2013-10-30 Nr. AB-7321-3-61-3-00312-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-2172/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00312-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 5; 15.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. su skundu (b. l. 1−2) ir patikslintu skundu (b. l. 14) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) priteisti 10 000 000 000 Lt neturtinę žalą;

2) įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir Ministerija) išnagrinėti pareiškėjo skundą ir įpareigoti kompetentingą instituciją pašalinti neigiamus pareiškėjo ligos komplikacijos padarinius.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo pirmą kartą gydomas viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (toliau – ir VULSK) ir jam paskirtas tolesnis gydymas. Tačiau laisvės atėmimo vietoje VULSK paskirto gydymo pareiškėjas negavo ar jis buvo teikiamas tik iš dalies, todėl ligos ūmėjo. Dėl neteikiamo veiksmingo gydymo pareiškėjas patiria stresą ir dvasinius išgyvenimus. Nurodė, kad kreipėsi į Ministeriją, kad ji įpareigotų atitinkamas institucijas teikti jam veiksmingą gydymą, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl negydomų ligų ir su tuo susijusių komplikacijų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 000 000 Lt.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ministerija pateikė atsiliepimą (b. l. 27−29), kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ministerija nurodė, kad 2012 m. gegužės 2 d. gavo pareiškėjo V. K. skundą, kuriuo buvo reikalaujama nubausti asmenis, dėl kurių kaltės jis negauna tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų bei įpareigoti VULSK teikti veiksmingą gydymą. 2012 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (1.23-221)4-1861 Ministerija informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir PTŽSAĮ) nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, pacientų skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus.

Nurodė, kad šio įstatymo 23 straipsnyje įtvirtina paciento teisės skųstis privalomą įgyvendinimo tvarką, pagal kurią pirmiausia pacientas privalo raštu kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pareiškėjas informuotas, kad nagrinėjamu atveju prašymas nagrinėti teiktas sveikatos priežiūros paslaugas neatitinka PTŽSAĮ keliamų reikalavimų. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad kiekvienu konkrečiu atveju gydantis gydytojas pacientui turi suteikti visą dominančią informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas, ir rekomenduota kreiptis į gydantį gydytoją, o tuo atveju, jeigu jis į klausimus neatsako, reikėtų kreiptis paaiškinimo į tos įstaigos vadovą. 2012 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Ministeriją su prašymu įpareigoti VULSK teikti jam tinkamą gydymą.

Kadangi apie paciento teises teikti skundus pareiškėjas išsamiai buvo informuotas 2012 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (1.23-221)4-1861, Ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. rugpjūčio 10 d. Ministerijos raštu Nr. (1.23-221)4-3175 skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Pagal Kalėjimų departamento nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų 2012 m. vasario 28 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-58, 8.11 punktą, Kalėjimų departamentas koordinuoja ir pagal kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, o pagal Nuostatų 8.31 punktą, nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai. Kartu pareiškėjas buvo informuotas, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų laisvės atėmimu bei asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2012 m. gruodžio 6 d.

Ministerija gavo pakartotinį pareiškėjo skundą, kuriuo buvo reikalaujama, kad VULSK teiktų veiksmingą gydymą. Ministerija V. K. skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui. 2012 m. gruodžio 17 d. Ministerija gavo dar vieną pareiškėjo skundą, kuriuo buvo reikalaujama nubausti asmenis, kurie persiunčia skundus Kalėjimų departamentui ir ištirti 2012 m. gruodžio 4 d. pareiškėjo skundą bei įpareigoti VULSK teikti veiksmingą gydymą. Ministerija 2013 m. sausio 16 d. raštu informavo pareiškėją, kad panašaus turinio skundus jau išnagrinėjo ir į juos atsakė ankstesniais raštais.

Ministerija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo skunde nėra tiksliai suformuluotos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, nėra nurodoma, koks konkretus Ministerijos veiksmas arba neveikimas yra skundžiamas, taip pat nepateikiami įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, Ministerija daro jam žalą savo neveikimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pažymėjo, kad Ministerija savo raštais neapribojo ir nepažeidė pareiškėjo teisės į tinkamą sveikatos priežiūrą ir teisės skųstis.

Priešingai, pareiškėjui tinkamai ir išsamiai buvo suteikta informacija, kuri padėtų jam ginti savo interesus. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kokie konkretūs teisės aktai buvo pažeisti Ministerijos veikomis ir kokią žalą jis patyrė. Skunde nebuvo nurodytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu (b. l. 70− 74 ) pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog nors konkrečių Ministerijos raštų (sprendimų) pareiškėjas neginčija, tačiau šiuo atveju teismas turi nustatyti, ar atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. VULSK pareiškėjui teiktas gydymas nėra šio nagrinėjimo dalykas, nes pareiškėjas žalą kildina ne iš netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau iš Ministerijos neteisėtų veiksmų, t. y. pareiškėjo skundų nenagrinėjimo ir neįpareigojimo VULSK teikti jam veiksmingą gydymą.

Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, teismas, remdamasis CK 6.271 straipsniu, pirmiausia pažymėjo, kad sprendžiant V. K. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Ministerijos tarnautojai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas sprendime nurodė, kad pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad atsakovas pateikė teismui pareiškėjo keturių skundų ir atsakymų į juos kopijas. Iš pirmojo pareiškėjo 2012 m. balandžio 30 d. skundo turinio matyti, kad pareiškėjas po VULSK paskirto gydymo raštu kreipėsi į minėtą įstaigą dėl sveikatos pablogėjimo ir negavo atsakymo, todėl prašė Ministerijos nubausti asmenis, dėl kurių kaltės jis negauna tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų bei įpareigoti VULSK teikti veiksmingą gydymą. Teismas nurodė, kad pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarka reglamentuojama PTŽSAĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų.

Pagal PTŽSAĮ 23 straipsnio 6 dalį, į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Iš pareiškėjo 2012 m. balandžio 30 d. skundo Ministerijai matyti, kad į VULSK pareiškėjas kreipėsi dėl blogėjančios sveikatos, tačiau ne su skundu dėl pažeistų savo, kaip paciento, teisių. Todėl atsakovas, išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, pagrįstai jam atsakė, kad pacientas pirmiausia turėjo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl ginčo, kilusio iš asmens sveikatos priežiūros teisinių santykių.

Pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 6 d. ir 2012 m. gruodžio 4 d. skundus, kuriuose jis prašo įpareigoti VULSK teikti jam veiksmingą gydymą, Ministerija persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui. VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Kalėjimų departamentas koordinuoja ir pagal kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims (Nuostatų 8.11 p.).

Pagal Nuostatų 8.31 punktą, Kalėjimų departamentas nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai. Teismas darė išvadą, jog šiuo atveju Ministerija, nustatytu terminu persiųsdama nagrinėti pareiškėjo skundus pagal kompetenciją ir apie tai informuodama pareiškėją, veikė pagal VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, t. y. jos veiksmai yra teisėti.

Į 2012 m. gruodžio 12 d. pareiškėjo skundą atsakovas atsakė nurodydamas, kad panašaus turinio pareiškėjo skundai jau buvo išnagrinėti ir į juos atsakyta. Be to, nurodė šio sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-864 1 punktą patvirtintų Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų ir skundų nagrinėjimo sveikatos apsaugos ministerijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32 punkte asmenų prašymai (skundai) turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo. Prašymai (skundai), su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į Ministeriją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo (skundo) pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas (skundas) nenagrinėjamas, Ministerija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo (skundo) gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas (skundas) nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką (Taisyklių 11 p.). Teismas sprendė, jog nors Ministerija, 2013 m. sausio 16 d. atsakydama į pareiškėjo 2012 m. gruodžio 12 d. skundą, kuris Ministerijoje buvo gautas 2012 m. gruodžio 17 d., pažeidė nustatytą 5 darbo dienų terminą atsakymui dėl nenagrinėto pakartotinio skundo pateikti, tačiau Ministerija pareiškėjui atsakė per bendrąjį 20 darbo dienų skundų nagrinėjimo terminą. Be to, pareiškėjas į teismą dėl jo manymu neteisėto Ministerijos neveikimo kreipėsi 2013 m. sausio 28 d. ir pridėjo 2013 m. sausio 16 d. atsakovo atsakymą. Tai rodo, kad pavėluotas Ministerijos atsakymas į skundą nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti teise kreiptis gynybos į teismą. Pareiškėjas minėto atsakovo atsakymo teismui neskundė, nors teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartyje pasiūlė pareiškėjui suformuluoti reikalavimą dėl Ministerijos 2013 m. sausio 16 d. atsakymo.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, darė išvadą, kad Ministerija neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjo skundų nagrinėjimu, išskyrus vieno atsakymo pateikimo termino praleidimą. Atsakovas veikė pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, nes atsakė į visus keturis pareiškėjo skundus, du iš jų įstatymų nustatyta tvarka perduodamas nagrinėti pagal kompetenciją. Taigi nepagrįstas yra pareiškėjo teiginys, kad atsakovas atsisako nagrinėti jo skundus, ir su tuo susijęs pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Ministeriją išnagrinėti jo skundus ir įpareigoti kompetentingą instituciją teikti jam veiksmingą gydymą. Teismas konstatavo, kad paskutinio Ministerijos atsakymo pateikimo termino pažeidimas nėra esminis ir neleidžia daryti išvados, kad Ministerijos tarnautojai, pažeisdami terminą, padarė pareiškėjui žalos. Kitų argumentų dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir su tuo susijusios neturtinės žalos pareiškėjas nenurodė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija darė išvadą, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos. Taigi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra inicijavęs ir daugiau administracinių bylų, pavyzdžiui, administracinę bylą Nr. I-1071-764/2013, kurioje ginčija Kalėjimų departamento sprendimus, kurie priimti išnagrinėjus Ministerijos perduotus pareiškėjo skundus. Kadangi pareiškėjas į Ministeriją kreipėsi dėl neteikiamo veiksmingo gydymo, pareiškėjui išaiškintina, kad, jeigu pareiškėjas mano žalą patyręs dėl jo manymu netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, jis turi teisę pareikšti skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal PTŽSAĮ 24 straipsnį, kurio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (PTŽSAĮ 24 str. 2 ir d.).

III. Pareiškėjas V. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 78), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo reikalavimus, kuriais jis kreipėsi į pirmosios instancijos teismą.

Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas įrodo, kad pareiškėjas ligos pagalba kankinamas dėl to, jog dėl valstybės nusikalstamos veiklos yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT). Pažymi, kad pagal kompetenciją kreipėsi į Ministeriją, kurios pareiga apginti pažeistas pacientų teises ir laisves. Teigia, jog valstybė ligos pagalba jį kankina, nes jam neskiriami veiksmingi vaistai ir gydymas. Dėl to pareiškėjas nuolat jaučia nežmonišką nugaros skausmą. Valstybės įstaigos atsisako sudaryti komisiją ligos pavojingumui nustatyti. Teigia, jog esant tokiai situacijai EŽTT nustatys ligos pavojingumo laipsnį ir matys kokias funkcijas paskirti atlikti Ministerijai.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 84−86), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia argumentus analogiškus išdėstytiems atsiliepime į skundą, taip pat pažymi, jog apeliaciniame skunde apeliantas nepasisako, dėl kokių priežasčių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti neturtinės žalos, nors iš pareiškimo pabaigoje suformuluoto reikalavimo matyti, kad jis skundžia ne sprendimo dalį, o visą sprendimą ir reikalauja tenkinti visus jo reikalavimus. Ministerijos nuomone, teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Pažymi, jog apeliaciniame skunde teigiama, jog pareiškėjui neskiriami vaistai ir gydymas. Atsakant į šį argumentą, nurodo, kad jei pacientas mano, kad sveikatos priežiūros įstaiga netinkamai suteikė sveikatos priežiūros paslaugas ir taip pažeidė jo teises, jis pagal PTŽSAĮ 23 straipsnį, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, nesusijusį su žalos atlyginimu. O dėl žalos sveikatai atlyginamo su pareiškimu turi teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Ministerijos. Ši komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymui nagrinėti (PTŽSAĮ 24 str.). Akivaizdu, jog pareiškėjas nesilaikė teisės aktų nustatytos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos. Tai sprendime konstatavo ir teismas. Be to, pareiškėjas prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nenurodė jokių sprendimo panaikinimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalauja, kad atsakovas Ministerija atliktų tam tikrus veiksmus – išnagrinėtų jo skundą ir įpareigotų kompetentingą įstaigą suteikti jam veiksmingą gydymą, kad pareiškėjas nebekentėtų skausmo, taip pat prašo priteisti neturtinės žalos, kurią kildina iš Ministerijos neveikimo, atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo, pirmiausia vertintina, ar Ministerija pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Ir tik nustačius, jog tokie veiksmai buvo atlikti, toliau bus galima vertinti, ar dėl jų pareiškėjas patyrė neturtinės žalos, vertinti tokios žalos mastą ir pareiškėjui priteistinos žalos atlyginimo dydį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui žalą kildinant iš Ministerijos neteisėtų veiksmų − pareiškėjo skundų nenagrinėjimo ir neįpareigojimo VULSK teikti jam veiksmingą gydymą, o ne iš netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, VULSK pareiškėjui teiktas gydymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnis numato, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus (1 d.). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (4 d.).

PTŽSAĮ 23 straipsnis numato, jog šis straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (1 d.). Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų (2 d.). Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis (3 d.). Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą (4 d.). Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos (6 d.).

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2012 m. balandžio 30 d. skundu, kuris Ministerijoje gautas 2012 m. gegužės 2 d., kreipėsi į Ministeriją, prašydamas: (1) nubausti kaltus asmenis, dėl kurių kaltės pareiškėjas priverstas kęsti nežmonišką nugaros skausmą; (2) įpareigoti VULSK sukurti tinkamas sąlygas pareiškėjui pasveikti (b. l. 31). Skunde nurodė, kad yra kreipęsis į VULSK paaiškindamas, kad jo sveikata blogėja, tačiau nėra gavęs atsakymo.

Atsakydama į šį skundą Ministerija 2012 m. gegužės 11 d. rašte Nr. (1.23-221)4-1861, remdamasi anksčiau aptartu PTŽSAĮ 23 straipsniu, nurodė, kad pareiškėjo prašymas nagrinėti jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas neatitinka PTŽSAĮ keliamų reikalavimų. Ši išvada, atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą bei tai, jog, kaip nurodyta pareiškėjo skunde, pareiškėjas nors ir kreipėsi į VULSK, į ją kreipėsi ne su skundu, o paaiškindamas, kad jo sveikata blogėja, laikytina teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjui taip pat paaiškinta, jog kiekvienu konkrečiu atveju gydantis gydytojas pacientui turi suteikti visą dominančią informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas. Pareiškėjui nurodyta, kad jis turėtų kreiptis į gydantį gydytoją, o jei jis į pareiškėjui kilusius klausimus neatsako, reikėtų kreiptis paaiškinimo į tos įstaigos vadovą. Pažymėta, kad kreipiantis reikia laikytis PTŽSAĮ keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, toks Ministerijos atsakymas į pareiškėjo skundą yra motyvuotas, išsamus ir aiškus, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl šiuo atveju konstatuoti neteisėtų Ministerijos veiksmų nėra teisinio pagrindo.

2012 m. rugpjūčio 7 d. Ministerijoje gautas dar vienas, 2012 m. rugpjūčio 6 d., pareiškėjo skundas (b. l. 33−34), kuriuo pareiškėjas reikalavo įpareigoti VULSK teikti jam tokį pat gydymą kaip ir kitiems laisviems piliečiams turintiems teisę gauti socialines išmokas.

Kalėjimų departamento Nuostatai numato, kad Kalėjimų departamentas, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas: koordinuoja ir pagal kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims (8.11 p.); nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai (8.31 p.).

VAĮ 23 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui.

Remdamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis, Ministerija pastarąjį pareiškėjo skundą 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (1.23-221)4-3175 pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui (b. l. 35). Šio rašto kopija išsiųsta ir pareiškėjui, taigi, jam buvo pranešta, kaip to reikalauja įstatymo nuostata.

Pareiškėjas Ministerijai pateikė dar vieną, 2012 m. gruodžio 4 d., skundą, kuris Ministerijoje gautas 2012 m. gruodžio 6 d. (b. l. 36−37). Jame pareiškėjas, reikalavo išnagrinėti jo skundą, kuriuo jis nurodė, kad dėl nugaros skausmų jam blogėja sveikata, tokios aplinkybės jam trukdo gyventi.

Ministerija 2012 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (1.23-221)4-4758, pagal minėtą VAĮ 23 straipsnio 4 dalį bei nurodytas Kalėjimo departamento Nuostatų nuostatas, prašymą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui. Nurodė, jog apie persiųsto skundo nagrinėjimo rezultatus būtų informuota Ministerija. Šio rašto kopija išsiųsta ir pareiškėjui (b. l. 38).

Teisėjų kolegijos vertinimu šie atsakymai į 2012 m. rugpjūčio 6 d. ir 2012 m. gruodžio 4 d. pareiškėjo skundus, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat yra teisėti ir pagrįsti, Ministerijos veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjo teises.

Pareiškėjas Ministerijai pateikė dar vieną, 2012 m. gruodžio 12 d., skundą, Ministerijoje gautą 2012 m. gruodžio 17 d. (b. l. 39), kuriuo pareiškėjas reikalavo: (1) nubausti kaltus asmenis, kad persiunčia pareiškėjo skundus spręsti nekompetentingai įstaigai; (2) ištirti pareiškėjo 2012 m. gruodžio 4 d. skundą ir įpareigoti VULSK teikti pareiškėjui veiksmingą gydymą.

Atsakydama į šį skundą Ministerija 2013 m. sausio 16 d. raštu Nr. (1.1.36-221)4-141 informavo pareiškėją, kad panašaus turinio pareiškėjo skundus jau išnagrinėjo ir išsamiai pagal kompetenciją atsakė. Nurodė, kad asmuo, nesutikdamas su sprendimu dėl skundo nagrinėjimo, turi teisę per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 40).

Šis raštas, remiantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi (Skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai), taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Tiesa, toje pačioje straipsnio dalyje nurodyta, kad apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Ministerija šį terminą praleido, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pastarojo Ministerijos rašto šiuo aspektu neskundė ir į tai, jog tai pareiškėjui nesutrukdė tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių, t. y. per įstatyme numatytą terminą kreiptis į teismą, šis formalus pažeidimas nelaikytinas esminiu, lemiančiu Ministerijos veiksmų neteisėtumą.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakydama į visus keturis pareiškėjo skundus Ministerija elgėsi teisėtai ir neteisėtų veiksmų, neveikimo neatliko, pagrindo konstatuoti Ministerijos veiksmų neteisėtumą nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas išnagrinėti pareiškėjo skundą ir įpareigoti kompetentingą įstaigą pašalinti neigiamus pareiškėjo ligos komplikacijų padarinius negali būti laikomas pagrįstu ir tenkinamas.

Kadangi, kaip minėta aukščiau, antrąjį savo reikalavimą – priteisti neturtinę žalą – pareiškėjas kildina iš Ministerijos neteisėtų veiksmų, priėjus prie išvados, jog Ministerija pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko, nėra pagrindo tenkinti ir antrojo skundo reikalavimo, t. y. nenustačius esant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos − valstybei nekyla civilinė atsakomybė (CK 6.271 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė