2019-05-15 Nr. AB-11385-3-62-3-00161-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-269-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00161-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. B. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) konstatuoti, kad Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN), vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1, 1.5, 1.12 punktus, buvo pažeistos pareiškėjo teisės; 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kybartų PN, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įsakymo 1.1, 1.5, 1.12 punktų teisėtumo patikros, kiek tai susiję su šia byla.

Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti dalį skundo reikalavimų, dėl kitos skundo dalies (reikalavimo priteisti neturtinę žalą) buvo konstatuota, jog skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui paduoti keliamų reikalavimų.

Teismas konstatavo, kad pirmasis skundo reikalavimas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka ir atsisakytinas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl trečiojo reikalavimo teismas nurodė, kad jis laikytinas procesinio pobūdžio reikalavimu, todėl skundo priėmimo stadijoje dėl jo nepasisakoma.

Dėl antrojo reikalavimo teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo aplinkybės išdėstytos abstrakčiai, nekonkrečiai, iš jų negalima tinkamai apibrėžti ginčo dalyko, bylos nagrinėjimo ribų; pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde iš esmės cituoja Įsakymu nustatytus apribojimus, tačiau aiškiai ir konkrečiai neįvardija, kokius ir kokiais konkrečiais laikotarpiais, pareiškėjo vertinimu, neteisėtus veiksmus, sukėlusius pareiškėjui neturtinę žalą, atliko Kybartų PN. Atsižvelgęs į tai, teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti nurodytus trūkumus iki 2019 m. vasario 25 d.

Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis, gindamas savo pažeistas subjektines teises ir interesus, teismui paduodamame skunde privalo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, pagrindžiančias skundo reikalavimą. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės turi patvirtinti, kada ir kokiu būdu, Kybartų PN pažeidė pareiškėjo subjektines teises, taip pat tai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos faktiškai ir realiai, o ne vien tai, kad dėl jų taikymo pareiškėjo, kaip kalinamo asmens, teisės gali būti pažeistos ateityje. Be to, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad, remiantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktais bei 25 straipsnio 1 dalimi, jis skunde privalo ne tik nurodyti faktines aplinkybes, patvirtinančias jo teisių pažeidimus (nurodant tokių pažeidimų konkrečius faktus, jų padarymo laiką, aplinkybes ir pan.), bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus bei juos pridėti prie skundo.

2019 m. vasario 22 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą „Dėl trūkumų pašalinimo pagal 2019 m. sausio 31 d nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3333-320/2019“

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo P. B. skundą laikė nepaduotu.

Teismas, išanalizavęs 2019 m. vasario 14 d. prašymo turinį, konstatavo, kad jame pareiškėjas ir toliau nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl konkretaus jo teisių pažeidimo, t. y. nenurodė Kybartų PN įvykdytų pažeidimų konkrečių faktų, įvardijant konkretų jų padarymo laiką, konkrečias padarymo aplinkybes. Pareiškėjas tiek pirminiame skunde, tiek ir 2019 m. vasario 14 d. pateiktame prašyme apsiribojo Įsakyme nustatytų apribojimų citavimu, abstrakčiais teiginiais apie jo teisių galimus pažeidimus. Teismas padarė išvadą, kad iš pareiškėjo pateikto skundo bei patikslinto skundo negalima tinkamai apibrėžti ginčo dalyko, bylos nagrinėjimo ribų. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepatikslino savo skundo taip, kad skundą būtų galima nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas P. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį.

Pareiškėjas pažymi, kad 2019 m. vasario 22 d. teismui buvo pateiktas prašymas skundą nagrinėti tokį, koks jis yra, bei pateikti paaiškinimai dėl teismo reikalaujamų trūkumų pašalinimo, tačiau 2019 m. vasario 26 d. nutartimi teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, taigi, pareiškėjo teigimu, pažeidė pareiškėjo absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir priėmė nutartį, sudarančią deliktą. Pareiškėjas akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą jam yra užtikrinama pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Pareiškėjas nurodo, kad skundo reikalavimas – priteisti pareiškėjui padarytos žalos atlyginimą. Išvestinis reikalavimas – surinkti skundo pagrindą patvirtinančius įrodymus kreipiantis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įsakymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 23 straipsniams ir oficialiai konstitucinei doktrinai ištyrimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. B. skundas laikytas nepaduotu pareiškėjui per nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. įskaitant, be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑131‑438/2016).

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teisėjų kolegija pažymi, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑111/2012; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-502/2018). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007; 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-525/2018). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėju teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-464-520/2018).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi nurodė pareiškėjui, kad skundas neatitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tiksliai ir konkrečiai nurodė pareiškėjo skundo trūkumus, pasiūlė pareiškėjui pašalinti nurodytus trūkumus, t. y. patikslinti skundo reikalavimus – juos suformuluoti tiksliai ir aiškiai, taip padėdamas pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė minėtoje teismo nutartyje numatytus trūkumus, kadangi iš teismui pateikto pirminio skundo negalima nustatyti tikslių pareiškėjo reiškiamų reikalavimų ir į ką reikalavimai yra nukreipti. Pabrėžtina, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-805-575/2016).

Šiame kontekste pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde ir prašyme nurodė daug teisės aktų nuostatų, tačiau nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismui turi būti aišku, kokios konkrečiai aplinkybės buvo skundžiamo akto, veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas. Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas skunde negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš skundo neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi (skundo dalykas ir pagrindas). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirminį skundą, taip pat dokumentą, kuriuo šalinti skundo trūkumai, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundo teiginiai yra nukreipti į galimai ateityje atsirasiančius pažeidimus. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde tik abstrakčiai teigia, kad buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą, nenurodydamas jokių kitų argumentų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius