7d44dcc8-eac6-46fe-8873-3cf68d56e959 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-6023-423/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01154-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 30 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Henrikai Žibutytei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas. T. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 290 Eur neturtinės žalos ir 10 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 1). PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

1) ir atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l.

14) nurodė, kad 2019-04-15 buvo perkeltas iÅ¡ drausmės grupės į paprastÄ jÄ grupę, ko pasėkoje įgijo teisę į didesnį apsipirkimo pataisos namų parduotuvėje limitÄ . Pagal Bausmių vykdymo kodeksÄ , nuteistiesiems leidžiama iÅ¡leisti pusę bazinės sumos apsipirkimui parduotuvėje, neiÅ¡skaičiuojant iÅ¡ jos lėšų pagal antstolių patvarkymus. Paprastojoje grupėje limitas apsipirkimui yra 114 Eur, o drausmės grupėje – 76 Eur. Vadinasi, perkėlus pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ drausmės į paprastÄ jÄ grupę, jo apsipirkimo limitas padidėjo iki 57 Eur (114/2) ir nuo Å¡ios sumos atskaitymai negalėjo bÅ«ti vykdomi.

PareiÅ¡kėjo žmonai 2019-04-16 pervedus į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ 10 Eur sumÄ , Å¡i suma buvo neteisėtai areÅ¡tuota pagal antstolio patvarkymÄ , nors pareiÅ¡kėjas dar nebuvo virÅ¡ijęs pusės jam nustatyto apsipirkimo limito. Tokiu bÅ«du, jis neteko teisės pasinaudoti savo lėšomis (10 Eur), jų nebeatgavo ir Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o atlyginti kaip turtinę žalÄ . Dėl susiklosčiusios situacijos, pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl praÅ¡o atlyginti 290 Eur neturtinės žalos.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-10) nurodė, jog areÅ¡tuojant pareiÅ¡kėjo asmenines lėšas, pataisos namai teisėtai vykdė antstolės patvarkymÄ . Piniginių lėšų (10 Eur) gavimo dienÄ , t. y. 2019-04-16, pataisos namų duomenų bazėje pareiÅ¡kėjas dar buvo priskirtas drausmės grupei. Lėšos buvo areÅ¡tuotos atsižvelgiant į Å¡iai grupei taikomus apribojimus. Duomenis apie pareiÅ¡kėjo perkėlimÄ Ä¯ paprastÄ ja grupę buhalterijos padalinys gavo tik 2019-04-17.

Pažymėtina, kad nuskaitytos lėšos nebuvo pasisavintos, o buvo teisėtai pervestos į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s, nėra jokių duomenų apie jam realiai kilusiÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN veiksmų, iÅ¡skaitant iÅ¡ jo asmeninės sÄ skaitos 10 Eur sumÄ pagal antstolio patvarkymÄ .

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog antstolė D. M. pateikė patvarkymÄ Nr. 0012/15/01241 (b. l. 8, 2), pagal kurį turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkui, t. y. pareiÅ¡kėjui, priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sÄ skaitoje. Vykdant šį patvarkymÄ , 2019-04-17 pareiÅ¡kėjo asmeninėje sÄ skaitoje esanti 10 Eur suma, kuriÄ pareiÅ¡kėjui 2019-04-16 pervedė R. U., buvo areÅ¡tuota (b. l. 11). PareiÅ¡kėjas remiasi Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsniu, kuriame reglamentuota nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų.

Drausmės grupės sÄ lygomis ir kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji turi teisę įsigyti tik maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių; jų sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma didžiausia pinigų suma, už kuriÄ nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje:

1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems;

2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems;

3) dviejų bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės savo skundÄ grindžia tuo, jog pataisos namų administracija neteisėtai pagal antstolio patvarkymÄ areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjo sÄ skaitoje esančiÄ 10 Eur pinigų sumÄ , kadangi ji nevirÅ¡ijo pusės paprastosios grupės nuteistiesiems nustatyto apsipirkimo limito. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimÄ informacijÄ apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti bÅ«tinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi bÅ«ti įvykdyti per antstolio nustatytÄ terminÄ .

Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, 585 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudÄ teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymÄ atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.). Teismas visų pirma pažymi, kad iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo asmenines lėšas, esančias pataisos namų sÄ skaitoje, nukreipė antstolė, kurios priimto patvarkymo teisėtumas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. CPK 688 straipsnis numato iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ skolininko pinigų sumas ir kitokį turtÄ , esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iÅ¡ kitų asmenų.

CPK 739 straipsnyje numatoma, iÅ¡ kokių lėšų iÅ¡ieÅ¡koti pagal antstolio patvarkymÄ negalima. Å io straipsnio 9 punkte reglamentuotas draudimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų, nevirÅ¡ijančių pusės Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas neginčija aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas 2019-04-15 buvo perkeltas iÅ¡ drausmės grupės į paprastÄ jÄ grupę.

Taigi, pagal Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , pareiÅ¡kėjÄ perkėlus į paprastÄ jÄ grupę, nuo 2019-04-15 jam turėjo bÅ«ti taikomas trijų bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio apsipirkimo pataisos namų parduotuvėje limitas, t. y. 114 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-12-19 nutarimas Nr. 1334 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-05 nutarimo Nr. 1206 „Dėl Å¡alpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“).

PravieniÅ¡kių PN taip pat iÅ¡ esmės sutinka, jog pataisos namų buhalterijos padalinys duomenis apie pareiÅ¡kėjo perkėlimÄ gavo jau po 2019-04-17, taigi, lėšos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo sÄ skaitos buvo iÅ¡skaitomos vis dar vadovaujantis drausmės grupei taikomu Bausmių vykdymo kodekse nustatytu apsipirkimo limitu – 76 Eur (pusė sumos – 38 Eur). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2019-04-16 pareiÅ¡kėjo asmeninėje sÄ skaitoje buvo 10,27 Eur (per 2019 m. balandžio mėnesį pareiÅ¡kėjas gavo 48 Eur pajamų).

Nei realiai pareiÅ¡kėjo sÄ skaitoje buvusi suma, nei per 2019 m. balandžio mėnesį gautos įplaukos nevirÅ¡ijo pusės Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatyto apsipirkimo limito, taikomo paprastosios grupės nuteistiesiems, t. y. 57 Eur (114/2=57). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir teisės normas, teismas konstatuoja, kad pataisos namai nepagrįstai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmeninės sÄ skaitos iÅ¡skaitė 10 Eur sumÄ , kuri nevirÅ¡ijo minėto Bausmių vykdymo kodekse nustatyto pusės apsipirkimo sumos limito paprastosios grupės nuteistiesiems ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 739 straipsnio 9 punkto nuostatÄ .

Dėl Å¡ių neteisėtų pataisos namų veiksmų pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Teigia, kad patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau byloje nėra jokių tai pagrindžiančių duomenų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes ir pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl 10 Eur sumos areštavimo pareiškėjui būtų atsiradusios tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo patirti nepatogumai nelaikytini pakankamai intensyviais ar prilygstančiais pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui.

Teismas sutinka, jog byloje konstatuoti neteisėti pataisos namų veiksmai galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų nepatogumų dėl negalėjimo panaudoti 10 Eur sumos apsipirkimui, tačiau Å¡iuos nepatogumus teismas laiko mažareikÅ¡miais ir trumpalaikiais. Atsižvelgtina ir į tai, jog ginčo suma (10 Eur) yra labai maža. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Be to, minėta pinigų suma iÅ¡ pareiÅ¡kėjo sÄ skaitos buvo iÅ¡skaičiuota vadovaujantis teisėtu ir nenuginčytu antstolio patvarkymu.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT), gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). Å iame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu mastu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimas buvo mažareikÅ¡mis, jo tiesioginis poveikis pareiÅ¡kėjui sutapo su pažeidimo momentu ir nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiÅ¡kėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas PravieniÅ¡kių PN administracijos veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ .

Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų bÅ«tina įvertinti pinigais. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti turtinę žalÄ â€“ 10 Eur sumÄ , prilygstančiÄ iÅ¡ieÅ¡kotai sumai. Civilinio kodekso 6.429 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Teismų praktikoje yra ne kartÄ pasakyta, kad turtinė žala nepreziumuojama, o turtinės žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012). Kartu pažymėtina tai, kad turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai bÅ«tinos iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Nagrinėjamu atveju, kaip ir pažymėjo atsakovės atstovas savo atsiliepime, 10 Eur suma iÅ¡ pareiÅ¡kėjo sÄ skaitos buvo iÅ¡skaityta pagal teisėtÄ antstolio patvarkymÄ ir pervesta į depozitinę antstolio sÄ skaitÄ , dengiant pareiÅ¡kėjo skolinius įsipareigojimus. Å ios lėšos nebuvo pasisavintos ar kitaip prarastos, o buvo panaudotos pareiÅ¡kėjo skolai mažinti. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjo skolos suma sumažėjo 10-ia eurų, taigi, negalima laikyti, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuos pinigus negrįžtamai prarado dėl pataisos namų buhalterijos netinkamai įvykdyto lėšų areÅ¡to.

Turtinės žalos atlyginimas Å¡iuo atveju reikÅ¡tų pareiÅ¡kėjo nepagrįstÄ praturtėjimÄ , todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ Å¡ioje dalyje. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo T. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista.

Likusioje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė