AS-444-331-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444–331/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-19-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 9.9; 70.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vidiva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vidiva“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl operatyvaus patikrinimo ir nurodymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vidiva“ (toliau – ir UAB „Vidiva“) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas teismo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, mokesčių administratorius) 2011 m. gruodžio 6 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. AU12-265 su visais jo priedais ir panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gruodžio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (18.6-04.1. l)-AU3-57.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pradėjus mokestinį patikrinimą pastebėjo, kad patikrinimas atliekamas tendencingai. Pareiškėjo buvo prašoma pateikti dokumentus, kurie visiškai nesusiję su mokesčių apskaičiavimu ir kurių bendrovė nekaupė, nes to daryti neprivalėjo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas surašydamas operatyvaus patikrinimo pavedimą ir mokesčių administratoriaus nurodymą piktnaudžiavo įstatymų mokesčių administratoriui suteiktomis teisėmis, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) bei kitų teisės aktų nuostatas.

Nurodė, kad mokesčių administratorius surašydamas operatyvaus patikrinimo pavedimą siekė kitų tikslų, nei nurodė pavedime. Atsakovas pavedime nurodė, kad patikrinimo tikslas – patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, todėl atsakovas gali perskaičiuoti UAB „Vidiva“ mokesčius už 2011 metus ir penkerius iki 2011 metų einančius metus, tačiau, kaip matyti iš nurodymo, atsakovas prašo pateikti dokumentus už 2005 metus, už kuriuos apskaičiuoti mokesčius administratorius neturi teisės. Ši aplinkybė parodo, jog atsakovas siekia kitokių, nei su mokesčių apskaičiavimu susijusių, tikslų, kadangi tikrinti, kokios buvo bendrovės išlaidos už laikotarpį, už kurį nėra galimas mokesčių apskaičiavimas ir perskaičiavimas, yra visiškai neprasminga.

Paaiškino, kad mokesčių administratoriaus nurodymu atsakovas reikalauja pateikti dokumentus, kurių bendrovė neturi ir neprivalo turėti. Pareiškėjas 2005 m. pardavė pastatus, apie kuriuos atsakovas reikalauja pateikti dokumentus. Pareiškėjas, pardavęs pastatus, perdavė pirkėjui ir visus su pastatais susijusius dokumentus ir šiuo metu jų neturi ir neprivalo turėti. Be to, mokesčių administratorius reikalauja pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas, kurios turėtų būti priskiriamos dviem konkretiems pastatams. Įstatymai ir poįstatyminiai aktai niekada nereikalavo patiriamas sąnaudas priskirti konkretiems pastatams, todėl bendrovė neturi galimybių pateikti atitinkamų dokumentų.

Bendrovė gali pateikti tik visus dokumentus, patvirtinančius visas patirtas išlaidas jų neišskaidant. Pareiškėjo nuomone, skundžiami veiksmai ir aktai tiesiogiai pažeidžia jo teises, kadangi jais reikalaujama pateikti ir atlikti tai, ko bendrovė šiuo metu negali atlikti, bei to, tai draudžia reikalauti įstatymai, todėl skundžiami aktai neteisėti ir turi būti panaikinti.

Atsakovas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad atliekant patikrinimą pagal 2009 m. kovo 27 d. pavedimą tikrinti Nr. AU2-15 2011 m. vasario 10 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (20)-AU16-7, kuriame UAB „Vidiva“ buvo papildomai apskaičiuota iš viso 144 551 litų mokesčių. Pareiškėjas šį patikrinimo aktą apskundė ir 2011 m. balandžio 22 d. buvo patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesių inspekcijos sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-95, kuriuo dalis priskaičiuotų mokesčių buvo patvirtinta, o dėl dalies buvo pavesta atlikti pakartotiną patikrinimą siekiant patikslinti parduoto nekilnojamojo turto rinkos vertę ir surinkti daugiau duomenų apie išmokėtas pajamas, todėl buvo pradėtas UAB „Vidiva“ pakartotinas mokestinis patikrinimas ir, jį sustabdžius, dėl užsakyto turto vertinimo, 2011 m. gruodžio 6 d. buvo išrašytas operatyvaus patikrinimo pavedimas, kurio tikslas – patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą UAB „Vidiva“.

Bendrovės direktorė 2011 m. gruodžio 7 d. raštu pranešė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kad prašomus operatyvaus patikrinimo metu dokumentus dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą galės pateikti ne anksčiau kaip iki 2011 m. gruodžio 19 d. Todėl direktorei 2011 m. gruodžio 19 d. buvo įteiktas Mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti reikalingus dokumentus. 2011 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 44 UAB „Vidiva“ pateikė dalį prašomų dokumentų. 2011 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 45 direktorė pranešė, kad stengsis papildomą informaciją pateikti iki 2011 m. gruodžio 29 d. 2011 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 48 direktorė pranešė, kad pateikti dokumentai ir informacija yra neteisinga, todėl jais vadovautis negalima. 2012 m. sausio 2 d. raštu Nr.(18.5-04.1.1)-K-13 buvo kreiptasi į UAB „Vidiva“ ir paprašyta nedelsiant pateikti prašomus dokumentus. 2012 m. sausio 12 d. buvo pranešta apie pateiktą skundą Kauno apygardos administraciniam teismui.

Operatyvus UAB „Vidiva“ patikrinimas buvo užbaigtas surašant 2012 m. sausio 16 d. Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą, kuria buvo įforminti operatyvinės patikros rezultatai. Mokėtojas su pažyma, kaip ir su operatyvaus patikrinimo pratęsimais, buvo supažindintas. Atsakovo atstovas paaiškino, kad neturint savo žinioje prašomų pateikti dokumentų ar informacijos, pareiškėjas galėjo apie tai informuoti raštu atsakovą. Pagal 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 redakcijos 114 straipsnį mokesčių administratoriui yra suteikta teisė savarankiškai pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustatyti tikrinimo mastą ir laiką.

Atsakovo vertinimu, jis savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių ir įstatymų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vidiva“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl operatyvaus patikrinimo ir nurodymo panaikinimo nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Teismas, sistemiškai įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio nuostatas bei teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010) pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Sistemiškai įvertinęs Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas konstatavo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas pažymėjo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalies, 114 straipsnio, 25 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 26 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 120 straipsnio 1 dalį, 132 straipsnio 1 ir 2 dalis ginčijamas šioje byloje operatyvaus patikrinimo pavedimas yra procedūrinis dokumentas, ir jo išrašymas yra neišvengiamas žingsnis siekiant atlikti patikrinimo veiksmus. Šis pavedimas yra tik vienas iš viešojo administravimo procedūros, kurios pabaigoje net nepriimamas galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui materialiųjų (mokestinių) teisinių pasekmių, metu priimamų dokumentų. Materialios teisinės pasekmės pareiškėjui kils tik tuo atveju, jeigu operatyvaus patikrinimo metu bus nustatytas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas. Pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje.

Teismo vertinimu, operatyvaus patikrinimo pavedimo pareiškėjui sukeltos teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio (Mokesčių administravimo įstatymo 121-126 straipsniai). Šiuo pavedimu mokesčių mokėtojo teisinės padėties klausimas iš esmės nėra sprendžiamas, pavedimas jo teisiniam statusui jokios įtakos neturi. Teismas išaiškino, kad Mokesčių administravimo 144 straipsnio nuostatos, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, negalima suprasti absoliučiai, ji turi būti aiškinama kartu su prieš tai išanalizuotomis ABTĮ nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į operatyvumo principą.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-365/2007) pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas turi teisę skųsti mokesčių administratoriaus veiksmus ir aktus, priimtus mokestinio patikrinimo eigoje, tačiau naudojimasis šia įstatymine teise negali tapti priemone išvengti mokestinio patikrinimo, mokestinis patikrinimas negali tapti negalimu vien dėl to, kad mokesčių mokėtojas jo eigoje kelia ginčus dėl mokesčio administratoriaus veiksmų.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklės neįtvirtina tiesioginės pareiškėjo teisės skųsti operatyvaus patikrinimo pavedimą, be to, ginčijamo pavedimo teisminė kontrolė nėra prasminga, teismas šiame etape asmens teisių apginti negalėtų, nes, kaip minėta, tokio pavedimo surašymas yra tik vienas iš procedūros etapų. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatavo, kad nors ginčijamas atsakovo surašytas pavedimas atlikti pareiškėjo operatyvų patikrinimą traktuotinas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis), tačiau įvertinus jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareiškėjui, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui.

Teismo vertinimu, pavedimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, todėl, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Teismas nustatė, kad 2011 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (18.6-04.1. l)-AU3-57 duodamas kompetentingo subjekto patvarkymas pateikti konkrečius atitinkamus duomenis bei dokumentus, kurie gali suponuoti tiek teigiamo sprendimo, tiek neigiamo sprendimo priėmimą tikrinamojo asmens atžvilgiu. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad tiek operatyvaus patikrinimo pavedimas, tiek mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jie savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Teismas pažymėjo, kad nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniais sprendimais (veiksmais), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinami ir tokie sprendimai (veiksmai) bei jais padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Vidiva“ prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m.kovo 22 d. nutartį ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1. Nesutinka, kad skundžiami aktai nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių. Atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 115 straipsnio 3 punktą, operatyvus patikrinimas siekiamas patikrinti, ar mokesčių mokėtojas tinkamai atlieka jam įstatymuose numatytas pareiga. Šiuo atveju ginčijamas operatyvaus patikrinimo pavedimas surašytas pažeidžiant įstatymus ne siekiant patikrinti, ar pareiškėjas vykdo atitinkamas pareigas, bet siekiant surinkti dokumentus kitam atliekiamam patikrinimui, kuris šiuo mtu yra sustabdytas. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino atsakovo atstovė. Vertina, kad atsakovas tokiu būdu piktnaužiauja įstatymo suteiktomis teisėmis,kadangi atlikdamas pakartotinį kompleksinį pareiškėjo patikrinimą, siekdamas išvengti Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 6 dalyje jam nustatytos pareigos atlikti patikrinimą per objektyviai įmanomą kuo trumpenį laikotarpį sustabdė atitinkamą patikrinimą, o visus reikalingus patikrinimui atlikti veiksmus atlieka operatyvinių patikrinimų pagalba.

2. Aplinkybę, kad ginčijamas pavedimas atlikti operatyvų patikrinimą buvo išrašytas neteisėtai, patvirtina ir atlikus patikrinimą surašyta priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma. Atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 22 punktą priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma įforminami operatyvaus ptikrinimo, kuris buvo atliktas siekiant surinkti priešpriešinę informaciją, t. y. Siekiant įsitikinti, ar tikrinamasis mokesčių mokėtojas sudarė sandorį su kitu mokesčių mokėtoju, arba jei tikrinant paaiškėjo, kad tam tikras apmokestinimo klausimas negali būti išspręstas negavus informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją, su tikrinamuosu susijusių ūkiniais finansiniais ryšiais. Nagrinėjamu atveju priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma surašyta apie tikrinamą mokečių mokėtoją.

3. Pareiškėjas sutiktų su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atitinkami nurodymai negali būti skundžiami, jei būtų atliktas mokestinis patikrinimas. Nagrinėjamu atveju skundžiami aktai buvo surašyti tik ptikrinimui imituoti, nors realiai joks patikrinimas nbuvo atliekamas. Pažymi, kad atsakovo atlikus patikrinimą surašyta pažyma nepažeidžia pareiškėjo teisių, kadangi joje nėra jokių pareiškėjui nustatytų pareigų, todėl pareiškėjas neturi prasmės skųsti atitinkamos pažymos, tačiau ši aplinkybė negali užkirsti pareiškėjui galimybės ginčyti neteisėtus atsakovo veiksmus ir priimtu aktus. Pažymi kad dėl nepgrįsto operatyvaus patikrinimo pavedimo ir nurodymo pateikti informaciją pareiškėjas nepagrįstai turėjo iš archyvų imti dokumentus, juos analizuoti, naudojo bendrovės resursus, todėl atitinkami atsakovo veiksmai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Be to, pažymi, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 punktą administraciniai teismai sprendžia ginčus ne tik ėl teisės aktų teisėtumo, bet ir dėl valstybinio administravimo subjektų veiksmų teisėtumo

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, mokesčių administratorius) 2011 m. gruodžio 6 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. AU12-265 su visais jo priedais ir panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gruodžio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (18.6-04.1. l)-AU3-57.

Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. <...> Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis).

Remiantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tiek operatyvaus patikrinimo pavedimas, tiek mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jie savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniais sprendimais (veiksmais), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinami ir tokie sprendimai (veiksmai) bei jais padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/2011, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011, 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-315/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčas nenagrinėtinas teisme, pareiškėjo skundą dėl mokesčių administratoriaus nurodymo ir operatyvaus patikrinimo pavedimo turėjo būti atsisakyta priimti, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, todėl byla dėl šių reikalavimų pagrįstai nutraukta, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, grąžinant pareiškėjui sumokėtą 100 litų žyminį mokestį (b. l. 67-71) (ABTĮ 42 str. 1 d. 4 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Atsakant į pareiškėjo argumentus, kad skundžiami aktai (veiksmai) sukėlė jam neigiamas pasekmes, pažymėtina, kad savo teises dėl galimų neigiamų pasekmių – žalos – atsiradimo pareiškėjas gali ginti kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcnės bedrovės „Vidiva“ atskirąjį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius

Skirgailė Žalimienė