2023-10-11 Nr. AB-17856-3-61-3-04267-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-843-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04267-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovams valstybės įmonei „Regitra“, valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ Vilniaus filialo 2021 m. lapkričio 9 d. raštą „Dėl asmens duomenų pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovus VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą pateikti pareiškėjui jo 2021 m. spalio 7 d. prašyme Nr. AG-03, adresuotame VĮ „Regitra“ (toliau – ir Prašymas), prašomus duomenis. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2020 m. spalio 7 d. pateikė prašymą VĮ „Regitra“, į kurį atsakymą raštu 2021 m. lapkričio 9 d. pateikė VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas. Pareiškėjas prašė pateikti duomenis apie tai, kada ir kam A. L. pardavė automobilį VW transporter (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), kadangi duomenys yra reikalingi civilinėje byloje Nr. 2-617-600/2021, kurioje pareiškėjas atstovauja klientę A. G., tačiau VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2021 m. lapkričio 9 d. raštu „Dėl asmens duomenų pateikimo“ buvo atsisakyta pateikti šiuos duomenis. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė suteikti duomenis. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies pagrindu advokatas turi teisę gauti informaciją, reikšmingą bylos nagrinėjimui. Advokatas neprivalo atskleisti, ką darys su gauta informacija byloje, kaip ja naudosis byloje. Advokatas yra įpareigotas įstatymo gauta informacija, kurioje gali būti asmens duomenų, naudotis išimtinai tik tiek kiek būtina apginti atstovaujamojo ar ginamojo interesus bei atsako už šio reikalavimo vykdymo įstatymo nustatyta tvarka. Duomenys apie tai, kada ir kam A. L. pardavė Automobilį, yra reikalingi civilinėje byloje Nr. 2-617-600/2021, kurioje pareiškėjas atstovauja klientę A. G., kaip papildomas įrodymas byloje dėl skolos išieškojimo iš A. L..

3. Atsakovai VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovai atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 7 d. prašymu Nr. AG-03, adresuotu VĮ „Regitra“, reikalavo pateikti asmens duomenis, kurių tvarkymas ribojamas įstatymais. Advokato teisė reikalauti informacijos nėra absoliuti, jos įgyvendinimą riboja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR). Asmens duomenų tvarkymo teisinį pagrindą nustatančiame Advokatūros įstatyme (44 str. 1 d. 1–2 p.) reikalaujama, kad advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Remiantis teismų praktika, atitinkamą dokumentą (informaciją) prašantis asmuo (advokatas) turi teisę jį gauti tik tuo atveju, kai dokumentais (informacija) disponuojančiai institucijai nelieka abejonių dėl ryšio tarp prašomo pateikti dokumento ir advokato teikiamų teisinių paslaugų klientui. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog svarbu yra tai, kad įrodinėjimo priemonės (jų visuma) būtų efektyvios (įtikinamos) prašomam dokumentui gauti ir tokių priemonių parinkimas yra pareiškėjo pareiga. Pareiškėjas nepagrindė prašomų duomenų ryšio su konkrečios teisinės pagalbos asmeniui teikimu, kadangi Prašyme tik deklaratyviai nurodė, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-617-600/2021 įpareigojo jo atstovaujamąją A. G. pateikti papildomus įrodymus apie ieškinyje dėstomas aplinkybes, ir su Prašymu pateikė tik atstovavimo sutarties su A. G. sutarties kopiją.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo I. M. skundą atmetė.

6. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas advokatas I. M., atstovaujantis A. G. pagal 2019 m. gegužės 8 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 19/05/08 (sudarytą penkerių metų laikotarpiui), 2020 m. spalio 7 d. pateikė atsakovui prašymą pateikti duomenis apie tai, kada ir kam A. L. pardavė automobilį VW transporter (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Prašyme nurodė, kad pagal sutartį atstovauja A. G. ir kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-617-600/2021 įpareigojo A. G. pateikti papildomus įrodymus apie ieškinyje dėstomas aplinkybes. Informaciją prašė pateikti Advokatūros įstatymo 44 straipsnio pagrindu.

6.2. Atsakovas VĮ „Regitra“ skundžiamu Sprendimu atsisakė suteikti prašomą informaciją, nurodydamas, kad prašyme pareiškėjas nepagrindė tiesioginio ryšio prašomų pateikti duomenų, t. y. kaip A. L. bei kiti tretieji asmenys yra susiję su pareiškėjo atstovaujamuoju ir pareiškėjo teikiamomis teisinėmis paslaugomis, taip pat nepagrindė aplinkybės apie teismo įpareigojimą A. G. pateikti prašomą informaciją. Sprendime atsakovas nurodė, kad VĮ „Regitra“ tvarkomi asmens duomenys kitiems asmenims teikiami vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu (tvarkyti duomenis būtina, jog būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė) bei e punktu (tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai), VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. (1.1E)V-163 patvirtintu valstybės įmonės „Regitra“ registrų duomenų teikimo tvarkos aprašu, taip pat kitų teisės aktų, reglamentuojančių duomenų teikimą, nustatyta tvarka. Atsakovas Sprendimą grindė Registro nuostatų 46 punkto, Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teismų praktika.

7. Teismas aptarė BDAR 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio, 6 straipsnio 1, 4 dalių, Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4897-189/2015).

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo Prašymą grindė BDAR 6 straipsnio 1 dalies f papunktyje nurodytu tikslu (tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas). Teismas pažymėjo, kad iš teisinio reguliavimo matyti, jog šiuo atveju pagrįsti duomenų tvarkymo būtinumą turėjo pareiškėjas.

9. Teismas vertino, kad Prašyme tik abstrakčiai buvo nurodyta, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-617-600/2021 įpareigojo A. G. pateikti papildomus įrodymus apie ieškinyje dėstomas aplinkybes, tačiau nebuvo konkrečiai nurodyta, kaip pareiškėjo Prašyme nurodyti asmens duomenys yra susiję su Prašyme nurodyta civiline byla Nr. 2-617-600/2021, kaip ir kokias reikšmingas pareiškėjo įrodinėjamas aplinkybes galėtų pagrįsti tokia informacija. Pareiškėjo skunde papildomai buvo nurodyta tik tai, kad asmens duomenys apie tai, kada ir kam A. L. pardavė Automobilį, yra reikalingi civilinėje byloje Nr. 2-617-600/2021 kaip papildomas įrodymas dėl skolos išieškojimo iš A. L.. Tačiau ši informacija jau buvo pateikta skunde teismui, o atsakovui pateiktame prašymą ryšio tarp jo atstovaujamos A. G. ir A. L., kurios duomenis buvo prašoma pateikti, nebuvo atskleista. Be to, civilinė byla Nr. 2-617-600/2021 jau buvo pradėta, taigi pareiškėjui pakako duomenų ieškiniui parengti, jis galėjo naudotis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta galimybe kreiptis į teismą dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Prašyme nepagrindė duomenų sąsajumo su teisiniu interesu ir būtinumo juos pateikti, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė juos suteikti.

10. Teismas pažymėjo, kad Sprendime yra aiškiai nurodyta, kodėl atsakovas atsisako pateikti duomenis, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo panaikinti Sprendimą bei tenkinti išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą suteikti informaciją.

11. Teismas nurodė, kad priimtas sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, todėl reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

III. 12. Pareiškėjas I. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Su teismo sprendimu nesutinka, nes teismas sprendime iš esmės tik cituoja įstatymą, o ne analizuoja pateiktą prašymą ir atsisakymą suteikti pareiškėjui informaciją. Iš teismo citatų (BDAR) visiškai nesuprantama, kaip jos susijusios su A. L. teisių ir interesų pažeidimu, neaišku iki kokio lygio reikia atskleisti informacijos pateikimo būtinumą, jeigu pateikiamas civilinės bylos numeris, nurodoma procesinė padėtis, taip pat nurodoma konkreti transporto priemonė ir subjektai, atlikę veiksmus su transporto priemone.

13.2. Ne šiam teismui spręsti, kokių duomenų pakako teisinei gynybai ir ieškiniui parengti. Būtinumas prašyme nurodytai informacijai pateikti atsirado jau nagrinėjant bylą teisme, ko nedraudžia įstatymai, bei teismas tai pasiūlė ieškovei. Pareiškėjo prašomi pateikti įrodymai (pirkimo–pardavimo sutartis) yra ne tokie svarbūs, kad tai kažkaip neteisėtai atskleistų „ypatingus“ duomenis apie A. L., kuri byloje yra atsakovė. Be to, atsakovas neatsakingai ir vangiai bendrauja su pareiškėju dėl informacijos pateikimo. Pirminis paklausimas atsakovui dėl informacijos pateikimo buvo pateiktas dar 2021 m. rugsėjo 30 d. (į kurį nebuvo atsakyta), tačiau tik po pakartotinio prašymo pateikimo buvo atsisakyta teikti informaciją į pateiktą prašymą.

13.3. Jis pateikė atsakovui visą reikalingą informaciją atsakymui pateikti. Atsakovas savo atsakyme nenurodo, kad jam yra neaiškus paklausimas ir jis dėl to negali pateikti informacijos ar ja nedisponuoja. Yra akivaizdus atsakovo piktnaudžiavimas savo teisėmis prisidengiant BDAR. Pareiškėjo prašyme neprašoma atskleisti individualių duomenų, tokių kaip asmens kodas ir pan., o prašoma pateikti duomenis apie pirkimo–pardavimo sutartį.

14. Atsakovai VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1–2 dalys nustato, kad advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog teismas įpareigojo pateikti papildomus įrodymus apie ieškinyje dėstomas aplinkybes, nepakankamai jį motyvavo ir nepagrindė prašomų duomenų ryšio su konkrečios teisinės pagalbos asmeniui teikimu. Advokato teisė reikalauti pateikti duomenis nėra absoliuti, jos įgyvendinimas yra siejamas su tam tikromis pareigomis laikytis tokių teisių įgyvendinimą reglamentuojančių įstatymų. Pareiškėjo veiksmai neatitiko Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies reikalavimo pateikti duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Ginčas byloje kilo dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2021 m. lapkričio 9 d. rašto „Dėl asmens duomenų pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą pateikti pareiškėjui jo 2021 m. spalio 7 d. prašyme Nr. AG-03, adresuotame VĮ „Regitra“, prašomus duomenis.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad ginčijamu Sprendimu pagrįstai buvo atsisakyta pateikti pareiškėjo prašomus duomenis, kadangi pareiškėjas Prašyme nepagrindė duomenų sąsajumo su teisiniu interesu ir būtinumo juos pateikti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl advokato teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų, neįsigilino į situaciją, todėl prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą tenkinti.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl advokato teisės gauti asmens duomenis, yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu (žr., pvz., 2016 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016; 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas Prašyme nepagrindė, jog prašomi duomenys (kada ir kam A. L. pardavė Automobilį) yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė juos suteikti. Prašyme nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas (advokatas) pagal sutartį atstovauja A. G. ir kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-617-600/2021 įpareigojo ją pateikti papildomus įrodymus apie ieškinyje dėstomas aplinkybes, neįrodo prašomų pateikti duomenų ryšio su teisinių paslaugų teikimu konkrečiam asmeniui.

23. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad A. L. minėtoje civilinėje byloje yra atsakovė ir prašomi pateikti duomenys yra reikalingi civilinėje byloje kaip papildomas įrodymas dėl skolos išieškojimo iš A. L., tačiau atsakovui pateiktame Prašyme tokia informacija nebuvo pateikta. Todėl tik teismui pateikta informacija apie prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, vertinant skundžiamą atsakovo Sprendimą, neturi teisinės reikšmės.

24. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją (Advokatūros įstatymo 44 str. 2 p.). Taigi, pareiškėjui Advokatūros įstatymas suteikia teisę pasirinkti tam tikrą įrodymų rinkimo būdą, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kuriais kritikuojami pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su tuo, kad pareiškėjas galėjo naudotis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta galimybe kreiptis į teismą dėl įrodymų išreikalavimo. Nepaisant to, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi teismas priėjo teisingą išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjas Prašyme nepagrindė duomenų sąsajumo su teisiniu interesu juos pateikti, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė pateikti prašomus duomenis.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo atsakovo procedūrinius pažeidimus (atsakovas neatsakingai ir vangiai bendrauja su pareiškėju dėl informacijos pateikimo; pirminis paklausimas atsakovui dėl informacijos pateikimo buvo pateiktas dar 2021 m. rugsėjo 30 d. (į kurį nebuvo atsakyta), tik po pakartotinio prašymo pateikimo buvo atsisakyta teikti informaciją į pateiktą prašymą), tačiau šiais argumentais pareiškėjas skundo negrindė, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka šie argumentai nevertintini.

26. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

28. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis