7d40bd20-eb57-4bb8-8ba8-37c4ff459ebe · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-956-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00546-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 60; 121.21(S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. birželio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB ,,Avelita“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB ,,Jumbo transport“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Avelita“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB ,,Nipa technika“ ir UAB ,,Mirinta“, ir n u s t a t ė:IeÅ¡kovas UAB ,,Jumbo transport“ kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismÄ ir nurodė, kad atsakovui UAB ,,Avelita“ teikė krovinių pervežimo paslaugas, už kurias atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui sumokėti.

Už suteiktas paslaugas atsakovui buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Serija JUM Nr. 0003684 5 640, 15 Lt sumai, pagal kuriÄ atsakovas atsiskaitė iÅ¡ dalies, sumokėdamas 4 517, 99 Lt. Atsakovo įsiskolinimas pagal nurodytÄ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ sudaro 1 122, 16 Lt. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 122, 16 Lt skolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinys tenkintas.Atsakovas UAB ,,Avelita“ pateikė prieÅ¡taravimus, nurodydamas, kad atsakovas ir UAB ,,NIPA technika“ 2010 m. spalio 26 d. sudarė sutartį Nr. 101026-01 dėl krovinio pervežimo.

Å iai sutarčiai įvykdyti atsakovas pasamdė subrangovÄ â€“ UAB ,,Jumbo transport“, su kuriuo buvo pasiraÅ¡yta transporto sutartis. Pagal užsakymo sÄ lygas krovinio pakrovimas turėjo bÅ«ti atliktas Airijoje 2010 m. spalio 29 d. į transporto priemonę su priekabe, kurių v/n (duomenys neskelbtini), o iÅ¡krovimas – 2010 m. lapkričio 5 d. FaktiÅ¡kai vežimo paslaugÄ atliko ieÅ¡kovo nusamdytas kitas vežėjas – UAB ,,Mirinta“, visai kita transporto priemone ir ne tuo laiku, kuris nurodytas užsakyme.

FaktiÅ¡kai krovinys buvo pakrautas tik 2010 m. lapkričio 3 d. ir pristatytas į paskirties vietÄ 2010 m. lapkričio 8 d. Dėl ieÅ¡kovo pavėluoto transporto priemonės pakrovimui pristatymo numatyti krovimo darbai ir tam tikslui iÅ¡nuomota krovimo technika turėjo bÅ«ti atÅ¡aukti, pakrovimo technika samdoma iÅ¡ naujo, tai sudarė papildomas iÅ¡laidas. Krovinio savininkė Airijos bendrovė BOSS dėl iÅ¡laidų už atÅ¡auktÄ keltuvÄ atlyginimo pateikė UAB ,,NIPA technika“ 325 EUR (1 122, 66 Lt) pretenzijÄ /sÄ skaitÄ , kuriÄ UAB ,,NIPA technika“ pateikė atsakovui.

Atsakovas 2010 m. lapkričio 12 d. pretenzija informavo ieÅ¡kovÄ apie pretenzijÄ , dėl jo kaltės patirtas 1 122, 16 Lt iÅ¡laidas ir jų kompensavimÄ . IeÅ¡kovas atsakymu į pretenzijÄ savo kaltės neginčijo, tačiau nuostolių nepadengė. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sumažino ieÅ¡kovui mokėtinÄ atlyginimÄ 1 122, 16 Lt suma. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamiems Å¡alių santykiams turėtų bÅ«ti taikytina nacionalinė teisė, o ne CMR konvencija, nes CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja vežėjo atsakomybės už transporto priemonės pavėluotÄ pateikimÄ ir su tuo susijusius santykius.

Atsakovas prašė panaikinti 2011 m. sausio 27 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo preliminarų teismo sprendimÄ ir priimti galutinį sprendimÄ - atmesti ieÅ¡kinį.Atsiliepimu į prieÅ¡taravimus ieÅ¡kovas nurodė, kad visas pareigas vykdė tinkamai. 2010 m. spalio 28 d. atsakovas ieÅ¡kovui pranešė, kad pakrovimo laikas perkeliamas į 2010 m. lapkričio 1 d. IeÅ¡kovas geranoriÅ¡kai bendradarbiavo ir siekė prisitaikyti prie atsakovo valia ir praÅ¡ymu pakeisto grafiko. Derinant naujas 2010 m. spalio 26 d. užsakymo sÄ lygas su atsakovu buvo nuolat bendraujama telefonu.

Atsakovui buvo žinoma transporto priemonės pristatymo data (2010-11-02), bet atsakovas Å¡iai dienai neužsakė krovinio pakrovimui bÅ«tinos technikos, todėl faktiÅ¡kai krovinys į atsakovui 2010 m. lapkričio 2 d. pateiktÄ transporto priemonę buvo pakrautas tik 2010 m. lapkričio 3 d. 2010 m. lapkričio 8 d. krovinys sėkmingai pristatytas į atsakovo nurodytÄ paskirties vietÄ . Atsakovas neįrodė ieÅ¡kovo civilinės atsakomybės sÄ lygų. Atsakovas taip pat klaidingai traktuoja ieÅ¡kovo 2010 m. lapkričio 15 d. atsakymo pretenzijÄ reikÅ¡mę ir esmę – ieÅ¡kovas Å¡iuo dokumentu siekė gauti duomenų ir informacijos tam, kad galėtų įvertinti atsakovo pretenzijos pagrįstumÄ , ieÅ¡kovas kokiuose dokumentuose ar žodinio bendradarbiavimo metu nei žalos dydžio, nei savo kaltės nėra pripažinęs. IeÅ¡kovas prašė galutiniu sprendimu tenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai.Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. galutiniu sprendimu 2011 m. sausio 27 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Priteisė ieÅ¡kovui UAB „Jumbo transport“ iÅ¡ atsakovo UAB „Avelita“ 1 122, 16 Lt skolÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011-01-27) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 5 667, 15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo UAB „Avelita“ 58, 11 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad atsakovas patirtus nuostolius, susijusius su 2010 m. spalio 26 d. tarp Å¡alių sudaryto transporto užsakymo vykdymu, grindžia aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovas vežimo paslaugÄ atliko ne tuo laiku, kuris nurodytas užsakyme ir ne ta transporto priemone, kuri numatyta užsakyme.

Atsakovo argumentÄ , kad nagrinėjamiems Å¡alių santykiams taikytina nacionalinė teisė, kadangi CMR tiesiogiai nereglamentuoja vežėjo atsakomybės už transporto priemonės pavėluotÄ pateikimÄ ir dėl to atsiradusių nuostolių patyrimÄ , pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CMR konvencija turi bÅ«ti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).

Vežėjo atsakomybės už pavėluotÄ krovinio pristatymÄ ir siuntėjo instrukcijų nesilaikymÄ pagrindai tiesiogiai reglamentuoti CMR konvencijoje. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį, už pavėluotÄ krovinio pristatymÄ vežėjas atsako, jeigu nėra jo atsakomybę paneigiančių aplinkybių. Vežėjo atsakomybės ribos už pavėluotÄ krovinio pristatymÄ numatytos CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje - tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas virÅ¡ijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi bÅ«ti didesni kaip užmokestis už vežimÄ .Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog krovinys buvo pristatytas, tačiau jis buvo pakrautas ir iÅ¡krautas vėliau nei numatyta 2010 m. spalio 26 d. transporto užsakyme.

Jeigu pagal CMR Konvencijos 19 straipsnio sÄ lygas krovinys pristatytas, asmuo, praÅ¡antis nuostolių atlyginimo, turi įrodyti pavėlavimÄ , žalÄ ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009). IeÅ¡kovas nurodo, kad krovinio pristatymo data buvo pakeista ne ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai, tačiau suderinta su atsakovu. Netiesiogiai aplinkybę, kad 2010 m. spalio 26 d. užsakyme numatyta data buvo keičiama Å¡alių sutarimu, patvirtina 2010 m. lapkričio 9 d. atsakovo pretenzija ieÅ¡kovui, kurioje praÅ¡oma kompensuoti iÅ¡laidas, atsiradusias atÅ¡aukus krovimo darbus 2010 m. lapkričio 1 d. (b. l. 42).

Tiesioginių įrodymų apie tai, kad Å¡alys tarpusavio sutarimu pakeitė krovinio pakrovimo ir iÅ¡krovimo datas, byloje nėra. Ä®rodinėdamas patirtų nuostolių faktÄ ir dydį, atsakovas pateikė krovinio savininkės Airijos įmonės BOSS sÄ skaitÄ Nr. 4533, iÅ¡raÅ¡ytÄ atsakovui UAB ,,Avelita“ 325 EUR sumai (b. l. 43 - 44), tačiau byloje nėra pateikto mokėjimo nurodymo, patvirtinančio faktinį tokių iÅ¡laidų patyrimÄ . Atsakovas nurodė, kad krovinio savininkui Airijos įmonei BOSS prastova kainavo 325 EUR, kuriuos ji praÅ¡o atlyginti atsakovo.

Ä®rodymų, kad Å¡iÄ sumÄ atsakovas nurodytai įmonei bÅ«tų apmokėjęs, byloje nėra pateikta. Pagal CMR konvencijÄ atlyginami faktiniai nuostoliai, atsiradę dėl vežėjo veiksmų, CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už pavėlavimÄ pristatyti krovinį ar vežimo instrukcijų pažeidimÄ taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Atsakovo argumentÄ , kad ieÅ¡kovo 2010 m. lapkričio 15 d. atsakymas į pretenzijÄ (b. l.

29) laikytinas nuostolių pripažinimu, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstÄ . Susipažinęs su 2010 m. lapkričio 15 d. atsakymo į pretenzijÄ turiniu, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybe, kad atsakovas Å¡iuo dokumentu siekė gauti duomenų ir informacijos, įrodančios atsakovo pretenzijos pagrįstumÄ . Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas turi įrodyti aplinkybę, ne tik kad Å¡ie 325 EUR nuostoliai buvo, bet ir kad jie yra kilę dėl ieÅ¡kovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo, susijusio su krovinio pakrovimu ir iÅ¡krovimo pavėlavimu.

Tai, kad atsakovas atliko įskaitymÄ , savaime nereiÅ¡kia atsakovo nuostolių, jų sudėties ar kilmės pagrindimo. Atsakovo pateiktoje Airijos bendrovės BOSS sÄ skaita 325 EUR sumai iÅ¡raÅ¡yta dėl iÅ¡laidų už atÅ¡auktÄ keltuvÄ atlyginimo (b. l. 43), tačiau byloje nėra duomenų, koks keltuvas buvo atÅ¡auktas, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad keltuvo atÅ¡aukimas yra susijęs su ieÅ¡kovo atliekamu krovinio pervežimu. Ä®vertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, nei kad patyrė 325 EUR faktinius nuostolius, susijusius su 2010 m. spalio 26 d. užsakymo vykdymu, nei kad Å¡ie nuostoliai atsirado dėl ieÅ¡kovo veiksmų.

Tokiu atveju, net konstatavus, kad ieÅ¡kovas pažeidė transporto užsakymo vykdymo datas, neįrodžius patirtos žalos ir jos dydžio bei priežastinio ryÅ¡io tarp pavėlavimo ir patirtų nuostolių, ieÅ¡kovui atsakomybė nekyla.Atsakovas taip pat nurodo, kad jo patirti nuostoliai susiję ir su tuo, kad ieÅ¡kovas pervežimo paslaugÄ atliko ne ta transporto priemone, kuri nurodyta užsakyme. CMR konvencijos 12 straipsnio 7 dalyje nustatyta vežėjo atsakomybė už kroviniu disponuojančio asmens instrukcijų dėl krovinio gabenimo nevykdymÄ .

Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas patyrė nuostolius susijusius su tuo, kad ieÅ¡kovas pervežimo paslaugÄ atliko kita transporto priemone nei nurodyta užsakyme. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo reikalavimÄ pilnai apmokėti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija JUM Nr. 0003684 už suteiktas paslaugas, pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu ir yra tenkino. Taip pat teismas iÅ¡ atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 122, 16 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 27 Lt žyminio mokesčio ir 5 640, 15 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso – 5 667, 15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Avelita“ skundžia šį teismo sprendimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad teismas atmetė atsakovo argumentÄ , jog ginčui spręsti taikytina nacionalinė teisė ir klaidingai vadovavosi vien CMR konvencija. Teismo cituojamos normos reglamentuoja vežėjo atsakomybę už pavėluotÄ krovinio pristatymÄ , o Å¡ioje byloje sprendžiamas klausimas dėl vežėjo atsakomybės už transporto priemonės pavėluotÄ pristatymÄ krovinio pakrovimui. Siuntėjo ir vežėjo santykiai iki krovinio perdavimo vežimui, neįeina į CMR konvencijos reguliavimo sritį. Juos reglamentuoja nacionalinės teisės normos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas sutartį pažeidė iki krovinio perdavimo jam momento, Å¡alių santykiams turi bÅ«ti taikoma nacionalinė teisė. CMR konvencija nenumato dėl krovinio pristatymo termino virÅ¡ijimo atsiradusios žalos įvertinimo (apskaičiavimo) kompensuotinų nuostolių dydžio nustatymo taisyklių ar konkretaus teisių gynimo bÅ«do, todėl minėti klausimai taip pat sprendžiami pagal subsidiariai taikomÄ nacionalinę teisę.Apeliantas nurodo, kad dėl to, jog ieÅ¡kovas vėlavo pristatyti krovinį, atsakovas, krovinio siuntėjas turėjo papildomų darbo ir laiko sÄ naudų derinant su krovinio gavėju krovinio priėmimÄ ne darbo dienÄ - Å¡eÅ¡tadienį, o tai patvirtina žalos gavėjui (nekokybiÅ¡kos paslaugos) faktÄ , kuris turi bÅ«ti vertinamas ir įvertinamas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrįstumas turi bÅ«ti įvertinamas Å¡ių aplinkybių kontekste.IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu neigė, kad pavėlavo pateikti transporto priemonę.

Pagal užsakymo sÄ lygas krovinio pakrovimas turėjo bÅ«ti atliktas 2010 m. spalio 29 d., o faktiÅ¡kai atliktas 2010 m. lapkričio 3 d. Jokių susitarimų dėl pakrovimo laiko pakeitimo nebuvo, ieÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė. Atsakovas suderino krovinio atidavimÄ ieÅ¡kovui naujam terminui, nes kito pasirinkimo neturėjo (kito vežėjo nebuvo galima rasti). Pavėluoto prievolės įvykdymo priėmimas nereiÅ¡kia tinkamo prievolės įvykdymo, atleidimo nuo atsakomybės. IeÅ¡kovas neįvykdė prievolės ir kitu jam nurodytu terminu (2010-11-01) kad ir pavėluotai – krovinio atvyko pasiimti ne jo nurodytÄ dienÄ , o 2010 m. lapkričio 3 d., ir net ne pats, ne tas vežėjas ir ne ta transporto priemone, be jokio iÅ¡ankstinio suderinimo, kas lėmė papildomas darbo sÄ naudas dėl aplinkybių aiÅ¡kinimosi, vežėjo ir transporto priemonės tinkamumo įvertinimo, krovinio pakrovimas taip pat užtruko ilgiau nei paprastai.

Be to, jei ieÅ¡kovas ir pripažįsta, kad krovinį turėjo priimti 2010 m. lapkričio 1 d., tai Å¡i aplinkybė irgi nepatvirtina, kad jis tinkamai įvykdė prievolę, nes faktiÅ¡kai krovinys dėl ieÅ¡kovo kaltės buvo jo priimtas praleidus ir šį terminÄ â€“ tik 2010 m. lapkričio 3 d. Dėl to, kad ieÅ¡kovas pavėluotai pateikė transporto priemonę pakrovimui, vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė transporto priemonę ir faktinį vežėjÄ , virÅ¡ijo krovinio pristatymo terminÄ , atsakovas patyrė žalÄ .

Å i žala pasireiÅ¡kia kaip papildomos atsakovo laiko, darbo ir lėšų sÄ naudos, taisant dėl ieÅ¡kovo kaltės susidariusiÄ padėtį. Atsakovas Å¡ių aplinkybių neginčijo, o teismas jų nevertino. Pirmosios instancijos teismas klaidingai atsakovo nuostolius siejo tik su bendrovės BOSS pateikta 2010 m. lapkričio 9 d. pretenzija/sÄ skaita dėl iÅ¡laidų už atÅ¡auktÄ keltuvÄ atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad yra atlyginęs bendrovės BOSS patirtus nuostolius ir nesiremia regreso teise ieÅ¡kovui, nes patirta žala pasireiÅ¡kia ne tik Å¡iomis aplinkybėmis ir atsakovas teigia, kad turi bÅ«ti sumažinta paslaugos kaina, nes ji atlikta netinkamai.

Apeliantas nurodo, kad jo patirtÄ Å¾alÄ yra sunku paskaičiuoti ir įrodyti. Atsakovas sumažino už ieÅ¡kovo vežimo paslaugas mokėtinÄ sumÄ 1 122, 16 Lt, įvertinęs dėl ieÅ¡kovo kaltės patirtÄ Å¾alÄ . Suma, kuriai atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kovo atsakomybę, nėra didelė, taip pat ir ieÅ¡kovui, ir pagal padarytÄ pažeidimÄ minimali, todėl nebuvo pagrindo jos netaikyti. NežiÅ«rint to teismas galėjo jÄ mažinti, bet dėl jos iÅ¡ viso nepasisakė.Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė 5 640, 15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kadangi ji turėjo bÅ«ti sumažinta 21 procentu, tai yra 978, 82 Lt.

Be to, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio sumÄ , priteista suma už teisines paslaugas yra 500 procentų ieÅ¡kinio sumos, dėl ko turi bÅ«ti sumažinta iki 1 000 Lt. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB ,,Jumbo transport“ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas ieÅ¡kinio bei teismo posėdžių metu iÅ¡sakytais argumentais.Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės paliktinas nepakeistas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Bylos medžiaga nustatyta, kad nustatyta, kad ginčo Å¡alys 2010 m. spalio 26 d. sudarė transporto užsakymÄ , kuriuo ieÅ¡kovas įsipareigojo nuvežti krovinį iÅ¡ Airijos į LietuvÄ , o atsakovas įsipareigojo sumokėti už vežimÄ 4 661 Lt (be mokesčių) per 45 dienas po CMR važtaraščių originalų ir sÄ skaitų pateikimo (b. l. 5).

Transporto užsakyme numatyta, kad pakrovimo laikas – 2010 m. spalio 29 d., iÅ¡krovimo laikas – 2010 m. lapkričio 5 d., transporto priemonė, kuria atliekamas pervežimas - v/n (duomenys neskelbtini). Byloje esantis Tarptautinis krovinių važtaraÅ¡tis patvirtina, kad krovinys buvo pristatytas, pristatymo data – 2010 m. lapkričio 8 d., vežėjas – UAB ,,Mirinta“ (b. l. 6). Vadovaujantis transporto užsakymu atsakovui buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Serija JUM Nr. 0003684 dėl 5 640, 15 Lt sumos apmokėjimo, pagal kuriÄ atsakovas atsiskaitė iÅ¡ dalies, sumokėdamas 4 517, 99 Lt sumÄ .

Byloje kilo ginčas dėl nesumokėtos 1 122, 16 Lt sumos pagal PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Serija JUM Nr. 003684, kuriÄ atsakovas prašė įskaityti į jo patirtus nuostolius dėl ieÅ¡kovo netinkamai suteiktos vežimo paslaugos. Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

Siuntėju krovinio vežimo sutartyje laikomas asmuo, savo vardu sudaręs sutartį su vežėju; vežėju laikomas asmuo, kuris savo vardu įsipareigoja vežti krovinį, prisiimdamas atsakomybę už jį. Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ ), taikytinos materialinės teisės klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetÄ nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 straipsnis).

CMR konvencija turi bÅ«ti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio iÅ¡siuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio iÅ¡siuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės. TokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (pvz.: 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006).

Taikant CMR konvencijÄ turi bÅ«ti įvertinta tai, kad Å¡i tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektÄ , t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais iÅ¡samiai ir jokie nukrypimai nuo Å¡io reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (iÅ¡skyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo Å¡ios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja.

Dėl iÅ¡dėstyto, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamam ginčui iÅ¡spęsti turi bÅ«ti taikoma nacionalinė teisė, kadangi Å¡alių sudaryta sutartis atitinka aukščiau iÅ¡vardintus požymius.Å ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 122, 16 Lt skolÄ , kurios atsakovas nesumokėjo už pervežimo paslaugas. Atsakovas įrodinėjo, kad jis patyrė tokio dydžio iÅ¡laidas, kadangi, ieÅ¡kovui laiku nevykdant įsipareigojimų, jis privalėjo atÅ¡aukti keltuvÄ BOSS, kuris buvo užsakytas kroviniui pakrauti, dėl ko jis patyrė prastovÄ , kuri įvertinta 325 EUR (1 122, 16 Lt).

Pagal CMR konvencijÄ atlyginami faktiniai nuostoliai, atsiradę dėl vežėjo veiksmų, nuostolių faktÄ ir priežastinį ryšį turi įrodyti juos patyręs asmuo. CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už pavėlavimÄ pristatyti krovinį ar vežimo instrukcijų pažeidimÄ taikymas, todėl vežėjas gali tuo gintis. Å iai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė pretenzijÄ ir sÄ skaitÄ (b. l. 42-44). Tačiau apeliantas nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad tokiÄ sumÄ bÅ«tų apmokėjęs. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ atsakovo pateiktos sÄ skaitos (b l. 43), nėra pagrindo spręsti, jog 325 EUR sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta dėl faktinių nuostolių, susijusių su 2010 m. spalio 26 d. užsakymu.

Atsakovui neįrodžius patirtos žalos ir jos dydžio bei priežastinio ryÅ¡io tarp pavėlavimo ir patirtų nuostolių, nėra svarbios aplinkybės, dėl kurių krovinys buvo pakrautas ir iÅ¡krautas vėliau nei numatyta 2010 m. spalio 26 d. transporto užsakyme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas Å¡ių apeliacinio skundo argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.Preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylÄ dokumentinio proceso tvarka, reiÅ¡kia, jog yra priimtas sÄ lyginis sprendimas tik pagal ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos Å¡alies požiÅ«rį.

Preliminaraus sprendimo priėmimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tik dokumentinio proceso pradžiÄ , atsakovo nuomonė dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus iÅ¡dėstyta prieÅ¡taravime (CPK 430 straipsnis) ir taip užtikrinta jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Atsakovui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles (iÅ¡skyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu.

Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad bylÄ nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka buvo suvaržytos atsakovo gynybos priemonių pasirinkimas, kadangi, kaip jau minėta, atsakovui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, civilinė byla buvo nagrinėjama pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, t. y. atsakovas turėjo teisę pateikti teismui visus leistinus įrodymus (CPK 177 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad yra atlyginęs bendrovės BOSS patirtus nuostolius ir nesiremia regreso teise ieÅ¡kovui, nes patirta žala pasireiÅ¡kia ne tik Å¡iomis aplinkybėmis ir nurodo, kad turi bÅ«ti sumažinta paslaugos kaina, nes ji atlikta netinkamai, tačiau netinkamos paslaugos kainos nedetalizavo ir jos dydžio neįrodinėjo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl PVM sumos už advokato pagalbÄ priteisimo iÅ¡ atsakovo.

Kai asmuo, kuris įsigyja prekes ir paslaugas yra PVM mokėtojas, tai, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsniu, už paslaugas sumokėtÄ pirkimo PVM įtrauks į PVM atskaitÄ , t. y. Å¡ia suma sumažins mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM arba Å¡iÄ sumÄ susigrÄ Å¾ins iÅ¡ biudžeto. Kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti Å¡io asmens nuostoliu. PrieÅ¡ingu atveju, toks asmuo ir susigrÄ Å¾intų PVM iÅ¡ biudžeto ir prisiteistų žalos atlyginimÄ , kas reikÅ¡tų nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

Kadangi ieÅ¡kovas yra PVM mokėtojas, tai jo nuostoliu pripažintina paslaugų vertė be PVM. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių, sprendimu priteistos advokato pagalbos iÅ¡laidos mažintinos PVM suma.Advokato pagalbos iÅ¡laidų priteisimo pagrindas yra Å¡alies praÅ¡ymas su iÅ¡laidų apskaičiavimo pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, bet ne didesnės nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Å¡ių rekomendacijų 8.2 punktÄ maksimali už ieÅ¡kinio parengimÄ mokėtina suma yra 2 400 Lt, už atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡taravimus - 800 Lt, už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme – 120 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 5 640, 15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. daugiau, nei prašė ieÅ¡kovas (b. l. 91), kas laikytina raÅ¡ymo apsirikimu, todėl pirmosios instancijos sprendimas patikslintinas, kad iÅ¡ atsakovo priteistina: 2 523, 13 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų (3 193, 84 Lt – 21 proc.

PVM = 2 523, 13 Lt) ir 27 Lt žyminio mokesčio, kas sudaro 2 550, 13 Lt. Nurodyto dydžio advokato pagalbos iÅ¡laidos maksimalios rekomenduojamos sumos nevirÅ¡ija.Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis reikalauja, kad teismas pateikiamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ grįstų savo vidiniu įsitikinimu, visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Å ios įrodymų vertinimo taisyklės nustato teismo pareigÄ teisiÅ¡kai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Tai reiÅ¡kia, kad vieno ar kito bylai reikÅ¡mingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali bÅ«ti konstatuojami tada, kai tokioms iÅ¡vadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, bÅ«tent Å¡iomis įstatymų nuostatomis ir vadovavosi.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas ieÅ¡kiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais.

Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).IeÅ¡kovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nepateikė įrodymų apie turėtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ (b. l. 287), todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.  Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r ė: Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .Patikslinti ieÅ¡kovui UAB „Jumbo transport” iÅ¡ atsakovo UAB ,,Avelita“ priteistÄ 5 667, 15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , nurodant, kad ieÅ¡kovui UAB „Jumbo transport” iÅ¡ atsakovo UAB ,,Avelita“ priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 2 550, 13 Lt.

Teisėja                                                                                          Jūratė Varanauskaitė