2021-01-20 Nr. AB-1288-3-63-3-00062-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-140-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00062-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. M., S. K., N. K., R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. M., S. K., N. K., R. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. G., V. B., R. M., L. A., R. B., L. B., R. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, asociacijai Girulių bendruomenė, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai S. K., G. M., N. K., R. B. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2018 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-1108 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2018 m. kovo 15 d. prašymą organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

2. Pareiškėjai skunde, kurį patikslino, nurodė, kad G. M., S. K. ir N. K. bei O. G. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) Klaipėda (toliau – ir Sklypas 1) savininkai. Anksčiau Sklypo 1 savininkais buvo V. L. su sutuoktine V. L. ir J. M.. Šalia esantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir Sklypas 2) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. B., R. M., L. A. ir R. B.. Tarp Sklypo 1 ir Sklypo 2 yra įsiterpusi laisvos valstybinės žemės juosta ir buvę Sklypo 1 savininkai (V ir V. L. bei J. M.), kartu su Sklypo 2 bendrasavininkais (V. B., R. M., L. A. ir R. B.) 2018 m. kovo 15 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti Sklypo 1 ir Sklypo 2 formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą, kad įsiterpusi laisvos valstybinės žemės juosta būtų prijungta prie Sklypo 1 ir Sklypo 2.

3. Atsakovas 2018 m. gruodžio 31 d. pakartotinai išnagrinėjęs 2018 m. kovo 15 d. prašymą dėl Sklypo 1 ir Sklypo 2 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, Raštu prašymo netenkino ir nurodė, kad norimoje prijungti laisvoje valstybinėje žemėje mato galimybę suformuoti atskirą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypą pėsčiųjų takui eksploatuoti. Pareiškėjai G. M., S. K., N. K. ir R. B. su tokiu atsakovo atsisakymu organizuoti Projekto rengimą nesutiko.

4. Pareiškėjai akcentavo, kad Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), reglamentuoja projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką.

5. Pareiškėjai nurodė, kad Sklypo 1 ir Sklypo 2 bendrasavininkai teisės aktų nustatyta tvarka dar 2018 m. kovo 15 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti Projekto rengimą tam, jog įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas būtų prijungtas prie Sklypo 1 ir Sklypo 2, nes įsiterpusioje laisvoje valstybinėje žemėje nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pažymėjo, kad su prašymu atsakovui buvo pateiktas ir žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkų R. B., L. B. ir R. Š. sutikimas dėl laisvos valstybinės žemės prijungimo prie Sklypo 1 ir Sklypo 2, kadangi prie Sklypo 1 ir Sklypo 2 norima prijungti būtent tą laisvos valstybinės žemės plotą, kuris ribojasi tik su Sklypu 1, Sklypu 2 ir žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjų teigimu, atsakovas ginčijamu sprendimu nepagrįstai atsisakė rengti Projektą, motyvuodamas tuo, kad norimoje prijungti laisvoje valstybinėje žemėje numatoma suformuoti atskirą žemės sklypą pėsčiųjų tako eksploatavimui. Tokie atsakovo argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi Žemės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis žemės administravimą apibūdina kaip valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, kai įgyvendinami teisės aktų joms suteikti įgaliojimai žemės tvarkymo, naudojimo ir žemės informacinės sistemos kūrimo, valdymo ir tvarkymo srityje. Tuo tarpu Žemės įstatymo 33 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimai dėl žemės administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Atsakovas, atsisakydamas tenkinti prašymą rengti Projektą, privalėjo tokį savo administracinį sprendimą grįsti galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais. Taigi atsakovas turėjo pateikti duomenis, kad galiojančiame teritorijų planavimo dokumente (pvz. bendrajame ar detaliajame plane) laisvoje valstybinėje žemėje yra numatytas pėsčiųjų takas, arba, kad yra jau parengtas (arba bent jau yra rengiamas) žemės valdos projektas, pagal kurį laisvoje valstybinėje žemėje bus suformuotas atskiras žemės sklypas, kurio tikslinė naudojimo paskirtis bus susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, kaip nurodoma ginčijamame Rašte.

7. Pareiškėjai nurodė, kad iki šiol nėra pradėtų jokių administracinių procedūrų, po kurių tarp Sklypo 1 ir Sklypo 2 įsiterpusioje laisvoje valstybinėje žemėje būtų suformuotas atskiras žemės sklypas pėsčiųjų tako eksploatavimui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 6 punktą, naujų valstybinės žemės sklypų detaliųjų planų ar žemės valdos projektų rengimą (jeigu tokie planai ar projektai neparengti) miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Atitinkamai šių taisyklių 23 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai projekto rengimą inicijuoja savivaldybės administracija, projektas pradedamas rengti savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti projektą. Atsakovas ginčijamame Rašte nenurodė, kad yra priimtas sprendimas rengti naujo žemės sklypo formavimo projektą, taip pat nenurodė, ar kada nors apskritai toks sprendimas bus priimtas, o jei bus priimtas, kada. Atsakovas nepaaiškino, kodėl toks žemės sklypo formavimo projektas nebuvo rengiamas iki šiol, ir kokios objektyvios aplinkybės tam trukdo. Akivaizdu, kad atsakovas iš tikrųjų neturi jokių realių ketinimų laisvoje valstybinėje žemėje formuoti naują žemės sklypą pėsčiųjų takui eksploatuoti, o tik formaliai ieško priežasčių atsisakyti rengti Projektą.

8. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad 2005 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-177 „Dėl Girulių detaliojo plano patvirtinimo“ ginčo teritorijoje, t. y. įsiterpusioje laisvoje valstybinėje žemėje, nėra suplanuota ir ten nėra numatyta suformuoti jokio atskiro susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo. Nors atsakovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) namų valdos apskaitos byloje esantis 1982 m. sausio 5 d. sklypo planas patvirtina, jog ginčo vietoje buvo praėjimo takas, tačiau atsakovo pateiktas dokumentas nėra sklypo planas, tai yra namų apskaitos byloje esanti statinių išsidėstymo sklype schema. Juo labiau toks dokumentas negali būti laikomas nei teritorijų planavimo dokumentu, nei žemės valdos projektu, kuriais atsakovas galėtų vadovautis priimdamas administracinį sprendimą nerengti Projekto. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastriniai matavimai buvo atlikti 2017 m. liepos 19 d., tuo tarpu gretimybėje esančio sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), galiojančiuose planuose, nėra numatyta jokio praėjimo tako, t. y. priešingai nei teigia atsakovas. Akcentavo, kad žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkai dar 2017 m. rugsėjo 25 d. davė sutikimą Projekto rengimui, t. y. jie neprieštarauja, jog laisva valstybinė žemė būtų prijungta prie Sklypo 1 ir Sklypo 2, o tai tik patvirtina, kad prie jų sklypo jokio praėjimo tako nėra.

9. Paaiškino, kad 1974 m. balandžio 12 d. Girulių gyvenvietės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 12 „Dėl tako uždarymo nuo (duomenys neskelbtini) gatvių“, patvirtina, jog savavališkai gyventojų įrengtas praėjimo takas turėjo būti uždarytas. Taigi akivaizdu, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti prašymą ir rengti Projektą, pagal kurį tarp Sklypo 1 ir Sklypo 2 įsiterpusi laisva valstybinė žemė būtų prijungta prie sklypų, negalėjo remtis negaliojančiais dokumentais, t. y. 1982 m. sausio 5 d. parengtu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planu, taip pat negalėjo savo administracinio sprendimo grįsti tik prielaidomis, kad galbūt kada nors laisvoje valstybinėje žemėje bus formuojamas atskiras žemės sklypas pėsčiųjų takui eksploatuoti. Savo sprendimą atsakovas turėjo grįsti galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais arba žemės valdos projektais, tačiau to nepadarė, todėl tokiais savo veiksmais atsakovas akivaizdžiai pažeidė Žemės įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, dėl to ginčijamas Raštas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

10. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad laisvos valstybinės žemės plotą, kurio dalį pareiškėjai pageidauja įsigyti, sudaro žemės plotas tarp (duomenys neskelbtini) gatvių raudonųjų linijų, žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Šiame žemės plote galima ir numatoma suformuoti žemės sklypą susisiekimo komunikacijas – pėsčiųjų tako – eksploatavimui. Tarp nurodytų žemės sklypų esančiu praėjimu nuo senų laikų naudojasi nemaža dalis Girulių gyvenamojo rajono gyventojų iš (duomenys neskelbtini) gatvių, kaip trumpiausiu ir tiesiausiu taku, siekiant patekti prie (duomenys neskelbtini) įrengtos pėsčiųjų perėjos per geležinkelį. Pažymėjo, kad minėtų gatvių gyventojai Administracijai ne vieną kartą teikė prašymus neuždaryti esamo praėjimo: 2018 m. sausio 11 d. pateiktas kolektyvinis (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymas (pasirašė 37 gyventojai) neleisti panaikinti esančio praėjimo tako tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, kuriuo naudojasi daugelis šio kvartalo gyventojų ir kurio panaikinimas sukeltų neigiamas pasekmes ten gyvenantiems žmonėms. 2018 m. gruodžio 6 d. pateiktas Girulių bendruomenės raštas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 29 d. įvyko Girulių bendruomenės susirinkimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl tako, jungiančio (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Susirinkime dalyvavo 17 gyventojų ir visi dalyviai pasisakė prieš tako panaikinimą

12. Atsakovo teigimu, praėjimo tako buvimą nurodytoje teritorijoje nuo senų laikų patvirtina 1982 m. sausio 5 d. parengtas (duomenys neskelbtini) namų valdos apskaitos byloje esantis sklypo planas, kuriame šis takas užfiksuotas pietinėje sklypo dalyje. Taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Taisyklėse nurodoma, kad Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams.

Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turi būti rengiami kompleksiškai vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, kitais teisės aktais.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta, jog teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą.

Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti teritorijų planavimo tikslai, tarp kurių išskirtini šie: kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto 5 dalyje numatyta:

Jeigu įsiterpęs žemės plotas viena ta pačia kraštine (toliau – bendra kraštinė) ribojasi su dviem ar daugiau tarpusavyje besiribojančių žemės sklypų, tai kiekvieno besiribojančio žemės sklypo savininkui 3 (bendraturčiams) ar (ir) nuomininkui (nuomininkams) gali būti parduodamas ar (ir) nuomojamas tik tas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris būtų gaunamas pailginus besiribojančių žemės sklypų šonines kraštines, kurios statmenai kirstų įsiterpusio žemės ploto bendrą kraštinę. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų Konstitucijos ir įstatymų nustatytų savivaldybių funkcijų, todėl įvertinus suinteresuotos visuomenės – Girulių bendruomenės – nuomonę ir išsakytą poreikį išsaugoti esamą pėsčiųjų taką (praėjimą) buvo priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjų prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14. NŽT nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad teritorijų planavimas - pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. To paties įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyti teritorijų planavimo tikslai, tarp kurių išskirtini šie: kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų. Taigi atsakovas atlikdamas Vietos savivaldos įstatyme nustatytas funkcijas, privalo tenkinti visuomenės (viešąjį) interesą. Todėl NŽT sutinka su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija Girulių bendruomenė atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

16. Nurodė, kad praėjimo takas yra gyvybiškai svarbus (duomenys neskelbtini) gyventojams, nes tai vienintelis likęs praėjimo takas Girulių gyventojams.

17. Tretieji suinteresuoti asmenys O. G., V. B., R. M., L. A., R. B., L. B. ir R. Š. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

19. Teismas nustatė, kad atsakovas skundžiamame Rašte nurodė, jog pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 4.4 papunktį, Projektas gali būti rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Nurodoma, kad laisvos valstybinės žemės plotą, kurį pageidaujama įsigyti, sudaro žemės plotas tarp (duomenys neskelbtini) gatvių raudonųjų linijų, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir šiame žemės plote galima bei numatoma suformuoti žemės sklypą susisiekimo komunikacijai - pėsčiųjų tako eksploatavimui, įrengti. Tarp nurodytų žemės sklypų esančiu praėjimu nuo senų laikų naudojasi nemaža dalis Girulių gyvenamojo rajono gyventojų iš (duomenys neskelbtini) gatvių, kaip trumpiausiu ir tiesiausiu taku patekti prie (duomenys neskelbtini) įrengtos pėsčiųjų perėjos per geležinkelį ir tai patvirtina 1982 m. sausio 5 d. parengtas (duomenys neskelbtini) namų apskaitos byloje esantis sklypo planas, kuriame pietinėje sklypo dalyje užfiksuotas praėjimo takas. Nurodoma ir tai, kad 2018 m. sausio 11 d. Administracijai pateiktas Girulių gyventojų pasirašytas prašymas neleisti panaikinti šiuo metu esančio praėjimo tako tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, kadangi jo panaikinimas sukeltų neigiamas pasekmes ten gyvenantiems asmenims. Administracija ginčijamame rašte taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės nuomonę ir poreikius, vadovaujantis valstybės turto - žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo principais, laisvoje valstybinėje žemėje mato galimybę suformuoti atskirą susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypą pėsčiųjų takui eksploatuoti.

20. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 44/2142897, nustatė, kad 0,0558 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis: kita, naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, 721/1441 dalių savininkai yra S. K. ir N. K., 360/1441 dalių savininkė yra O. G., 360/1441 dalių savininkė yra G. M.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 21/1854, teismas nustatė, kad 0,1033 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis: kita, naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, 107/1033 dalies ir 428/4132 dalies savininkė yra V. B., 107/1033 dalies ir 428/4132 dalies savininkė yra R. M., 92/1033 dalies savininkė yra L. A. ir 513/1033 dalies savininkas yra R. B.. Iš teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) situacijos plano, planinės bei vaizdinės medžiagos (https://www.google.com/maps/ ir kitų vaizdinių priemonių) nustatė, kad pareiškėjai siekia žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo inicijavimo, kurio tikslas - valstybinio žemės sklypo dalies, esančios tarp (duomenys neskelbtini), prijungimas prie jau suformuotų žemės sklypų, atitinkamai prijungiat prie (duomenys neskelbtini) sklypo dalį besiribojančia su (duomenys neskelbtini) sklypo riba ir atitinkamai prijungiant prie (duomenys neskelbtini) sklypo dalį, besiribojančia su 12A sklypo dalimi.

21. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ginčo, jog valstybinės žemės dalis, dėl kurios kilo ginčas, yra tarp pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-177 patvirtintą Girulių detalųjį planą, ginčo teritorija nėra suplanuota ir jos naudojimo nedetalizuoja jokie teritorijų planavimo sprendiniai.

22. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

23. Pažymėjo, kad byloje ginčo, jog tarp (duomenys neskelbtini) yra valstybinės žemės plotas, jis yra tarp privačių žemės sklypų ir jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų savarankiškai funkcionuojančio žemės sklypo, nėra. Tačiau teigiama, kad šioje valstybinėje žemėje yra praėjimo takas, juo yra realiai naudojamasi ir jo naudojimuisi yra išreikštas realus visos Girulių bendruomenės visuomeninis poreikis, todėl siekiama suformuoti atskirą žemės sklypą – susisiekimo komunikacijai (pėsčiųjų takui) įrengti ir eksploatuoti. Iš teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) situacijos plano akivaizdu, kad prie (duomenys neskelbtini) prijungus dalį žemės sklypo, kuriame yra praėjimas, o prie (duomenys neskelbtini) prijungus kitą dalį žemės sklypo, kuriame yra praėjimas, būtų panaikintas pėsčiųjų takas ne tik tarp šių dviejų sklypų, bet ir praėjimas tarp (duomenys neskelbtini) sklypų, nes būtų suformuotas akligatvis, jei šių sklypų valdytojai nepageidautų prisijungti likusios dalies valstybinės žemės. Taigi žemės sklypų pertvarkymo procese ne tik pablogėtų veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams likvidavus praėjimo taką, bet ir likusios dalies valstybinio žemės sklypo racionalus panaudojimas taptų neįmanomas.

24. Teismas nurodė, kad atsakovas atsisakymą organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą grindžia tuo, jog žemės sklypas yra naudojamas kaip susisiekimo komunikacija ir valstybinės žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams, todėl bus siekiama suformuoti atskirą susisiekimo komunikacijai skirtą sklypą.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjai akcentavo, kad 1974 m. balandžio 12 d. Girulių gyvenvietės darbo žmonių vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 12 buvo nuspręsta uždaryti įvardijamą taką, užtveriant tvorą, taigi praėjimo takas jau seniai yra panaikintas. Atsakovas savo poziciją dėl tako realaus egzistavimo grindžia ne tik jo realiu egzistavimu, bet ir 1982 m. sausio 5 d. parengtu (duomenys neskelbtini) namų valdos apskaitos bylos žemės sklypo planu, kuriame pietinėje sklypo dalyje užfiksuotas praėjimo takas. Asociacija Girulių bendruomenė su atsiliepimu pateikė fotofiksaciją apie realiai egzistuojantį praėjimo taką, kurioje matyti, kad ginčo žemės sklypo dalyje yra įrengtos komunikacijos. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad yra įrengtos ryšių komunikacijos ir tai užfiksuota išpildomojoje dokumentacijoje, kurioje nurodytas ryšių linijų koridorius, einantis tako trajektorija.

26. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendė, kad Administracija pagrįstai konstatavo, jog šiai teritorijai yra aiškiai išreikštas visuomeninis poreikis užtikrinat susisiekimo komunikacijos realų egzistavimą. Tai, kad įvardijamas takas realiai egzistavo dar 1982 metais, patvirtina 1982 m. sausio 5 d. parengtas (duomenys neskelbtini) namų valdos apskaitos bylos žemės sklypo planas, kuriame pietinėje sklypo dalyje užfiksuotas praėjimo takas, tai patvirtina ir fotofiksacija. Teismas pažymėjo, kad būtent pagal šio tako trajektoriją yra įrengtos ryšių komunikacijos ir tai nurodoma išpildomojoje dokumentacijoje, ką teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovė. Teismas pareiškėjų argumentus, kad šis takas yra savavališkai gyventojų pramintas takas, susiformavęs siekiant link geležinkelio pervažos nueiti artimiausiu keliu, vertino kaip nepagrįstus. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai ir motyvuotai, nustatęs visuomeninį šio žemės sklypo poreikį, vadovaudamasis Taisyklių 21 punktu, skundžiamu Raštu nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – laisvos valstybinės žemės, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), prijungimas prie žemės sklypų.

27. Teismo vertinimu, žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, šiuo atveju tokių pagrindų nėra.

28. Teismas nurodė, kad rengiant pertvarkymo projektą nėra siekiama racionalios žemėnaudos, o priešingai, apribojama dalies bendruomenės galimybė naudotis realiai egzistuojančia susisiekimo komunikacija. Taipogi būtina įvertinti visuomeninio intereso ir asmenų turtinio intereso pusiausvyrą, vertinant ar valstybinis žemės sklypas prioritetiškai prijungtinas prie privačių sklypų, ar valstybė užtikrina savivaldybei galimybę suformuoti sklypą susisiekimo komunikacijai įrengti. Negalima tokia situacija, kai valstybinė žemė perleidžiama privačiai nuosavybei, o po to sprendžiamas klausimas dėl šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Tik galutinai išsprendus šio žemės sklypo visuomeninį poreikį, galimi sprendimai dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo.

29. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis neturi asmeninio intereso dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo įvardijamu būdu prijungiant valstybinio žemės sklypo dalį prie (duomenys neskelbtini), nes jam tenkanti dalis nesiriboja su valstybinio žemės sklypo dalimi ir jis nesiekia jos įsigyti. Jis taip pat nurodė, kad prioritetas būtų ne sklypo prijungimas prie besiribojančių sklypų, o tai, jog atsakovas tinkamai įrengtų ir tinkamai eksploatuotų (prižiūrėtų) valstybinėje žemėje esantį pėsčiųjų taką. Taigi ir paties pareiškėjo pozicija, išdėstyta teismo posėdžio metu, suponuoja tai, kad yra aiškus visuomeninis poreikis valstybinės žemės sklypo dalyje įrengti ir tinkamai eksploatuoti susiekimo komunikaciją.

30. Teismas dėl Projekto rengimo organizatorių nurodė, kad prašymą pateikė V. B., R. M., L. A., R. B., V. L., V. L., J. M.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 44/2142897 nustatyta, kad 0,0558 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 721/1441 dalių savininkai yra S. K. ir N. K., 360/1441 dalių savininkė yra O. G., 360/1441 dalių savininkė yra G. M.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 21/1854 nustatyta, kad 0,1033 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 107/1033 dalies ir 428/4132 dalies savininkė yra V. B., 107/1033 dalies ir 428/4132 dalies savininkė yra R. M., 92/1033 dalies savininkė yra L. A. ir 513/1033 dalies savininkas yra R. B..

31. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. spalio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo S. K. ir N. K. yra 721/1441 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai, O. G. ir G. M. nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. dovanojimo sutarties sudarymo yra atitinkamai kiekviena po 360/1441 dalies sklypo savininkės, o R. B. nuo 1996 m. sausio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 513/1033 dalies savininkas. Taigi 2018 m. kovo 15 d. prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pateikimo metu iš pareiškėjų tik R. B. buvo nekilnojamojo daikto dalies - žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas ir atitiko kriterijus, numatytus žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo iniciatoriui, taip pat yra pateikęs prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Kiti pareiškėjai nėra pateikę prašymo rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą ir negali būti pripažįstami Taisyklių 13 punkte nurodytais Projekto rengimo iniciatoriais. Šiuo atveju turto perleidimas nėra teisinė prielaida konstatuoti, kad ankstesnių savininkų išreikšta valia 2018 m. kovo 15 d. prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą yra teisinis pagrindas turto įgijėjus taip pat laikyti planavimo iniciatoriais. Asmens subjektinė teisė dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo išreiškiama būtent žemės sklypo (jo dalies) savininko iniciatyva ir tik esant jo prašymui jis laikytinas iniciatoriumi, išskyrus turto perleidimą paveldėjimo atveju.

32. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 13 punktą planavimo iniciatoriumi gali būti pripažįstamas tik R. B., o pareiškėjams G. M., S. K., N. K. apie Projekto rengimą turi būti pranešta Taisyklių 21 punkte numatyta tvarka, suteikiant galimybę išreikšti pageidavimą tapti Projekto iniciatoriais. Taigi ginčijamu aktu nėra pažeidžiamos pareiškėjų G. M., S. K., N. K. subjektinės teisės, nes jie prašymo organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projektą nėra pateikę. Taigi pareiškėjų G. M., S. K., N. K. subjektinės teisės įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą nebuvo tinkamai realizuotos.

33. Teismas kitus pareiškėjų skundo ir atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų neanalizavo.

III. 34. Pareiškėjai G. M. ir R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjų skundą tenkinti.

35. Pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliacinį skundą pareiškėjai grindžia iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

36. Teigia, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta tada, kai yra įvykdomos atitinkamos teisės aktuose nustatytos sąlygos. Kadangi norimas prijungti laisvas valstybines žemės plotas sudaro tik apie 200 kv. m, t. y. neviršija nustatyto 0,4 ha ploto ir yra įsiterpęs tarp privataus Sklypo 1 ir Sklypo 2, be to, laisvą valstybinę žemę sudaro itin siaura (apie 1 m) pločio žemės juosta su nelygiomis kraštinėmis, dėl to nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo, laikytina, kad yra išpildytos visos sąlygos valstybinei žemei įsigyti lengvatine tvarka, prieš tai parengiant Projektą.

37. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas skundžiamu Raštu atsisakė rengti Projektą vadovaudamasis Taisyklių 4.4 punktu, nes neva laisvame valstybinės žemės plote galima ir numatoma suformuoti atskirą žemės sklypą susisiekimo komunikacijos - pėsčiųjų tako eksploatavimui, todėl teismas sprendime nustatęs faktą, jog valstybinėje žemėje nėra galimybės suformuoti atskiro (racionalaus dydžio ir ribų) sklypo, turėjo skundą tenkinti ir Raštą panaikinti. Šiuo atveju teismas byloje netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktą bei Taisyklių 2.6. ir 4.4. punktus.

38. Pareiškėjų teigimu, nepaisant to, kad teismo vertinimu, laisva valstybinė žemė atitinka formalius kriterijus ir gali būti prijungta prie Sklypo 1 ir Sklypo 2, todėl galėtų būti rengiamas Projektas, tačiau atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą motyvuodamas tuo, jog be minėtų formaliųjų kriterijų, turi būti įvertintas ir laisvos valstybinės žemės poreikis visuomenei, taip pat tai, ar parengus Projektą, bus užtikrinama racionali žemėnauda. Pareiškėjų įsitikinimu, byloje nebuvo įrodytas nei objektyvus visuomenės poreikis naudotis laisva valstybine žeme, nei įrodyta aplinkybė, kad parengus Projektą, nebus užtikrinama racionali žemėnauda, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

39. Nurodo, kad teismas savo išvadą, jog likusios laisvos valstybinės žemės racionalus panaudojimas taptų nebegalimas patenkinus prašymą dėl Projekto rengimo, grindė tik prielaida, kad galimai nei (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkai ir/arba valdytojai nenorės prisijungti (pirkti) su jų sklypais besiribojančios laisvos valstybinės žemės. Vis tik teismas šį argumentą grindė tik spėjimu apie tam tikrą (duomenys neskelbtini) sklypų savininkų valią. Byloje nėra jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkai nenori ar neketina ateityje prisijungti laisvos valstybinės žemės ploto. Akivaizdu, kad teismas a priori (iš anksto) neturėjo pagrindo konstatuoti, jog laisvos valstybinės žemės racionalus panaudojimas ateityje bus nebegalimas. Nei (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkai į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti nebuvo. Teismas, priimdamas Sprendimą, neturėjo jokių duomenų apie šių asmenų nuomonę dėl laisvos valstybinės žemės prijungimo ir pirkimo lengvatine tvarka. Pažymi, kad 2018 m. lapkričio 29 d. vykusiame asociacijos „Girulių bendruomenė“ susirinkime prieš valstybinės žemės prijungimą nepasisakė nei vienas iš asmenų.

40. Be to, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei (duomenys neskelbtini) sklypų savininkai/valdytojai nebuvo informuoti apie galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir/ar tapti Projekto iniciatoriais. Taigi sprendime padaryta išvada, kad minėtų sklypų savininkai ateityje nenorės prisijungti laisvos valstybinės žemės, todėl parengus Projektą pagal 2018 m. kovo 15 d. pateiktą prašymą susiformuos akligatvis ir dėl to žemės racionalus panaudojimas nebebus galimas, yra pagrįstas tik prielaidomis, o ne įrodymais.

41. Pareiškėjai teikia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko E. G. raštą, kuriame nurodoma, kad gavus pasiūlymą iš atsakovo tapti Projekto rengimo iniciatoriumi ir prisijungti laisvą valstybinę žemę, apie tokią galimybę jis svarstytų.

42. Pareiškėjų nuomone, išvadas apie galimai neracionalią žemėnaudą būtų galima daryti tik po to, kai būtų parengtas galutinis Projektas (jo sprendiniai) ir jis pateiktas derinti, tikrinti ir tvirtinti kompetentingoms institucijoms, kaip tai numato Taisyklių 62, 63, 65 ir 67 punktai. Nei teismas, nei atsakovas iš anksto negali numatyti, kokie bus galutiniai ir konkretūs Projekto sprendiniai, ir kokia laisvos valstybinės žemės dalis bus prijungta prie privačių sklypų, nes pagal Taisyklių 21, 47, ir 56 punktus Projekto iniciatoriais gali tapti ir gretimų sklypų savininkai/valdytojai, dėl to būtų prijungta visa laisva valstybinė žemė ir joks akligatvis, kaip kad nurodo teismas, galbūt net ir nesusidarytų.

43. Pareiškėjai nesutinka ir su teismo išvada, kad prijungus laisvą valstybinę žemę prie Sklypo 1 ir Sklypo 2, pablogėtų gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo sąlygos (Taisyklių 33 p.). Minėti žemės sklypai yra suformuoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip atskiri turto vienetai. Prijungus laisvą valstybinę žemę prie Sklypo 1 ir Sklypo 2, žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo sąlygos nei pablogėtų, nei pagerėtų - iš esmės nepasikeistų. Minėti žemės sklypai nei padidėtų, nei sumažėtų, nepasikeistų šių sklypų ribų konfigūracija, nebūtų žemės sklypams nustatyti jokie papildomi apribojimai ar specialiosios sąlygos. Nors nurodoma, kad bus panaikintas praėjimo takas tarp (duomenys neskelbtini), todėl pablogės šių sklypų naudojimo sąlygos, tačiau iš byloje esančios medžiagos ir iš viešai prieinamos informacijos www.google.com/maps/ matyti, kad šiuo metu sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra aptverti ir jų tarpusavio susisiekimui praėjimo takas nėra reikalingas, sklypai yra suformuoti su įvažiavimais į juos, todėl laisvos valstybinės žemės prijungimas neturėtų įtakos minėtų gretimų žemės sklypų naudojimo sąlygoms.

44. Pareiškėjai teigia, kad nepagrįsti teismo argumentai, jog prijungus laisvą valstybinę žemę prie Sklypo 1 ir Sklypo 2 susiformuotų akligatvis. Teismas sprendime pažymėjo, kad nėra ginčo, jog tarp (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Šiame valstybinės žemės plote nėra suformuoto ir įregistruoto jokio kelio, tako ar praėjimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad tik pavieniai asmenys laisvą valstybinę žemę be jokio teisinio pagrindo (savavališkai) naudoja kaip praėjimo taką, nors toks takas faktiškai neegzistuoja. Jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose šioje laisvoje valstybinėje žemėje nėra įregistruotas kelias ar takas, nėra įteisintas joks kelio servitutas, kuris aplinkiniams gyventojams suteiktų teisę naudotis valstybiniu žemės sklypu kaip praėjimo taku ar keliu. Kadangi pareiškėjai nori prijungti laisvą valstybinę žemę, o ne kelią ar taką, akivaizdu, kad laisvoje valstybinėje žemėje joks akligatvis (kelias neturintis vienoje pusėje išėjimo) nesusidarytų, o galbūt tik liktų laisvos valstybinės žemės dalis, kurią teisės aktų nustatyta tvarka ateityje galėtų prisijungti ir besiribojančių žemės sklypų savininkai, parengiant sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

45. Nurodo, kad teismui priėmus sprendimą, pareiškėjų įstatyminės teisės lengvatine tvarka įsigyti įsiterpusią laisvą valstybinę žemę realizavimas tampa priklausomas nuo trečiųjų asmenų valios. Tačiau pareiškėjai neturi jokių galimybių gretimų žemės sklypų savininkams daryti įtaką, kad jie priimtų sprendimą prijungti likusį laisvą valstybinės žemės plotą. Pagal suformuotą teismų praktiką žemės sklypų, tarp kurių yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Sąlygos tokiai teisei įgyvendinti yra detalizuotos teisės aktuose ir išplėtotos teismų praktikoje. Visas sąlygas pareiškėjai įvykdė, todėl jų skundas turėjo būti patenkintas. Tuo tarpu naujų ir teisės aktuose nenumatytų sąlygų iškėlimas valstybinės žemės prijungimui ir įsigijimui lengvatine tvarka (numatant, kad būtina išpirkti visą laisvą valstybinės žemės plotą), yra neteisėtas, todėl ir byloje priimtas sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

46. Pareiškėjai sutinka, kad laisva valstybinė žemė turi būti naudojama racionaliai ir efektyviai. Teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas ir sąlygos, keliamos norimam prijungti laisvos valstybinės žemės sklypui dėl jo maksimalaus ploto, išsidėstymo tarp sklypų ir kt., būtent ir užtikrina racionalią žemėnaudą. Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, būtent laisvos valstybinės žemės neprijungimas ir esamos situacijos palikimas (įteisinimas) neatitinka racionalios žemėnaudos principų.

47. Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad yra aiškus visuomeninis poreikis valstybinės žemės sklypo dalyje įrengti ir tinkamai eksploatuoti susisiekimo komunikaciją: pėsčiųjų taką ir ryšių linijų koridorių. Pareiškėjai byloje įrodė, tačiau teismas, priimdamas sprendimą į tai neatsižvelgė, kad pagal galiojančius normatyvinius dokumentus, joks praėjimo takas įsiterpusioje laisvoje valstybinėje žemėje negalėtų būti nei suprojektuotas, nei įrengtas, todėl negali egzistuoti ir visuomeninis poreikis laisvoje valstybinėje žemėje įrengti ir naudoti susisiekimo komunikaciją - praėjimo taką. Byloje nepaneigti duomenys, kad laisvos valstybinės žemės plotis tesiekia 1,17 m, todėl joks praėjimo takas valstybinėje žemėje negali būti nei įrengtas, nei eksploatuojamas.

48. Teismas, nurodydamas, kad valstybine žeme kaip pėsčiųjų taku gyventojai naudojasi senai ir toks poreikis yra iki šiol, nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog dar 1974 m. balandžio 12 d. buvo priimtas Girulių gyvenvietės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 12 „Dėl tako uždarymo nuo (duomenys neskelbtini) gatvių“, kuris patvirtina, kad savavališkai gyventojų įrengtas praėjimo takas jau turėjo būti uždarytas. Taip pat teismas nevertino pateikto architekto V. L. rašto, kuriame nurodyta, kad susisiekimo komunikacijos - naujo pėsčiųjų tako įrengimas yra negalimas. Tuo tarpu sprendime teismas vadovavosi atsakovo pateikta, tačiau jau nebegaliojančia 1982 m. namų apskaitos byloje esančia statinių išsidėstymo sklype schema, nurodydamas, kad tarp Sklypo 1 ir Sklypo 2 buvo praėjimo takas. Teismas, remdamasis nebegaliojančiais dokumentais, neįvertino to, kad pagal dabartinius ir galiojančius žemės sklypų planus, parengtus 2017 m. gegužės 19 d. atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, joks praėjimo takas ginčo teritorijoje nėra pažymėtas. Tokiu būdu buvo netinkamai taikoma Žemės įstatymo 33 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad sprendimai dėl žemės administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

49. Teismas konstatuodamas, kad yra išreikštas aiškus visuomeninis poreikis naudotis laisva valstybine žeme, neatsižvelgė į pareiškėjų 2019 m. balandžio 25 d. pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad realaus poreikio naudotis valstybine žeme, kaip praėjimo taku, nėra. Be to, pareiškėjų nuomone, visuomenės objektyvus poreikis dėl pėsčiųjų tako (susisiekimo komunikacijos) įrengimo ginčo teritorijoje turėjo būti ir buvo išanalizuotas 2005 m., kada buvo rengiamas Girulių detalusis planas. Tačiau jokių pretenzijų nebuvo dėl pėsčiųjų tako įrengimo, nes objektyviai tam jokio poreikio nei tada, nei dabar nebuvo ir nėra. Pareiškėjų teigimu, jų teisių ribojimas įsigyti lengvatine tvarka valstybinę žemę parengiant Projektą, neva ginant visuomenės (pareiškėjų manymu tik 5 pavienių asmenų) interesus, yra nei proporcingas, nei pateisinamas viešuoju interesu, todėl byloje priimtas sprendimas turi būti panaikintas.

50. Pareiškėjai nurodo, kad sprendime teismas pažymėjo, jog laisvoje valstybinėje žemėje be praėjimo tako yra įrengtos ir ryšių komunikacijos, todėl jų eksploatacijai būtina palikti laisvą valstybinę žemę. Tačiau atsakovas nei su atsiliepimu į skundą, nei teismo posėdžio metu nepateikė jokių dokumentų (teismo minimos išpildomosios dokumentacijos), iš kurios būtų matyti, kurioje vietoje yra ryšių komunikacijų koridorius, kokios komunikacijos yra nutiestos, ar jos yra veikiančios ir funkcionuojančios, bei kas tas komunikacijas prižiūri ir valdo. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovai tiksliai net negalėjo pasakyti, kokių ryšių komunikacijos yra nutiestos valstybinėje žemėje ir kas šiuos komunikacinius tinklus eksploatuoja. Teismo sprendime taip pat nėra įvardinta, kokios komunikacijos yra nutiestos valstybiniame žemės sklype ir kas ryšių tinklus administruoja bei prižiūri. Pažymi, kad visiškai nepagrįsti teismo argumentai, jog esamoms ryšių komunikacijoms eksploatuoti būtina palikti laisvą valstybinę žemę. Be to, rengiant Projektą, esamų ryšių komunikacijų tinklų eksploatavimui, naudojimui ir patarnavimui būtų galima numatyti servitutą.

51. Pareiškėjai nesutinka ir su teismo argumentais dėl pareiškėjos G. M. subjektinių teisių pažeidimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėja skundė Raštą, kuriuo buvo atsisakyta rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Ginčo dėl to, kad G. M. turi išviešintas (įregistruotas) nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus, byloje nėra. Todėl akivaizdu, kad atsakovo atsisakymas rengti pareiškėjai G. M. priklausančio žemės sklypo (Sklypo 1) formavimo ir pertvarkymo projektą turi tiesioginę įtaką ne tik R. B., pateikusio prašymą, bet ir G. M. teisėms ir teisėtiems interesams. Vien tai, kad pareiškėja G. M. formaliai nėra pateikusi prašymo atsakovui rengti Projektą, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas Raštas nepažeidžia jos teisėtų interesų. Mano, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, dėl kurio formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir kyla ginčas šioje byloje, turėjimas, yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu sprendžiama, ar atsakovo Raštas pažeidžia pareiškėjos G. M. teises, ar ne. Atsakovui priėmus skundžiamą Raštą ir atsisakius rengti Projektą, pareiškėja G. M. nebebuvo informuota Taisyklių 21 punkte numatytu būdu ir jai nebuvo pasiūlyta tapti Projekto iniciatore. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas nepažeidžia G. M. subjektinių teisių, yra nepagrįstas, todėl priimtas Sprendimas turi būti panaikintas.

52. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

53. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

54. Pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjų su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai (E. G. 2019 m. birželio 20 d. raštas bei gyventojų parašai dėl įsiterpusių žemės sklypų) negali būti vertinami, kadangi pareiškėjai nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl teikiamų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, t. y. tiek pirmą, tiek antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Prašo teismo apeliacinį skundą atmesti.

55. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjų apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 56. Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjų teisės lengvatine tvarka įsigyti besiribojantį valstybinį žemės sklypą realizavimo.

57. Pareiškėjai kreipėsi į vietos savivaldybę, prašydami organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, norėdami įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiais jų žemės sklypais, manydami, kad egzistuoja visos teisės aktuose numatytos sąlygos tai padaryti. Savivaldybės administracija atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, motyvuodama tuo, jog šiame valstybinės žemės sklype yra numatyta įrengti pėsčiųjų taką, kuris reikalingas vietos bendruomenės reikmėms.

58. Nesutikdami su tokia atsakovo pozicija, pareiškėjai kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nėra pakankamų pareiškėjų teisės lengvatine tvarka įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą faktinių ir teisinių pagrindų.

59. Pareiškėjai G. M. ir R. B. apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja pradinio skundo argumentus, papildomai kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais. Kiti pareiškėjai apeliacinio skundo neteikė.

60. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

61. Apeliantai taip pat prašė prijungti papildomus rašytinius įrodymus - žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko E. G. 2019 m. birželio 20 d. raštą bei aplinkinių gyventojų parašus dėl įsiterpusių žemės sklypų. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis numato, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju pareiškėjai nenurodo jokių priežasčių, kodėl būtinybė šiuos įrodymus pateikti teismui iškilo tik vėliau, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjų prašymo pridėti prie bylos nurodytus papildomus įrodymus. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime

62. Valstybinės žemės pardavimo tvarka yra reglamentuojama imperatyvių teisės normų, kurios negali būti aiškinamos plečiamai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, valstybinė žemė yra parduodama tik aukciono būdu, išskyrus išimtinius atvejus, kurių konkretus baigtinis sąrašas išvardintas teisės aktuose, kuomet valstybinė žemės gali būti parduodama ne aukciono būdu. Viena iš tokių išimčių yra, kai valstybinės žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas numato, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šių teisės normų taikymą, yra nurodęs, jog asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta tada, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017; 2018 m. sausio 31 d. administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018). Žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015).

64. Tarp šalių nėra ginčo, kad valstybinės žemės sklypas, kurį pageidautų lengvatine tvarka įsigyti pareiškėjai, vertinant situaciją jo buvimo vietos ir sklypo ploto požiūriu formaliai atitiktų Nutarimo 2.15 punkto požymius. Tačiau šalys nesutaria dėl to, ar jame galima suformuoti atskirą žemės sklypą racionaliam naudojimui. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šioje vietoje yra realiai egzistuojantis praėjimas tarp gatvių, be to, nutiestos inžinierinės komunikacijos, bendruomenės ir vietos valdžios atstovai pageidauja suformuoti žemės sklypą pėsčiųjų takui, todėl jis šiuo aspektu neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijų.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, detaliai išanalizavo skunde pateiktus argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl skunde ir atsiliepimuose į skundą nurodytų aplinkybių, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar ginčo sprendime pagrįstai buvo padaryta išvada, kad pareiškėjų siekiamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusiam žemės plotui nustatytų sąlygų..

66. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai.

67. Galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į besiribojančių žemės sklypų savininkų interesus ar reikalavimus, keliamus žemės sklypams individualiai statybai, komercinei paskirčiai ir pan. Egzistuojant pakankamai konkrečiam visuomenės ar jos dalies poreikiui, tokiame valstybinės žemės sklype gali būti įrengiamos viešosios erdvės, žaliosios zonos ar susisiekimo komunikacijos. Nagrinėjamoje byloje pakankamai aiškiai išreikštas dalies Girulių bendruomenės poreikis ginčo teritorijoje turėti pėsčiųjų praėjimą tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, be to, vietos savivaldybė, kaip darnų teritorijų planavimą ir vystymą vykdanti institucija, taip pat planuoja šioje vietoje įrengti pėsčiųjų taką. Pareiškėjai šį poreikį paneigiančių objektyvių įrodymų nepateikė, jų pateiktos aplinkinių žemės valdų savininkų nuomonės bei kiti rašytiniai įrodymai atspindi tik jų pačių pageidavimus išplėsti savo valdomų žemės sklypų ribas ir apriboti galimybę tretiesiems asmenims naudotis faktiškai egzistuojančiu praėjimu tarp sklypų. Dėl šių priežasčių atmestini apeliantų argumentai, jog byloje nėra įrodytas visuomenės poreikis naudotis šiuo žemės sklypu ir kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.

68. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo žemės plotas neatitiko tų sąlygų, pagal kurias konkretus žemės plotas gali būti pripažintas įsiterpusiu, todėl ginčo žemės sklypas negalėjo būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas ir sudarė pagrindą atsakovui netenkinti pareiškėjų prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Nustačius, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kriterijų Nutarimo 2.15 punkto ir Taisyklių 2.6 punkto prasme, nebeturi teisinės reikšmės papildomi pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su galimu akligatvio susiformavimu ar gretimų žemės sklypų savininkų valios išraiška. Teisėjų kolegija nebeaptars ir apeliacinio skundo argumentų , skirtų šių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų kritikai.

69. Apeliantai taip pat akcentuoja, jog pretenduojamo įsigyti žemės sklypo plotis yra itin mažas, todėl pėsčiųjų takas negali būti įrengtas, be to, jokiame teritorijų planavimo dokumente ginčo vietoje nėra pažymėta jokia susisiekimo komunikacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos techniniais dokumentais nėra nustatyta, kad pėsčiųjų takas turi būti fiksuoto pločio. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 75 punktas numato, jog vienos pėsčiųjų eismo juostos minimalus plotis yra 0,75 metro, taigi ginčo sklype, kurio plotis viršija 1 metrą, yra techninė galimybė įrengti pėsčiųjų taką. Be to, teritorijų planavimas yra pastoviai vykstantis procesas, todėl ta aplinkybė, kad šiuo metu nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento, numatančio susisiekimo komunikacijos įrengimą šiame ginčo sklype, nesudaro pagrindo teigti, kad tokia komunikacija nebus suplanuota, rengiant naujus detaliojo planavimo dokumentus.

70. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

71. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo, negali būti tenkinamas ir pareiškėjų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos apeliaciniu procesu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. M. ir R. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius