2022-11-09 Nr. AB-26943-3-61-3-01830-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1005-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01830-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – S.C. AAYLEX PROD S.A.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Foods“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 69SV-188 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimu nepagrįstai konstatuotas pareiškėjo produkto nesaugumo faktas, t. y. rasta Salmonella Infantis bakterija šaldytoje vištienoje ir nuspręsta pareiškėjui uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą, įpareigoti pareiškėją susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos bei jį sunaikinti.

2.2. Atlikto tyrimo metu gauti rezultatai neatitinka: 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/228 (OL 2017 L 35. p. 10), (toliau – ir Reglamentas Nr. 178/2002) 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) ir b) punktų; 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL 2005 L 338. p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 7 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/229 (OL 2019. L 37. p. 106) (toliau – Reglamentas Nr. 2073/2005) 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, I priedo 1 skyriaus 1.9 punkto; Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto reikalavimų.

2.3. Ginčo teisinius santykius tiesiogiai reglamentuoja Sprendime nurodytas Reglamentas Nr. 2073/2005, tačiau Tarnyba nesirėmė šio reglamento naujausiu pakeitimu, kuriuo iš dalies buvo pakeistas teisinis reguliavimas dėl Salmonella bakterijos šviežioje paukštienoje, jis Sprendime nepaminėtas. Sprendime paminėtas Reglamentas Nr. 178/2002 yra tik procedūrinio pobūdžio teisės aktas, ginčui aktualus dėl sąvokų, procedūrų ir bendrųjų principų, bet jis tiesiogiai nereguliuoja klausimo dėl produkcijos saugumo, kuris yra tiesiogiai susijęs su Tarnybos pareiškėjo žalioje paukštienoje rasta Salmonella Infantis bakterija.

2.4. Sprendime kalbama apie šviežią šaldytą paukštieną, kurios Bendrovė iš tikrųjų neužaugino, nepaskerdė, nepakavo, neperdirbo, o tik nupirko iš Lenkijos gamintojo ir perpardavė Lietuvoje. Tai patvirtina, kad Salmonella bakterija buvo broileriuose. Bendrovė šia bakterija produkcijos neužkrėtė, ji jos nepagamino. Pareiškėjas produkciją įsigijo iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lygmeniu sertifikuoto gamintojo (turinčio atitinkamą numerį), kurio turimas sertifikatas reiškia, kad gamintojas atlieka paminėtuose Reglamentuose nustatytų mikrobiologinių kriterijų užtikrinimą, t. y. laikosi maisto saugos ir proceso higienos kriterijų. Vadinasi, Bendrovei negali būti taikomi produkcijos augintojui ir gamintojams keliami konkretūs reikalavimai dėl Salmonella bakterijos, nustatyti 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo mažinti Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium paplitimą broileriuose (toliau – ir Reglamentas Nr. 2160/2003) ir jį įgyvendinančiame Komisijos 2007 m. birželio 12 d. Reglamente (EB) Nr. 646/2007 (toliau – ir Reglamentas Nr. 646/2007).

2.5. Atsižvelgiant į Reglamento 2073/2005 priėmimo ir pakeitimo priežastis ir tikslus, jo 2 straipsnyje nustatytus naujus kriterijus, kurie taikomas konkrečiai tik šviežiai paukštienai (šio ginčo produktui), akivaizdu, kad pakeitimu buvo siekiama išvengti neigiamų ekonominių pasekmių, uždraudus visus Salmonella tipus šviežioje paukštienoje, todėl apsiribojama tik dviejų pačių labiausiai pavojingų porūšių draudimu: Salmonella typhimurium ir Salmonella enteritidis. Reglamento 2073/2005 3 straipsnyje nustatyta, kad jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Taigi reikalavimai šviežiai paukštienai turi būti vienodi visose ES valstybėse narėse. Tuo tarpu visi nacionaliniai apribojimai, tiek nustatyti teisės aktuose, tiek institucijų praktikoje priimamuose sprendimuose, kurie nėra nustatyti Europos Sąjungos reglamentuose pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką yra laikomi neteisėtais kiekybiniais apribojimais ir neteisėtomis lygiaverčio poveikio priemonėmis. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, bet kuri priemonė, galinti tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai trukdyti vidaus prekybai, yra laikoma kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemone ir todėl uždrausta pagal ES teisę (žr., 1974 m. liepos 11 d. sprendimo Dassonville, 8/74, 5 p. ir 2003 m. birželio 19 d. sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑420/01, 25 p.).

2.6. Bendrovė perka didelius kiekius šviežios šaldytos vištienos iš ES veterinarinių įstaigų patvirtintų įmonių, kurios tiek pačios vykdo savikontrolę (atlieka mėginių tyrimus), tiek yra nuolat kontroliuojamos savo valstybių veterinarinių įstaigų. Tokia sistema, įskaitant ES veterinarinių įstaigų išduodamus numerius įmonėms yra sukurta siekiant užtikrinti laisvą prekių judėjimą ir nepagrįstus prekybos suvaržymus valstybėse narėse. Sprendimo išvada, kad Bendrovė pateikė į rinką nesaugų produktą, nepagrįsta, nes Bendrovė nupirko į vidaus rinką jau patiektą Rumunijos gamintojo produktą ir vykdė tik šio produkto perpardavimo veiklą. Produktą į rinką pateikė jo gamintojas – S.C. AAYLEX PROD S.A., o ne Bendrovė. Todėl tokio pobūdžio sprendimais, kaip priimtas nagrinėjamu atveju, Tarnyba iš esmės sukuria maisto prekių ribojimą, kuris nėra suderinamas su vidaus rinka ir Europos Sąjungos teise.

2.7. Reglamente Nr. 2160/2003 buvo numatyta, kad trejų metų pereinamuoju laikotarpiu broileriams nustatytas Bendrijos tikslas turi apimti tik Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium serotipus. Kiti visuomenės sveikatai pavojingi serotipai gali būti svarstomi minėtam laikotarpiui pasibaigus. Tiek Reglamentas Nr. 2160/2003 ir jį įgyvendinantis Reglamentas Nr. 646/2007, tiek Reglamentas Nr. 2073/2005 nustato reikalavimus pirminiame gamybos etape, t. y broilerių auginimo ir skerdimo vietose, taip pat atitinkamos produkcijos (pvz., dešrų) gamintojams. Bendrovė šių veiklų nevykdo. Atitinkamai ginčui aktualaus Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nustatyto atitinkamo mikrobiologinį kriterijaus (2011 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1086/2011 dėl salmonelių šviežioje paukštienoje iš dalies pakeistas Reglamento Nr. 2160/2003 II priedas ir Reglamento Nr. 2073/2005 I priedas (toliau – ir Reglamentas Nr. 1086/2011)) užtikrinimą (tyrimus) vykdo paukščių augintojas, skerdykla, maisto gamintojai (kai iš šviežios paukštienos yra pagaminama kita produkcija). Distributorius neturi galimybių užtikrinti tuos mikrobiologinius kriterijus, todėl nėra tikslo iš jo reikalauti tai daryti, nes tokie reikalavimai būtų laisvo prekių judėjimo suvaržymai, kurie traktuotini, kaip lygiaverčio poveikio priemonių taikymas ribojant prekybą ir diskriminuojant kitų ES valstybių narių gamintojų produkciją, atstovaujant nacionalinio gamintojo verslo interesus.

2.8. Iš Sprendimo galima susidaryti įspūdį, kad praktika dėl Salmonella Infantis draudimo šviežioje vištienoje yra taikoma išimtinai kitose valstybės narėse užaugintai paukštienai, bet nėra taikoma nacionalinių gamintojų produkcijai (t. y. Lietuvos paukštynai ir jų šviežia produkcija dėl Salmonella Infantis nėra tiriama). Viešoje erdvėje yra viešai skelbiami pranešimai apie šviežios lenkiškos paukštienos iš Lenkijos uždraudimą ir distributoriams skirtas baudas, tačiau didžiąją dalį Lietuvos rinkos sudaro įmonių grupės „KG Group“ priklausančių AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynu“ produkcija, kuri viešose Tarnybos pranešimuose spaudai nėra minima. Komisija nuolat atlieka tyrimus dėl Salmonella paplitimo viščiukų broilerių pulkuose ir šiuo klausimu nei Lenkijos paukštynuose, nei „KG Group“ grupės valdomuose paukštynuose situacija nėra kažkuo išskirtinė, Salmonella paplitimo mastas yra panašus. Skiriasi tik Tarnybos vykdomos priežiūros laipsnis. Kas patvirtina, kad taikomi skirtingi kriterijai dėl Salmonella Infantis nacionalinių ir kitų Europos Sąjungos šalių gamintojų produkcijai.

2.9. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, nes Sprendime nėra nurodytos ginčo santykius tiesiogiai reglamentuojančios teisės normos, nepateikta konkreti pozicija dėl Salmonella Infantis bakterijos žalioje paukštienoje ir tą poziciją pagrindžiantys argumentai, nepasisakyta dėl Reglamento Nr. 1086/2011 taikymo. Sprendime tik išvardintos bendro pobūdžio normos ir pareigos, nustatytos, pagal reglamentus ir Maisto įstatymo normas, tačiau konkrečiai ginčo produktui reikalavimus nustatantis Reglamentas Nr. 1086/2011, kaip minėta, nepaminėtas. Toks aktualaus teisės akto ir jame nustatytų reikalavimų nepaminėjimas Sprendime negali būti vertinamas kaip paprasčiausia atidumo klaida, nes pareiškėjo atstovai ne kartą savo susirašinėjime su Tarnybos darbuotojais kėlė minėto Reglamento Nr. 1086/2011 nuostatų taikymo ir aiškinimo klausimą, tačiau Tarnyba vengė tuo klausimus pateikti konkrečią savo poziciją ir elgėsi taip, tarytum paminėtas Reglamentas Nr. 1086/2011 apskritai neegzistuotų.

2.10. Pareiškėjas pateikė prašymą, siekiant išsiaiškinti Reglamento Nr. 178/2002, Reglamento Nr. 2073/2005 ir Reglamento Nr. 1086/2011 nuostatų turinį, kreiptis į ESTT, kad būtų priimtas prejudicinis sprendimas tokiais klausimais: ar remiantis Reglamento Nr. 2073/2005 ir Reglamento Nr. 1086/2011 nuostatomis, Salmonella Infantis bakterija yra draudžiama šviežioje paukštienoje? Ar Lietuvoje registruotoje distributoriaus veikla, paskirstant kito Europos Sąjungos gamintojo pagamintą produkciją, jos niekaip nekeičiant, laikytina produkcijos tiekimu į rinką Reglamento Nr. 178/2002 prasme? Ar Reglamento Nr. 2073/2005 ir Reglamento Nr. 1086/2011 nuostatos dėl maisto produktų tyrimų yra taikomos sertifikuoto ES gamintojo produkciją paskirstantiems distributoriams?

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Sprendimas, kuris atitinka visus jam nustatytus reikalavimus, buvo priimtas įvertinus tą faktą, kad pareiškėjo teikiamoje rinkai šviežioje paukštienoje buvo rasta Salmonella Infantis ir tuo pažeisti Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a) ir b) punktai, Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktai, I priedo 1 skyriaus 1.9 punktas, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimai.

3.2. Tai, kad Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punktas išskiria tik du Salmonella serotipus, kurie negali būti aptinkami šviežioje paukštienoje, nepanaikina tos aplinkybės, kad kiti Salmonella serotipai, kurių yra apie 150, yra patogeniški žmogui ir sukelia tiesioginį poveikį jį vartojusių asmenų sveikatai. Tai patvirtino Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, 2017 m. atlikęs rizikos vertinimą dėl Salmonella serotipų patogeniškumo. Pusę su broileriais siejamų žmonių salmoneliozės atvejų yra sukėlę kiti, nei Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo I skyriaus 1.28 punkte nurodyti Salmonella serotipai. Be to, skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos (toliau – ir Sistema) duomenys patvirtino, kad 42 proc. Sistema gautų arba išsiųstų pranešimų buvo dėl paukštienoje ar jos gaminiuose rastų įvairių Salmonella serotipų. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, dauguma Salmonella serotipų, įskaitant Salmonella Infantis nėra patogeniški vištoms, tačiau kelia grėsmę visuomenės sveikatai. Kaip teigiama mokslinėse nuomonėse, bet kuris Salmonella serotipas laikomas galinčiu sukelti įvairaus sunkumo žmonių virškinimo trakto susirgimus ir turėtų būti laikomas reikšmingu visuomenės sveikatai. Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, ES šalių narių rizikos vertinimo institucijų mokslinių tyrimų duomenimis, šviežioje, smulkintoje paukštienoje ar jos pusgaminiuose ir iš jos pagamintuose produktuose vartojamuose išvirus aptinkami visi Salmonella serotipai, kurie gali būti patogeniški žmogui.

3.3. Reglamentas Nr. 2073/2005 suteikia diskrecijos teisę valstybių narių kompetentingoms institucijoms imti kitus mėginius ir atlikti kitus tyrimus, siekiant nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, jų toksinus arba metabolitus tiek tada, kai tikrinami procesai kilus įtarimams, jog maistas nesaugus, tiek rizikos analizės kontekste. Atitinkamai ir Reglamento Nr. 178/2002 nuostatos numato, kad nesaugus maistas, t. y. kuris kenkia žmonių sveikatai, į rinką netiekiamas. Tačiau pripažįstama ir tai, kad ne visos pavojingos medžiagos, kurių galima aptikti maiste, yra kontroliuojamos konkrečiais reglamentais. Nustačius bet kokios rūšies pavojų, pirmiausia būtina įvertinti riziką, kurią jis gali kelti sveikatai. Todėl nepriklausomai nuo to, koks Salmonella serotipas tyrimo metu yra nustatomas, tai nesudaro pagrindo teigti, kad aptikus kitą Salmonella serotipą, nei nurodytas Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte, produktas yra saugus ir gali būti teikiamas žmonėms vartoti.

3.4. Bendrovei, kaip maisto tvarkymo subjektui, taikomi itin aukšti rūpestingumo ir atidumo standartai, atsižvelgiant į tai, kad tiekia rinkai produktą, t. y. maistą, turintį tiesioginės įtakos žmonių sveikatai. Pareiškėjas šiuo atveju Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkto nuostatą vertina ir taiko atsietai nuo kitų reglamentų ir nacionalinių teisės aktų. Tarnyba kiekvieną atvejį dėl pavojaus maisto saugai ir žmonių sveikatai vertina individualiai ir, siekdama užkirsti kelią nesaugaus maisto pateikimui į rinką, o jam patekus – likviduoti pavojų, vadovaujasi ES teisės aktų bei Maisto įstatymo ir kitų nacionalinių teisės aktų nuostatomis, jas taiko sistemiškai, o ne atskirai.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir priteisė pareiškėjui 2 183,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarnybos Vilniaus departamentas, reaguodamas į 2020 m. gegužės 5 d. skubų pranešimą dėl nesaugaus maisto ir pašarų Nr. 20200505-011, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 5 d. gautas 2020 m. balandžio 30 d. tyrimų protokolas Nr. 1-20/07637/1-5 M (toliau – ir Protokolas), kuriame pateikta išvada, jog šaldytose viščiukų broilerių šlaunelėse be galinio kaulo (pagaminimo data 2020 m. sausio 25 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2021 m. sausio, partijos Nr. 0025, kilmės šalis Rumunija, gamintojas S.C.AAYLEX PROD S.A., veterinarinio patvirtinimo Nr. ROMANIA 245 EC) (toliau – ir Produktas) mėginiuose Nr. 3, 4 ir 5 aptikta Salmonella Infantis /25 g. Atlikus Bendrovės neplaninį šaltojo sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentinį patikrinimą nuotoliniu būdu, buvo surašytas Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas (toliau – ir Patikrinimo aktas). Bendrovė, vykdydama Patikrinimo akte pateiktus nurodymus, 2020 m. gegužės 27 d. pateikė paaiškinimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė: „visa produkcija, pas Latvijos klientą yra sunaudota.“ Tyrimo metu nustačius, kad Bendrovė rinkai pateikė Produktą, kuriame rasta Salmonella Infantis, ir įvertinus Protokolo rezultatus, Tarnybos Vilniaus departamentas padarė išvadas, kad Bendrovės produkcija yra nesaugi ir neatitinka Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a) ir b) punktų, Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, I priedo 1 skyriaus 1.9 punkto bei Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Todėl buvo priimtas Sprendimas, kuriuo Bendrovei uždrausta tiekti rinkai nesaugų produktą, Bendrovė įpareigota susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti.

6. Teismas, nustatęs, kad ginčo nėra dėl fakto, jog Produkte buvo rasti patogeniniai mikroorganizmai – Salmonella Infantis, pažymėjo, kad pagal ES teisės viršenybės principą ne tik teismai, bet ir visos valstybės narės institucijos privalo užtikrinti visišką ES teisės normų veiksmingumą. Vadinasi, ES lygmeniu priimtų reglamentų nuostatų nereikia perkelti į nacionalinę ES valstybių narių teisę, reglamentai sukuria asmenims teises ir pareigas ir šių teisių ir pareigų negali paneigti nacionalinės teisės aktai, o nacionaliniai teismai ir valstybės institucijos, priimdamos sprendimus, turi vadovautis reglamentų nuostatomis. Todėl tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius tiesiogiai reguliuoja ES teisės akto (reglamento) ir nacionalinės teisės normos, sprendžiant ginčą pagrindiniu teisės aktu laikytinas tiesiogiai taikytinas ES teisės aktas. Nacionalinės teisės aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina.

7. Teismas, vadovaudamasis Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies a) ir b) punktais, 4 dalies 4 a) punktu, 3 straipsnio 14 punktu, 17 straipsnio 1 dalimi bei Maisto įstatymo nuostatomis, padarė išvadą, kad Reglamente Nr. 178/2002 nustatyti maistui skirtų teisės aktų bendrieji principai ir reikalavimai, įsteigiama Europos maisto saugos tarnyba ir nustatomos su maisto saugos klausimais susijusios procedūros. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime remiamasi tik Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, t. y. bendromis nuostatomis dėl maisto saugos, kurios iš esmės nenustato, kokie mikrobiniai reikalavimai yra taikomi maistui. Įvertinęs Reglamento Nr. 2073/2005 preambulės 3 punkte, 1 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį, I priedo 1 skyriaus 1.9 punktą, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 2 straipsnio 11 punktą, teismas padarė išvadą, kad, norint nustatyti kokio reglamento nuostatos taikomos ginčo santykiui, reikia vadovautis ESTT išaiškinimu, kad reglamentų preambulėse yra reziumuojama dėl ko Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai priėmė reglamentus ir kokie yra bendri juo siekiami tikslai (žr., 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Ispanijos Karalystė prieš Europos Sąjungos Tarybą, C-310/04).

8. Teismas, įvertinęs Reglamento Nr. 2073/2005, Reglamento Nr. 178/2002 visuminį teisinį reguliavimą, dėl Salmonella paplitimo atliktus teisinio reguliavimo (Reglamentas Nr. 186/2011) pakeitimus, kuriais buvo keičiamos Reglamento Nr. 2073/2005 nuostatos, nustatant, kad šviežioje paukštienoje yra nustatinėjami tik du konkretūs Salmonella tipai (Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium), t. y. ES lygmeniu įtvirtintas vienodas draudimas – uždrausti dviejų rūšių Salmonella serotipai (Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium) šviežioje paukštienoje, padarė išvadą, kad Reglamento Nr. 2073/2005 pakeitimu ES teisės aktų leidėjas siekė, jog Europos Sąjungos valstybės narės, atlikdamos bakteriologinius šviežios paukštienos tyrimus, vadovautųsi vienodus kriterijus sukuriančiu Reglamentu Nr. 2073/2005 su Reglamente Nr. 1086/2011 įtvirtintais pakeitimais, pagal kuriuos šviežioje paukštienoje negali būti aptikta tik dvejų Salmonella serotipų (Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium). Tai konstatavęs, teismas pripažino, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, nepagrįstai nesivadovavo Reglamentu Nr. 1086/2011, kuriuo dėl Salmonella šviežioje paukštienoje iš dalies buvo pakeistas Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyrius, įterpiant 1.28 punktą. Tai reiškia, kad Sprendimas priimtas nesilaikant ES lygmeniu galiojančių reglamento nuostatų, kurios yra imperatyvios.

9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus Tarnybos argumentus dėl diskrecijos teisės, pažymėjęs, kad reglamentais siekta sukurti ne dviejų Salmonella serotipų atžvilgiu taikomą reglamentavimą, bet nustatyti išsamias Salmonella reikalavimo taikymo taisykles šviežioje paukštienoje visoje Europos Sąjungoje. Įvertinęs detaliai aptartą ir išanalizuotą ES teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad Reglamento Nr. 2073/2005 I priede yra išsamiai reglamentuotas visų Salmonella serotipų tyrimų atlikimas šviežioje paukštienoje, todėl Tarnyba šioje srityje neturi teisės atlikti tyrimų dėl kitų Salmonella serotipų nustatymo šviežioje vištienoje ir jų aptikimo atveju konstatuoti, jog šviežia vištiena yra netinkama žmonėms naudoti. Tyrimai dėl kitų Salmonella serotipų nustatymo šviežioje vištienoje nepatenka į Reglamento Nr. 2073/2005 1 straipsnyje nurodytą apibrėžimą „kiti mėginiai“, „kiti tyrimai“, „kiti mikroorganizmai“. Šis straipsnis suteikia teisę savo nuožiūra imti tik tokius mėginius ir atlikti tik tokius tyrimus, kurie nėra išsamiai reglamentuoti Reglamente Nr. 2073/2005. Šį straipsnį vertinant priešingai, būtų pažeistas tiek Europos Sąjungos teisėje, tiek nacionalinėje teisėje galiojantis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad taikoma priemonė turi atitikti ja siekiamus pasiekti tikslus, kad turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp teisės aktais kuriamų ribojimų ir jais siekiamų tikslų, kad tam tikras ribojimas nevaržytų labiau negu reikia tikslui pasiekti.

10. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jis naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju nepanaikinus Sprendimo būtų sukuriamas ribojimas laisvo prekių judėjimo srityje, nes Lietuvos Respublikos lygmeniu būtų pritaikyti išskirtinai griežti reikalavimai šviežiai paukštienai, taip pažeidžiant Reglamento Nr. 1086/2011 nuostatomis įtvirtintą teisės aktų suvienodinimą ES lygmeniu dėl reikalavimų šviežiai paukštienai. Sprendimu sukuriama situacija, kai šviežia paukštiena, kurioje aptinkamos bet kokios rūšies Salmonella, yra pripažįstama nesaugia Lietuvoje, tačiau kitose ES šviežia paukštiena pripažįstama nesaugia tik tada, kai joje aptinkami Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punktu uždrausti Salmonella serotipai (Salmonella typhimurium ir Salmonella enteritidis). Taigi, susidarytų situacija, kai šviežia paukštiena, kuri atitinka ES lygiu taikomus standartus, būtų pripažįstama saugia vienoje ES valstybėje narėje, tačiau būtų pripažįstama nesaugia kitoje ES valstybėje narėje.

11. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą ESTT sprendimą (žr., 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą Ute Reindl prieš Bezirkshauptmannschaft Innsbruck, Nr. C-443/13), padarė išvadą, kad, vadovaujantis Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsniu, kuris nustato, kad maisto verslo operatoriai užtikrina, kad maisto produktai atitiktų atitinkamus Reglamento Nr. 2073/2005 I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus, pareiškėjui taip pat gali būti taikomi produkcijos augintojui ir gamintojams keliami konkretūs reikalavimai dėl maisto produktų saugos. Tačiau, nustatęs, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nebeginčijo fakto, jog jis yra maisto verslo operatorius, dėl su tuo susijusių skundo argumentų nepasisakė.

12. Teismas, nustatęs, kad panašioje byloje jau yra priimtas ESTT sprendimas (žr., šio teismo sprendimo 11 p.), kuriame atsakyta į pareiškėjo keliamus prejudicinius klausimus, o atsakymas į kitą prejudicinį klausimą yra akivaizdus ir nėra pagrindo teismui kelti abejonių dėl jo taikymo, netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

13. Pripažinęs, kad nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų, tačiau, įvertinęs, kad pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo buvo netenkintas, teismas ta dalimi sumažino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisė pareiškėjui iš Tarnybos 2 183,81 Eur (2 619,41 Eur–435,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

III. 14. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Tarnyba apeliaciniame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuose išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą, akcentuodama šiuos argumentus, kuriais grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu:

15.1. Reglamentas Nr. 2073/2005 nustato tik tam tikrų mikroorganizmų mikrobiologinius kriterijus ir įgyvendinimo taisykles, kurių įgyvendindami Reglamento Nr. 852/2004 4 straipsnyje nurodytas bendrąsias ir specialiąsias higienos priemones turi laikytis maisto verslo operatoriai. Atitinkamai Reglamentas Nr. 178/2002 nustato Bendrijos ir nacionalinius maisto bei pašarų principus apskritai ir ypač maisto ir pašarų saugos bendruosius reguliavimo principus, jis taikomas: „visiems maisto <...> gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapams“, sudaro „pagrindinę horizontalaus pobūdžio sistemą, kurios, imantis priemonių, būtina laikytis“. Vienas iš Reglamento Nr. 178/2002 tikslų užtikrinti aukštą visuomenės sveikatos lygį, apsaugoti vartotojus nuo maisto, kuris arba kenkia sveikatai, arba nepriimtinas. Vadovaujantis Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsniu, nustačius pavojų, dėl kurio maistas gali pakenkti sveikatai, turėtų būti atliktas susijusios rizikos vertinimas, atsižvelgiant į minėto reglamento 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksnius. Todėl visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Reglamento Nr. 178/2002 nuostata, kurioje įtvirtintas draudimas pateikti į rinką nesaugų maistą, įgyvendina Reglamento Nr. 2073/2005 nuostatos. Juk ne visos pavojingos medžiagos, kurių galima aptikti maiste, yra reguliuojamos konkrečiais reglamentais. Maistas gali kenkti sveikatai neviršijant konkrečios įstatymuose nustatytos ribos. Būtent dėl to, kompetentinga institucija gali naudotis jai suteikta diskrecija, kas neprieštarauja Reglamento Nr. 178/2002 ir Reglamento Nr. 2073/2005 nuostatoms, o priešingai – yra leidžiama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą principą, pagal kurį, kompetentingoms institucijoms nedraudžiama imtis atitinkamų produkto patiekimo į rinką ribojančių priemonių, jeigu yra pagrindo įtarti, kad šis maisto produktas nėra sveikas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo Tarnybos teisę atlikti kitus tyrimus dėl kitų Salmonella serotipų nustatymo šviežioje paukštienoje. Ši teismo išvada prieštarauja tų pačių Reglamento Nr. 178/2002 ir Reglamento Nr. 2073/2005 įtvirtintoms nuostatoms, kurios tokią diskrecijos teisę suteikia, t. y. kilus įtarimams, kad maistas nesaugus, kompetentinga institucija turi teisę imtis veiksmų, kurie ribotų tokio nesaugaus maisto patiekimui į rinką.

15.2. Kad kompetentinga institucija gali nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, jų toksinus arba metabolitus kilus įtarimams, jog maistas nesaugus, nustatyta ir Reglamento Nr. 2073/2005 1 straipsnyje. Pats ES teisės aktų leidėjas tokiomis nuostatomis įprasmino tai, kad visuomenės sveikatos apsauga yra svarbesnė už ekonominius motyvus. Todėl nustačius bet kokios rūšies pavojų, būtina įvertinti riziką, kurią tas pavojus gali kelti sveikatai. Tie patys ES teisės aktai nustato pareigą kontrolę vykdančioms institucijoms valstybinę kontrolę atlikti remiantis rizikos vertinimu, kuris grindžiamas mokslinėmis išvadomis. Šiuo atveju, atlikus rizikos vertinimą, identifikuotas visų Salmonella serotipų patogeniškumas žmogui, kuris sukelia potencialias negatyvias pasekmes sveikatai. Realus pavojus visuomenės sveikatai išlieka, todėl Tarnyba, priimdama Sprendimą, ėmėsi ribojimo priemonių, kurios yra objektyvios ir pateisinamos. Valstybė narė turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokiu lygiu ji siekia užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, nes negalima atmesti keliamos realios rizikos sveikatai. Tai, kad valstybių narių diskrecija nuspręsti, kokiu lygiu jos siekia užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, yra ypač svarbi pripažįsta ir ESTT (žr., 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Solgar Vitamin’s France ir kt., C-446/08, 35 ir 36 p.).

15.3. Pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 9 dalį, jei nėra konkrečių ES nuostatų, maistas laikomas saugiu, jeigu atitinka valstybės narės, kurios teritorijoje jis yra realizuojamas, nacionalinių teisės aktų nuostatas. Lietuvos Respublikoje priimtas ir galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-168 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 26:2006). HN 26:2006 nustato maisto produktų tvarkymo mikrobiologinius kriterijus, taikomus Lietuvos Respublikoje veikiantiems maisto produktų gamintojams, įgyvendinant rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų principais pagrįstą savikontrolę. HN 26:2006 4 punkte nustatyta, kad maisto produktus draudžiama tiekti rinkai, jei juose yra patogeninių mikroorganizmų (25 g arba 25 ml produkto jų neturi būti) ar viršyta užterštumo riba, nustatyta šioje higienos normoje. Kaip matyti, HN 26:2006 išdėstyti kriterijai papildo Reglamente Nr. 2073/2005 nustatytus maisto produktų tvarkymo proceso higienos mikrobiologinius kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje gaminamų maisto produktų specifiką bei su maisto produktų vartojimu susijusią riziką visuomenės sveikatai.

15.4. Europos Sąjungoje yra vadovaujamasi tais pačiais privalomais maisto saugą ir kokybę reglamentuojančiais teisės aktais. Lietuva veikia Skubaus įspėjimo apie maisto ir pašarų keliamą pavojų žmonių sveikatai tinklo veikloje. Šio tinklo 2019–2020 m. duomenų bazėje esantys duomenys atskleidžia tai, kad ES kompetentingos kontrolės institucijos, radusios Salmonella Infantis paukštienoje, įvertinusios riziką ir siekdamos užtikrinti aukštą visuomenės sveikatos apsaugos lygį, priima sprendimus, įpareigojančius maisto verslo operatorius sunaikinti siuntą, atšaukti nesaugų produktą iš rinkos.

15.5. Teismo išvada, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįsta, nes Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame nurodytos aiškios faktinės aplinkybės, įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, jis priimtas nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, faktinėje situacijoje tik Sprendimu buvo galima pasiekti ES teisės nustatytą tikslą – eliminuoti visas galimybes kilti grėsmei žmonių sveikatai. Sprendimas priimtas, įvertinus pareiškėjo vykdomos veiklos pobūdį, nustačius, kad pareiškėjas produkciją tiekia gamintojams, o ne galutiniams vartotojams. O tai reiškia, kad pareiškėjas, patiekdamas šviežią paukštieną, kurioje yra serotipo, jau pirminiame etape patiekia nesaugų maisto produktą, iš kurio pagamintas maistas taipogi nėra saugus.

15.6. Teismas, kaip ir pareiškėjas, Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punktą įvertino ir pritaikė atsietai nuo kitų Europos Sąjungos teisės aktų, todėl neatliko visapusiško konkrečios situacijos vertinimo, sprendimas priimtas objektyviai ir visapusiškai neįvertinus visų faktinių aplinkybių.

16. Pareiškėjas atsiliepime į Tarnybos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime į Tarnybos apeliacinį skundą dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kurie išdėstyti skunde. Atsiliepime į Tarnybos apeliacinį skundą pareiškėjas, atsakydamas į Tarnybos apeliacinį skundą, papildomai nurodo, kad Tarnyba apeliaciniame skunde perrašo jokios teisinės reikšmės ginčui neturintį teisinį reguliavimą, įrodinėja tai, dėl ko byloje ginčo nėra, t. y. nėra ginčijama, kad visi Salmonella serotipai yra patogeniški žmogui. Nėra duomenų, kad Lietuva, kaip Europos Sąjungos valstybė narė, būtų teikusi kokias nors pastabas, Reglamento Nr. 1086/2011 priėmimo metu, išviešinusi, kad prieštarauja su Reglamentu Nr. 1086/2011 daromais pakeitimais ir taikys išlygas. Reglamentas Nr. 1086/2011 yra visos ES lygmeniu priimtas kompromisas dėl Salmonella, siekiant išsaugoti ES paukštienos pramonę bei kitas ginamas vertybes, įskaitant žmonių aprūpinimą maistu, pramonės sukuriamas darbo vietas, sumokamus mokesčius. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Maisto įstatyme nėra normų, kurios reglamentuotų konkrečius reikalavimus šviežiai paukštienai. Sprendimas nepagrįstas jokia konkrečia teisės norma, pagal kurią Produktas pripažįstamas nesaugus. Tokios normos ir negalėtų būti, nes reikalavimai šviežiai paukštienai nustatyti ES teisės aktais, kurie tokio reikalavimo, kurį Taryba nustatė Sprendimu, nenumato, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas panaikino tokį Tarnybos Sprendimą. Tarnybos formuojama praktika neturi nieko bendra su visuomenės sveikata, nes yra nukreipta tik į kitų ES valstybių narių gamintojų produkciją bei netaikoma nacionaliniams paukštienos gamintojams. Pareiškėjas palaiko prašymą kreiptis į ESTT.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 69SV-188 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo uždrausta pareiškėjui teikti produktą rinkai, nurodant pareiškėjui susigrąžinti jį iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Sprendimą, nustatęs, kad Tarnyba nepagrįstai nesivadovavo Reglamentu Nr. 1086/2011, kuriuo dėl Salmonella šviežioje paukštienoje iš dalies buvo pakeistas Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyrius, įterpiant 1.28 punktą, be to, nepanaikinus Sprendimo, būtų sukuriamas ribojimas laisvo prekių judėjimo srityje, nes Lietuvos Respublikos lygmeniu būtų pritaikyti išskirtinai griežti reikalavimai šviežiai paukštienai, taip pažeidžiant Reglamento Nr. 1086/2011 nuostatomis įtvirtintą teisės aktų suvienodinimą ES lygmeniu dėl reikalavimų šviežiai paukštienai, t. y. Sprendimu sukuriama situacija, kai šviežia paukštiena, kurioje aptinkamos bet kokios rūšies Salmonella, yra pripažįstama nesaugia Lietuvoje, tačiau kitose ES šviežia paukštiena pripažįstama nesaugia tik tada, kai joje aptinkami Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punktu uždrausti Salmonella serotipai (Salmonella typhimurium ir Salmonella enteritidis).

19. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde nurodė, kad nors Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punktas išskiria tik du Salmonella serotipus, kurie negali būti aptinkami šviežioje paukštienoje, nepanaikina tos aplinkybės, kad kiti Salmonella serotipai, kurių yra apie 150, yra patogeniški žmogui ir sukelia tiesioginį poveikį jį vartojusių asmenų sveikatai; kompetentinga institucija gali naudotis jai suteikta diskrecija, kas neprieštarauja Reglamento Nr. 178/2002 ir Reglamento Nr. 2073/2005 nuostatoms, o priešingai – yra leidžiama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą principą; HN 26:2006 išdėstyti kriterijai papildo Reglamente Nr. 2073/2005 nustatytus maisto produktų tvarkymo proceso higienos mikrobiologinius kriterijus; Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame nurodytos aiškios faktinės aplinkybės, įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, jis priimtas nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, faktinėje situacijoje tik Sprendimu buvo galima pasiekti ES teisės nustatytą tikslą – eliminuoti visas galimybes kilti grėsmei žmonių sveikatai.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

21. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-186-575/2021 (dabar Nr. eA-955-575/2022) nusprendė kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu: ar Reglamento Nr. 2073/2005 1 straipsnį ir Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalį reikia aiškinti kaip suteikiančius diskreciją valstybės narės kompetentingoms kontroliuojančioms institucijoms Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nustatytus reikalavimus atitinkančią šviežią paukštieną pripažinti neatitinkančia Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų, kai tokiai maisto kategorijai priskirtinas maisto produktas yra užkrėstas kitais nei nurodytieji Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje Salmonella serotipais. Minėtoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl bendrovei pritaikytų priemonių, šviežioje paukštienoje aptikus Salmonella Kentucky ir Salmonella Infantis mikroorganizmus.

22. ESTT 2022 m. balandžio 28 d. sprendime UAB „Romega“ prieš Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, C-89/21, EU:C:2022:313, be kita ko, pažymėjo, kad Reglamento Nr. 2073/2005 1 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės kompetentinga institucija gali laikyti nesaugiais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, maisto produktus, kuriuos sudaro šviežia paukštiena ir kuriuose buvo nustatyta kitų patogeninių mikroorganizmų, o ne Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte nurodytų salmonelių serotipų (2022 m. balandžio 28 d.

ESTT sprendimas UAB „Romega“ prieš Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, C‑89/21, EU:C:2022:313, 28 p.). Pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalis kompetentingos nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų maisto produktų pateikimą rinkai ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti juos iš rinkos, jei šios institucijos turi objektyvų pagrindą įtarti, kad šie maisto produktai yra nesaugūs. Ši nuostata, atsižvelgiant į jos svarbą siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą, kaip numatyta šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, ESTT vertinimu, turi būti aiškinama plačiai (žr., minėto ESTT sprendimo UAB „Romega“ 23 p.).

ESTT taip pat pažymėjo, kad net jei nagrinėjamu atveju šviežioje paukštienoje nustatyti serotipai, t. y. Salmonella Kentucky ir (arba) Salmonella Infantis, atrodo, yra mažiau paplitę nei Salmonella Typhimurium ir Salmonella Enteritidis, vis dėlto negalima atmesti neigiamo pirmųjų dviejų serotipų salmonelių poveikio sveikatai. Taigi, kompetentingas nacionalinis teismas, remdamasis Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalimi, kaip ji išaiškinta minėtame sprendimo 23 punkte, anot ESTT, turi patikrinti, ar šių serotipų salmonelių, nenurodytų Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte, buvimas leidžia įtarti, kad aptariama šviežia paukštiena yra nesaugi, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 2–5 dalis, ir pateisinti šios institucijos priemones kaip „tinkamas priemones“, priimtas remiantis pirmąja nuostata (žr., minėto ESTT sprendimo UAB „Romega“ 26–27 p.).

Taigi, kompetentinga kontroliuojanti institucija turi diskreciją Reglamento 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutės reikalavimus atitinkančią šviežią paukštieną pripažinti neatitinkančia Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio, reglamentuojančio maisto saugos reikalavimus, nuostatų, jei tokioje paukštienoje nustatyti Reglamente Nr. 2073/2005 nenurodyti salmonelės serotipai šiai institucijai leidžia įtarti, kad toks maistas yra nesaugus, kaip tai suprantama pagal minėto Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio nuostatas.

23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla ginčas, kad pareiškėjo patiekta į rinką šaldyta paukštiena buvo apkrėsta Salmonella Infantis mikroorganizmais, t. y. tokiais, kurie nenurodyti Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte. Vertinant tokios šviežios paukštienos atitiktį Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio, reglamentuojančio maisto saugos reikalavimus, nuostatų kontekste, pabrėžtina, kad atsakovas atsiliepime į skundą yra aiškiai nurodęs, jog Europos maisto saugos tarnybos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Salmonella Infantis patenka į daugiausia susirgimų sukėlusių salmonelių serotipų dešimtuką, o 2017 m. duomenimis Salmonella Infantis buvo labiausiai Europos Sąjungoje paplitęs salmonelių tipas viščiukų broilerių pulkuose ir viščiukų broilerių mėsoje (žr., Ataskaitą apie zoonozes 36 Europos valstybėse, EMST leidinys, 2021; 19(2):6406). Vadovaudamasis Europos maisto saugos tarnybos mokslinėmis nuomonėmis dėl naujo tikslo mažinti salmonelių paplitimą veislinių Gallus gallus vištų pulkuose ir broileriuose nustatymo poveikio kiekybinio vertinimo, atsakovas apeliaciniame skunde taip pat yra nurodęs, kad bet kuris salmonelių, kurių šeimininkai yra ne vien gyvūnai, serotipas laikomas galinčiu sukelti įvairaus sunkumo žmonių virškinimo trakto susirgimus ir turėtų būti laikomas reikšmingu visuomenės sveikatai.

24. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad nustatyta aplinkybė dėl pareiškėjo produkcijos (šaldytos paukštienos) užkrato Reglamente Nr. 2073/2005 nenustatytų serotipų salmonelėmis, kurie, vadovaujantis šioje srityje egzistuojančių mokslinių tyrimų duomenimis, laikomi turinčiais neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis atsakovui pagrįstai leido laikyti aptariamą šviežią paukštieną nesaugia, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 2–5 dalis.

25. Teisėjų kolegijos nuomone, maisto saugai keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su žmonių sveikatos apsaugos sritimi. Todėl šiame kontekste taip pat svarbu pabrėžti, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai); valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai – sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas).

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir akcentuojant minėtoje konstitucinėje jurisprudencijoje nurodytų pareigų, tenkančių valstybei žmonių sveikatos apsaugos srityje, tinkamo ir veiksmingo vykdymo tikslo svarbą, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Reglamente Nr. 2073/2005 nenurodytais salmonelės serotipais, turinčiais neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, užkrėsta paukštiena laikytina nesaugiu maisto produktu Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto prasme.

27. Dėl pareiškėjui taikytino ribojimo atkreiptinas dėmesys į konstitucinę jurisprudenciją, pagal kurią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatoje „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“ yra įtvirtinta ne tik valstybės teisė, bet ir jos priedermė teisės aktais reguliuoti ūkinę veiklą, kad ši tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas); Konstitucijoje yra įtvirtinta valstybės priedermė siekti bendros tautos gerovės, taip pat valstybės pareiga siekiant bendros tautos gerovės reguliuoti ūkinę veiklą šalyje. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tautos gerovė neturi būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme, taip pat tai, kad kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės žmonių sveikatai kenkiančiu būdu (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai); sąvokos „bendra tautos gerovė“ turinys kiekvienu konkrečiu atveju atskleidžiamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius bei kitus svarbius veiksnius (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija. Todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, yra traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nėra laikytinas pažeidžiančiu Konstituciją. Valstybė pagal Konstituciją turi ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad būtų užtikrintas ir valstybės funkcijos rūpintis žmonių sveikata įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).

28. Kaip minėta, pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalis kompetentingos nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų maisto produktų pateikimą rinkai ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti juos iš rinkos, jei šios institucijos turi objektyvų pagrindą įtarti, kad šie maisto produktai yra nesaugūs. Ši nuostata, atsižvelgiant į jos svarbą siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą, kaip numatyta šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, Teisingumo Teismo vertinimu, turi būti aiškinama plačiai (žr., ESTT sprendimo UAB „Romega“ 23 p.).

29. 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (toliau – ir Reglamentas (ES) 2017/625) 138 straipsnyje įtvirtinti kompetentingų institucijų veiksmai, kai nesilaikoma reikalavimų. Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nustačius, kad nesilaikoma reikalavimų, kompetentingos institucijos imasi: a) visų veiksmų, būtinų reikalavimų nesilaikymo išeities taškui ir mastui, taip pat veiklos vykdytojo atsakomybei nustatyti, ir b) tinkamų priemonių užtikrinti, kad atitinkamas veiklos vykdytojas pašalintų reikalavimų nesilaikymą ir užkirstų kelią tokio reikalavimų nesilaikymo atvejų pasikartojimui. Pagal Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalies g punktą, veikdamos pagal šio straipsnio 1 dalį, kompetentingos institucijos imasi visų priemonių, kurias jos laiko tinkamomis, kad užtikrintų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių laikymąsi, įskaitant toliau išvardytas priemones, bet jomis neapsiribojant nurodo atšaukti, susigrąžinti, pašalinti ir sunaikinti prekes, leisdamos, kai tikslinga, prekes panaudoti ne tiems tikslams, kuriems jos buvo iš pradžių skirtos. Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, ir imasi visų priemonių, kurios būtinos jų įgyvendinimui užtikrinti (Reglamento (ES) 2017/625 139 str. 1 d.).

30. Maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Tarnyba jos nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti Reglamento (ES) 2017/625 nustatytas administracinio poveikio priemones, viena kurių – maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų patiekimo į rinką uždraudimas. Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. B1-487 „Dėl produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nagrinėjamai bylai aktuali 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. B1-918 redakcija) 20 punktas nustato atvejus, kada priimamas sprendimas dėl produkto(-ų) tiekimo rinkai uždraudimo: kai nustatoma, kad produktas (-ai) yra nesaugus (-ūs) (20.1 p.); kai nustatoma, kad maistas ar pašarai atitinka jiems taikomus teisės aktų reikalavimus, tačiau yra pagrindo įtarti, kad nepaisant minėto atitikimo, maistas ar pašarai yra nesaugūs (20.2 p.); yra kiti teisės aktų nustatyti šio sprendimo priėmimo pagrindai (20.3 p.).

31. Taigi, konstatavusi, kad Reglamente Nr. 2073/2005 nenurodytais salmonelės serotipais, turinčiais neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, užkrėsta šviežia paukštiena, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis laikytina nesaugiu maisto produktu Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto prasme, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiomis aplinkybėmis laikytina, jog atsakovas, vadovaudamasis atitinkamam teisiniam santykiui reikšmingu reglamentavimu, pagrįstai ėmėsi produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Tarnyba neturi teisės atlikti tyrimų dėl kitų Salmonella serotipų nustatymo šviežioje vištienoje ir jų aptikimo atveju konstatuoti, jog šviežia vištiena yra netinkama žmonėms naudoti.

32. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, uždrausdamas pareiškėjui tiekti rinkai nesaugų produktą, įpareigodamas susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų, produktą pašalinti iš rinkos ir jį sunaikinti, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, taigi ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

33. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, todėl tikrinamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo UAB „Baltic Foods“ skundas atmetamas.

35. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis