Legislator Case Law & Legislation
7d5604c4-c8a4-4518-a9d1-a7ccdbe974e3 AI generated

7d5604c4-c8a4-4518-a9d1-a7ccdbe974e3 · Kauno apygardos teismas

Case Number 7d5604c4-c8a4-4518-a9d1-a7ccdbe974e3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2S-938-254/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13823-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.6.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

Legislator headnote

AI generated

7d5604c4-c8a4-4518-a9d1-a7ccdbe974e3 · Kauno apygardos teismas: Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami tik vienÄ kartÄ , tikėtina, jog gali susiklostyti situacija, kad procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali bÅ«ti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Akivaizdu, kad tokia situacija susiklostė bÅ«tent ir Å¡iuo atveju. 1.3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-938-254/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13823-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.6.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

T. ieÅ¡kinį atsakovui J. G. dėl piniginių lėšų priteisimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovei I. T. iÅ¡ atsakovo J. G. 7 495,91 Eur permokÄ , 667,44 Eur kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (8 163,35 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 320 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, o valstybei iÅ¡ atsakovo J.

G. priteisė 164 Eur žyminio mokesčio dalį ir 7,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

2. Atsakovas J. G. 2021 m. kovo 1 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ pareiÅ¡kimui paduoti. Nurodė, kad nesutinka, jog jam adresuoti procesiniai dokumentai laikomi tinkamai įteiktais 2020 m. gruodžio 8 d. (praėjus trisdeÅ¡imčiai dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Teismas grubiai pažeidė atsakovo procesines teises į teisminę gynybÄ bei procesÄ .

Visų pirma, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovui Å¡ios bylos procesiniai dokumentai buvo siųsti keturis kartus keturiais adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir į darbovietes (duomenys neskelbtini). IÅ¡ visų Å¡ių adresų procesiniai dokumentai buvo grÄ Å¾inti teismui ir nei vienÄ kartÄ atsakovui nebuvo paliktas Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintos formos praneÅ¡imas apie egzistuojantį procesÄ . Be to, byloje nėra teismo nutarties, kuria, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, teismas bÅ«tų nusprendęs procesinius dokumentus pakartotinai iÅ¡siųsti Gyventojų registre nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikyti juos tinkamai įteiktais praėjus 30 dienų nuo paÅ¡to praneÅ¡imo apie įteiktinus dokumentus palikimo pareiÅ¡kėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo atmetė ir atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

4. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo iÅ¡siųsti ieÅ¡kinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), kurie grįžo neįteikti 2020 m. rugsėjo 22 d., nurodant, kad atsakovas jam siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė paÅ¡te per siuntos saugojimo terminÄ . 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo iniciatyva užklaustas Gyventojų registras, nustatyta, kad atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai atsakovui buvo iÅ¡siųsti Gyventojų registre nurodytu adresu, tačiau 2020 m. spalio 3 d. teismui grÄ Å¾inti be įteikimo su žyma, kad atsakovas jam siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė paÅ¡te per siuntos saugojimo terminÄ .

Teismui užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ apie atsakovo darbovietę buvo gauti duomenys, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). IÅ¡siuntus procesinius dokumentus per atsakovo darbovietes, procesiniai dokumentai grÄ Å¾inti be įteikimo, nurodant, kad siunta buvo neatsiimta per saugojimo terminÄ . 2020 m. spalio 30 d. procesiniai dokumentai atsakovui iÅ¡siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir buvo laikomi įteiktais pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nebuvo prisijungęs prie Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (EPP), jo elektroninio paÅ¡to adresas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nebuvo nurodytas, Å¡ios bylos nagrinėjimo metu jis nebuvo Å¡alimi kitoje Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose nagrinėtoje byloje, todėl įteikti procesinių dokumentų elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis ar teisme galimybės nebuvo. Ant paÅ¡to siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijÄ , tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siunta buvo palikta atsakovo gyvenamojoje vietoje.

Taigi, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį ir įteikimo apraÅ¡Ä teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad praėjo trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Nustatytu terminu atsiliepimas į ieÅ¡kinį negautas, todėl, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, 2021 m. sausio 14 d. priimtas sprendimas už akių.

6. Teismas, vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, sprendė, kad jos nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių galėtų bÅ«ti atnaujintas terminas pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo paduoti. Procesinius dokumentus atsakovui buvo bandoma įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus, vienÄ iÅ¡ jų nurodant paÅ¡to įstaigai saugoti dokumentus 30 dienų nuo praneÅ¡imo palikimo adresato paÅ¡to dėžutėje, taip pat dokumentus buvo bandoma įteikti ir per atsakovo darbovietes, tai suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad dokumentai įteiktais pagal įstatymÄ buvo pripažinti iÅ¡naudojus realias jų įteikimo asmeniÅ¡kai atsakovui galimybes.

Todėl, atsakovui per CPK nustatytÄ terminÄ nepatekus atsiliepimo, teismas pagrįstai laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai ir buvo priimtas sprendimas už akių. Nustačius, kad atsakovui Å¡iuo atveju procesiniai dokumentai yra įteikti tinkamai vadovaujantis įstatymo nuostatomis, aplinkybė, jog atsakovas faktiÅ¡kai negavo procesinių dokumentų, negali bÅ«ti vertinama kaip svarbi priežastis terminui atnaujinti ir neturi lemiamos teisinės reikÅ¡mės. Kitų svarbių priežasčių terminui atnaujinti atsakovas nenurodė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu atsakovas J. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateikti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieÅ¡ Å¡alį, kuri apie pradėtÄ civilinę bylÄ buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo bÅ«du, tokiai Å¡aliai pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi bÅ«ti atnaujinamas terminas pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybÄ ir teisingÄ teismo procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas). 1.2.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami tik vienÄ kartÄ , tikėtina, jog gali susiklostyti situacija, kad procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali bÅ«ti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Akivaizdu, kad tokia situacija susiklostė bÅ«tent ir Å¡iuo atveju. 1.3.

Susipažinus su siuntos Nr. RE233783779LT (duomenys neskelbtini) duomenimis AB „Lietuvos paÅ¡tas“ paieÅ¡kos sistemoje www.post.lt matyti, kad apie Å¡ios siuntos siuntimÄ nėra jokių duomenų, o su siuntos Nr. RE234378154LT (duomenys neskelbtini) duomenimis matyti, kad jokie praneÅ¡imai paÅ¡to dėžutėje atsakovui nebuvo palikti. 1.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi iÅ¡naudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitÄ asmens buvimo vietÄ , naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismÄ ir kt.

Tik iÅ¡naudojęs Å¡ias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , suformavęs specialiÄ paÅ¡to siuntÄ , kuri leistų palikti praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018.

Teismų praktika. 2018, 50, p. 278-289, 28 punktas). 1.5. Duomenų apie specialiÄ jÄ teismo siuntÄ bei apie tai, kad informacija apie tokiÄ siuntÄ bÅ«tų pateikta atsakovui, Å¡ioje byloje nėra, todėl atsakovo pareiÅ¡kimas dėl procesinio termino atnaujinimo yra pagrįstas ir skundžiama nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta.

8. IeÅ¡kovė I. T. atsiliepimu į atsakovo atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Atsakovui J. G. procesiniai dokumentai buvo siunčiami keturiais adresais (dviejų gyvenamųjų vietų ir dviejų darboviečių). Mažai tikėtina, kad atsakovas negavo jokių praneÅ¡imų nei viename Å¡ių adresų apie jo gautas siuntas. Atsakovo, kaip fizinio asmens, pareiga yra nurodyti savo duomenis, kuriais bÅ«tų galimybė jį pasiekti valstybės ir kitoms institucijoms. 2.2.

Atsakovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurioje nurodoma, kad asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami tik vienÄ kartÄ , tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus. Tačiau Å¡iuo atveju atsakovui procesiniai dokumentai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo siųsti du kartus. 2.3. Tai, kad www.post.lt nėra galimybės patikrinti atskirajame skunde nurodytų siuntų numerių nereiÅ¡kia, jog Å¡ios siuntos nebuvo siųstos atsakovui ar praneÅ¡imai apie jas nebuvo palikti atsakovo paÅ¡to dėžutėse.

Negalima atmesti galimybės, kad Lietuvos paÅ¡to sistema tiesiog patiria techninių trukdžių atsekant Å¡ių siuntų numerius. Ant civilinėje byloje esančių vokų matyti Lietuvos paÅ¡to antspaudai, siuntas priėmusių darbuotojų vardai ir paraÅ¡ai. Tad akivaizdu, kad paÅ¡to siuntos buvo siųstos ir apie jas turėjo bÅ«ti paliktas praneÅ¡imas atsakovui. 2.4. Specialiųjų teismo siuntų suformavimo ir siuntimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintame Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir praneÅ¡imo apie įteikimus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos apraÅ¡e. IÅ¡ esmės visi teismų siunčiami siuntiniai Å¡aliai su procesiniais dokumentais gali bÅ«ti laikytini specialiÄ ja siunta ir joms taikytinas nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas tokių siuntų apraÅ¡as.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo J. G. praÅ¡ymas dėl termino pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo paduoti atnaujinimo ir atsisakytas priimti pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarkÄ fiziniam asmeniui, kai priimamas sprendimas už akių, aiÅ¡kinimo ir taikymo 11. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė I.

T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl piniginių lėšų priteisimo iÅ¡ atsakovo J. G.. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovei I. T. iÅ¡ atsakovo J. G. 7 495,91 Eur permokÄ , 667,44 Eur kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (8 163,35 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 320 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, o valstybei iÅ¡ atsakovo J.

G. priteisė 164 Eur žyminio mokesčio dalį ir 7,16 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovas 2021 m. kovo 1 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ pareiÅ¡kimui paduoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo praÅ¡ymo netenkino, konstatavęs, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, atsakovas jokių praleisto termino atnaujinimo priežasčių, kurios, teismo vertinimu, galėtų bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis bei bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateikti, nenurodė.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo bÅ«das, kai vienai iÅ¡ proceso Å¡alių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas priima sprendimÄ už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentÄ pateikusios) Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o Å¡alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviÄ jÄ ginčo Å¡alį, o užtikrinti sklandžiÄ proceso eigÄ , užkirsti keliÄ Å¡alims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesÄ , taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sÄ Å¾iningos proceso Å¡alies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

13. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį Å¡alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimÄ už akių priėmusiam teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo; Å¡is terminas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ ar teismo paskirtÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant termino pareiÅ¡kimui paduoti atnaujinimo klausimÄ , vertintinos aplinkybės, dėl kurių Å¡alis šį terminÄ praleido, ir Å¡ių aplinkybių svarba, t. y. jų reikÅ¡mingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės Å¡ių aplinkybių iÅ¡vengti ar jas įveikti.

14. Atsakovas J. G. praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateikti grindė iÅ¡ esmės vieninteliu argumentu, kad apie pradėtÄ teismo procesÄ jis buvo informuotas teisine fikcija grindžiamu bÅ«du, tačiau faktiÅ¡kai procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, praneÅ¡imai apie siuntas paÅ¡to dėžutėje nebuvo palikti, o apie priimtÄ sprendimÄ už akių atsakovas sužinojo tik iÅ¡ antstolio kontoros gavęs vykdomosios bylos dokumentus.

15. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniÅ¡kai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymÄ (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vienÄ kartÄ . Jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grÄ Å¾intinoje pažymoje. Procesinis dokumentas Å¡iuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarkÄ ir praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarkÄ , ir praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus formÄ (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

16. Taigi, CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vienÄ iÅ¡ procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymÄ Ä¯teiktais pagal įstatymÄ praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiÅ¡kai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grÄ Å¾inti teismui.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bÅ«tina dokumentų įteikimo paliekant praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sÄ lyga – jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymo leidėjo valia Å¡is dokumentų įteikimo bÅ«das nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali bÅ«ti taikomas tik tais atvejais, kai teismas iÅ¡naudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymÄ praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiÅ¡kai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grÄ Å¾inti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl Å¡ios priežasties aiÅ¡kinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatÄ ,,jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka“ turi bÅ«ti atsižvelgiama į EŽTT praktikÄ ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rÅ«pestingumÄ ir pareigÄ informuoti Å¡alis apie teisminį procesÄ .

Å i pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymÄ iÅ¡kart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi iÅ¡naudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitÄ asmens buvimo vietÄ , naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismÄ ir kt.

Tik iÅ¡naudojęs Å¡ias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , suformavęs specialiÄ paÅ¡to siuntÄ , kuri leistų palikti praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 19–23, 27–28 punktus).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymÄ Ä¯statymo leidėjas sieja su atitinkamais formaliaisiais reikalavimais. Speciali paÅ¡to siunta turi bÅ«ti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos apraÅ¡u (toliau – Ä®teikimo apraÅ¡as).

Kaip nustatyta Ä®teikimo apraÅ¡o 4 punkte, ant tokios specialios paÅ¡to siuntos, be kita ko, turi bÅ«ti įraÅ¡omas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų paÅ¡to siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , tam, kad nepavykus jų ten faktiÅ¡kai įteikti, jie bÅ«tų laikomi įteiktais pagal įstatymÄ , paÅ¡to siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Ä®teikimo apraÅ¡e ir yra trisdeÅ¡imt dienų (Ä®teikimo apraÅ¡o 20 ir 26 punktai).

BÅ«tent Å¡is terminas turi bÅ«ti pažymimas ant paÅ¡to siuntos. Teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 29 punktÄ ).

20. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad teismo procesinius dokumentus atsakovui J. G. buvo bandoma įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) du kartus, vienÄ kartÄ nurodant paÅ¡to įstaigai saugoti dokumentus 30 dienų nuo praneÅ¡imo palikimo adresato paÅ¡to dėžutėje, taip pat dokumentus buvo bandoma įteikti ir ieÅ¡kinyje nurodytu atsakovo faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), per atsakovo darbovietes (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai teismui buvo grÄ Å¾inti su žyma „neatsiėmė paÅ¡te per siuntos saugojimo terminÄ â€œ.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti ir tai, kad ant paÅ¡to siuntos, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas taikė įteikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijÄ , tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siunta buvo palikta atsakovo gyvenamojoje vietoje (11-06). Taigi, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį ir Ä®teikimo apraÅ¡Ä pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad praėjo trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir yra pagrindas pripažinti dokumentus įteiktais.

Kadangi, kaip minėta, procesinius dokumentus atsakovui J. G. buvo bandoma įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus, taip pat dokumentus buvo bandoma įteikti ir per atsakovo darbovietes, ieÅ¡kinyje nurodytu faktinės gyvenamosios vietos adresu, be to, pirmosios instancijos teismas patikrino, kad atsakovas nebuvo prisijungęs prie Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (EPP), jo elektroninio paÅ¡to adresas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nebuvo nurodytas, Å¡ios bylos nagrinėjimo metu jis nebuvo Å¡alimi kitoje Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose nagrinėtoje byloje, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad dokumentai įteiktais pagal įstatymÄ buvo pripažinti iÅ¡naudojus visas realias jų įteikimo asmeniÅ¡kai atsakovui galimybes.

Taip pat pažymėtina, kad ir sprendimas už akių atsakovui buvo siunčiamas registruota paÅ¡to siunta jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grÄ Å¾intas su žyma „neatsiėmė paÅ¡te per siuntos saugojimÄ terminÄ (www.post.lt duomenys patvirtina, kad 2021 m. sausio 19 d. atsakovui buvo paliktas praneÅ¡imas paÅ¡to dėžutėje, tačiau atsakovas siuntos neatsiėmė).

21. Nustačius, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ta aplinkybė, jog atsakovas faktiÅ¡kai procesinių dokumentų negavo, negali bÅ«ti vertinama kaip svarbi termino pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už peržiÅ«rėjimo pateikti praleidimo priežastis. Atsakovas jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos pateisinama (svarbia) savalaikio procesinių dokumentų negavimo nei vienu iÅ¡ keturių adresų, kuriais buvo siunčiamos paÅ¡to siuntos, priežastimi nenurodė ir įrodymų Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė (pvz., kad buvo iÅ¡vykęs į užsienį, pakeitė faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbovietę ir pan.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas net ir teikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo bei atskirÄ jį skundÄ nurodė gyvenamosios vietos adresus (duomenys neskelbtini), laikydamas juos savo gyvenamÄ ja vieta. Be to, pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas neginčijo, kad minėtais adresais (duomenys neskelbtini) jis negyvena (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad atsakovas J. G. yra (duomenys neskelbtini) direktorius, pagal VSDFV duomenis procesinių dokumentų siuntimo dienÄ Å¡ioje įmonėje dirbo (ir Å¡iuo metu dirba) 3 darbuotojai, procesiniai dokumentai buvo siunčiami įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovui nebuvo įteikti ir grÄ Å¾inti su žyma „neatsiėmė paÅ¡te per siuntos saugojimo terminÄ â€œ, atsakovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti ir per minėtÄ darbovietę (pvz., kad įmonė veiklÄ vykdo kitu, nei registruotos buveinės adresu ir pan.).

Be to, pagal VĮ Registrų centras duomenis atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), kurio taip pat buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai.

22. Nors atsakovas atskirajame skunde teigia, kad, susipažinus su siuntos Nr. RE233783779LT duomenimis AB „Lietuvos paÅ¡tas“ paieÅ¡kos sistemoje www.post.lt matyti, jog apie Å¡ios siuntos siuntimÄ nėra jokių duomenų, o iÅ¡ siuntos Nr. RE234378154LT duomenų matyti, kad jokie praneÅ¡imai paÅ¡to dėžutėje atsakovui nebuvo palikti, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad AB „Lietuvos paÅ¡tas“ duomenys yra saugomi ribotÄ laikÄ (pagal PaÅ¡to įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ paÅ¡to paslaugos teikėjas, pateikdamas paÅ¡to siuntas gavėjui asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytinai, privalo saugoti paÅ¡to paslaugos teikimo taisyklėse nurodytus dokumentus, patvirtinančius paÅ¡to siuntų pateikimÄ gavėjui asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytinai, 6 mėnesius nuo paÅ¡to siuntos pateikimo dienos), todėl praėjus atitinkamam laikotarpiui nebėra galimybės gauti informacijos apie konkrečiÄ siuntÄ .

Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui buvo siunčiamos net penkios paÅ¡to siuntos keturiais skirtingais adresais, ant Å¡ių siuntų yra Lietuvos paÅ¡to žymos, antspaudai, paÅ¡to siuntų numeriai, darbuotojų vardai, pavardės ir paraÅ¡ai, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios siuntos atsakovui nebuvo siųstos ar praneÅ¡imai apie jas nebuvo palikti atsakovo paÅ¡to dėžutėse. PrieÅ¡ingai, byloje esanti www.post.lt informacija (t. 1 b. l. 78-79) patvirtina, kad, nepavykus įteikti siuntos, atsakovui 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo paliktas praneÅ¡imas paÅ¡to dėžutėje apie paÅ¡to siuntÄ Nr. RE234378154LT („Kviečiame atvykti į paÅ¡tÄ atsiimti siuntos.

Atvykdami turėkite siuntos numerį ir asmens dokumentÄ . Kitas asmuo siuntÄ gali atsiimti tik su įgaliojimu“).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot.

– sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).

24. Atsakovas J. G. atskirajame skunde vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 ir 2015 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 iÅ¡aiÅ¡kinimais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniam, o ne fiziniam asmeniui. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 buvo nustatyta, kad nebuvo iÅ¡naudotos visos galimybės įteikti fiziniam asmeniui procesinius dokumentus (procesiniai dokumentai gyvenamosios ir darbo vietos adresais siųsti tik po vienÄ kartÄ ir neįteikti, nesiimta papildomų prieinamų priemonių (pvz., siųsti nutartį antrÄ kartÄ ), kad nutartis bÅ«tų asmeniui įteikta asmeniÅ¡kai ar perduota darbovietės administracijai.

Taigi nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis minėtomis kasacinio teismo nutartimis, kadangi nesutampa šių nutarčių ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ioje byloje tarp Å¡alių kilęs ginčas yra susijęs su Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1313-259/2019, kuriuo sumažinta I. T. mokėtina delspinigių suma kreditoriaus J. G. naudai. Atsakovui J. G. apie priimtÄ sprendimÄ minėtoje civilinėje byloje buvo žinoma (jį byloje atstovavo advokatas), taigi atsakovui buvo žinoma ir apie jo prievolę grÄ Å¾inti dalį vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų skolininkei I. T., tačiau atsakovas Å¡ios prievolės savalaikiai neįvykdė (Å¡ios aplinkybės atsakovas neginčija), dėl ko skolininkė I. T. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ ir atsakovo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių.

26. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Dalė Burdulienė