7d48128c-615b-40ae-8b5e-c6e08da4e534 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1834-254/2016Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01850-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.1; 3.3.2.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A.

S., A. S., antstolis A. A.. Teismas n u s t a t ė :Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas iÅ¡ieÅ¡kotojas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto dalies nustatymo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka, praÅ¡ydamas nustatyti, kad ½ skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų priklauso skolininkui asmeniÅ¡kai, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai.

Nurodoma, kad skolininkas turto neturi, o jo sutuoktinė gauna darbo užmokestį. Suinteresuotas asmuo skolininko sutuoktinė atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nesutiko su iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimu ir prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso ne daugiau kaip ¼ dalis jos gaunamo darbo užmokesčio. Nurodoma, kad pareiÅ¡kime keliami reikalavimai pažeidžia jos ir nepilnamečių vaikų interesus. Ji gauna 350 Eur atlyginimÄ per mėnesį, iÅ¡laiko viena keturių asmenų Å¡eimÄ , jos sutuoktinis skolininkas niekur nedirba, iÅ¡ Å¡eimos gaunamų pajamų atėmus bÅ«tiniausius mokesčius, kiekvienam Å¡eimos nariui tenka po 76,5 Eur per mėnesį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies, nustatė, kad skolininkui A. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. S. priklauso 1/3 dalis sutuoktinės A. S. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.Teismas nurodė, kad skolininko sutuoktinė A. S. turi pareigÄ iÅ¡laikyti du bendrus su skolininku A. S. jų nepilnamečius vaikus, Å¡eimoje dirba viena ir Å¡iuo metu gauna tik minimalų atlyginimÄ (350 Eur), turi skolinių įsipareigojimų bei iÅ¡laidų, susijusių su Å¡eimos poreikių tenkinimu, todėl yra bÅ«tina nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo skolininko sutuoktinė (toliau – apeliantė) prašo pakeisti teismo nutartį, nustatant, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine priklauso ¼ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismui nustačius 1/3 dalį darbo užmokesčio, kiekvienam iš šeimos narių pragyvenimui liktų po 39 Eur.

Toks sprendimas neapsaugo nepilnamečių vaikų interesų. Nustačius ne daugiau kaip ¼ dalį gaunamo darbo užmokesčio, nepilnamečių vaikų interesai bÅ«tų pažeidžiami mažiau.PareiÅ¡kėjas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:6.1. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo yra teismo diskrecijos klausimas, be to tai vertinamasis, o ne privalomas kriterijus. 6.2. Apeliantė savo reikalavimÄ ir jį pagrindžiančias aplinkybes nurodė atsiliepime į iÅ¡ieÅ¡kotojo pareiÅ¡kimÄ teismui, į kurį atsižvelgė teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo ir nustatydamas, jog 1/3 dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų priklauso skolininkui.6.3.

Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti vieÅ¡ojo intereso požiÅ«riu yra prioritetiÅ¡kai saugotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Kai Å¡ie interesai nesutampa, jų apsauga negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma, ji turi bÅ«ti proporcinga. Teismas taikė proporcingumo principÄ ir atsižvelgė ne tik į iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, kurių pirmenybė įtvirtinama vykdymo proceso nuostatomis, tačiau ir į nepilnamečių suinteresuoto asmens ir skolininko vaikų interesus.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosDėl skolinkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausančio turto dalies nustatymo sÄ lygųApeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismas nutarties, kuria, nukrypus nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, CPK 667 straipsnio pagrindu nustatyta, kad skolininkui A.

S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. S. priklauso 1/3 dalis, o ne ¼ dalis sutuoktinės A. S. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, pagrįstumo ir teisėtumo.CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.Nagrinėjamu atveju antstolis nustatė, kad skolininkas neturi asmenine nuosavybe priklausančio turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, o sutuoktinė A.

S. gauna darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas pajamas. Antstolis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka priėmė 2016 m. kovo 9 d. patvarkymÄ Nr. 5R-1727 ir pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui bei bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismÄ dėl skolininko A. S. turto dalies jo sutuoktinės A. S. gaunamame darbo užmokestyje nustatymo (vykdomoji byla Nr. 0023/11/02118, b. l. 60). IÅ¡ieÅ¡kotojas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti, kad ½ skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų priklauso skolininkui.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens skolininko sutuoktinės atsiliepime į praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes ir siekdamas užtikrinti prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ turinčių asmenų: kreditoriaus bei skolininko vaikų interesus, nustatė kad 1/3 skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų priklauso skolininkui. Suinteresuotas asmuo skolininko sutuoktinė iÅ¡ esmės neigia tokios teismo iÅ¡vados pagrįstumÄ nepakankamu vaiko teisių užtikrinimu.

Suinteresuoto asmens nuomone, vaikų interesus užtikrintų teismo procesinis sprendimas, kuriuo bÅ«tų nustatyta, kad ne daugiau kaip ¼ skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų priklauso skolininkui asmeniÅ¡kai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl dalių nustatymo bendrojoje nuosavybėje tarp sutuoktinių, siekiant nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko turto dalį. Vykdymo procese CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka turtas nėra dalinamas tarp sutuoktinių, o tik individualizuojama sutuoktinio turto dalis bendrame turte, į kuriÄ galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatÄ , kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiÅ¡kia, jog kiekvienam suotkiniui priklauso lygios bendro turto dalys.Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, kai turtas nėra dalinamas tarp sutuoktinių, o tik individualizuojama sutuoktinio turto dalis bendrame turte, į kuriÄ galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vykdymo procese, nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ypatumų, teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). <...> Teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo jungtinėje nuosavybėje, gali Å¡ias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė faktinį pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas kvalifikavo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, jog suinteresuotas asmuo A. S. viena iÅ¡laiko Å¡eimÄ : du nepilnamečius vaikus ir sutuoktinį, jos mėnesinės pajamos siekia minimalų atlyginimÄ 350 Eur, Å¡eima turi finansinių įsipareigojimų, skolininkas sutuoktinis niekur nedirba, turto neturi, yra registruotas darbo biržoje. Vertinant, kokia apimtimi gali bÅ«ti teisėtu pagrindu nukrypta nuo lygių dalių principo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju bÅ«tina taip pat atsižvelgti į vykdymo proceso tikslus ir suderinti visų prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ vykdymo procese turinčių asmenų pozicijas.

Atskirajame skunde nurodytas praÅ¡ymas dėl ne didesnės kaip ¼ dalies nustatymo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesiderina su vykdymo proceso principais ir tikslu – sudaryti sÄ lygas kuo operatyvesniam, ekonomiÅ¡kesniam (CPK 7 straipsnis) bei realiam teismų ir kitų institucijų bei pareigÅ«nų priimtų sprendimų įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai suderino Å¡alių interesus ir didesne apimtimi nukrypti nuo pirmosios instancijos teismo nurodytos bendro turto dalių nustatymo tvarkos ir nustatyti didesnę dalį nėra teisinio pagrindo, nes tuomet bÅ«tų paneigti vykdymo proceso tikslai ir nesiderintų su iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų užtikrinimu.Teismo iÅ¡vada, kad tikslinga nustatyti tik 1/3 dalį sutuoktinės A.

S. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, yra adekvati tiek skolininko nepilnamečių vaikų, skolininko sutuoktinės ir iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , analizavo skolininko sutuoktinės nepilnamečių vaikų bendrus poreikius ir juos įvertino pinigine iÅ¡raiÅ¡ka (po 150 Eur už mėnesį), suinteresuoto asmens gaunamas pajamas bei turtinę padėtį. Teismas taip pat atsižvelgė ir į pačio skolininko pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus.

Teismo sprendimas yra pagrįstas visapusiÅ¡ku faktinių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės nustatyti, ar yra bÅ«tinybė ir kokia apimtimi nukrypti nuo lygių dalių principo, iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo klausimÄ , tinkamai taikė CK ir CPK normas, sprendimo iÅ¡vados dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ypatumų nustatymo ir nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo esant tikslingumui apsaugoti įstatymo saugomus interesus atitiko susiformavusiÄ teismų praktikÄ nagrinėjamu klausimu.

Aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :atskirÄ jį skundÄ atmesti.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                              Dalė Burdulienė