7d54b327-5bb2-430e-9d46-52fdcd464924 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Rimvida Zubernienė                                              Civilinė byla Nr. 2A-1108-112/2014Teisėja Nijolė Å imkienė                    (Proceso Nr. 2-24-3-00750-2013-0)            Procesinio sprendimo kategorija (S)                     128.2; 121.21;                    KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. spalio 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Erika MisiÅ«nienė, Almantas Padvelskis, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuotų asmenų D.

B. ir V. B. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Ž. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A. J., D. B., E. S., M. Z., Ž. B., A. B., V. B., G. M., K. B., P. J., D. S. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , patvirtinantį, kad po dėdės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (jo mirusios mamos E. J. brolis) mirties 2012-11-08 priėmė palikimÄ ir jį faktiÅ¡kai valdo.

Nurodė, kad pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kė siekdamas paveldėti turtÄ .Å ilutės rajono apylinkės teismas 2014-03-26 sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino –nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo dėdės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties – 2012-11-08, priėmė jo palikimÄ ir jį faktiÅ¡kai valdo. Faktas nustatytas dėl paveldėjimo. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas prižiÅ«rėjo velionį iki jo mirties, po mirties rÅ«pinosi jo laidotuvėmis, įsipareigojo prižiÅ«rėti kapÄ , mokėjo mokesčius už faktiÅ¡kai po J.

B. mirties pradėtÄ valdyti turtÄ . IÅ¡ liudytojų parodymų nustatė, kad tik vienintelis pareiÅ¡kėjas prižiÅ«rėjo J. B., kiti suinteresuoti asmenys su mirusiuoju jokių ryÅ¡ių nepalaikė, mirusiojo sÅ«nus atsisakė paveldėti tėvo turtÄ , kad po tėvo mirties palikimÄ galėtų priimti pareiÅ¡kėjas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad pareiÅ¡kėjas po J. B. mirties faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ .Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys D. B. ir V.

B. praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo atmesti. Apeliantės teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiÅ¡kėjas turtÄ po velionio mirties pradėjo faktiÅ¡kai valdyti, nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų J. A., V. Ž., A. B. parodymais, atmesdamas A. T. parodymus. Teigia, jog liudytojai, kurių parodymais teismas rėmėsi, patvirtino aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas tik epizodiÅ¡kai apsilankydavo pas dėdę, kad padėdavo kai kuriais buities klausimais jam bÅ«nant gyvam.

Mano, kad faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas pradėjo faktiÅ¡kai valdyti velionio turtÄ , paneigia ir tai, kad pareiÅ¡kėjas 2013-01-22, t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po J. B. mirties, kreipėsi į Å ilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių dėl civilinės bÅ«klės aktų, įrodančių jo ir mirusiojo giminystės ryšį. Taip pat šį faktÄ paneigia 2013-02-25 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma, adresuota P. J., kuri patvirtina, kad palikimÄ norėjo priimti ir pati P. J..

Kadangi apeliantės yra penktos eilės paveldėtojos kaip ir pareiÅ¡kėjas, mano, kad turi teisę priimti palikimÄ lygiomis dalimis.Atsiliepimu į skundÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir palikti Å ilutės rajono apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nesutinka su apeliančių teiginiu, jog byloje neįrodyta, jog faktiÅ¡kai pradėjo valdyti mirusiojo turtÄ . Nurodė, kad tas pats liudytojas A. T., kuris parodė, kad J. B. rÅ«pinosi K. B. bei sesuo Elena, kuri mirė 2010-09-22, taip pat parodė, kad iki J.

B. mirties, kol jis gulėjo ligoninėje, pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi jo paliktais gyvuliais, taip pat jais rÅ«pinosi ir po mirties. Taip pat nesutinka su apeliantėmis, jog paveldėti turtÄ galėjo tik tuomet, jei jo atsisakė pirmumo teisę turintys paveldėtojai. Nurodo, kad turtÄ paveldėjo jį pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti, rÅ«pintis juo kaip savo ir tai patvirtina liudytojų parodymai bei byloje esantys įrodymai.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ (CK 5.1 str. 1 d.).

Asmeniui mirus palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 str. 2 d.). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymÄ ar testamentÄ turi paveldėjimo teisę, jÄ Ä¯gyvendina savo nuožiÅ«ra – gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti.

Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimÄ priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti.Ginčas byloje iÅ¡ esmės vyksta dėl to, ar pareiÅ¡kėjas gali paveldėti pagal faktÄ , o ne lygiomis dalimis su visais penktos eilės paveldėtojais pagal įstatymÄ .IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad J. B. mirė 2012-11-08 (b. l. 6). PareiÅ¡kėjas Ž. J. yra J. B. sesers E. J. sÅ«nus. J. B. sÅ«nus A. B. atsisakė nuo jam priklausančios pagal įstatymÄ palikimo dalies (b. l. 19).

J. B. sesuo P. J. dėl palikimo priėmimo nesikreipė pas notarÄ . Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino pratęsimo (CK 5.57 str. 1 d.). Nei viena apeliantė per 3 mėnesius po pirmos eilės paveldėtojų atsisakymo priimti palikimÄ nesikreipė pas notarÄ dėl mirusiojo J.

B. palikimo priėmimo. Taigi apeliantės nesikreipė dėl palikimo priėmimo pas notarÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ , taip pat neprašė nustatyti fakto, kad palikimÄ priėmė pradėjusios jį faktiÅ¡kai valdyti. PrieÅ¡ingai, jos nurodė, kad su J. B. nebendravo, jokių giminystės ryÅ¡ių nepalaikė, tačiau teisę į palikimÄ , kaip ir pareiÅ¡kėjas, turi kaip penktos eilės paveldėtojos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad turtÄ paveldėjo faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

Pas notarÄ paveldėti turtÄ kaip 5 eilės paveldėtojas, nesikreipė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

Pagal Civilinio kodekso 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. ReikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas už faktiÅ¡kai pradėtÄ valdyti turtÄ mokėjo mokesčius, tai patvirtina Å ilutės rajono savivaldybės ir LESTO pažymos, iÅ¡ kurių matyti, kad                2013-04-11, 2013-04-12 sumokėti mokesčiai už elektrÄ , už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ (b. l. 12,13 ).

IÅ¡ Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Å vėkÅ¡nos seniÅ«nijos pažymos matyti, kad Ž. J. organizavo J. B. laidotuves – kreipėsi dėl leidimo laidoti ir įsipareigojo prižiÅ«rėti velionio kapÄ . (b. l. 54 ). Liudytojai J. A., V. Ž., A. B., V. B. patvirtino aplinkybes, jog palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjo valdyti pareiÅ¡kėjas, kad jis iki dėdės mirties bei po jos prižiÅ«rėjo Å«kį, prašė kaimyno J. A. prižiÅ«rėti namÄ . Suinteresuotas asmuo P. J. taip pat patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi                                J.

B. iki pat jo mirties, kad rÅ«pinosi juo jam susirgus, kad velionį laidojo iÅ¡ savo lėšų, kad po mirties ir toliau rÅ«pinasi jo turtu, moka mokesčius. Liudytojas A. T. parodė, kad prieÅ¡ metus velionį prižiÅ«rėjo K. B. ir sesuo E., tačiau nepaneigė faktų, jog jiems susipykus, kaip nurodė pats liudytojas, velionį iki mirties prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi juo bei jo turtu bÅ«tent pareiÅ¡kėjas. Taip pat jis parodė, kad po mirties palikimu rÅ«pinasi pareiÅ¡kėjas. Kiti byloje suinteresuoti asmenys taip pat neginčijo aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas velionio turtÄ pradėjo valdyti faktiÅ¡kai.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliančių argumentai, kad pareiÅ¡kėjas tik epizodiÅ¡kai apsilankydavo pas dėdę, kad padėdavo kai kuriais buities klausimais jam bÅ«nant gyvam, yra nepagrįsti. Tai, kad pareiÅ¡kėjas tik po 2 mėnesių po dėdės mirties kreipėsi dėl civilinės bÅ«klės aktų, įrodančių jo giminystės ryšį, bei tai, kad P. J. kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvÄ dėl pažymos iÅ¡davimo, nepaneigia fakto, kad pareiÅ¡kėjas pradėjo faktiÅ¡kai valdyti turtÄ .

Å io fakto nepaneigia ir tai, kad pareiÅ¡kėjas tik praėjus 3 mėnesiams po dėdės mirties sumokėjo už elektrÄ . Esant tokiems duomenims, kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad po J. B. mirties palikimÄ priėmė ir faktiÅ¡kai valdo Ž. J.. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimÄ , priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kuris atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus ir jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                       Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjai                                                                  Erika MisiÅ«nienė                Almantas Padvelskis