7d3d7df2-2273-469c-ab2e-a5e9fde4cb95 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-497/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17492-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, vertėjaujant Ingridai Petrulienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, V.

S., jo gynėjui advokatui Andriui Baranskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro V. Jancevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. S., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį A.

S. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ ir baudžiamoji byla V. S. atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 1 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalimis, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto dalies vertės atitinkančios pinigų sumos – 4 327,50 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimas į valstybės biudžetÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. S. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl to, kad jis 2021 m. gegužės 31 d. apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktÄ , kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,37 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras V. Jancevičius (toliau – ir prokuroras) skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nuosprendį dalyje, kurioje priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. S. valstybės naudai 4 327,50 Eur sumÄ , atitinkančiÄ dalį automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį – konfiskuoti V.

S. priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduoti jį valstybės nuosavybėn. Skunde nurodoma: 2.1. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratÄ , todėl yra konfiskuotinas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad yra pagrindas taikyti V. S. turto konfiskavimÄ , tačiau netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, o bÅ«tent nurodė, kad teismas, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, turi teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas natÅ«ra konkrečiu atveju gali bÅ«ti netikslingas, todėl, atsižvelgdamas į proporcingumo principÄ , teismas turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė ar tik jos dalis, ko rezultate nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai 4 327,50 Eur sumÄ , atitinkančiÄ dalį automobilio „Nissan Qashqai“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertės. Teismo nurodyti motyvai negali bÅ«ti pagrindu teigti, kad konfiskuoti automobilį nėra tikslinga, ar kad automobilio konfiskavimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , be kita ko, turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo taikymas tais atvejais, kai galimas turto konfiskavimas, yra iÅ¡imtinis ir pirmiausia turi bÅ«ti svarstoma bÅ«tent turto konfiskavimo galimybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021).

Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas natÅ«ra – pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) V. S. padarytam nusikaltimui, todėl taikytina; 2.2. V. S. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,37 promilių girtumas. Tokie jo neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

V. S. nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia. V. S. asmenybė, pragyvenimo lygis, didelė automobilio vertė ar Å¡eimos narių interesai, negali bÅ«ti laikomos iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, panaikinančiomis BK 72 straipsnio taikymÄ . Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimÄ padariusiam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-693/2018, 2K-287-1073/2018).

Todėl net ir esant tam tikriems V. S. interesų apribojimams, automobilio, kuris yra nusikalstamos veikos priemonė, konfiskavimas Å¡iuo atveju nereiÅ¡kia neproporcingai griežtos poveikio priemonės; 2.3. nesutiktina, kad jei iÅ¡ V. S. bÅ«tų konfiskuotas automobilis, konfiskavimas atitiktų nubaudimo funkcijÄ ir negatyvias pasekmes labiau pajaustų V. S. sutuoktinė. Å eimos narių interesai, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, nėra laikomi iÅ¡imtine aplinkybe. Nors tam tikrų neigiamų pasekmių patirtų ir V.

S. sutuoktinė, kuriai kartu su V. S. galimai bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso konfiskuotinas automobilis, tai nepaneigia BK 72 straipsnio taikymo pagrįstumo ir automobilio konfiskavimo natūra. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu, sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, preziumuoja, kad jis veikia su kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu.

Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-458/2021, 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020); 2.4. pirmosios instancijos teismo argumentai, kad automobilio, kurio vertė 17 310 Eur, konfiskavimas iš esmės apsunkintų V.

S. turtinę padėtį ir būtų neproporcingai didelė našta, neatitinka baudžiamųjų įstatymų prasmės ir pagrįsti klaidingu interpretavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, automobilio vertė nėra laikoma išimtine aplinkybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Todėl iš V. S. konfiskuotinas automobilis natūra, nesivadovaujant automobilio vertės kriterijumi, nes tokia baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju atitiktų proporcingumo ir teisingumo kriterijus.

Netaikant automobilio konfiskavimo, o išieškant tik dalį jo vertės, susidarytų ydinga situacija, kai asmenys diferencijuojami pagal savo turtinę padėtį, t. y. jei V. S. nuosavybės teise priklausančios ir jo vairuojamos transporto priemonės vertė būtų mažesnė, jam būtų taikomas automobilio konfiskavimas. Kaip minėta, teismo nurodytos aplinkybės (didelė vertė, turtinė padėtis, šeimos narių interesai) nesuteikia pakankamo pagrindo adekvačiai baudžiamojo poveikio priemonių taikymo diferenciacijai tokio pobūdžio bylose.

Laikytina, kad tokia turto verte paremta diskriminacija teisingoje teisinėje visuomenėje negali bÅ«ti pateisinama. Asmenų, padariusių analogiÅ¡kas veikas skirtingos vertės transporto priemonėmis, padėtis bÅ«tų nepateisinamai diferencijuojama ir neatmetama, kad tam tikrais atvejais asmenys galėtų vien tik dėl savo turtinės padėties iÅ¡vengti paprastai tokiems atvejams įstatymo leidėjo nustatytų suvaržymų. Situacija, kad nagrinėjamu atveju nepateisinamai remiamasi BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta iÅ¡imtimi, yra ydinga ir sudaro prielaidas kaltininkams ir toliau sÄ moningai daryti nusikalstamas veikas, žinant, kad tokios vertės turtas nebus konfiskuojamas; 2.5.

V. S. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos jo atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutÄ , todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo iÅ¡sprendimui nėra esminės ir nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Asmuo nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo.

V. S. kartu su konfiskavimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi (paskirtas mažesnis nei vidurkis numatytos bausmės dydis), todėl V. S. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ natÅ«ra, abi baudžiamojo poveikio priemonės tarpusavyje derintųsi, užtikrintų prevencinius tikslus bei atgrasytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje. Visuomenės ir V.

S. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jeigu iš jo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o taikomas tik automobilio vertės dalies išieškojimas, nes taip būtų formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, V. S. gynėjas advokatas A. Baranskis praÅ¡o atmesti prokuroro apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodoma: 3.1. nesutiktina, kad automobilio nekonfiskavimas formuoja nebaudžiamumo principÄ , nes kiekviena situacija yra individuali. Byloje įrodyta, kad V. S. pilnai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus ir nuo sulaikymo pradžios nuoÅ¡irdžiai gailisi, jokių pasekmių dėl padarytos veikos nekilo.

V. S. poelgis nėra sistemingas, nulemtas susiklosčiusių asmeninių aplinkybių, jis per savo ilgametę vairavimo patirtį už analogiÅ¡kÄ nusižengimÄ nebuvo baustas. Vien pradėtas ikiteisminis tyrimas jau savaime padarė jam didelę įtakÄ ir dėl didelio emocinio sukrėtimo ir iÅ¡ to sekusio (duomenys neskelbtini) dar labiau pablogino jo sveiktÄ . Å i situacija jau pakankamai nubaudė V. S. ir papildomai jo ar jo sutuoktinės bausti nėra pagrindo; 3.2. prokuroro argumentas, kad tik automobilio konfiskavimas užkirs kelia analogiÅ¡kų veikų darymui ir bus ekonomiÅ¡kai nenaudingas, neatitinka objektyvios realybės. V.

S. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė už baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo vengimÄ . Kadangi taikant laidavimo institutÄ buvo įvertintos visos baudžiamojoje byloje surinktos faktinės aplinkybės, iÅ¡ kurių teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog V. S. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tokios prokuroro iÅ¡vados dėl galimybės ateityje daryti analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas yra nepagrįstos ir prieÅ¡taraujančios pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms.

Be to, V. S. objektyviai negalėtų valdyti prokuroro praÅ¡omos konfiskuoti transporto priemonės dėl 2021 m. liepos mėnesio gale patirto (duomenys neskelbtini) ir dabartinės sveikatos bÅ«klės; 3.3. prokuroro argumentai, kad asmenybė, veikos pavojingumo laipsnis ar automobilio vertė negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymÄ ir kad V. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos jo atžvilgiu taikant laidavimo institutÄ , neteisingi ir prieÅ¡tarauja formuojamai teismų praktikai.

Nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis statusas skiriasi, todėl nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Taikant laidavimo institutÄ ir sprendžiant turto konfiskavimo klausimÄ , neatsiejamai vertinamos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, jÄ padariusio asmens asmenybė, veikos pavojingumo laipsnis, automobilio vertė ir kt. Automobilio vertė yra svarbi ir teismų vertinama aplinkybė sprendžiant turto konfiskavimo klausimÄ ; 3.4.

V. S. vairuotas automobilis įgytas teisėtai, jo palikimas V. S. dispozicijoje, nekelia pavojaus visuomenei, automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ir nebuvo specialiai įgytas ar paruoštas nusikalstamų veikų darymui, o automobilio konfiskavimas varžytų V. S. ir jo sutuoktinę labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju, remiantis teismų praktika ir išdėstytomis aplinkybėmis, V. S. priklausančio automobilio konfiskavimas natūra yra netikslingas, neproporcingas ir varžantis V.

S. labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir jo vertės dalies konfiskavimas pasiekia visus baudžiamojo įstatymo keliamus tikslus; 3.5. prokuroro argumentas, kad neva A. S. davė leidimÄ V. S. naudoti jų bendrÄ nuosavybę uždraustoms veikoms daryti yra neteisingas ir klaidinantis teismÄ . Baudžiamojoje byloje nustatyti prieÅ¡ingi duomenys, kad A. S. nedavė leidimo V. S. valdyti transporto priemonę bÅ«nant neblaiviam ir apskritai nežinojo apie tokius jo veiksmus.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundÄ tenkinti, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, V. S. ir jo gynėjas – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. taikymo bei vienos iÅ¡ paskirtų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paskyrimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. paskirta antrÄ ja baudžiamojo poveikio priemone – automobilio dalies vertės konfiskavimu, teigdamas, kad turi bÅ«ti paskirtas automobilio konfiskavimas natÅ«ra.

7. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-91-303/2021).

Byloje buvo priimtas sprendimas atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. teismas sprendė, kad be kitų BK 40 straipsnyje numatytų bÅ«tinų sÄ lygų, yra pagrindas manyti, jog V. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl Å¡iuo atveju aktualus vienas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

8. Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčas dėl to, kad automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. S. bÅ«damas neblaivus, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, automobilis registruotas V. S. vardu (1 t., b. l. 23), todėl gali bÅ«ti iÅ¡ jo konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs konfiskuotino automobilio vertę – 17 310 Eur, tai kad V. S. atsitiktinai padarė nusikalstamÄ veikÄ , nesant duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar bÅ«tų nuo jo priklausomas, įvertinęs V.

S. dabartinę sveikatos bÅ«klę, amžių bei kitÄ nuosprendžiu taikomÄ baudžiamojo poveikio priemonę, sprendė, jog taikant automobilio konfiskavimÄ visa apimtimi turto konfiskavimas atliktų tik nubaudimo funkcijÄ , automobilio konfiskavimo negatyvias pasekmes daugiau pajustų ne pats kaltinamasis, o jo sutuoktinė. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir iÅ¡ V. S. konfiskavo dalį automobilio vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

9. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Taikyti konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ galima tik nustačius BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020, 2K-91-303/2021, 2K-112-942/2021, 2K-107-976/2021). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

10. Minėta teismų praktika paneigia prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad V. S. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės vertinamos tik taikant BK 40 straipsnyje numatytÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutÄ , tačiau nėra svarbios sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. PrieÅ¡ingai, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo klausimÄ , reikia vertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka už analogiÅ¡kus pažeidimus nebaustas, yra pensinio amžiaus, turintis nuolatinį darbÄ , toje pačioje darbovietėje dirbantis nuo 1998 m. ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, jo mėnesinis atlyginimas 600 Eur. Jis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , vairavo automobilį bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio darbo dienos metu, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 2,37 promilių girtumas. Kaltę dėl nusikalstamos veikos V.

S. pripažino ir gailisi, dėl šių neteisėtų jo veiksmų niekas nenukentėjo. Neteisėtas V. S. poelgis yra atsitiktinis, o ne sistemingas jo gyvenimo būdas, byloje nėra duomenų apie neigiamas jo nuostatas apie visuomenėje priimtas elgesio normas. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio valdytojas ir savininkas yra V. S. (1 t., b. l. 23), tačiau pastarasis jį įsigijo kartu su žmona iš turėtų santaupų, taigi automobilis yra jų bendra jungtinė nuosavybė. V. S. teigimu, faktiškai jo žmona automobiliu naudojasi daugiau nei jis, o po patirtų sveikatos problemų jis (V.

S.) automobilio vairuoti iš viso nebegali.

11. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju, konfiskavus automobilį, kurio vertė Lietuvoje su PVM yra 17 310 Eur (1 t., b. l. 24), V. S. bÅ«tų sukeliamos neproporcingai didelės pasekmės, nesuderinamos su Å¡ios poveikio priemonės tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pritartina, kad Å¡iuo atveju aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti ne turto – automobilio konfiskavimÄ , o konfiskuotino turto 1/4 dalį vertės, t. y. 4 327,50 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Teisėjų kolegijos įsitikinimu Å¡iuo konkrečiu atveju tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonė yra teisinga, proporcinga V. S. asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai veikai ir yra pakankama prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl jÄ keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Vytauto Jancevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Audrius Cininas Daiva Kazlauskienė Jurgita Mačionytė