per galvÄ . Girdėjo, kad kaltinamoji

Å¡aukė, kad užmuÅ¡, kad kažkÄ iÅ¡ jos pavogė. KitÄ dienÄ pamatė V.

T. , paklausė jos, ar ji užmušė Z. S. , ji atsakė,

kad taip, o Å¡iandien dar bus antra auka.

        Liudytojas

G. V. patvirtino

ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad G.

M. tÄ vakarÄ jam pasakė, kad pas M. Ž. namuose, G.

kaime, mušasi ir paprašė padėti. Atėjęs pamatė, kad mušasi V.

T. su Z. S. . V. T. kumščiais

trankė gulinčiai ant lovos Z. S. į veidÄ . V. T. sudavė maždaug 3-4 kartus. Matė ant žemės, Å¡alia

lovos, kurioje gulėjo Z. S. , kraujÄ . Z.

S. veidas buvo kruvinas. „Čebatore“ buvo vadinama V. T. .

Kaip viskas baigėsi, nežino, nes išėjo, nenorėjo kiÅ¡tis į girtų reikalus. IÅ¡ G. M. nupirko telefonÄ už 10 Lt. V. T. pažinojo tik iÅ¡

matymo, matydavo jÄ tik parduotuvėje. Kad kiti asmenys muÅ¡tų Z.

S. , jis nematė.

         Liudytoja

J. S. parodė,

kad 2007-09-04 iš M. Ž. buto girdėjo sklindančius riksmus.

Iš pradžių galvojo, kad jos tik šiaip girtauja, kaip dažnai būdavo. Šūkavo V. T. , Z. S. , M. Ž.

. Nelabai prisimena, nes praėjo daug laiko. Nufilmavo su mobiliuoju

telefonu, kaip V. T. vijosi G. M. ,

paskui išėjo Z. S. , kažkÄ jai pasakė ir tada V. T. nusivijo Z. S. . „Čebatorė“ – V. T. paklausė

Z. S. , ar ji jÄ muÅ¡a, Zina atsakė, kad taip, tada V. T. jÄ nusivijo ir iÅ¡ namo pasigirdo duslÅ«s garsai, lyg

kažkas daužytų galvÄ Ä¯ sienÄ , taip pat girdėjo rėkiant V. T. „aÅ¡

tave užmušiu“. Girdėjo, kaip G. M. rėkė, kad V. T. nemuštų jo tetos Z. S. . V. T. pažinojo iš matymo. Jos apibūdinti niekaip negali. Su

mobiliuoju telefonu filmavo, kas vyko lauke, patalpoje nefilmavo.

Visi teisme apklaustų liudytojų

parodymai iš esmės atitinka jų duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu.

Â

         Specialisto išvadoje Nr. M 290/07(09) užfiksuota informacija apie

tai, kad Z. S.

lavone konstatuoti sužalojimai: 1) kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos

smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemÄ ; 2) kraujosruvos

dešiniame smilkininiame raumenyje; 3) kraujosruvos galvos dešinės pusės

minkštuose audiniuose; 4) odos nubrozdinimas ir kraujosruva

nosyje;5)kraujosruvos kairėje kaktos pusėje; 6) kraujosruvos dešiniame paakyje;

7) kraujosruvos deÅ¡iniame skruoste; Â

8) kraujosruvos kairės   akiesÂ

vokuose;  9) kraujosruvos Â

smakro dešinėje pusėje;10) kraujosruvos kairiame dilbyje. Padaryta

iÅ¡vada, jog mirtis įvyko nuo kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvosÂ

smegenų skilvelių sistemÄ , Â

išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui. Sužalojimai padaryti aštuoniais

poveikiais. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos

smegenų skilvelių sistemÄ atsirado vienmomentiÅ¡kai su kraujosruvomis deÅ¡iniame smilkininiame

raumenyje bei galvos dešinės pusės minkštuose audiniuose (poveikis buvo į

dešinę galvos pusę). Kraujosruva kairiame dilbyje galėjo būti padaryta

ginantis. Kraujyje aptikta 3,24 % etilo alkoholio (t. 1, b. 1. 37, 38; 39).

          Specialisto

išvadoje Nr. S495/07(01) užfiksuota informacija apie tai, kad ant lovagalio

šono, kiliminės dangos, medžiagos, Z. S. megztinio yra Z. S. kraujas. (t. 1, b. 1.17-31).

          Specialisto išvadoje

Nr. G. 1129/07(09) užfiksuota, kad M. Ž. kūne

konstatuota: kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, kairio

Å¾Ä sto, deÅ¡inio Å¡ono, abiejų Å¡launų srityse, krausjosruva ir odos nubrozdinimas

apatinėje lūpoje, kurie galėjo būti padaryti 8 poveikiais suduodant smūgius

kumštimis. Sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l.

163).

        M.

Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 03/09 (02) užfiksuota,

kad Z. S. mirties priežastis yra galvos sumušimas, dėl ko

įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, smegenų

pabrinkimÄ ir suspaudimÄ (t. 3, b. l. 85-86). Z. S. mirčiai

įtakos turėjo ir jos sunki alkoholinė intoksikacija, kurios metu skystėja

kraujas, atsiranda sÄ lyga susidaryti kraujosruvoms ir kraujo iÅ¡siliejimui po

kietuoju galvos smegenų dangalu, pabrinksta smegenys, greičiau įvyksta jų

sukrėtimas. Â

          M.

Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 127/

09 (01) užfiksuota, kad įvertinus Z. S. lavono

tyrimo duomenis, galima teigti, kad mirties priežastimi buvo kraujo

išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalų virš kairio galvos smegenų

pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu.  Tokio tipo galvos smegenų kraujagyslių

sužalojimai patiriami esant stipriam ir staigiam poveikiui į galvÄ , pvz.

smūgiuojant kumščiais, kojomis ar griūnant ir atsitrenkiant. Smūgių sudavimui

kokiu tai daiktu toks sužalojimas nėra būdingas (t. 3, b. l. 127-137). Pateikta

išvada, kad  Z. S. trauminiais

poveikiais padaryti 7 sužalojimai. Galvos sužalojimai, kurie galėjo būti kraujo

išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi, atitinka sunkiam

sveikatos sutrikdymo mastui. Z. S. mirties priežastimi

buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos

smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir

pabrinkimu. Kraujo iÅ¡siliejimÄ po

kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo nulemti bet kuris vienas iš galvos

sužalojimų, šie sužalojimai paaiškinami 5 trauminiais poveikiais. Labiausiai

tikėtina, kad odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje su aplinkine poodine

kraujosruva, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, apie kairę akį,

dešinės pusės paakyje, skruoste, smakre buvo padaryti suduodant smūgius

kumščiais, o kraujosruva dešinėje smilkininėje srityje buvo patirta

nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus į slenksčio plokÅ¡tumÄ (t. 3, b. l.

136,137).

          Įvykio vietosÂ

apžiÅ«ros protokole užfiksuota informacija apie tai,Â

kad įvykio vieta yra

M. Ž. priklausančiosÂ

sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)

r. sav.,

gyvenamajame name. Kambaryje ant grindų rastas Z. S. lavonas

su vizualiai matomomis

smurto žymėmis galvos srityje. Įvairiose kambario vietose rasta kraujo dėmių.

(t. 1, b. l. 4-8.).

         Daiktų parodymo

atpažinti protokole užfiksuota informacija apie tai, kad liudytojas G. M. atpažino basutes, kuriomis V. T. sudavė

smūgius Z. S. (t. 1, b. l. 73,74).

        Teismo

medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1128/07(09) užfiksuota, kad V. T. konstatuota kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos

nubrozdinimai kairio kelio ir kairėsÂ

blauzdos srityse, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( t.

2, b. l. 42).

Teismas,

vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. V.

T. , apsvaigusi nuo

alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, M. Ž. priklausančio

gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., virtuvėje, iš pykčio dėl V. T. priklausiusių

daiktų dingimo, rankos kumščiu sudavė M. Ž. smūgius, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta M. Ž. sveikata.

Nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d. teisingai.

Taip

pat teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. T. 2007 m. rugsėjo

4 d., laiko tarpe nuo 15 val. iki 17 val., tikslesnis laikas nenustatytas,

būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, M. Ž. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys

neskelbtini) r. sav., kambaryje, iš pykčio dėl V. T. priklausiusių daiktų dingimo, rankų kumštimis, rankoje

laikyta basute bei kojomis sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius Z.

S. į galvos ir kairio dilbio sritį, tuo Z. S. padarydama

kraujosruvas galvos dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinės pusės minkštuose

audiniuose, kairėje kaktos pusėje, dešiniame paakyje, dešiniame skruoste,

kairės akies vokuose, smakro deÅ¡inėje pusėje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimÄ ir

kraujosruvas nosyje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų

dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemÄ , ko pasėkoje, dėl kraujo

išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių

sistemÄ ir iÅ¡sivysčius galvos smegenų pabrinkimui, Z. S. mirė.

Å i V. T. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal

BK 129 str. 1 d. teisingai.

Sutinkamai su

teismų praktika, galiojančiais įstatymais atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ

kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių

(mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo

kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės

atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos

veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo

netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant

šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.

Nors

kaltinamoji V. T. savo kaltės nepripažįsta, jos kaltę

įrodo eilė byloje esančių įrodymų – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, teismo

medicininės išvados, taip pat kita byloje esanti medžiaga. Tai, kad V. T. išgėrusi yra konfliktiška, agresyvi, įrodo byloje

esantys liudytojų parodymai. Nustatyta, kad V. T. agresijÄ

iššaukė tai, kad dingo jos telefonas. Dėl dingusio telefono kaltinamoji

užsipuolė Z. S. , puolė jÄ muÅ¡ti, iÅ¡ pradžių kumščiais,

po to Å¡lepete. Tai, kad V. T. Å¡lepetės užkulniu mušė Z. S. į galvÄ , nustatyta nukentėjusiosios M.

Ž. , liudytojų G. M. , parodymais. G.

M. papasakojo L. S. , G. V. apie

tai, kad kaltinamoji mušė ZinÄ Å¡lepete per galvÄ , trankė kumščiais. J. S. filmavo mobiliuoju telefonu, kaip V.

T. nusivijo Z. S. ir po to pasigirdo duslūs garsai,

lyg kažkas galvÄ daužytų į sienÄ , girdėjo V. T. riksmus

„aš tave užmušiu“, todėl abejonės dėl

to, kad Z. S. į galvÄ buvo suduodami smÅ«giai, teismui

nekyla. Kaltinamosios versijÄ , kad ji pati buvo užpulta ir sumuÅ¡ta, teismas atmeta,

motyvuodamas tuo, kad sužalojimai ant jos kūno galėjo būti padaryti tiek

nukentėjusiajai Z. S. priešinantis muštynių metu, tiek

konflikto metu susigrūmus su atėjusiais vyrais – L. S. , G. V. . Ekspertizių aktais EDM 03/09(02) ir EDM

127/ 09 (01) nustatyta, kad  Z. S. mirties priežastis yra galvos sumušimas, dėl ko įvyko

kraujo išsiliejimas, kurį galėjo nulemti bet kuris vienas iš galvos sužalojimų.

Teismas konstatuoja, kad duomenų padaryti išvadai, jog V. T. kaučiukinės

šlepetės užkulniu suduodama smūgius Z. S. , padarė galvos

sužalojimus, kurie buvo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu

priežastimi, kas lėmė Z. S. mirtį, pakanka. Darytina

išvada, kad yra nustatytas priežastinis ryšys tarp V. T. nusikalstamų

veiksmų ir Z. S. mirties, todėl V. T. padaryta

nusikalstama veika atitinka BK 129 str.

1 d. nusikalstamos veikos sudėties požymius.

BK 129

straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine,

ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei

kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad

gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės,

sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams

atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam

kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia

atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo

įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei

svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis,

kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat

prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (Senato nutarimo Nr. 46 5, 6

punktai). Pagal nustatytas byloje aplinkybes kaltinamoji V.

T. nužudymÄ padarė veikdama netiesiogine neapibrėžta tyčia. Ji suvokė, kad jos veiksmai gali sukelti

sveikatos sutrikdymÄ , ar net mirtį. Jos veika kvalifikuojama pagal atsiradusius

padarinius – kaip nužudymas.

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

plenarinės sesijos 2009-10-20 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009

nurodyta, kad esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal

faktiškai atsiradusius galutinius padarinius, o esant apibrėžtai kaltininko

tyčiai atimti gyvybę – kaip tyčinis nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti. Sunkų Z. S. sveikatos sutrikdymÄ , ir mirtį sukėlė bet kuris iÅ¡ sužalojimų, vertinamų 7

trauminiai poveikiais, iÅ¡ kurių - smÅ«gis į galvÄ , sunkus sveikatos sutrikdymas buvo tik

tarpinis smūgio padarinys. Z. S. mirties priežastimi buvo

kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos

smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Esant

neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai

atsiradusius galutinius padarinius, o esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti

gyvybę – kaip tyčinis nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti. Asmuo, numatydamas,

kad jo veikos padariniai gali būti sunkus suluošinimas – sužalojimas arba jo

sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės, ir siekdamas ar sÄ moningai leisdamas

tokiems padariniams atsirasti, supranta savo veikos pavojingumÄ kito žmogaus

gyvybei, numato, kad nukentėjusysis gali nuo padaryto sužalojimo mirti. Nenustatytas

tikslas, kad V. T. siekė nužudyti Z. S.

, todėl veika padaryta neapibrėžta tyčia. Tačiau tai, kad kaltinamoji

smūgiavo kaučiukinės šlepetės užkulniu Z. S. į galvos

sritį, suteikia pagrindÄ manyti, kad ji suvokė savo nusikalstamų veiksmų

pavojingumÄ , kaip tokioje situacijoje savo veiksmų pavojingumÄ suvoktų bet

kuris žmogus, kaip kad tai, kad šlepetės užkulniu suduodami smūgiai į galvos

sritį gali sukelti sunkias pasekmes. Darytina išvada, kad V.

T. , numatydama, kad gali padaryti nukentėjusiajai sunkų gyvybei pavojingÄ

sveikatos sutrikdymÄ , tuo pat metu numatė ir galimybę, kad nukentėjusiajai bus

atimta gyvybė. Teismas konstatuoja, jog smogdama nukentėjusiajai į galvÄ V. T. suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei,

numatė, kad gali jai atimti gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau

sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. V. T. nusikalstama

veika yra padaryta veikiant netiesiogine neapibrėžta tyčia. Todėl teismas sprendžia, kad byloje yra pilnai

įrodyta, jog tyčiniai kaltinamosios V. T. veiksmai buvo Z. S. mirties

priežastis.

Teismas sprendžia,

jog byloje pateiktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas yra

pakankamas pagrindas V.

T. pripažinta kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

Pati kaltinamoji dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažįsta, ikiteisminio

tyrimo metu prisipažino iÅ¡ dalies. Tokia jos pozicija rodo norÄ iÅ¡vengti

atsakomybės.

Civilinių

ieškinių byloje nepareikšta

                                                   Â

           Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje

išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos

pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo

motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias

aplinkybes.

       V. T. padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , už kurio

padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato vienintelę ir labai griežtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ nuo 7

iki 15 metų.

       Teismas

atsižvelgia į tai, kad V. T. teista vienÄ kartÄ ,

teistumas jai yra išnykęs, bausta administracine tvarka, nusikaltimus padarė

apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui,

teismas nenustatė lengvinančių aplinkybių – ji nepripažįsta, nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas

įvertina tai, kad V. T. charakterizuojama neigiamai, jos

šeima buvo įtraukta į rizikos grupę, dėl nuolatinio girtavimo iš V. T. paimtas sūnus ir patalpintas į Kybartų globos grupę

(t. 2, b. l. 69), ir sprendžia, kad V. T. skirtina reali

laisvės atėmimo bausmė.  Psichiatro

įskaitoje V. T. neįrašyta ( t. 2, b. l. 56).

       Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, V. T. pagal LR BK 129 str. 1 d. skiriama baudžiamojo

įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo

bausmė, o jos dydis nustatytinas artimas BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos

bausmės vidurkiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. - 303 str.,

          n u s p r e n d ž i a :

V. T. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas

veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 129 str. 1 d., ir jÄ nubausti:

pagal LR

BK 129 str. 1 d. - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai )  metų;

pagal LR BK

140 str. 1 d.  - laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

       Vadovaujantis

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti

ir paskirti V. T. galutinę 10  (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausmę jÄ

atliekant pataisos namuose.

        Į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ ,

iÅ¡bÅ«tÄ Â laikinajame sulaikyme ir suėmime

nuo 2007-09-05 iki 2010-06-21.

        Bausmės pradžiÄ Â skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos

– 2010-06-21.

        KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio

įsiteisėjimo palikti suėmimÄ .

Daiktinius įrodymus: V. T. basutes įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo

paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio

nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos

teismÄ .

Teisėjas                                                                                             Arvydas Stankus