A-552-2760-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-2760/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00924-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) viršininko 2011 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 40-S-21700 priimtą atsisakymą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) atleisti jį iš vidaus tarnybos ir įpareigoti Šiaulių AVPK nuo 2011 m. lapkričio 24 d. atleisti pareiškėją iš Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės patrulio pareigų, pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Skunde (b. l. 9) nurodė, kad Šiaulių AVPK viršininkas 2011 m. spalio 26 d. išdavė jam siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijoje (toliau – CMEK). CMEK 2011 m. lapkričio 8 d. pareiškėją žodžiu informavo, kad jis yra netinkamas dirbti policijos sistemoje. 2011 m. lapkričio 23 d. jis kreipėsi į Šiaulių AVPK viršininką ir prašė atleisti jį iš tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Šiaulių AVPK viršininkas 2011 m. lapkričio 25 d. raštu atsisakė atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo nuomone, šis atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes dėl sveikatos būklės jis nebegali tęsti tarnybos.

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 29-30) nurodė, kad Šiaulių AVPK viršininkas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl jo atleidimo, nes policijos pareigūnas gali būti atleistas tik tuomet, kai vidaus tarnybos santykiai yra nenutrūkę ar nesustabdyti, t. y. asmuo turi vidaus sistemos pareigūno statusą. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-00294-11 pareiškėjas nuo 2011 m. lapkričio 11 d. 3 mėnesiams nušalintas nuo Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės patrulio pareigų ir nagrinėjamu laikotarpiu neturėjo vidaus sistemos pareigūno statuso, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo jį atleisti. Be to, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-00294-11 pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos ( toliau – ir Tvarka) 10 punktu, 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pareiškėjo atžvilgiu buvo sustabdyta iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas. Vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika, atsakovas turi teisę neatleisti pareigūno iki bus atliktas tarnybinis patikrinimas dėl jo veiksmų, o atlikus tarnybinį patikrinimą ir nustačius, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, spręsti dėl jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.4 punktu policijos įstaigų vadovai įpareigoti užtikrinti, kad policijos pareigūnai, pažeminę pareigūno vardą, nebūtų atleisti iš tarnybos kitais pagrindais, nepatikrinus jiems iškeltų kaltinimų ir neišsprendus jų tarnybinės atsakomybės klausimo.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 20 d. sprendimu (b. l. 54-57) pareiškėjo A. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Šiaulių AVPK gali atleisti policijos pareigūną tik tuomet, kai vidaus tarnybos santykiai nėra nutrūkę ir nesustabdyti, tai yra, kai asmuo turi vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusą. Remdamasis Statuto 28 straipsnio 3, 4 dalimi, teismas konstatavo, jog nušalinus pareiškėją nuo pareigų jis laikinai prarado policijos pareigūno statusą. Todėl, net ir tuo atveju, kai yra nustatyta, jog asmuo yra netinkamas tolesnei vidaus tarnybai, negali būti sprendžiami klausimai dėl tarnybos tęsimo galimumo.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą aktą, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio l dalies 4 punktu.

Teismas taip pat pažymėjo, kad būdamas nušalintas nuo tarnybos, pareiškėjas gali dirbti kitą įstatymų leidžiamą darbą. Laikinasis nušalinimas nuo darbo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnio numatyta tvarka bei pagrindais yra įstatymo numatyta procesinė prievartos priemonė, o ne asmens socialinių teisių varžymas, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės.

III. Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniu skundu (b. l. 60-62) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Tiek teismas, tiek ir atsakovas netinkamai išaiškino Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Statuto 53 straipsnyje yra nustatytas baigtinis atleidimo pagrindų sąrašas. Jei pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai, atleidimas turi būti patenkinamas ir pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kita dieną po to, kai atsiranda ir nustatomas faktas dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos (Statuto 56 str. 1 d.). Pareiškėjo atvejis patenka į Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sferą. Atsistatydinimo dėl ligos ir negalėjimo toliau dirbti atvejis iš esmės skiriasi nuo atvejų, kai atsistatydinama dėl kitų, subjektyvių priežasčių, nulėmusių tokį vidinį pareigūno apsisprendimą. Tai, kad siuntimas į CMEK pareiškėjui išduotas 2011 m. spalio 26 d., patvirtina, kad atsakovas jau tuo metu abejojo, ar pareiškėjas tinkamas toliau dirbti policijos sistemoje.

2. Teismo ir atsakovo vertinimas, kad nušalintas nuo pareigų pareiškėjas prarado policijos pareigūno statusą yra neteisingas ir nepagrįstas teisės normomis. Pagal BPK 157 str. nušalinimas, tai laikina procesinė prievartos priemonė, apie ją pranešama darbdaviui. Tai rodo, kad darbiniai santykiai tarp nušalinto asmens ir jo darbdavio nenutrūksta, darbdavys gali spręsti klausimą dėl asmens atleidimo. Pareiškėjo vidaus tarnybos santykiai nenutrūkę ir nesustabdyti, iš jo nėra paimti darbo pažymėjimas, konvojaus pažymėjimas, ginklo kortelė, uniforma.

3. Teismas negalėjo vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.4 punktu, nes tai yra poįstatyminis aktas, kuris prieštarauja Vidaus tarnybos statutui.

4. Pareiškėjas nuo pareigų nušalintas 2011 m. lapkričio 4 d., nuo to laiko jam nemokamas atlyginimas, už jį nemokamos socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos, liko be darbo ir lėšų pragyvenimui, negali pasinaudoti bedarbio statusu ar įsidarbinti kitoje darbovietėje, todėl skundžiamas atsakovo sprendimas pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises (Konstitucijos 48 str. 1 d., 3d.).

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 67-68) nurodo, kad su juo nesutinka.

Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apelianto argumentai dėl pareigūno statuso yra nepagrįsti, nes paties pareiškėjo pareigų, numatytų Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalyje (nuo nušalinimo momento grąžinti pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir kt.), neatlikimas neužkerta kelio baudžiamojo proceso tvarka suspenduoti pareiškėjo turėtą pareigūno statusą.

2. Šiaulių apygardos administracinis teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo laisvė pasirinkti darbą bei teisė į socialines garantijas nebuvo apribotos. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teismui pareiškėjas nurodė priešingas faktines aplinkybes dėl savo socialinės padėties – kad turi pragyvenimo šaltinį ir galimybę susimokėti teismo paskirtą baudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo veiksmų, atsisakant atleisti vidaus tarnybos pareigūną, kuris yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, iš tarnybos dėl sveikatos būklės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalį punktą pareigūnas, negalintis tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai, turi būti atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ir nustatomas faktas, dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Pareiškėjo nuomone, jokios kitos faktinės aplinkybės tam neturėtų kliudyti.

Administracinių teismų praktika tokiose bylose yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-481/2005. Joje konstatuota, kad nustatytų reikšmingų tarnybiniams santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai dėl anksčiau laiko prasme vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms pasekmėms kilti – atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas buvo įtartas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje ir sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso tvarka.

2011 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių AVPK dėl A. Ž. veiksmų buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris tą pačią dieną buvo sustabdytas, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų trims mėnesiams, 2011 m. lapkričio 4 d. šis nušalinimas pratęstas dar trims mėnesiams.

Nušalinimo metu (2011-10-26) pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti siuntimą į CMEK. Pastaroji 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 4206 pripažino, kad pareiškėjas yra netinkamas tolesnei vidaus tarnybai dėl sveikatos būklės. Po to pareiškėjas pareikalavo jį atleisti iš vidaus tarnybos dėl sveikatos būklės, o atsakovas nesutiko to padaryti.

2012 m. gegužės 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu A. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d. ir 182 str. 1 d. bei nubaustas 16 900 Lt bauda. Nuosprendis įsiteisėjo.

Ginčo šalys šių faktinių aplinkybių nekvestionuoja, taigi chronologiškai pirmiausia A. Ž. padarė nusikalstamą veiką ir buvo nušalintas nuo tarnybos, dėl jo veiksmų buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, o tik vėliau buvo nustatytas jo netinkamumas tarnybai dėl sveikatos būklės.

Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. sveikatos vertinimo metu ir jo prašymo padavimo metu jis buvo nušalintas nuo tarnybos, pirmosios instancijos teismo išvada, jog tuo metu jis buvo laikinai praradęs vidaus tarnybos pareigūno statusą, teisinga. Atsakovas neprivalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo, nes prieš tai jau buvo pradėta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir tarnybinio patikrinimo procedūra, kuri galėjo baigtis pareiškėjo atleidimu iš tarnybos kitokiais neigiamais pagrindais. Kitoks Statuto nuostatų aiškinimas sąlygotų tarnybinės atsakomybės bei kitų neigiamų pasekmių išvengimą pareigūnams, padariusiems teisės pažeidimus ar nusikalstamas veikas.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius