2026-02-04 Nr. AB-2610-3-61-3-07200-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-732-552/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07200-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. A. A. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 25S272265 ir atkurti pareiškėjo pažeistas teises, t. y. pareiškėjo iki 2023 m. balandžio 24 d. turėtą teisinį statusą, suteikiantį jam teisę būti Lietuvos Respublikoje, bei įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę (D) vizą ne trumpesniam nei 9 mėnesių terminui, skaičiuojant šį terminą nuo atitinkamo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Migracijos departamentui išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2022 metais buvo priimtas studijuoti į viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) SMK aukštosios mokyklos Bendrosios praktikos slaugos nuolatinių studijų programą. Remdamasis nuo 2015 m. galiojusiu (duomenys neskelbtini) iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 6 d. atvyko į Šengeno erdvę, o 2022 m. spalio 24 d. į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamento Kauno skyriui pateikė dokumentus leidimui laikinai gyventi gauti studijų pagrindu pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjui 2023 m. sausio 19 d. atvykus į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, ir paaiškėjus, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę. Pareiškėjas, vykdydamas Migracijos departamento sprendimą, 2023 m. sausio 27 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), ir ten Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą nacionalinei vizai gauti, kuri jam buvo išduota 2023 m. vasario 2 d. ir turėjo galioti iki 2024 m. sausio 30 d.

Pareiškėjas nurodė, jog turėdamas jam išduotą galiojančią vizą, 2023 m. vasario 12 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, rezervavo laiką Migracijos departamento Vilniaus skyriuje, kad galėtų pateikti dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. 2023 m. gegužės 11 d. atvykęs į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, pareiškėjas sužinojo, kad jo turima viza yra panaikinta, todėl jis negali pateikti prašymo leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Vėliau paaiškėjo, jog Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 23S53210, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 12 mėnesių, 2023 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 23S53779, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą vizą, o 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 23S66182 nusprendė pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę. Visi šie Migracijos departamento sprendimai teismų buvo panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Pareiškėjas teigė, jog Migracijos departamentas 2023 m. spalio 31 d. atsiuntė jam pranešimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas MIGRIS informacinėje sistemoje turi užpildyti prašymą nacionalinei vizai išduoti. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi užpildyti prašymą jame nurodydamas, kad nacionalinė viza jam reikalinga ilgalaikiam buvimui Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, pateikęs pareiškėjui kvietimą atvykti ir pateikti prašymą nacionalinei vizai gauti, pareiškėjui įvykdžius Migracijos departamento nurodytus veiksmus, 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 23S205110 atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4174-809/2024 atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apskundė šį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-479-662/2025 tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir pripažino, jog Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 23S205110 neteisėtai atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus, jog Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu neteisėtai atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, pastarasis iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, 2025 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 25S272265 atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nes yra priimtas Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimas grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę.

Pareiškėjas, apibendrinęs nurodytas aplinkybes, akcentavo, jog nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pareiškėjui dėl Migracijos departamento priimtų neteisėtų sprendimų bei piktnaudžiavimo suteiktais įgaliojimais, apsunkinama teisė dalyvauti studijų procese, taip pat jis negali įteisinti savo buvimo Lietuvos Respublikoje, todėl yra reali tikimybė, jog iki teismo sprendimo priėmimo šioje administracinėje byloje, pareiškėjas gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu, kuris yra apskųstas teismui, neteisėtai įpareigojo pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2024 m. gruodžio 12 d., todėl nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, ir tai neabejotinai apsunkins pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba padarys neįmanomu tokio sprendimo įvykdymą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo S. A. A. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytas aplinkybes, sprendė, jog pareiškėjo nurodyti argumentai yra grindžiami prielaidomis ir nepatvirtina, kad pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų prevencinį teisių gynimą, nesant tam teisinio pagrindo, o tai neatitiktų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų. Teismas akcentavo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti taikomos remiantis hipotetinėmis prielaidomis ir abstrakčiais teiginiais apie galimas neigiamas pasekmes (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-662/2023, 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1262-188/2025).

Teismas apibendrinęs konstatavo, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrindė būtinosios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas S. A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti Migracijos departamentui išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Migracijos departamentas neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą. Net ir po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. priimto sprendimo, kai pakartotinai buvo pripažinta, jog Migracijos departamentas neteisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, Migracijos departamentas šioje byloje ginčijamu sprendimu ir vėl nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

Pareiškėjas teigia, jog skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis jų vertinimas, leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėjas pagrindė pirmąją reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygą, t. y. pareiškėjas tikėtinai pagrindė skundo reikalavimo pagrįstumą. To nepaneigė ir pirmosios instancijos teismas.

Pareiškėjas tvirtina, jog Migracijos departamentui priėmus šioje byloje ginčijamą sprendimą, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje tampa neteisėtas. Teisės aktai nenumato išimčių, suteikiančių teisę užsieniečiui pasilikti Lietuvos Respublikoje apskundus Migracijos departamento sprendimą. Migracijos departamentui priėmus 2023 m. balandžio 21 d., 2023 m. gegužės 12 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimus, yra reali tikimybė, jog institucija imsis veiksmų dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėjo įsitikinimu, nepritaikius jo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui ne tik gali, bet tikėtina, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, o ne prielaidomis, todėl pareiškėjas įrodė ir antrąją būtiną reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti sąlygą dėl galimos patirti žalos. Pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeis proporcingumo ir viešųjų interesų principų, proceso šalių interesų pusiausvyros.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024 ir kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, kilusio ginčo pobūdį, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtinta viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtinų sąlygų – neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nes yra priimtas Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 24S253986 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra apskundęs Regionų administraciniam teismui Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 24S253986, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. gruodžio 12 d. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto Migracijos departamento sprendimo panaikinimo, 2026 m. sausio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-911-816/2026 tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 24S253986. Migracijos departamentas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimu, 2026 m. sausio 21 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, tačiau byla dar nėra išnagrinėta.

Iš į bylą pateikto SMK 2023 m. sausio 26 d. tarpininkavimo rašto Nr. 02(23) 0055 matyti, kad pareiškėjas atvyko studijuoti į Lietuvos Respubliką SMK Aukštojoje mokykloje. Pareiškėjas priimtas į Bendrosios praktikos slaugos nuolatinių studijų programos pirmą kursą. Tarpininkavimo rašte, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas pradėjo studijuoti 2022 m. rugsėjo 1 d. ir atvyksta tęsti studijas SMK Aukštojoje mokykloje nuo 2023 vasario 1 d. Bendrosios praktikos slaugos studijos tęsis iki 2026 m. sausio 30 d. Administracinėje byloje Nr. eI2-911-816/2026 pateiktoje 2024 m. lapkričio 21 d. pažymoje apie studijas pažymima, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Bendrosios praktikos slaugos programos trečiame kurse (anglų kalba) SMK Aukštosios mokyklos Vilniaus padalinyje. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų nutraukęs studijas SMK Aukštojoje mokykloje, nėra.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Migracijos departamentui išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Prašymas motyvuojamas tuo, kad dėl Migracijos departamento priimtų neteisėtų sprendimų ir piktnaudžiavimo suteiktais įgaliojimais, yra apsunkintos pareiškėjo galimybės dalyvauti studijų procese, taip pat jis negali įteisinti savo buvimo Lietuvos Respublikoje, o dėl Migracijos departamento priimto sprendimo grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę, jis bet kuriuo metu gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija, atlikusi preliminarų pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo įvertinimą, nenustatė akivaizdžių skundo reikalavimų nepagrįstumo požymių, pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą su tokiais skundo reikalavimais, pareiškėjas skunde išdėstė pakankamai išsamius argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo, todėl nenustačius, ar pareiškėjo skundas pagrįstas, nėra paneigta, kad pareiškėjas negalės tęsti (užbaigti) studijų ir dar bylos nagrinėjimo metu bus išsiųstas į kilmės valstybę. Konstatavus, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimų pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kaip jau minėta, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog Migracijos departamento priimtų sprendimų (be kita ko, ir šioje byloje ginčijamo Sprendimo) vykdymas sukeltų negrįžtamas pasekmes, t. y. pareiškėjas prarastų galimybę tęsti (užbaigti) studijas, negalėtų įteisinti savo buvimo Lietuvos Respublikoje, o esant priimtam Migracijos departamento sprendimui dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę, jis bet kuriuo metu galėtų būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustačiusi abi reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtinas sąlygas, įvertinusi pareiškėjo nurodytus Migracijos departamento sprendimais (be kita ko, ginčijamu Sprendimu) sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėjui kyla realios pasekmės būti išsiųstam į kilmės valstybę, o tai be abejonės darys įtaką pareiškėjo teisinei padėčiai, galimybei realizuoti savo procesines teises, apsunkins galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą pareiškėjo išsiuntimo atveju, bei tęsti (užbaigti) studijas Lietuvos Respublikoje, taip pat atsižvelgusi į tai, jog jau yra pradėta pareiškėjo išsiuntimo procedūra, t. y. yra priimtas Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 24S253986, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini), ir kurio pagrįstumas bei teisėtumas dar nėra patikrintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, be kita ko, siekdama laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, ir nesant duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, ir, kad pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės (draudimo grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos), gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017 ir kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024 ir kt.).

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus argumentus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, ir kitas šioje nutartyje aptartas aplinkybes, šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Migracijos departamentui grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas (ABTĮ 70 str. 3 d. 1 p.), todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. A. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją S. A. A. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

Nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo vykdymą pavesti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius