2016-01-22 Nr. AB-1695 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2836-756/2016

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui J. S., jo atstovui, advokatui Povilui Eigminui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atstovui A. P.,

vertėjui Akakė Mamniashvili,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės sienos kontrolės skyriaus teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio J. S. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 18 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimas Nr. (21/20)-12-5669 (b. l. 9–10), kuriuo prašoma sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį J. S., gim. (duomenys neskelbtini)., VSAT Užsieniečių registracijos centre keturiems mėnesiams, t. y. iki 2016 m. balandžio 18 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Teikime nurodoma, kad 2015 m. gruodžio 16 d. 15.40 val. į VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą reisu DY 1742 iš Šveicarijos, pagal Dublino III Reglamentą grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis J. S., gim. (duomenys neskelbtini), su Laissez-passer Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu Olandijoje. J. S. dar 2013 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)-15PR-270 „Suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, nustatyti, kad Europos Sąjungos valstybė atsakinga už prašymo nagrinėjimą, išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą“, tačiau J.

S., nesulaukęs galutinio sprendimo, pasinaudojo laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje bei pasišalino iš VSAT Užsieniečių registracijos centro, ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. 2014 m. sausio 8 d. ir 2014 m. vasario 10 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus Nr. (15/6-13)-16PR-4 bei Nr. 15/6-10-14PR-25 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio J. S. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo sustabdymo ir nutraukimo“. Taigi, akivaizdu, kad J. S. tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis – nesulaukęs galutinių sprendimų jo atžvilgiu, jis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, savo veiksmais tyčia, piktybiškai pažeisdamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriuo numatyta prieglobsčio prašytojo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų; 71 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriuo numatyta vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas (Migracijos departamento sprendimu J.

S. buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre), taip pat 135 straipsnį, numatantį užsieniečio neteisėtą išvykimą iš Lietuvos Respublikos, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo“ 18.3 punktą, kuriame numatyta prieglobsčio prašytojo teisė išvykti iš Užsieniečių registracijos centro ne ilgesniam kaip 24 valandų laikotarpiui. Savo veiksmais J. S. trukdo priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso ir gali slėptis.

Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių įstatymus. J. S. jau prašėsi prieglobsčio Lietuvoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje.

II. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu (b. l. 14) nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir patalpinti jį į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centrą iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, tačiau ne ilgiau kaip iki 2016 m. kovo 18 d.

Teismas pažymėjo, kad VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikime nurodytu laiku buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pilietis J. S., kuris, kaip nurodoma teikime, nesilaikydamas teisės aktų, piktnaudžiavo prieglobsčio teise teikime nurodytomis aplinkybėmis. Minėto (duomenys neskelbtini) piliečio buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumas, pareiškėjo nuomone, šiuo metu kelia abejonių, todėl jį prašoma sulaikyti iki kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. balandžio 18 d.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, nustatė, kad pateiktoje medžiagoje nėra patikimų ir neginčijamų duomenų, jog minėto (duomenys neskelbtini) piliečio J. S. buvimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas. Tačiau, atsižvelgęs į teikime nurodytus duomenis dėl prieglobsčio suteikimo, bei siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas minėto (duomenys neskelbtini) piliečio prašymas suteikti prieglobstį, teismas tenkina pareiškėjo teikimą iš dalies ir nusprendžia (duomenys neskelbtini) pilietį J. S., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikyti VSAT Užsieniečių registracijos centre iki kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, tačiau ne ilgiau kaip trims mėnesiams, t. y. ne ilgiau kaip iki 2016 m. kovo 18 d. Šiuo atveju teismas laiko, kad taikyti alternatyvias sulaikymui priemones minėtam (duomenys neskelbtini) piliečiui nėra pagrindo.

III. (duomenys neskelbtini) pilietis J. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 1–4), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą.

Apelianto teigimu, jis turi būti paleistas iš sulaikymo, nes bylą nagrinėjęs teismas, konstatuodamas, kad J. S. taikyti alternatyvias sulaikymui priemones nėra pagrindo, savo išvados nemotyvavo. Toks atsisakymas nepagrįstas ir neproporcingas užsieniečio teisinei padėčiai, varžo jo žmogaus teises. Sulaikymas prieglobsčio prašytojų atžvilgiu taikytinas kaip ultima ratio priemonė. Bylos kontekste abejonių dėl apelianto tapatybės nekyla, nenustatyta, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl, jeigu būtų pripažinta, kad egzistuoja pagrindas apeliantą sulaikyti, jam taikytina alternatyvi sulaikymo priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 str. 2 d. 5 p.).

Be to, apeliantą teismas sulaikė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Tačiau teismas nepakankamai įvertino tai, kad apeliantas yra prieglobsčio prašytojas. Vadovaujantis minėto įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šioje dalyje numatytais atvejais. Bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą sulaikyti užsienietį nenurodė ir nesivadovavo įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi, pagrindų, kad apeliantas, kaip prieglobsčio prašytojas, galėtų būti sulaikytas, nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.

Teismas nemotyvavo ir savo išvados, kad siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas apelianto prašymas suteikti prieglobstį, reikalingas jo sulaikymas, kadangi tokiu atveju apeliantas galėjo būti sulaikytas tik siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį. Teismas nemotyvavo, ar teikime nurodyti argumentai dėl to, kad pareiškėjas ateityje gali trukdyti priimti jo atžvilgiu sprendimus ar piktnaudžiauti teisėmis pagrįsti, taigi laikytina, kad jais nesivadovavo. Teismo nekonstatuota, kad apeliantas prieglobsčio procedūra piktnaudžiautų ir priimant sprendimą jį sulaikyti šiuo motyvu nesivadovauta. Atsižvelgiant į tai, kad nepatvirtinta, jog apeliantas būtų pavojingas valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis bendradarbiauja sprendžiant jo teisinės padėties klausimą, nėra objektyvaus pagrindo taikyti griežčiausią judėjimo laisvės ribojimą – sulaikymą.

Atsakovas VSAT Vilniaus rinktinės sienos kontrolės skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame teikime. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis sieks pasinaudoti laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje ir pasislėps.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis J. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 16 d. 18.55 val. buvo grąžintas iš Amsterdamo (per Varšuvą) į Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos veikimo teritoriją Vilniaus oro uosto PKP reisu LO775. Tą pačią dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 16 d., 21.00 val. Vilniaus oro uosto užkardoje užsienietis raštu (rusų kalba) pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje (užsieniečio asmens byla, b. l. 1). Migracijos departamentas 2015 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13)15PR-223 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio J. S. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka“, o 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (15/6-13)17PR-30 pratęsė šio prašymo nagrinėjimo terminą iki 2016 m. sausio 6 d. (užsieniečio asmens byla, b. l. 17, 21).

Nagrinėjamoje situacijoje aktualu tai, kad VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui teikimą Nr. (21/20)-12-5669 (b. l. 9–10), kuriuo prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį J. S., gim. 1976 m. gegužės 6 d., VSAT Užsieniečių registracijos centre keturiems mėnesiams, t. y. iki 2016 m. balandžio 18 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir patalpinti jį į VSAT Užsieniečių registracijos centrą iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, tačiau ne ilgiau kaip iki 2016 m. kovo 18 d.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnio nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis bei VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikime išdėstytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju, be kita ko, egzistuoja ir Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, o taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus bei atkreipia dėmesį į tai, kad užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio nuostatos. Remiantis minėto įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (byloje aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, jeigu neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymas Nr. XII-2080) šio įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į šias nagrinėjamam ginčui aktualias aplinkybes, kurias 2015 m. gruodžio 18 d. teikime Nr. (21/20)-12-5669 nurodė VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius: tai, kad minėtas užsienietis jau prašėsi prieglobsčio Lietuvoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje; tai, kad 2015 m. gruodžio 16 d. 15.40 val. (duomenys neskelbtini) pilietis J. S., gim. (duomenys neskelbtini), į VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą grąžintas pagal Dublino III Reglamentą iš Šveicarijos; taip pat į tai, kad (duomenys neskelbtini) pilietis J. S. dar 2013 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, bet, nesulaukęs galutinio Migracijos departamento sprendimo, pasišalino iš VSAT Užsieniečių registracijos centro, taip pat išvyko iš Lietuvos Respublikos. Taigi, jis akivaizdžiai pažeidė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje 7 punkto nuostatas Be kita ko, dėl tos priežasties Migracijos departamentas 2014 metais sustabdė J. S. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą, vėliau nagrinėjimą nutraukė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti duomenys: Migracijos departamento 2014 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. (15/6-13)-16PR-4 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio J. S. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo sustabdymo“ ir Migracijos departamento 2014 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 15/6-10-14PR-25 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio J. S. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo nutraukimo“ (užsieniečio byla, b. l. 9, 10).

Minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir pats užsienietis, paaiškinęs, jog prieglobsčio prašėsi ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, tačiau nė vienoje šalyje nesulaukė galutinio sprendimo dėl prieglobsčio (ne)suteikimo, ir tos šalies išvyko. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškėjo ir tai, kad kiekvienoje valstybėje, kurioje prašėsi prieglobsčio, minėtas užsienietis nurodė skirtingus savo asmens duomenis (vardą, pavardę bei gimimo datą). Šias aplinkybes patvirtina VSAT Vilniaus rinktinės atstovo teismo posėdžio metu pateikti įrodymai – Europos Sąjungos informacinės sistemos EURODAC duomenys bei Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Prevencinių poveikio priemonių taikymo registro 2015 m. gruodžio 29 d. išrašas, kuriuose nurodyta, kad J. S. skirtingose valstybėse prisistatė kaip L. T., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini) arba L. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir pagaliau J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad pagal pirštų antspaudus nustatyta, kad tai vienas ir tas pats asmuo).

Užsienietis apeliacinio teismo posėdžio metu pats paaiškino, kad L. T. vardu prisistatė Šveicarijoje, L. K. – Olandijoje ir Vokietijoje, J. N. – Švedijoje, o pavardę į J. S. pasikeitė 2013 metų liepos mėnesį grįžęs į (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu užsienietis pažymėjo, jog pagrindinis jo kelionės tikslas – Prancūzija, į kurią jis vyko gydytis.

Todėl, apibendrindama nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinusi išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta J. S. apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad apeliantas yra prieglobsčio prašytojas ir gali būti sulaikytas tik įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais; kad teismas jokių įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje išvardintų sulaikymo pagrindų nenustatė ir savo sprendime nesivadovavo teikime nurodytu argumentu, kad pareiškėjas ateityje gali trukdyti priimti jo atžvilgiu sprendimus ar piktnaudžiauti teisėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors skundžiamame sprendime nėra akcentuota, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas iš teikime nurodytų aplinkybių bei į bylą pateiktų duomenų galėjo pagrįstai spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, t. y. kad yra ir Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 bei 3 punktuose nustatyti pagrindai sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Bet kuriuo atveju teismo nurodytas sulaikymo pagrindas – Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nagrinėjamu atveju pagrįstas byloje surinktais duomenimis, pritaikytas teisėtai.

Be kita ko, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog tam, kad užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį adm. byloje Nr. N575-115/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį adm. byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo minėtam (duomenys neskelbtini) piliečiui taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o (duomenys neskelbtini) piliečio J. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje yra paaiškėjusi aplinkybė, kad Migracijos departamentas 2016 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. (15/6-13)12PR-2 nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui J. S., gim. (duomenys neskelbtini), prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti J. S. atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui J. S. atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 2 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Su šiuo sprendimu užsienietis yra supažindintas (užsieniečio asmens byla, b. l. 24–25). Tad, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 str. 4 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o (duomenys neskelbtini) piliečio J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė