7d4bf780-1368-4e44-b61c-c86eae6405ae · Vilniaus apygardos teismas

                                                    Civilinė byla Nr. 2-143-178/2011Teisminio proceso numeris: 2-55-3-01822-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos (S) 44.2.4.1, 44.2.2, 44.5.2.17VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus, sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei, dalyvaujant ieškovo atstovui P. M., atsakovo atstovui V.

V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inkaso“ dėl nuostolių priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 335 000 Lt nuostolių, 6 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2009 m. lapkričio 11 d. sudarė skolų mokėjimo grafikÄ su UAB „Pineka“, pagal kurį jis iki 2010 m. sausio 30 d. UAB „Pineka“ turėjo parduoti 3 žemės sklypus už 464 907,18 Lt ir taip padengti dalį savo skolos UAB „Pineka“. Mokėjimo grafike buvo numatytos 450 000 Lt dydžio netesybos, jei ieÅ¡kovas laiku nevykdys savo prievolių (Å¡ios netesybos 2010 m. balandžio 29 d. susitarimu buvo sumažintos iki 300 000 Lt). 2009 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovas ir UAB „Statversta“ sudarė papildomÄ susitarimÄ prie statybos rangos sutarties Nr. 48/2009, kuriuo ieÅ¡kovas iki 2010 m. vasario 1 d.

įsipareigojo parduoti UAB „Statversta“ ieÅ¡kovui priklausantį automobilį KIA Sportage, o pažeidęs Å¡iÄ prievolę ieÅ¡kovas turės sumokėti UAB „Statversta“ 35 000 Lt dydžio baudÄ . Atsakovas 2009 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo ir prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti visÄ ieÅ¡kovo turtÄ ir pinigines lėšas. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo areÅ¡tuotas visas ieÅ¡kovo turtas, piniginės lėšos, sustabdytas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo turto. 2010 m. kovo 4 d.

Lietuvos apeliacinis teismas minėtÄ nutartį pakeitė - panaikino piniginių lėšų bei sÄ skaitų banke areÅ¡tÄ , o Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ ir panaikino ieÅ¡kovo atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovas negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų UAB „Pineka“ ir UAB „Statversta“, todėl turėjo jiems sumokėti atitinkamai 300 000 Lt ir 35 000 Lt baudas, kurios yra ieÅ¡kovo nuostoliai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl juos ieÅ¡kovui turi atlyginti atsakovas.

Yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi nustatė, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis buvo gera, todėl konstatavo, jog nėra jokio pagrindo kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ . Taigi, atsakovas nepagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių visam ieÅ¡kovo turtui bei piniginėms lėšoms taikymo. Tokiu savo elgesiu atsakovas pažeidė ne tik CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ piktnaudžiauti civiliniu procesu, bet ir nepaisė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje bei 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendro pobÅ«džio atidaus ir rÅ«pestingo elgesio pareigos, todėl atliko neteisėtus veiksmus.

Atsakovas, kreipdamasis į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo, nesiėmė visų įmanomų priemonių ieÅ¡kovo turtinei padėčiai nustatyti. Pagal vieÅ¡ai prieinamus Juridinių asmenų registro duomenis (ieÅ¡kovo balansÄ už 2008 m.) ieÅ¡kovo turtinė padėtis buvo gera, o atsakovo reikalaujama skola (kuriÄ ieÅ¡kovas ginčija kitoje byloje) buvo daugiau nei 50 kartų mažesnė už visÄ ieÅ¡kovo turimÄ turtÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartis, kuria atsisakyta iÅ¡kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ , yra įsiteisėjusi.

Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį atsakovas (Å¡ioje byloje - ieÅ¡kovas) turi teisę reikalauti nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , įsiteisėjęs teismo sprendimas (Å¡iuo atveju nutartis), kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kinys (Å¡iuo atveju- atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ ), per se lemia ieÅ¡kovo (Å¡iuo atveju - atsakovo) veiksmų neteisėtumÄ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o nuostolių atlyginimo klausimas remiantis rizikos teorija turi bÅ«ti sprendžiamas taikant UAB „Inkaso“ civilinę atsakomybę be kaltės. Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino.

Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu yra skirtos ne vien besikreipiančiojo asmens, o visų bendrovės, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ , kreditorių interesams (taigi, kartu ir vieÅ¡ajam interesui) apsaugoti. Todėl asmuo, kreipęsis su praÅ¡ymu iÅ¡kelti bankroto bylÄ , negali bÅ«ti visais atvejais laikomas atsakingu už žalÄ , kilusiÄ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ä®monės kreditorius nėra ir negali bÅ«ti tikras, jog egzistuoja visos sÄ lygos bankroto bylai iÅ¡kelti.

Kreipimosi tikslas - patikrinti ar įmonė, ilgai neatsiskaitydama su kreditoriumi, vis dar pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus ne vien besikreipusio, bet apskritai visų kreditorių atžvilgiu. Anot atsakovo, ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia CPK 95 straipsnio 1 dalimi. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi konstatavo, jog byloje nėra duomenų, jog UAB „Inkaso“ piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, t.y. UAB „Kleta“ laiku neatsiskaitė su UAB „Inkaso“, todėl UAB „Inkaso“ turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Byloje dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo dalyvavo tos pačios Å¡alys kaip ir Å¡ioje byloje, todėl toje byloje nustatytų aplinkybių (ar atsakovas piktnaudžiavo procesu) iÅ¡ naujo nustatinėti nebereikia (CPK 182 str. 2 p.). IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, elgėsi neatsakingai- ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ neatsiskaitė su atsakovu, dėl ko atsakovui ir kilo abejonių dėl ieÅ¡kovo mokumo. Tai, kad ieÅ¡kovas pagal 2008 m. balansÄ buvo mokus, reikÅ¡mės neturi, nes atsakovas dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo kreipėsi 2009 m. pabaigoje, todėl per beveik metus laiko ieÅ¡kovo turtinė padėtis galėjo bÅ«ti pasikeitus.

Taigi, atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Bankroto bylos iÅ¡kėlimas yra specifinė procedÅ«ra, todėl Å¡ioje byloje negalima remtis tomis pačiomis teisės normomis ir atitinkamai ta pačia teismų praktika, kaip bylose dėl žalos atlyginimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skirtų tik vieno ieÅ¡kovo interesams apginti. Dėl to negalima taikyti teismų praktikoje suformuotos taisyklės, jog vien ieÅ¡kinio atmetimas pagrindžia neteisėtų veiksmų atlikimo ir kaltės egzistavimo faktÄ .

Be to, ieÅ¡kovas apskritai neįrodė, jog jam dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo padaryta žala. Skolos UAB „Pineka“ sumokėjimas turėjo bÅ«ti vykdomas dalimis. PaaiÅ¡kėjus, jog bent vienas iÅ¡ Å¡ių mokėjimų yra pradelstas, ieÅ¡kovas bet kokiu atveju turėjo sumokėti UAB „Pineka“ baudÄ ir tai niekaip nėra susiję su ieÅ¡kovo atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. SusitarimÄ dėl automobilio pardavimo ieÅ¡kovas su UAB „Statversta“ sudarė 2009 m. gruodžio 31 d., t.y. jau po turto areÅ¡to įregistravimo vieÅ¡ajame registre.

Å ie duomenys buvo vieÅ¡ai prieinami, todėl ieÅ¡kovas turėjo suprasti, kad Å¡io sandorio įvykdyti negalės. Taigi, abiem atvejais atsakomybę už žalos atsiradimÄ (netesybų sumokėjimÄ ) turi prisiimti pats ieÅ¡kovas. Be to, nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas tiek UAB „Pineka“, tiek UAB „Statversta“ pervedė bÅ«tent baudÄ , o ne kokį nors kitÄ mokėjimÄ .IeÅ¡kinys atmestinas.Nustatyta, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jam atsakovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir toje byloje jo atžvilgiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (t. 1 b.l. 18-23, 24-25).

Taikant Å¡ias priemones, turto areÅ¡to aktų registre ieÅ¡kovo turto areÅ¡tas buvo įregistruotas 2009 m. gruodžio 29 d. (t. 1 b.l. 29-65). IeÅ¡kinys dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2010 m. kovo 24 d. nutartimi buvo atmestas, laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. IeÅ¡kovas 2009 m. lapkričio 11 d. buvo sudaręs skolų mokėjimo grafikÄ su UAB „Pineka“, pagal kurį jis iki 2010 m. sausio 30 d. turėjo parduoti UAB „Pineka“ 3 žemės sklypus už 464 907,18 Lt ir tokiu bÅ«du padengti dalį savo skolos UAB „Pineka“ (t. 1 b.l. 15). 2009 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovas ir UAB „Statversta“ buvo sudaręs papildomÄ susitarimÄ prie statybos rangos sutarties Nr. 48/2009, kuriuo ieÅ¡kovas iki 2010 m. vasario 1 d.

įsipareigojo parduoti UAB „Statversta“ ieškovui priklausantį automobilį KIA Sportage (t. 1 b.l. 16). Ieškovas nurodo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo įvykdyti savo prievolių pagal šiuos susitarimus, dėl ko sumokėjo 335 000 Lt netesybų minėtoms bendrovėms. Įstatymas nustato, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas (nagrinėjamoje byloje – ieškovas) turi teisę reikalauti, kad ieškovas (nagrinėjamoje byloje – atsakovas) jam atlygintų nuostolius, kuriuos padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).

Civilinės atsakomybės pagrindÄ paprastai sudaro žala(nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir kaltė. Nenustačius kurios nors iÅ¡ Å¡ių atsakomybės pagrindÄ sudarančių sÄ lygų, ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas inter alia turi įrodyti žalos atsiradimo faktÄ bei tai, kad ji buvo sÄ lygota bÅ«tent pritaikytų jo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo nuomone, pagal esamus į bylÄ pateiktus įrodymus tokios iÅ¡vados daryti nėra pakankamo pagrindo.

Dėl 300 000 Lt nuostolių. Kaip minėta, ieÅ¡kovas 2009 m. lapkričio 11 d. buvo sudaręs skolų mokėjimo grafikÄ su UAB „Pineka“. Å iame grafike Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas, neįvykdęs nors vieno įsipareigojimo pagal šį grafikÄ , įsipareigoja sumokėti 450 000 Lt baudÄ . Taip pat buvo susitarta, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo mokėjimo grafiko pažeidimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti (to neneigia ir ieÅ¡kovas), kad ieÅ¡kovas praleido terminÄ sumokėti jau pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ â€“ pagal grafikÄ skolos dalis (202 044,79 Lt) turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2009 m. lapkričio 20 d., tačiau ieÅ¡kovas iki Å¡ios datos sumokėjo 102 044,79 Lt (t. 1 b.l. 184, 185), likęs 100 000 Lt sumokėtas 2009 m. lapkričio 27 d. (t. 1 b.l. 183, t. 2 b.l. 5).

Taigi, jau vien Å¡is pažeidimas formaliai suteikė pagrindÄ baudos reikalavimui ir jos mokėjimui, tačiau, sprendžiant iÅ¡ pateiktų įrodymų, nei ieÅ¡kovas mokėjo už tai baudÄ , nei kita Å¡alis jos reikalavo nei per 30 dienų, nei vėliau. Tuo tarpu 2010 m. balandžio 29 d. ieÅ¡kovas su UAB „Pineka“ sudarė susitarimo protokolÄ Nr. 201004-22, kuriame Å¡alys pareiÅ¡kė, kad ieÅ¡kovas yra sumokėjęs 545‘316,79 Lt įsiskolinimÄ , tačiau liko neįvykdęs įsipareigojimo perleisti pagal grafikÄ minėtus 3 žemės sklypus, dėl ko UAB „Pineka“ atsisako Å¡ių žemės sklypų pirkimo, o ieÅ¡kovas per 10 dienų įsipareigojo sumokėti 300 000 Lt baudÄ už Å¡io savo įsipareigojimo neįvykdymÄ (t. 1 b.l. 73).

Vienok iÅ¡ pateiktų sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad dar net iki nustatyto grafike termino žemės sklypų pardavimui (2010 m. sausio 30 d.) ieÅ¡kovo skolos, kurios turėjo bÅ«ti dengiamos žemės sklypais, jau 2010 m. sausio 26 d. buvo pradėtos grÄ Å¾inti UAB “Pineka“ piniginėmis lėšomis ir susitarime nurodytos žemės sklypų kainos buvo visiÅ¡kai sumokėtos iki 2010 m. kovo 29 d. (t. 2 b.l. 8-13). Pažymėtina, kad apskritai dalį mokėjimų pagal grafikÄ â€“ 20 000 Lt ieÅ¡kovas atliko nepaisant galiojančių jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2010 sausio 28 d. (t. 2 b.l. 4).

Nėra pateikta jokių duomenų, kad kita Å¡alis (UAB „Pineka“) nesutiko su skolos grÄ Å¾inimu ne sklypais, bet pinigais, veikiau Å¡alių veiksmai rodo prieÅ¡ingai – dar iki sklypų perleidimo termino suėjimo skola buvo pradėta dengti pinigais, o UAB „Pineka“ dėl tokio prievolės įvykdymo bÅ«do pakeitimo ir tuomet, ir vėliau jokių prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė. Taigi, visiÅ¡kai akivaizdu, kad 2010 m. balandžio 29 d. bÅ«klei dengti ieÅ¡kovo skolÄ Å¾emės sklypais nebebuvo jokio pagrindo, visa ieÅ¡kovo skola (o ne kaip nurodyta susitarime 545 316,79 Lt) jau buvo sumokėta, UAB „Pineka“ susitarime nurodė, kad ji atsisako žemės sklypų pirkimo.

Todėl jei sumokėjus visÄ sklypų vertę ir nebeprivalant perleisti žemės sklypų, ieÅ¡kovas prisiėmė pareigÄ dar mokėti ir baudÄ už sklypų tos pačios skolos dengimui neperleidimÄ , nuo kurio, kaip minėta, 2010 m. balandžio 29 d. susitarimu UAB „Pineka“ apskritai atsisakė, jis turėtų prisiimti sau ir atsakomybę už tokių nuostolių, jei jų patyrė, atsiradimÄ . Å iame kontekste pastebėtina, kad susitarimÄ , iÅ¡ kurio byloje kildinami ieÅ¡kovo nuostoliai, abi bendrovės, kurios pagal liudytojo S. M. parodymus veikusios tame pat pastate (tai iÅ¡ dalies patvirtina ir 2009 m. lapkričio 11 d. skolos mokėjimo grafike nurodomi adresai), sudarė 2010 m. balandžio 29 d., ieÅ¡kovas nurodo baudÄ galutinai sumokėjęs 2010 m. gegužės 10 d., ir jau 2010 m. gegužės 14 d., t.y. vos per keturias dienas jau buvo suraÅ¡ytas Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, taigi, visi veiksmai iki ieÅ¡kinio pateikimo (pradedant susitarimo sudarymu) buvo atlikti pakankamai operatyviai.

Tuo tarpu nors sklypų nepardavimo iki grafike numatyto termino faktas po 2010 m. sausio 30 d. tapo akivaizdus, tačiau Å¡alys ne tik jokio operatyvumo Å¡iuo netesybų klausimu tuomet nerodė, nors pagal grafike nurodytas sÄ lygas baudÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs sumokėti per 30 dienų nuo mokėjimo grafiko pažeidimo dienos, bet nėra pateikta įrodymų, jog UAB „Pineka“ bÅ«tų reiÅ¡kusi dėl to kokias nors pretenzijas. Tokios aplinkybės taip pat verčia pagrįstai abejoti ieÅ¡kovo prisiimtos 2010 m. balandžio 29 d. susitarimu prievolės mokėti baudÄ pagrįstumu. Tačiau bet kuriuo atveju iÅ¡ pateiktų įrodymų, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apskritai ieÅ¡kovas mokėjo baudÄ (CPK 12, 178 str.).

IÅ¡ 2010 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad ieÅ¡kovas pervedė UAB „Pineka“ 200 000 Lt kaip skubaus prioriteto mokėjimo pavedimÄ â€žpagal sutartį“ (t. 1 b.l. 77-78, t. 2 b.l. 14). Vienok, visų pirma, Å¡is mokėjimas atliktas jau praleidus 2010 m. balandžio 29 d. susitarime nustatytÄ 10 dienų terminÄ . Antra, iÅ¡ jo nematyti, kokios sutarties pagrindu sumokėta Å¡i suma bei to, kad Å¡i suma apskritai mokėta bÅ«tent kaip bauda. Likusios 100‘000 Lt sumos sumokėjimo paskirtis taip pat nėra vienareikÅ¡mė - pagal prie ieÅ¡kinio pateiktÄ kasos pajamų orderio kvitÄ Nr. PIN1011 Å¡i suma už sÄ skaitÄ 10 P00046  UAB „Pineka“ priimta 2010 m. balandžio 29 d. (t. 1 b.l. 75).

Tačiau pagal vėliau į bylÄ pateiktÄ UAB „Pineka“ kasos pajamų orderio kvitÄ , kurio numeris yra lygiai toks pat - Nr. PIN1011, taip pat tokia pati suma (100 000 Lt) priimta už sÄ skaitÄ P00046 sekančiÄ dienÄ - 2010 m. balandžio 30 d. (t. 2 b.l. 17), tuo tarpu iÅ¡ tos pačios dienos UAB „Kleta“ kasos iÅ¡laidų orderio matyti, kad 100 000 Lt suma sumokėta UAB „Pineka“ kaip bauda pagal susitarimo protokolÄ Nr. 201002-05(2010-02-05), t.y. pagal visai kitÄ susitarimÄ , kuris byloje apskritai neminėtas (t. 2 b.l. 16).

Tokios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp susitarimo Å¡alių buvo dar ir kiti susitarimai dėl baudų mokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra įtikinamų įrodymų iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas įrodė žalos buvimo faktÄ Â ir, juo labiau, kad net jos atsiradimo atveju jÄ bÅ«tų sÄ lygojęs laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, o ne paties ieÅ¡kovo veiksmai. Dėl 35 000 Lt nuostolių.Kaip minėta, Å¡i nuostolių dalis kildinama iÅ¡ 2009 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovo ir UAB „Statversta“ papildomo susitarimo prie statybos rangos sutarties Nr. 48/2009, kuriuo ieÅ¡kovas iki 2010 m. vasario 1 d.

įsipareigojo parduoti UAB „Statversta“ ieÅ¡kovui priklausantį automobilį KIA Sportage. Atsakovas nurodo, kad 2009 m. gruodžio 30 d. rangos sutarties, pagal kuriÄ bÅ«tent užsakovas (UAB „Kleta“) turėtų sumokėti rangovui (UAB „Staversta“) už atliktus darbus, 7.4 punkto nuostata, nustatanti rangovo pareigÄ Ä¯sigyti iÅ¡ užsakovo prekių ar paslaugų 35 000 Lt sumai (t. 1 b.l. 123-134), yra pakankamai keista rangos sutarčių sudarymo praktikoje. Teismo nuomone, toks atsakovo vertinimas nėra visiÅ¡kai nepriimtinas, ypač turint galvoje, kad toks prekių ar paslaugų įsigijimas Å¡iuo atveju vykdomas rangovui jas perkant iÅ¡ užsakovo.

Kita vertus, net ir neabejojant dėl Å¡ios rangos sutarties nuostatos turinio, nėra suprantama, kodėl į Å¡iÄ rangos sutartį Å¡alys iÅ¡ karto neįtraukė automobilio pardavimo prievolės, nes papildomu susitarimu 7.4 punkto nuostatÄ keitė praėjus vos dienai po rangos sutarties sudarymo. Tačiau bet kuriuo atveju iÅ¡ 2010 m. vasario 1 d. pavedimo, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis „pagal sutartį“ (t. 1 b.l. 76, t. 2 b.l. 15), nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog tai yra bÅ«tent minėtos baudos sumokėjimas, juo labiau, kad terminas įsipareigojimui parduoti automobilį įvykdyti dar net ir nebuvo pasibaigęs. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal minėto susitarimo 2 punktÄ baudos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės parduoti automobilį UAB „Statversta“.

Vienok ir dubliko pateikimo dienai Å¡is automobilis dar nebuvo parduotas (t. 1 b.l. 155). Å ios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad minėtos sumos sumokėjimo paskirtis nebuvo baudos pagal 2009 m. gruodžio 31 d. susitarimÄ sumokėjimas, dėl ko ir Å¡iuo, kaip ir virÅ¡ minėtu, atveju konstatuoti, jog ieÅ¡kovas neįrodė žalos atsiradimo fakto.Be to, kaip jau minėta, turto areÅ¡to aktų registre ieÅ¡kovo turto areÅ¡tas buvo įregistruotas 2009 m. gruodžio 29 d. Registro duomenys yra vieÅ¡i.

Taigi, abi susitarimÄ sudarančios Å¡alys, juo labiau, ieÅ¡kovas, kuris įsipareigojo mokėti net visos automobilio kainos netesybas, siekdamas iÅ¡vengti galimų tokių neigiamų pasekmių ir veikdamas rÅ«pestingai, sudarydamas susitarimÄ privalėjo pasidomėti, ar iÅ¡ tikrųjų nėra kliūčių tokiam susitarimui sudaryti, o to nepadaręs turėtų pats prisiimti atsakomybę už galimų nuostolių (ar bent jų dalį) atsiradimÄ . Tačiau bet kuriuo atveju itin reikÅ¡minga yra tai, kad Å¡i suma buvo sumokėta tuo metu, kai ieÅ¡kovui jau neabejotinai buvo žinoma apie jo turto areÅ¡tÄ .

Tokiu atveju ieÅ¡kovas, pervesdamas pinigus kitiems asmenims, kai jam buvo žinoma apie galiojantį draudimÄ atlikti tokius veiksmus, t.y. neturėdamas teisės tokių veiksmų atlikimui pats elgėsi neteisėtai. Todėl sumokėtos sumos negalima vertinti kaip nuostolių atsiradusių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – akivaizdu, kad tokio pobÅ«džio nuostolių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikęsis galiojančių draudimų (blogiausiu atveju - bent jau Å¡ių draudimų galiojimo metu).

Taigi, nenustačius, kad ieÅ¡kovo nurodomos sumokėtos sumos laikytinos žala dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti tenkinamas. Todėl dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų teismas nebepasisako. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268 straipsniais, n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės “Kleta“ 32,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Sprendimui įsiteisėjus panaikinti atsakovo atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (Turto areÅ¡to aktas Nr. 0310006826).Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teisme.

Teisėjas                                                                 Alvydas Poškus