Legislator Case Law & Legislation
7d3d9f79-210d-43db-8783-2de3d1bbd2f6 AI generated

7d3d9f79-210d-43db-8783-2de3d1bbd2f6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 7d3d9f79-210d-43db-8783-2de3d1bbd2f6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Civiline byla NrCivilinė byla Nr. e2-18475-566/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12695-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S U Ž A K I ŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, priimdama sprendimÄ už akių, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. D. ieÅ¡kinį atsakovams K. B., E. B., S. B., A. J., G. J. (įstatyminė atstovė – A.

Legislator headnote

AI generated

7d3d9f79-210d-43db-8783-2de3d1bbd2f6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Minėtos gyvenamosios patalpos savininkas – ieÅ¡kovas, gindama savo teises naudotis gyvenamÄ ja patalpa, jÄ valdyti ir disponuoti, turi teisę reikalauti per teismÄ paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir praÅ¡yti iÅ¡keldinti atsakovę. Remiantis CK 4.39 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civiline byla NrCivilinė byla Nr. e2-18475-566/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12695-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S U Ž A K I ŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, priimdama sprendimÄ už akių, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. D. ieÅ¡kinį atsakovams K. B., E. B., S. B., A. J., G. J. (įstatyminė atstovė – A.

J.) dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos ir nuostolių priteisimo.Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovės S. B. 826,60 Eur nuostolių atlyginimo, priteisti iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodoma, jog 2018 m. vasario 1 d. vykusiose varžytynėse ieÅ¡kovas nusipirko 2 kambarių butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Varžytynes vykdė antstolis V. Č., kuris pardavė skolininkės S. B. turtÄ , už kurį visa suma (35 040,00 Eur) sumokėta 2018 m. sausio 30 d. 2018 m. vasario 5 d. minėtas turtas buvo įregistruotas kaip nuosavybės teise priklausantis ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas nurodo, jog nepaisant Å¡ios aplinkybės, buvusi turto savininkė (atsakovė S. B.) ir kiti bute gyvenę asmenys piktybiÅ¡kai neiÅ¡sikrausto iÅ¡ jiems nebepriklausančio buto ir jame gyvena be jokio pagrindo. Atsakovė yra inicijavusi bylÄ , kuria siekiama pripažinti 2018 m. vasario 1 d. varžytynių aktÄ negaliojančiu.

Ieškovas nurodo, jog atsakovai nereaguoja į ieškovo raginimus išsikraustyti, todėl ieškovas negali tinkamai naudotis ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu nuo 2018 m. vasario 1 d. 2018 m. vasario 6 d. ieškovas sudarė nuomos sutartį dėl ginčo buto, tačiau buto negali perduoti nuomininkui, kadangi atsakovai neišsikrausto ir jo neatlaisvina, todėl ieškovas dėl atsakovės S. B. kaltės kas mėnesį negauna 310,00 Eur sutartyje numatyto mėnesinio nuomos mokesčio. Atsižvelgiant į tai, ieškovas jau patyrė 826,00 Eur nuostolius.Atsakovams ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsakovai atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, teismas priima sprendimÄ už akių.IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis).IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. vasario 1 d. vykusiose varžytynėse ieÅ¡kovas už 35 040,00 Eur nusipirko atsakovei S. B. priklausiusį 2 kambarių butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2018 m. vasario 5 d. minėtas turtas buvo įregistruotas kaip nuosavybės teise priklausantis ieÅ¡kovui. Gyventojų registro duomenimis, minėtame bute savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę atsakovai S. B., K. B., E. B., A. J., G. J.. 2018 m. vasario 6 d. ieÅ¡kovas ir A. K. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo 2018 m. vasario 21 d. perduoti nuomotis A. K. minėtÄ butÄ už 310,00 Eur mėnesinį nuomos mokestį.

IeÅ¡kovas 2018 m. balandžio 19 d. kreipėsi į atsakovus ragindamas atlaisvinti ieÅ¡kovui priklausantį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovai bÅ«tų atlaisvinę aukščiau nurodytÄ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį butÄ , byloje nėra (CPK 178 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

Minėtos gyvenamosios patalpos savininkas – ieÅ¡kovas, gindama savo teises naudotis gyvenamÄ ja patalpa, jÄ valdyti ir disponuoti, turi teisę reikalauti per teismÄ paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir praÅ¡yti iÅ¡keldinti atsakovę. Remiantis CK 4.39 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Tokiu bÅ«du įtvirtintas savininko teisių gynimo bÅ«das, pareiÅ¡kiant negatorinį ieÅ¡kinį. Negatorinio ieÅ¡kinio pagrindas yra aplinkybės, pagrindžiančios ieÅ¡kovo kaip savininko teisę naudotis turtu, o taip pat patvirtinimas, kad kito asmens veiksmai kliudo normaliam naudojimuisi savo nuosavybe. Savo esme negatorinio ieÅ¡kinio patenkinimas – paÅ¡alinimas kliūčių naudotis savo nuosavybės teise – nepriklausomai nuo kliudančio asmens kaltės. Asmuo, kurio teisė naudotis nuosavybe yra apribota, turi įrodyti patį kliudymo faktÄ , nurodyti asmenį, kurio elgesys trukdo naudotis nuosavybe ir turi teisę reikalauti paÅ¡alinti tokį trukdymÄ .

Taigi CK 4.98 straipsnio pagrindu savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti atsakovus, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamos gyvenamos patalpos atlaisvinimas. P. N. turto registro duomenis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Atsakovai, nesant tam teisinio pagrindo, nėra išsikėlę iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Pažymėtina, jog bylos duomenimis, atsakovė G. J. yra nepilnametė.

Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada dėl nepilnametės G. J., tarnyba neturi duomenų apie atsakovės A. J. (įstatyminės G. J. atstovės) netinkamÄ tėvų valdžios įgyvendinimÄ savo nepilnametės dukters G. J. atžvilgiu. Ä® socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitÄ nei į socialinių įgÅ«džių stokojančių Å¡eimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sÄ raÅ¡Ä Å¡i Å¡eima nebuvo įraÅ¡yta.Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį, vaiko teisę į jo raidai bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai Å¡ios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; 2011-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011).Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali bÅ«ti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į bÅ«stÄ bei jo vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai.

Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. LR nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugÄ , neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Todėl atsakovė A. J., kaip įstatyminė nepilnametės dukters atstovė visų pirma turi pareigÄ pasirÅ«pinti savo nepilnamete dukra ir užtikrinti jos teises į bÅ«stÄ .

Prioritetinės vaiko teisių gynybos principas negali lemti tėvų piktnaudžiavimo Å¡iuo principu, pažeidžiant bÅ«sto savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011).Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovų veiksmai pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip aukščiau nurodyto turto savininko, teises ir teisėtus interesus savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Duomenų, kad atsakovai bÅ«tų atlaisvinę ginčo butÄ , byloje nėra, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovo teisė naudotis jam nuosavybės teisė priklausančiu butu atsakovų veiksmais yra apribota ir ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti paÅ¡alinti šį trukdymÄ , t. y. reikalauti iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ užimamo buto (CK 4.98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės S. B. 826,60 Eur nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos dėl ieÅ¡kovo ir A.

K. pasiraÅ¡ytos buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo perduoti minėtÄ butÄ nuomotis A. K. 2018 m. vasario 21 d. už 310,00 Eur mėnesinį nuomos mokestį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Kadangi numatytu terminu butas nebuvo atlaisvintas dėl buvusios jo savininkės atsakovės S. B. nesutikimo iÅ¡sikelti iÅ¡ jai nuosavybės teise nebepriklausančio buto, ieÅ¡kovas negalėjo įvykdyti nuomos sutarties.

Atsižvelgiant į tai, iki ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo dienos (t. y. už 2 mėnesius ir 20 dienų) ieÅ¡kovas negavo iÅ¡ viso 826,60 Eur nuomos mokesčio. Å ios negautos pajamos laikytinos jo nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Konstatuotina, jog tarp ieÅ¡kovo patirtų nuostolių ir atsakovės S. B. veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys, kadangi atsakovei atlaisvinus jai nepriklausiančias patalpas, ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs perduoti butÄ pagal nuomos sutartį ir bÅ«tų gavęs nuomos mokestį. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog dėl atsakovės S. B. kaltės ieÅ¡kovas patyrė nuostolių, kurie privalo bÅ«ti atlyginti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės S. B. ieškovui priteistina jo patirta nuostolių suma, t. y. 826,60 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistinas 94,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur teisinių paslaugų išlaidos, t. y. iš viso 594,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi padalijus šias išlaidas atsakovams lygiomis dalimis, jos neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį tenkinti.Iškeldinti atsakovus K.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. J., (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 826,60 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 60 ct) nuostolių atlyginimo.Priteisti iš atsakovų K.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. J., (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 594,00 Eur (penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovams, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jie turi teisę teismui paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo peržiÅ«rėjimo, kuriame turi bÅ«ti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimÄ už akių, pavadinimas;

Å¡alies, paduodančios pareiÅ¡kimÄ , pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumÄ , taip pat įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes; pareiÅ¡kimÄ paduodančios Å¡alies praÅ¡ymas; prie pareiÅ¡kimo pridedamos Å¡alies medžiagos sÄ raÅ¡as; pareiÅ¡kimÄ paduodančios Å¡alies paraÅ¡as ir pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo data.Å alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.IeÅ¡kovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimÄ Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                   Diana Butrimienė