7d4752bf-7fec-46af-8988-33c3d28cf67e · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-436-995/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-18387-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 22 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant Ginai Mosteikytei, dalyvaujant prokurorui R. G., kaltinamajam G. I. A., jo gynėjui P. M., nukentėjusiosios A. A. atstovui advokato padėjėjui L. V., vertėjui E. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

I. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Danijos Karalystėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, danas, vedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), konsultantu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė: Kaltinamasis G. I. A. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2019 m. gegužės 3 d., apie 13.50 val., ties namu Nr. 87, Vytauto g., Palangoje, važiuodamas automobiliu „Jeep Cherokee“, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), atbuline eiga, kliudė ir patrenkė važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kertančiÄ A.

A., dėl ko jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å iais neatsargiais veiksmais G. I. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija), patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ (Eismo dalyviai privalo laikytis bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (...), 114 punktÄ (Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams), reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Kaltinamasis G. I. A. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis 2019 m. gegužės 3 d., apie antrÄ valandÄ , atvyko į savo darbo vietÄ , (duomenys neskelbtini), su Latvijos įmonei priklausančiu automobiliu „Jeep Cherokee“. Kai iÅ¡važinėjo iÅ¡ darbo atbuline eiga, staiga automobilis sustojo, kodėl jis sustojo nesuprato. Jokio garso negirdėjo. Pripažįsta, kad važiuodamas atbuline eiga, turėjo bÅ«ti atidesnis. Tada prie jo pribėgo du jaunuoliai, kurie pasakė, kad jis kažkÄ partrenkė.

Automobilis sustojo, kadangi automobilyje yra įrengti automatinio atstumo jutikliai ir automatinis stabdys, kuris suveikia priartėjus prie kliÅ«ties ir automobilį sustabdo. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pamatė ant grindinio sėdinčiÄ senyvo amžiaus moterį. Jis nepastebėjo ir nematė, iÅ¡ kur ta moteris atsirado. Jis įvykio dienÄ buvo blaivus. Dėl Å¡io įvykio gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Po įvykio kalbėjo, bendravo su nukentėjusiÄ ja, buvo nuvažiavęs pas jÄ Ä¯ ligoninę aplankyti.

Jis nori su nukentėjusiÄ ja susitaikyti, praÅ¡o bylÄ nutraukti. Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad bÅ«tų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis). Be kaltinamojo G. I. A. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais.

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d., apie 14 val., ėjo į parduotuvę „Maxima“, esančiÄ Vytauto g., Palangos m. Ji pasižiÅ«rėjo į abi kelio puses, ir pamačiusi, jog nėra atvažiuojančių automobilių, pradėjo eiti skersai Vytauto g., ne pėsčiųjų perėjoje. Pilnai neperėjus Vytauto g., staiga pajuto smÅ«gį ir nugriuvo ant gatvės. Tik po to suprato, kad jÄ kliudė ir partrenkė automobilis važiavęs atbuline eiga. JÄ partrenkusį automobilį vairavo vyras.

Kažkas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ ir ji buvo iÅ¡vežta į ligoninę. Ligoninėje jei nustatė deÅ¡inio peties raktikaulio lūžį (b. l. 35-36). Liudytoja V. P. parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d., apie 14 val., kartu su T. P. ėjo Vytauto g. Palangoje. Matė, kaip automobilis „Jeep Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė ir partrenkė važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kertančiÄ moterį. Jie priėjo prie moters. Kadangi ji buvo sužalota, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ , kuri iÅ¡vežė moterį į ligoninę (b. l. 73-74).

Liudytojas T. P. parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d., apie 14 val., kartu su drauge V. P. ėjo Vytauto g. Palangoje. Matė, kaip automobilis „Jeep Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga iÅ¡važiuodamas iÅ¡ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), kliudė ir partrenkė važiuojamÄ jÄ kelio dalį kertančiÄ moterį. Jie priėjo prie moters. Kadangi ji buvo sužalota, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ , kuri iÅ¡vežė moterį į ligoninę (b. l. 77-78) Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – tarp Vytauto g. 124 ir 87, esančių pastatų, Palangoje. (b. l. 18-21).

Eismo įvykio vietos schemoje bei fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta, transporto priemonės „Jeep Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvimo vieta po eismo įvykio, pažymėta susidÅ«rimo vieta su nukentėjusiÄ ja. Automobilis „Jeep Cherokee“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamosios kelio dalies pakraÅ¡tyje. Ä®vykio vieta yra ženklo 301 (vienpusis eismas) galiojimo zonoje (b. l. 23-24). ApžiÅ«ros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad po eismo įvykio buvo apžiÅ«rėtas automobilis „Jeep Cherokee“, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), protokole užfiksuoti apžiÅ«ros rezultatai (b. l. 25-29). 2019 m. birželio 11 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G978/2019 (3) nurodyta, kad A. A. buvo nustatytas deÅ¡iniojo žastikaulio proksimalinio galo skeveldrinis lūžimas, deÅ¡iniojo gaktikaulio Å¡akų lūžiai; nustatytus sužalojimus A. A. galėjo patirti 2019 m. gegužės 3 d. eismo įvykio metu, teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl žastikaulio ir gaktikaulio Å¡akų lūžių A. A. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai (ilgesniam, nei deÅ¡imties dienų laikotarpiui) – jos sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 62-63).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. kaltinamasis G. I. A. 2019 m. gegužės 3 d., vairuodamas automobilį „Jeep Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114 punktus, nesilaikė bÅ«tinų atsargumo priemonių, ir, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikinęs, kad jo važiuojamojoje kelio dalyje eina pėsčioji, laiku nesustabdė automobilio ir jÄ automobilio galine dalimi partrenkė.

Dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji A. A.. Kaltinamasis G. I. A. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusioji A. A., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji eidama per važiuojamÄ jÄ dalį, pasižiÅ«rėjo į abi kelio puses, ir įsitikinusi, jog nėra atvažiuojančių automobilių, pradėjo eiti skersai Vytauto g., ne pėsčiųjų perėjoje. Neperėjus Vytauto g., staiga pajuto smÅ«gį ir nugriuvo ant gatvės, ir tik po to supratusi, kad jÄ kliudė ir partrenkė automobilis, važiavęs atbuline eiga.

Jos parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti tiesiogiai įvykį matę liudytojai V. P. bei T. P., kurie patvirtino matę, kaip automobilis „Jeep Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir partrenkė važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kertančiÄ moterį. Nukentėjusiosios A. A. patirti sužalojimai – deÅ¡iniojo žastikaulio proksimalinio galo skeveldrinis lūžimas, deÅ¡iniojo gaktikaulio Å¡akų lūžiai, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 62-63).

Kaltinamojo G. I. A. kaltė įrodyta, jo veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Dėl BK 38 straipsnio taikymo 2019 m. spalio 17 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. I. A. ir nukentėjusiosios A.

A. atstovas advokatas L. V. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , pasiraÅ¡ytÄ nukentėjusiosios A. A. bei kaltinamojo G. I. A., kuriame nukentėjusioji A. A. patvirtino, jog kaltinamasis jos atsiprašė ir dėl įvykio gailėjosi. Taip pat tvirtina, kad draudimo bendrovė, perėmusi kaltininko civilinę atsakomybę, jos civilinį ieÅ¡kinį patenkino 96,12 procentų, sumokėdama jai 3356,61 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl patirto sužalojimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji patvirtina, kad jos patirtos žalos atlyginimo klausimas yra iÅ¡spręstas ir ji pretenzijų kaltinamajam neturi ir neturės ateityje (iÅ¡skyrus patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas).

Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad kaltinamajam atleido ir neprieÅ¡tarauja, kad baudžiamoji byla bÅ«tų nutraukta BK 38 straipsnio pagrindais, iÅ¡sprendžiant patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma.

Kaltinamasis G. I. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 straipsnis). Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu G. I. A. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas atlygino nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalÄ , todėl praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nukentėjusioji pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , patvirtindama, kad G.

I. A. jos atsiprašė, visa patirta žala jai atlyginta, ji su kaltinamuoju susitaikė, jam jokių pretenzijų nereiÅ¡kia. Å iuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes padarytas neatsargus nusikaltimas, nėra sunkių padarinių, kaltinamasis neteistas ir nėra anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka po nusikalstamos veikos padarymo baustas nebuvo, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, todėl darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamÄ veikÄ BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Pagrindų, kuriems esant negalima kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja, teismas nenustatė (BK 38 straipsnio 2 dalis). Dėl BK 68 straipsnyje, numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal teismų praktikÄ BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje, nurodytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ . Å i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018).

Byloje nustatyta, jog BK 281 straipsnio 1 dalyje, numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ G. I. A. padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, tačiau teismas įvertina tai, kad G. I. A. veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, sunkių padarinių jis sukelti nesiekė, nusikalstamÄ veikÄ jis padarė pirmÄ kartÄ . Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, G.

I. A. padarė, nebÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog G. I. A. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ir piktnaudžiauja jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pažymos apie asmens baustumÄ matyti, kad G. I. A. beveik prieÅ¡ metus iki aptariamo įvykio padarymo buvo baustas tik vienÄ kartÄ už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (jam skirta nuobauda už leistino greičio virÅ¡ijimÄ greičio virÅ¡ijimÄ ).

Šios aplinkybės rodo, kad G. I. A. yra pakankamai drausmingas vairuotojas, o kilęs eismo įvykis yra daugiau atsitiktinė, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, elgesio pasekmė. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga ir adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant tikslų, numatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 2, 4 punktuose, todėl šiuo nagrinėjamu atveju taikyti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G.

I. A. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones (BK 68 straipsnis), pagrindų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-366/2008). Dėl civilinio ieÅ¡kinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas atlygino nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ , ir didžiÄ jÄ dalimi atlygino turtinę žalÄ , nukentėjusioji su jai atlygintos žalos dydžiu sutinka, kaltinamajam pretenzijų nereiÅ¡kia, o civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (iÅ¡skyrus bylinėjimosi iÅ¡laidas) atsisako, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes priimtinas civilinės ieÅ¡kovės A.

A. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakymas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis, 112 straipsnio 3 dalis, 113 straipsnis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnis). Dėl proceso išlaidų, skirtų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, priteisimo Nukentėjusioji A. A. pareikštu civiliniu ieškiniu be turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, prašė jai priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 166-168).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokato padėjėjas L. V. sukonkretino nukentėjusiosios reikalavimÄ ir prašė 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, motyvuojant tuo, kad civilinė atsakovė iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme, elgdamasi nesÄ Å¾iningai, vengė sureguliuoti žalos atlyginimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka, todėl nukentėjusioji buvo priversta reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį bei patirti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Savo reikalavimui pagrįsti, nukentėjusiosios atstovas teismo posėdžio metu pateikė pinigų priėmimo kvitus (Nr. 1041753, Nr. 1041758), patvirtinančius, jog nukentėjusioji sumokėjo advokato padėjėjui L. V. 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už jos atstovavimÄ , dokumentų suraÅ¡ymÄ , patarimus bei už kitas teikiamas teisines paslaugas. Civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad ji nesutinka su nukentėjusiosios A.

A. reikalavimu dėl iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ atlyginimo, motyvuojant tuo, kad draudimo bendrovės atsakomybė yra sutartinė ir draudimo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentėjusiosios iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai nesusijusios su žala, patirta dėl eismo įvykio. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios A. A. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo jos turėtas iÅ¡laidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali bÅ«ti tenkintinas, nes pareikÅ¡tas netinkamam subjektui.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas BPK 103 straipsnyje. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų; jis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo (nuteistojo) proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui.

Advokato pagalbai apmokėti turėtų iÅ¡laidų atlyginimui taip pat skirta ir BPK 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, iÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad proceso iÅ¡laidos, įskaitant iÅ¡laidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti, gali bÅ«ti priteistinos tik iÅ¡ kaltinamojo (nuteistojo).

Ä®statymų leidėjas nėra numatęs galimybės advokato pagalbai apmokėti turėtas iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nukentėjusiosios A. A. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) jos turėtas iÅ¡laidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali bÅ«ti tenkinimas, tačiau Å¡iuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji turi teisę į proceso iÅ¡laidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, priteisimÄ , į tai, kad baudžiamosiose bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, svarstytinas klausimas dėl nukentėjusiajai patirtų proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo (BPK 102 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktikÄ priteisiant nukentėjusiesiems turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 271/2010). Byloje buvo du teismo posėdžiai: 2019 m. rugpjūčio 26 d. teisiamasis posėdis neįvyko ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl kaltinamojo neatvykimo į posėdį, esant svarbioms priežastims (artimo žmogaus mirties), posėdžio trukmė – 18 minučių; 2019 m. spalio 17 d., įvykusio antrojo teismo posėdžio, kuris užtruko apie vienÄ valandÄ (iÅ¡skaičius pertraukos laikÄ ), metu, byla buvo iÅ¡nagrinėta, kaltininkas kaltės neneigė, faktinių aplinkybių neginčijo, baudžiamojoje byloje buvo nuspręsta įrodymų tyrimo neatlikti, taigi, bylos nagrinėjimas neužsitęsė.

Be to, byloje nagrinėti klausimai tiek procesine, tiek teisine prasme nebuvo sudėtingi, nereikalavo naujos praktikos formavimo, bylÄ sudarė tik vienas tomas, nukentėjusiosios atstovo atliktų veiksmų, pateiktų dokumentų kiekis (civilinis ieÅ¡kinys, pretenzija draudimo bendrovei, pareiÅ¡kimas dėl bylos nutraukimo), nėra didelis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens ir nukentėjusiosios turtinę padėtį (atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės turi kilnojamojo ir nekilnojamo turto, dirba, o nukentėjusioji yra senatvės pensininkė, byloje duomenų apie jos turimÄ turtÄ nėra), į civilinį ieÅ¡kinį, bylos sudėtingumÄ ir teisinės pagalbos bÅ«tinumo pagrindÄ bei apimtį procese, į nukentėjusiosios sumokėtÄ pinigų sumÄ advokato padėjėjui, ir, siekdamas abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios praÅ¡omos priteisti 800,00 Eur iÅ¡laidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra per didelės, todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, praÅ¡oma priteisti suma mažintina iki 500,00 Eur.

Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš atlesto nuo baudžiamosios atsakomybės G. I. A. Dėl kardomosios priemonės Kardomoji priemonė atleistam nuo baudžiamosios atsakomybė G. I. A. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 301–305 straipsniu, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, G. I. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja A. A., o baudžiamÄ jÄ bylÄ G. I. A. nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti G. I. A., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Priimti civilinės ieÅ¡kovės A. A. atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo ir procesÄ nutraukti. Civilinės ieÅ¡kovės A. A. reikalavimÄ dėl 800,00 Eur proceso iÅ¡laidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti priteisimo iÅ¡ civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) netenkinti.

Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. I. A. priteisti nukentėjusiajai A. A. 500,00 Eur proceso išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus. Teisėja Vaida Railienė