2022-11-23 Nr. AB-28499-3-62-3-00789-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-808-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00789-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), 14 425 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK bendrabučio ir kamerų tipo patalpose. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) patvirtino higienos normų pažeidimus. Nuolat trūko gyvenamojo ploto, patalpose veisėsi buitiniai parazitai, kamerose nebuvo dūmų detektorių, pareigūnų iškvietimo mygtukai ir radijo taškai neveikė. 4, 5 ir 8 būrių dušuose buvo leidžiama nusiprausti tik kartą per savaitę, dušuose nebuvo veidrodžių, kilimėlių, taip pat pertvarų tarp dušų, todėl pareiškėjas turėjo maudytis kitų asmenų akivaizdoje. Prieš pareiškėją ne kartą buvo panaudotos specialiosios priemonės be jokių priežasčių. Valgykla buvo netvarkinga, joje buvo pilna šiukšlių, tvyrojo smarvė. Drausmės grupėje pareiškėjui buvo neužtikrinta teisė sportuoti, kadangi neįrengtas joks sporto inventorius. Taip pat nesudarytos sąlygos skalbti drabužius skalbimo mašinoje, kadangi ji, kaip teigė pataisos namai, buvo sugedusi. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, jog minimalaus ploto norma, tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo. Dūmų detektoriai ir pareigūnų iškvietimo mygtukai kamerose yra įrengti, tačiau pasitaiko iškvietimo mygtukų gedimų, kadangi patys nuteistieji gadina pataisos namų inventorių. Pravieniškių PN-AK nėra avarinės ar antisanitarinės būklės patalpų, jos remontuojamos pagal poreikį ir skiriamus asignavimus. Už švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymą atsakingi patys nuteistieji, tam jiems išduodamos valymo priemonės. Buitinių kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus pataisos namuose atlieka UAB „Utenos deratizacija“ pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Pataisos namuose dušai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, juose yra visas reikalingas inventorius. Dušo pertvarų įrengimas teisės aktuose nereglamentuotas, tačiau 2 būrio dušinėje pertvaros yra įrengtos. Valgyklos švarą ir tvarką prižiūri maitinimo paslaugas teikianti įmonė VšĮ „Bruneros“. Drausmės grupės kieme yra įrengtas sporto inventorius – lygiagretės ir skersinis, be to, pareiškėjas galėjo žaisti futbolą, stalo žaidimus, skaityti literatūrą. Nuteistiesiems užtikrinama galimybė skalbti drabužius skalbimo mašinomis, taip pat maudymosi metu dušinėje, kur nuolat tiekiamas karštas vanduo. Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad tam tikri pareiškėjo psichikos ir fiziniai negalavimai kilo būtent dėl kalinimo sąlygų, be to, pareiškėjas ne kartą buvo baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą ar neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas, akcentavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas bei, vadovaudamasis iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 ir 111.2 papunkčiais bei nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1–2.2 papunkčiais, pagal kuriuos pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose: 8 būrio 1 patalpoje, kurios plotas – 24,76 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos; 4 būrio 4 patalpoje, kurioje įrengta 16 miegamųjų vietų, patalpos plotas – 59,90 kv. m; 5 būrio 2 patalpoje, kurios plotas – 58,79 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų; 6 būrio 3 patalpoje, kurios plotas – 48,38 kv. m, joje įrengta 15 miegamųjų vietų; 2 būrio 7 patalpoje, kurios plotas – 29,15 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos; 2 būrio 2 patalpoje, kurios plotas – 20,44 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos; 2 būrio 4 patalpoje, kurios plotas – 29,33 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos; 7 būrio 5 patalpoje, kurios plotas – 56,99 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų; 2 būrio 3 patalpoje, kurios plotas – 20,39 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos. Pareiškėjas taip pat buvo kalinamas kamerų tipo patalpose: 4 kameroje, kurios plotas – 16,19 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos; 14 kameroje, kurios plotas – 16,16 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos; 10 kameroje, kurios plotas – 16,16 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos; 6 kameroje, kurios plotas – 16,19 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl ginčo patalpose gyvenusių asmenų skaičiaus iš esmės sutampa su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, išskyrus dėl 8 būrio 1 patalpos, kurioje, kaip teigia pareiškėjas, gyveno iki 8 asmenų (pataisos namai pateikė duomenis, jog šioje patalpoje įrengtos 7 miegamosios vietos). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neteigė, jog gyvenamojoje patalpoje gyveno daugiau asmenų, nei buvo įrengta miegamųjų vietų. Aplinkybes dėl ploto normos pažeidimo pareiškėjas nurodė trumpai, deklaratyviai, vien konstatuodamas, kad toks pažeidimas, jo nuomone, buvo, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų (patalpos plano, kartu kalėjusių asmenų vardų, nepaaiškino, kokiu konkrečiu laikotarpiu patalpoje buvo 8 asmenys). Tuo tarpu atsakovo atstovas pateikė Saugumo valdymo skyriaus, Resocializacijos skyriaus ir Turto valdymo skyriaus specialistų pažymą, kurioje tiksliai nurodė ginčo patalpų plotą bei miegamųjų vietų skaičių. Kadangi teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis deklaratyviu pareiškėjo skundo teiginiu, kad 8 būrio 1 patalpoje gyveno daugiau nei 7 asmenys. Dėl likusių patalpų ginčo byloje nėra. Šioje dalyje teismas vadovavosi atsakovo atstovo oficialiai pateiktais duomenimis ir konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose teko nuo 3,16 kv. m iki 3,74 kv. m ploto, o kamerų tipo patalpose – nuo 5,38 kv. m iki 5,39 kv. m ploto.

8. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais, pažymėjo, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, jog minimalios ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 20 punktu, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Ši bendrovė reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN-AK patalpose. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Teismas pažymėjo, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji. Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Byloje nenustatyta ir pats pareiškėjas neteigė, kad būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi. Be to, savo argumentus šioje dalyje išdėstė labai trumpai, deklaratyviai, vien konstatuodamas, jog toks pažeidimas, jo nuomone, buvo, tačiau visiškai neindividualizavo ir nepagrindė priežastinio ryšio su jam galėjusiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Teismas, nenustatęs civilinės atsakomybės sąlygų viseto, pareiškėjo argumentus dėl buitinių parazitų veisimosi atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas Higienos normos HN 134:2015 40 punkto kontekste vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad nuteistieji turėjo galimybę skalbti savo drabužius maudymosi duše metu, kur nuolat tiekiamas karštas vanduo, taip pat galėjo naudotis skalbimo mašina. Teismas iš Turto valdymo skyriaus 2021 m. liepos 2 d. pažymos Nr. 77-1428 nustatė, kad būrių sanitariniuose mazguose įrengti vandens šildytuvai, kad nuteistieji galėtų naudotis šiltu vandeniu. NVSC 2020 m. liepos 2 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-1862 užfiksuota, jog 2 būrio, kuriame patikrinimo metu kalėjo pareiškėjas, patalpose yra įrengta skalbimo mašina, kuria nuteistieji gali naudotis. Atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad 4, 5, 8 būriuose taip pat buvo įrengta po keletą skalbimo mašinų. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo neleidžiama išsiskalbti drabužių maudymosi duše metu, o taip pat naudojantis skalbimo mašina. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai imperatyviai nereglamentuoja, kad nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė skalbti drabužius būtent centralizuotai arba būtent naudojantis skalbimo mašinomis. Nei Higienos normoje HN 134:2015, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojama pataisos įstaigų pareiga aprūpinti nuteistuosius skalbimo mašinomis. Higienos normos HN 134:2015 40 punkte įtvirtinta tik tiek, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Atsakovo atstovas pareiškėjui pateiktame 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakyme Nr. 7-3945 į jo skundą paaiškino, kad pataisos namų išduotus lovos skalbinius bei drabužius įstaiga skalbia neatlygintinai. Teismas nekonstatavo atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą dėl pareiškėjui nesudarytos galimybės skalbti drabužius, kadangi tokia teisė jam buvo suteikta.

11. Teismas, apžvelgęs Higienos normos HN 134:2015 44 punkte keliamus reikalavimus, nenustatė, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę, pats pareiškėjas šią aplinkybę patvirtino, todėl šį skundo argumentą laikė nepagrįstu. Teismas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Normos), nurodyta, kad dušinėje turi būti įrengtas veidrodis ir po vieną kilimėlį arba groteles prie kiekvieno dušo ragelio. Atsakovo atstovas 2021 m. gegužės 10 d. pažymoje Nr. 77-953 nurodė, kad dušuose minėtas inventorius yra įrengtas, tačiau į bylą pateiktos fotonuotraukos šių teiginių nepatvirtina (iš fotonuotraukų matyti, kad kilimėliai ir veidrodis buvo įrengti tik 4 būrio dušo patalpose). Byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, kad ir kitų būrių, kuriuose kalėjo pareiškėjas, dušinėse buvo reikiamas inventorius. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šias aplinkybes konstatavo visiškai deklaratyviai, nepaaiškino, kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam kilo būtent dėl duše galimai neįrengto veidrodžio ar kilimėlio. Teismas LVAT išaiškinimų kontekste vertino, kad pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių negalėjo kilti tokio masto nepatogumų, kurie galėtų prilygti neturtinės žalos sąvokai. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo argumentai šioje dalyje nelaikytini pakankamais neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui. Teismas pažymėjo, kad nors nacionaliniuose teisės aktuose nėra reglamentuojamas pertvarų pataisos įstaigų dušinėse įrengimas, iš atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pareiškėjo gyvenamųjų patalpų dušinėse buvo įrengtos pertvaros arba dušo užuolaidos, todėl pareiškėjo argumentai neatitinka tikrovės.

12. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, kad pataisos namuose nebuvo, jo nuomone, reikalingų priešgaisrinės saugos priemonių, bet visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su subjektyviomis pasekmėmis. Šioje dalyje skundą pareiškėjas pagrindė tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, jog pataisos namuose buvo kilęs gaisras ar kitas incidentas, dėl ko pareiškėjui kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusią būtinybę pasinaudoti pareigūnų iškvietimo mygtuku, dėl kurio galimo gedimo pareiškėjas negalėtų laiku pasikviesti pareigūnų ir dėl to būtų patyręs neigiamas pasekmes. Be to, atsakovo atstovas pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose dūmų detektoriai ir pareigūnų iškvietimo mygtukai buvo įrengti. Nors atsakovo atstovas atsiliepime pripažino, kad ginčo laikotarpiu iškvietimo mygtukai laikinai neveikė, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjui dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

13. Teismas dėl specialiųjų priemonių naudojimo pažymėjo, kad pareiškėjas nepaaiškino, kur, kada, kokie konkretūs pataisos namų pareigūnai ir kokiomis aplinkybėmis prieš pareiškėją nepagrįstai panaudojo specialiąsias priemones (nenurodė kokias). Teismas vertino, kad atsakovo atstovui kiltų neproporcinga pareiga paneigti tokius nedetalizuotus ir abstrakčius pareiškėjo argumentus. Nors pareiškėjas teigia, kad būdavo priverstas atsiimti dėl šių aplinkybių teikiamus skundus, nepaaiškino, kada, koks konkretus jo skundas nebuvo užregistruotas, koks pareigūnas atsisakė tai padaryti ar kt. Be to, iš byloje pateikto nuteistųjų prašymų ir skundų registracijos žurnalo kopijų matyti, kad ginčo laikotarpiu buvo užregistruotas 31 pareiškėjo prašymas / skundas, adresuotas tiek pataisos namams, tiek kitoms institucijoms. Teismas pažymėjo, kad pataisos namų pareiškėjui teiktų atsakymų pagrįstumas ir teisėtumas bei galimas neveikimas, nepateikiant atsakymų, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnį, bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriui, o vėliau – teismui, tačiau pareiškėjas teismui šioje byloje neskundė jokių konkrečių pataisos namų vadovo ar pareigūnų priimtų administracinių aktų arba vilkinimo juos priimti.

14. Teismas nurodė, kad maitinimo paslaugas nuteistiesiems pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį pataisos namams teikia VšĮ „Bruneros“, kuri yra atsakinga ir už valgyklos patalpų priežiūrą. Byloje esančiame VšĮ „Bruneros“ 2021 m. gegužės 10 d. rašte Nr. 4912 nurodyta, kad valgyklos patalpas tvarko 2 tvarkiniai, kasmet atliekamas einamasis virtuvės ir valgyklos remontas pagal sudarytą grafiką. Atsakovo atstovas pateikė į bylą pataisos namų valgyklos fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad patalpa tvarkinga, švari. Byloje nėra jokių pareiškėjo teiginius patvirtinančių įrodymų. Teismas atkreipė dėmesį, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

15. Teismas likusius tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

16. Teismas dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėjo, kad byloje ne tik nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, sudarant pareiškėjui netinkamas kalinimo sąlygas, bet ir nėra duomenų apie pareiškėjui dėl kalinimo sąlygų kilusias neigiamas pasekmes. Byloje pateikti įrodymai apie pareiškėjo sveikatos būklę (Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. gegužės 13 d. raštas Nr. S-2055) nepatvirtina, kad pareiškėjo ginčo laikotarpiu patirti sveikatos sutrikimai buvo sukelti tam tikrų kalinimo sąlygų. Nors minėtame rašte nurodoma, kad pareiškėjas skundėsi psichinės sveikatos sutrikimais, tokiais, kaip dirglumas, nemiga, teismas atkreipė dėmesį, kad byloje pateikti įrodymai (2021 m. balandžio 28 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus) taip pat patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo ne kartą baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo skundo argumentus, kad pareiškėjo psichinės sveikatos sutrikimai vienareikšmiškai kilo dėl Pravieniškių PN-AK sudarytų kalinimo sąlygų. Juolab, kad byloje nenustatytas netinkamų kalinimo sąlygų sudarymo faktas.

17. Teismas akcentavo, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

18. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, suponuojančių atsakovo atstovo netiesėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu bei jo patirtą neturtinę žalą. Nenustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, pareiškėjo patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, nesant visų valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

20. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, neištyrė visų pareiškėjo teisių pažeidimų, nevertino byloje esančių svarbių dokumentų, neatskleidė bylos esmės.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netiksliai nustatė su jam tenkančiu gyvenamuoju plotu susijusias aplinkybes, nes pareiškėjas gyveno tiek kamerų tipo patalpose, tiek drausmės grupės patalpose, o tai yra skirtingos patalpos. Tiek kamerų tipo patalpose, tiek drausmės grupės patalpose minimalus plotas vienam asmeniui turi būti 3,6 kv. m. Teismas posėdyje neklausė pareiškėjo, kokiu konkrečiu laikotarpiu patalpoje buvo 8 asmenys, o tai reiškia, kad teismas nesigilino į pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Teismas taip pat netiksliai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį plotą.

Pareiškėjo teigimu, ne visos teismo nurodytos patalpos, kuriuose jis buvo laikomas, buvo gyvenamosios: 8 būrio 1 patalpoje, kurios plotas – 24,76 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos; 4 būrio 4 patalpoje, kurioje įrengta 16 miegamųjų vietų, patalpos plotas – 59,90 kv. m; 5 būrio 2 patalpoje, kurios plotas – 58,79 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų; 6 būrio 3 patalpoje, kurios plotas – 48,38 kv. m, joje įrengta 15 miegamųjų vietų; 2 būrio 7 patalpoje, kurios plotas – 29,15 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, ši patalpa yra drausmės grupėje ir, skaičiuojant 3,6 kv. m plotą vienam asmeniui, patalpos plotas turėtų būti mažiausiai 32,4 kv. m, o tokio ploto šioje patalpoje nėra; 2 būrio 2 patalpoje, kurios plotas – 20,44 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, ši patalpa yra kamerų tipo patalpa ir, skaičiuojant 3,6 kv. m plotą vienam asmeniui, patalpos plotas turėtų būti mažiausiai 21,6 kv. m, o tokio ploto šioje patalpoje nėra; 2 būrio 4 patalpoje, kurios plotas – 29,33 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, ši patalpa yra drausmės grupėje, ir skaičiuojant 3,6 kv. m plotą vienam asmeniui, patalpos plotas turėtų būti mažiausiai 32,4 kv. m, o tokio ploto šioje patalpoje nėra; 7 būrio 5 patalpoje, kurios plotas – 56,99 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų; 2 būrio 3 patalpoje, kurios plotas – 20,39 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, ši patalpa yra drausmės grupėje, ir skaičiuojant 3,6 kv. m plotą vienam asmeniui, patalpos plotas turėtų būti mažiausiai 21,6 kv. m, o tokio ploto šioje patalpoje nėra.

Pareiškėjas taip pat buvo kalinamas kamerų tipo patalpose: 4 kameroje, kurios plotas – 16,19 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos; 14 kameroje, kurios plotas – 16,16 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos; 10 kameroje, kurios plotas – 16,16 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos; 6 kameroje, kurios plotas – 16,19 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus plotas. Pareiškėjas pažymi, kad EŽTT yra nurodęs, kad turi būti analizuojama, ar asmuo gali laisvai judėti kameroje.

Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad judėti laisvai negalėjo, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo.

22. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl buitinių kenkėjų ir pažymi, kad esmė yra kenkėjų nebuvimas, o ne tik esamų kenkėjų naikinimas. Be to, byloje nėra nei vieno įrodymo, kad pareiškėjas nesilaikė higienos normų. Dėl kenkėjų buvo kreipęsis į pareigūnus. Kenkėjų buvimas gyvenamojoje teritorijoje savaime laikytinas kaip pareiškėjo teisės pažeidimas, kadangi visuotinai žinoma ir suprantama, kad kenkėjai sukelia asmeniui daug streso, nerimo, nepatogumų, neigiamų emocijų, baimę, orumo pažeminimą.

23. Pareiškėjo teigimu, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodyto skalbimo mašinos epizodo, nors tuo pačiu teigė, kad fotonuotraukos įrodo skalbimo mašinų buvimą. Nepagrįsta yra teismo pozicija vadovautis atsakovo atstovo aiškinimu, jog nuteistieji turėjo galimybę skalbti savo drabužius maudymosi duše metu, kur nuolat tiekiamas karštas vanduo, taip pat galėjo naudotis skalbimo mašina. Maudymuisi duše pareiškėjui (kaip ir kitiems nuteistiesiems) buvo skiriama 15 minučių ir per tiek laiko ir išsimaudyti duše, ir skalbti skalbinius tuo pačiu metu yra neįmanoma. Teismo argumentai yra prieštaringi, nurodant, kad teisės aktai imperatyviai nereglamentuoja, kad nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė skalbti drabužius centralizuotai arba naudojantis skalbimo mašinomis, taip pat nurodant, kad atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad 4, 5, 8 būriuose taip pat buvo įrengta po keletą skalbimo mašinų.

24. Pareiškėjas pažymi, kad jis savo teisę nusiprausti duše grindė ne tik Higienos normos HN 134:2015 44 punktu, bet ir kitais teisės aktais, kurių teismas nevertino. Be to, konstatuodamas pažeidimą dėl kilimėlių ir veidrodžio nebuvimo teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo slidu, jis griūdavo, užsigaudavo, duše nebuvo dozatorių. Nepagrįsta teismo pozicija teigti, jog teisės pažeidimo konstatavimas savaime nereiškia, kad asmens kalinimo sąlygos buvo netinkamos. Teisės aktuose reikalavimai tam ir nustatomi, kad jų butų laikomasi, ir jei reikalavimai nėra vykdomi, pareiškėjas jau vien dėl to savaime nukenčia, nes negauna to, kas jam priklauso pagal įstatymą. Be to, atsakovas pateikė ne visas dušų nuotraukas, nėra nuotraukos, kur dušas buvo su apie 15 vietų, ir ten jokių pertvarų nebuvo.

25. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl teismo motyvų ir išvadų dėl priešgaisrinės saugos ir pareigūnų iškvietimo sistemos, specialiųjų priemonių panaudojimo, kritiškai vertina teismo poziciją, kad pareiškėjo teisių pažeidimą galima konstatuoti tik tuomet, jei pareiškėjui atsirastų neigiamos pasekmės. Be to, pasak pareiškėjo, pareigūnų iškvietimo mygtuko nebuvimas reiškia, kad pareiškėjas dėl to patyrė nuolatinį nerimą. Šiuo aspektu aktualu tai, kad atsakovo pateiktos fotonuotraukos yra fragmentiškos, iš jų negalima suprasti, kokioje patalpose yra inventorius.

26. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu ir išvadomis dėl valgyklos. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su šiukšlių konteinerių netinkama priežiūra. Atsakovo pateiktose nuotraukose rodoma ne visa patalpa, šiukšlių konteineriai buvo šalia, tačiau nuotraukose jų nėra. Be to, nuotraukos buvo darytos po to, kai yra sutvarkoma, tačiau nėra jokių nuotraukų, kurios įrodytų, kaip valgykla atrodo maitinimo metu.

27. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad likę skundo argumentai yra pertekliniai ir neturi reikšmės kilusio ginčo išsprendimui. Pabrėžia, kad skunde buvo nurodęs, kad: NVSC 2020 m. vasario 11 d. rašte patvirtino, kad kameroje buvo nešvaru, paviršiai nevalyti, su vizualiai matomais nešvarumais, prie lango matyti pelėsio požymiai, buvo techniškai netvarkingas lango rėmas, todėl langas buvo sunkiai varstomas, langai buvo be jiems atidaryti skirtų rankenėlių, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis neatitiko teisės aktų reikalavimų, dirbtinė apšvieta neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas skunde tai nurodė kaip jo teisių pažeidimus, teismas posėdyje jokių pastabų neišsakė, tačiau sprendime šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertino, kas reiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės.

28. Pareiškėjas kritiškai vertina teismo poziciją, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti įrodymais. Akcentuoja, kad jo paaiškinimai yra subjektyvus įrodymas.

29. Pareiškėjas pažymi, kad skunde buvo nurodęs prašomų apklausti asmenų pavardes, todėl teismo teiginiai, kad pareiškėjas nekonkretizavo savo prašymų / reikalavimų / teiginių, yra nepagrįsti.

30. Pareiškėjo teigimu, teismas pripažino kai kuriuos pareiškėjo teisių pažeidimus, tačiau teismo išvada, kad pažeidimai pareiškėjo teisių niekaip nepažeidė, yra neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, nes priešingu atveju įstatymų leidėjas neįtvirtintų įstatymuose kriterijų, kurie privalo būti tenkinami asmeniui atliekant laisvės atėmimo bausmę.

31. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nenustačius neteisėtų veiksmų, patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, nesant visų valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

33. Atsakovo atstovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų būtų patyręs neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, suteiktų pagrindą visiškai ar iš dalies patenkinti skundo reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais. Pareiškėjas šiuo atveju skunde nepateikia jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 14 425 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui T. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė visų valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

36. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, neištyrė visų pareiškėjo nurodytų teisių pažeidimų, nevertino byloje esančių dokumentų, pareiškėjo paaiškinimų, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl liudytojų apklausos buvo pakankamai konkretizuotas, taigi neatskleidė bylos esmės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus dėl gyvenamojo ploto, buitinių kenkėjų, skalbimo mašinos, kilimėlių, veidrodžio bei pertvarų dušo patalpose, priešgaisrinės saugos ir pareigūnų iškvietimo sistemos, valgyklos.

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą ir kitas kalinimo sąlygas tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-996-442/2018, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2542-415/2020 ir kt.). Tačiau nurodytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-16-415/2021). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-415/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-65-822/2021 ir kt.).

39. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjui neužtikrintu gyvenamuoju plotu, pažymėtina, kad, nesant duomenų apie tai, kiek asmenų gyveno konkrečioje patalpoje, taip pat, koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam asmeniui, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių patalpoje ir bendrą šios patalpos plotą, t. y. minimalus vienam asmeniui šiose patalpose tekęs plotas apskaičiuojamas patalpų plotą padalijant iš jose buvusių lovų skaičiaus. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-189-756/2019, 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2330-662/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-25-520/2021 ir kt.).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar pareiškėjui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,1 kv. m bendrabučio tipo patalpose, 3,6 kv. m kamerų tipo patalpose (Taisyklių 111.1 ir 111.2 ir Įsakymo 2.1–2.2 papunkčiai), vertino atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie gyvenamųjų patalpų ir kamerų, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą, miegamųjų vietų skaičių ir vienam asmeniui teikusį plotą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo analogiškus duomenis apie patalpų, kuriuose jis buvo laikomas plotą ir miegamųjų vietų skaičių, tik akcentuoja, kad 2 būrio 2, 3, 4, 7 patalpos yra drausmės grupėje, todėl vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Atitinkamai, atsakovo atstovo nurodytas šių patalpų bendras plotas, pareiškėjo teigimu, nėra pakankamas pagal miegamųjų vietų skaičių apgyvendintiems asmenims. Aptariamu aspektu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis, pagal kuriuos pareiškėjo nurodytos 2 būrio patalpos priskirtos prie bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo teisė į minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimą tiek bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, tiek kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui teko bendrabučio tipo patalpose nuo 3,16 kv. m iki 3,74 kv. m ploto, o kamerų tipo patalpose – nuo 5,38 kv. m iki 5,39 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Be to, dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos apribotos galimybės judėti kameroje, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, jog apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą gyvenamojoje patalpoje, iš jos ploto būtų atimamas baldais ar kitais įrenginiais užimamas plotas.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad kenkėjų buvimas gyvenamojoje teritorijoje savaime laikytinas kaip pareiškėjo teisės pažeidimas. Primintina, kad valstybės atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Į bylą pateikti atliktų paslaugų aktai, kuriuos vertino pirmosios instancijos teismas, patvirtino, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo atliekamos kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbai, teikiamos deratizacijos, dezinsekcijos paslaugos, taigi, pataisos įstaiga iš esmės vykdė teisės aktais, t. y. Higienos normos HN 134:2015 20 punktu, nustatytą reikalavimą atlikti nariuotakojų ir graužikų stebėjimą bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, juos naikinti. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė ginčo laikotarpiu į pataisos namų administraciją ar gydytoją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir jų sukeltų pasekmių, kelia pagrįstą abejonę dėl pareiškėjo nurodytų teiginių aptariamu aspektu pagrįstumo. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, atmetęs aptartus pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepasisakė dėl jo nurodytų argumentų dėl skalbimo mašinos, vertina pirmosios instancijos teismo argumentus dėl skalbimo paslaugų užtikrinimo prieštaringais. Nustatyta, kad pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos naudotis skalbimo mašina, teigiant, kad ji buvo sugadinta. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pravieniškių PA-AK administracija 2020 m. rugpjūčio 18 d. išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. liepos 7 d. prašymą-skundą dėl skalbimo mašinos gedimo, nurodant, kad buvo nustatytas tyčinis jos sugadinimas, ką padarė 2 būrio nuteistieji. Pataisos įstaiga nurodė, kad įstaigos išduotus lovos skalbinius ir drabužius neatlygintinai skalbia įstaiga. Savo nuosavus skalbinius nuteistieji gali skalbti vieną kartą per savaitę dienotvarkėje nustatytu maudymosi laiku dušinėje. Teisės aktai nenumato įstaigai prievolės būriuose įrengti skalbimo mašinas, tačiau įstaiga, siekdama pagerinti nuteistųjų laikymo sąlygas, jas įrengia. Deja, ne visi nuteistieji geba tinkamai naudotis skalbimo mašinomis arba tyčia jas gadina. Vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V-216 patvirtintu Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašu, galima gauti mokamą patalynės ir drabužių skalbimo ir dezinfekcijos paslaugą. Pataisos įstaiga taip pat atkreipė dėmesį, kad 2020 m. birželio mėn. pabaigoje 2 būryje įrengta nauja skalbimo mašina ir ji nėra sugedusi. Aplinkybę, kad buvo sudaryta galimybė 2 būryje nuteistiesiems naudotis skalbimo mašina, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo įvertintas NVSC 2020 m. liepos 2 d. patikrinimo aktas Nr. (2-12 4.80)PA-1862. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo pažeidimo aptariamu aspektu.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, akcentuodamas savo teisę naudotis dušu, nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjui pagal teisės aktais keliamus reikalavimus, t. y. Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, buvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Taip pat nustatyta, kad atsakovo atstovas pagal teismo pareikalavimą pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad dušai atskirti pertvaromis arba užuolaidomis. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl pateiktų duomenų neišsamumo, nepateikiant visų fotonuotraukų, yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo konkretaus būrio, kur dušo patalpos, pareiškėjo teigimu, buvo su apie 15 vietų ir ten pertvarų nebuvo. Šiuo aspektu, primintina, kad ABTĮ ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomos, be kita ko, bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo abstraktaus pobūdžio argumentai nepaneigia pirmosios instancijos vertinimo ir pripažinti pažeidimą aptariamu aspektu nėra pagrindo.

44. Nustatyta, kad bylos duomenimis, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, liko nepaneigta pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad ne visuose būrių, kuriuose kalėjo pareiškėjas, dušinėse buvo reikiamas inventorius (kilimėlis ir veidrodis). Neatmestina, kad nustatytas Normų reikalavimo nevykdymas galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, egzistavo pagrindas spręsti pareiškėjui sukeltos neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir konstatuoti, kad pataisos įstaigoje pareiškėjo kalinimo laikotarpiu būtų buvę nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, dėl kurių galėjo kilti reali rizika pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nenurodė konkrečių įvykių, kada jo sveikatai ar gyvybei buvo iškilusi reali grėsmė dėl to, kad pataisos įstaiga būtų netinkamai vykdžiusi priešgaisrinės saugos reikalavimus. Taigi, šiuo aspektu teismas taip pat tinkamai vertino bylos aplinkybes, todėl apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu atmestini.

46. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl valgyklos. Teismas vertino į bylą pateiktas virtuvės nuotraukas, iš kurių matyti, kad patalpa tvarkinga. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad nuotraukos darytos po patalpos sutvarkymo, iš esmės pripažįsta, kad virtuvė buvo tvarkoma. Pareiškėjo argumentai nurodytu aspektu pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmesti taip pat iš bylos duomenų nustačius, kad valgyklos patalpas tvarko 2 tvarkiniai, kasmet atliekamas einamasis virtuvės ir valgyklos remontas pagal sudarytą grafiką.

47. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog skunde buvo nurodęs prašomų apklausti asmenų pavardes, todėl teismo teiginiai, kad pareiškėjas nekonkretizavo savo prašymų / reikalavimų / teiginių, yra nepagrįsti. Su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinkama, nes vien liudytojų vardų ir pavardžių nurodymas nėra pakankamas prašymui pagrįsti. Pareiškėjo nurodytų liudytojų neiškvietimas į teismo posėdį nesudarė kliūčių teismui išnagrinėti bylą, kadangi pareiškėjas aiškiai neišdėstė, kokias konkrečiais aplinkybes, susijusias su byloje kilusiais klausimais, šie asmenys galėtų patvirtinti ar paneigti.

48. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui kėlė klausimą dėl higienos normų pažeidimų, kurie buvo patvirtinti NVSC 2020 m. vasario 11 d. rašte ir kuris buvo pridėtas prie skundo, todėl yra pagrindas pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir spręsti dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

49. Vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl higienos normų pažeidimų pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

50. Neturtinės žalos atlyginimo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl nustatyto pažeidimo neužtikrinus pakankamo inventoriaus dušinėse ir dėl šio pažeidimo patirtos neturtinės žalos. Pabrėžtina, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

51. Įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų (higienos normų reikalavimų nesilaikymas) pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija. Byloje nėra duomenų apie higienos normų pažeidimų tiesioginę įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

52. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo T. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė