7d35ea9a-a82a-4e07-a765-9a1d8cd0d058 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2453-807/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31195-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2021 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant R. V., dalyvaujant ieškovui V. Š. ir jo atstovui advokatui A. P., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui V. B. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui R.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. Å . ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovo reikalavimų esmė 1. IeÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų ir teisėjo/teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo CK 6.271 straipsnio 1 dalies ir 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 1 210 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019-03-01 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5159-2019, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, ieškovui buvo paskirta 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėn.

3. IeÅ¡kovui apskundus šį nutarimÄ , 2019-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-366-1053/2019, kuria pakeitė šį nutarimÄ ir ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir jam buvo paskirta 11 Eur bauda; taip pat ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir jam buvo paskirta 75 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 75 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

4. IeÅ¡kovui apskundus Å¡iÄ nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2019-08-20 nutarimu panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019-03-01 nutarimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-13 nutartį administracinio nusižengimo byloje, kurioje ieÅ¡kovas buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei 417 straipsnio 8 dalį ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė.

5. IeÅ¡kinyje pažymima, kad nuo pat nagrinėto įvykio pradžios, policijos pareigÅ«nams suraÅ¡ant ieÅ¡kovo atžvilgiu kaltinančius dokumentus bei viso vykusio proceso metu jis nuosekliai tvirtino, kad jokio administracinio nusižengimo nepadarė, kÄ nuo pat pradžių įrodė ir įvykį užfiksavę vaizdo įraÅ¡ai. Tačiau tai policijos pareigÅ«nų buvo ignoruojama, buvo daromos neteisingos turimų duomenų interpretacijos, ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, vėliau neteisėtas 2019-06-01 nutarimas administracinio nusižengimo byloje, neteisėtai paskiriant jam administracinę nuobaudÄ , kas lėmė teisminį bylos nagrinėjimÄ .

Administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjęs teismas neiÅ¡taisė Å¡ių policijos pareigÅ«nų padarytų klaidų, bet nors iÅ¡ dalies ir patenkino ieÅ¡kovo skundÄ , tačiau neteisėtai ir nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3, 8 dalis. Tokiais neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovui buvo padaryti nuostoliai, nes jam teko kreiptis gynybos į advokatÄ bei sumokėti už jo teikiamas teisines paslaugas, siekiant teisminiu keliu įrodyti savo nekaltumÄ . Å ie ieÅ¡kovo turtiniai praradimai iki Å¡iol nėra kompensuoti, todėl kreipiasi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos patirtÄ Å¾alÄ .

6. IeÅ¡kovas teigia, kad nuo nepagrįstai ir neteisėtai pareikÅ¡tų kaltinimų dėl tariamų administracinių nusižengimų padarymo bei jo atžvilgiu pradėto proceso, jam teko gintis, kreiptis į advokatÄ bei patirti iÅ¡laidas, apmokant advokato teikiamas teisines paslaugas. Viso per vykusį procesÄ ieÅ¡kovas patyrė 1210 Eur iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms. Nors ieÅ¡kovo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo visiÅ¡kai nutraukta, jam nepadarius jokio administracinio nusižengimo, tačiau Å¡ie ieÅ¡kovo patirti nuostoliai nebuvo kompensuoti.

Kaip minėta, patirti nuostoliai privalo bÅ«ti kompensuoti, atlyginti visiÅ¡kai. Taigi Å¡iÄ ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ privalo atlyginti valstybė, nes žala buvo padaryta jos institucijos pareigÅ«nų ir teismo neteisėtais veiksmais – neteisėtu administracinio nusižengimo proceso pradėjimu, neteisėtu ieÅ¡kovo pripažinimu neva padarius administracinius nusižengimus, neteisėtu nubaudimu (administracinės nuobaudos paskyrimu).

7. Taip pat nurodė, kad policijos pareigÅ«nams sustabdžius automobilį, ilgÄ laikÄ be jokio objektyvaus pagrindo buvo apribotos ieÅ¡kovo teisės, administracinio nusižengimo protokolas buvo pildomas nepateisinamai ilgai (faktiÅ¡kai dvi valandas) ir visÄ tÄ laikÄ jis privalėjo bÅ«ti automobilyje žiemos metu. Vėliau ieÅ¡kovui buvo reiÅ¡kiami niekuo nepagrįsti kaltinimai dėl tariamo administracinių nusižengimų padarymo bei buvo tiek policijos pareigÅ«nų, tiek ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažintas kaltu neva padarius administracinius nusižengimus bei nubaustas administracine nuobauda. Tiek policijos pareigÅ«nų vykdytas ieÅ¡kovo sustabdymas bei jo teisių ir laisvių nepagrįstas ribojimas, tiek ir paskui vykęs tariamo administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo procesas tęsėsi ilgÄ laikÄ , kas sukėlė ieÅ¡kovui neigiamus iÅ¡gyvenimus, nerimÄ , ieÅ¡kovas patyrė stresÄ , emocinius sukrėtimus.

8. Pažymėjo, kad nors jokia administracinė nuobauda ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo įsiteisėjusi, tačiau policijos pareigÅ«nai iÅ¡karto po sulaikymo naudojamose sistemose fiksavo, kad jam neva yra apribota (atimta) teisė vairuoti transporto priemones. Tai buvo fiksuota ir VÄ® Regitros duomenų bazėse, dėl ko ieÅ¡kovas negalėjo pasinaudoti tam tikromis paslaugomis, kuriomis paprastai naudojasi (ketino pasinaudoti CityBee teikiama trumpalaike automobilio nuoma, tačiau dėl minėto įraÅ¡o registruose jam nebuvo suteikta Å¡i paslauga), kas sukėlė papildomų nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, nerimÄ .

Taigi, ieÅ¡kovo atžvilgiu policijos pareigÅ«nų atlikti veiksmai, ilgai trukęs jo teisių varžymas, ilgai trukęs procesas, kurio metu ieÅ¡kovui teko įrodinėti savo nekaltumÄ , sukėlė ieÅ¡kovui neigiamus iÅ¡gyvenimus, neturtinę žalÄ , kuriÄ turi atlyginti Atsakovė. Todėl atsižvelgdamas į visas minėtas aplinkybes, ieÅ¡kovo teisių suvaržymo trukmę, intensyvumÄ , patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, padarytÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas vertina 5 000 Eur suma ir praÅ¡o priteisti jÄ iÅ¡ Atsakovės.

9. Pateiktame dublike ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus jame iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad nesutinka su Atsakovės pozicija, kurioje yra aptariamos deliktinės atsakomybės sÄ lygos. Nurodo, kad pradiniu ieÅ¡kiniu nurodęs aplinkybes, kurios patvirtina neteisėtai atliktus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu. Pažymi, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo byla ir priimti sprendimai, neteisėtai pripažintas ieÅ¡kovas kaltu, paskirta nuobauda; ieÅ¡kovo atžvilgiu VÄ® „Regitra“ duomenų bazėse fiksuota apribota (atimta) teisė vairuoti transporto priemones. Dėl minėto teko kreiptis gynybos į advokatÄ , patirti nuostoliai. Taigi turtinė žala ir buvo patirta bÅ«tent, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu neteisėtai pradėta byla ir priimti joje sprendimai.

10. Dublike dėl neturtinės žalos ieÅ¡kovas pažymi, kad nesant jokių objektyvių, realių, patikimų įrodymų dėl ieÅ¡kovo tariamai padarytų teisės pažeidimų, jo atžvilgiu be objektyvaus pagrindo pradėta administracinio teisės nusižengimo teisena, neteisėtai pripažintas ieÅ¡kovas kaltu neva padarius administracinius teisės nusižengimus, nepagrįstai ir neteisėtai nubaustas administracine nuobauda. Teigia, kad sustabdžius jo automobilį, ilgÄ laikÄ be jokio objektyvaus pagrindo buvo apribotos jo teisės, administracinio nusižengimo protokolas buvo pildomas nepateisinamai ilgai (faktiÅ¡kai dvi valandas) ir visÄ tÄ laikÄ jis privalėjo bÅ«ti automobilyje žiemos metu, paskui buvo reiÅ¡kiami niekuo nepagrįsti kaltinimai dėl tariamo administracinių nusižengimų padarymo, buvo nepagrįstai pripažintas kaltu neva padarius administracinius nusižengimus bei nubaustas administracine nuobauda.

Visas procesas tęsėsi ilgÄ laikÄ , kas sukėlė ieÅ¡kovui neigiamus iÅ¡gyvenimus, nerimÄ ; patyrė stresÄ , emocinius sukrėtimus. Be to, apribojus teisę vairuoti transporto priemones kilo papildomų problemų dėl ieÅ¡kovo atliekamos veiklos, kadangi darbo funkcijai atlikti reikalinga turėti vairuotojo pažymėjimÄ , tenka daug keliauti. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsikirtimų esmė 11. Valstybei atstovaujantis Vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – VPK) pateiktu atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad pagal ANK 659 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, t. y. įstatymas įrodymų vertinimo procesÄ sieja su subjektyviais kriterijais.

12. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ apie valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratÄ (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l7-499/2007). Å ioje ir kitose nutartyse teismas yra nurodęs, kad sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (LVAT administracinė byla Nr. A-l 1-1642/2005).

Žalos atlyginimui bÅ«tina nustatyti visetÄ sÄ lygų: pareigÅ«nų veikos neteisėtumo laktÄ , konkrečiÄ Å¾alÄ (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp Å¡ios žalos ir pareigÅ«nų neteisėtos veikos (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-330/2008).

13. Pagal teismų suformuotÄ praktikÄ , pareigÅ«nų veiksmai nelaikytini neteisėtais, jei laikantis įstatymų nustatytų procedÅ«rų suraÅ¡omi procesiniai dokumentai bei priimami nutarimai, nors ir teisinis aplinkybių kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas skirtingose instancijose skiriasi. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma, o pareiga įrodyti visas Å¡ias sÄ lygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.

14. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 1210 Eur nuostolių atlyginimo. Tačiau tokios iÅ¡laidos priskirtinos administracinių nusižengimų proceso teisinio reguliavimo sričiai ir į CK 6.249 ir CK 6.271 straipsnių reguliavimo apimtį nepatenka. Tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja ANK.

15. Taip pat nurodė, kad neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

16. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis - teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. IeÅ¡kovui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį (CK 6.250 straipsnis) - teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

17. Neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingi kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalis, todėl nustatomÄ neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymÄ ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma, Ä®statyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos. Å i teisės norma taip pat įpareigoja teismÄ , nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

18. Vyriausiojo policijos komisariato pateiktame triplike iÅ¡ esmės atkartoti atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentai. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsikirtimų esmė 19. Valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Å¡iuo atveju praÅ¡ymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas iÅ¡laidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normose.

Todėl administracinio nusižengimo byloje patirtos iÅ¡laidų kompensavimas nėra galimas, pateikiant ieÅ¡kinį bendrosios kompetencijos teismui vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir CK 6.271 straipsniu. Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieÅ¡kinį nėra galimas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

20. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ atlyginti žalÄ sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis iÅ¡laidomis teisinėms paslaugoms. IeÅ¡kovas, siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė praÅ¡ymo atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis.

21. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kaip patirtÄ Å¾alÄ , privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). IeÅ¡kovas neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės pagrindų, nes jis galėjo pasinaudoti teise prisiteisti iÅ¡laidas, patirtas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , tačiau savo teise nepasinaudojo. Jo teisė niekaip nebuvo apribota ar suvaržyta. Teismai, iÅ¡nagrinėję administracinio nusižengimo bylÄ , neturėjo pagrindo priteisti atstovavimo iÅ¡laidų, nes IeÅ¡kovas nereiÅ¡kė tokio reikalavimo.

22. Taip pat nurodė, kad nėra jokio pagrindo priteisti IeÅ¡kovui neturtinę žalÄ , nes IeÅ¡kovas neįrodė teismo neteisėtų veiksmų. Todėl valstybei nekyla pareiga IeÅ¡kovui atlyginti neturtinę žalÄ , nes nebuvo padaryti neteisėti teismo veiksmai. Neįrodžius neteisėtų veiksmų, t. y., nesant vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali kilti.

23. Teisingumo ministerijos pateiktame triplike iš esmės atkartoti atsiliepimo į ieškinį argumentai.

24. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atskirai instancine tvarka pareigÅ«nų veiksmų jis neskundė ir pažymėjo, kad žalos atsiradimÄ jam sukėlė visos sistemos problema, o ne konkrečių pareigÅ«nų priimti nutarimai. Nurodė, kad kreipėsi į pareigÅ«nus dėl galimybės iÅ¡spręsti žalos atlyginimo klausimÄ taikiai, nesikreipiant į teismÄ , tačiau gavo neigiamÄ atsakymÄ .

25. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovui be jokio pagrindo buvo apribota teisė vairuoti net 2,5 mėnesio. Pažymėjo, kad negali atskirti, kiek žalos ieškovui buvo padaryta policijos pareigūnų veiksmais, o kiek teisėjo/teismo veiksmais ir laikosi ankstesnės pozicijos dėl to, kad tiek turtinė, tiek neturtinė žala buvo padaryta bendrais veiksmais.

26. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti.

27. Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas iÅ¡ esmės palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir iÅ¡dėstyti teismo motyvai 28. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei prijungtos administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 19096159868 medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis surašė Administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 10-ANR_P-991-2019, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) V.

Å . (ieÅ¡kovas), vairuodamas automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ , tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, įvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ lenkė automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje, tuo pažeidė KET 140.4 punkto reikalavimus, iÅ¡ sustabdytos transporto priemonės vairuotojas iÅ¡lipo be tikrinančio pareigÅ«no leidimo, pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus.

29. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019-03-01 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5159-2019, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, ieškovui buvo paskirta 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams.

30. IeÅ¡kovui apskundus šį nutarimÄ , 2019-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-366-1053/2019, kuria pakeitė šį nutarimÄ ir ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir jam buvo paskirta 11 Eur bauda; taip pat ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir jam buvo paskirta 75 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 75 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

31. IeÅ¡kovui apskundus Å¡iÄ nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2019-08-20 nutarimu panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019-03-01 nutarimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-13 nutartį administracinio nusižengimo byloje, kurioje ieÅ¡kovas buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei 417 straipsnio 8 dalį ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė.

32. Vilniaus apygardos teismas minėtame nutarime konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, kurie laikytini įrodymais, leidžia sutikti tik su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas V. Å ., apvažiuodamas kliÅ«tį, pažeidė KET 82.2 punkto reikalavimus. KET 82.2 punkte yra nustatyta, jog transporto priemonės vairuotojas prieÅ¡ apvažiuojant kliÅ«tį ir baigiant jÄ apvažiuoti privalo įspėti atitinkamos krypties posÅ«kių Å¡viesos signalais. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio priekinio ir galinio registratorių vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad V. Å . prieÅ¡ jį buvusius automobilius apvažiuoja neįjungęs posÅ«kio signalo, taip pat kliÅ«ties apvažiavimo ir grįžimo į savo eismo juostÄ manevrÄ baigė be įspėjamojo signalo. Vis tik tokių apelianto veiksmų, susidariusioje situacijoje, nėra pagrindo vertinti kaip užtraukiančių atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

33. Nutarime nurodoma, kad ieškovo veiksmai apvažiuojant kliūtį, taip pat ir tai, kad nebuvo parodytas įspėjamasis posūkio signalas, nesukėlė grėsmės transporto eismo saugumui, jie nepasižymi administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, V. Š. nutrauktina.

34. Taip pat nutarime nurodyta, kad visÄ laikÄ , kol buvo raÅ¡omas administracinio nusižengimo protokolas ir kol V. Å . sėdėjo savo automobilyje, nė vienas policijos pareigÅ«nas nebuvo priėjęs ir nepaaiÅ¡kino susidariusios situacijos, kodėl dokumentų pildymas užsitęsė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, konstatavo, kad V. Å . iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nepadarė jokio pažeidimo. Teismas pastebėjo, kad po kreipimosi į policijos pareigÅ«nus jis grįžo atgal į savo transporto priemonę.

Taigi administracinio nusižengimo teisena dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, V. Å . nutrauktina. Dėl turtinės žalos atlyginimo 35. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, reikalavimÄ atlyginti 1 210 Eur turtinę žalÄ , jÄ kildina iÅ¡ pareigÅ«nų nerÅ«pestingo ir netinkamo pareigų vykdymo ir neteisingai nustatyto administracinio nusižengimo fakto.

36. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda tuomet, kai, egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalÄ kitam asmeniui. Å i atsakomybė atsiranda tik esant bÅ«tinų juridinių faktų visumai, t. y. konstatavus žalÄ , priežastinį ryšį tarp veiksmo ir žalos bei kaltę. Pagal civilinio kodekso normas, reglamentuojančias bendruosius atsakomybės už žalos padarymÄ pagrindus, ieÅ¡kovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, jÄ sukėlusio atsakovo elgesio neteisėtumo ir priežastinio ryÅ¡io faktus.

37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Minėto straipsnio 2 dalimi nurodyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

CK 6.271 straipsnio 3 dalis nustato, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). IÅ¡ minėto straipsnio 4 dalies matyti, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

38. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-364/2008, Nr. 3K-7-375/2011, Nr. 3K-3-231-695/2019). Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo turi leistinais įrodymais pagrįsti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

39. Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, kuri turi bÅ«ti nustatyta tam, kad kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, kad tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui administracinio nusižengimo byloje. Teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio proceso, tiek administracinio nusižengimo teisenos aspektais.

40. Ikiteisminio tyrimo institucijoms ir jų pareigÅ«nų veiklai keliami aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo, atidumo reikalavimai, nes nuo to priklauso ir asmenų pasitikėjimas valstybe per jos institucijas. Spręsdamas dėl veiksmų teisėtumo civilinės teisės kontekste, teismas iÅ¡tiria, ar pareigÅ«nai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-99-701/2017).

Aplinkybė, ar pareigÅ«nai, ar institucijos nepažeidė ANK ar kitų įstatymų, yra tiriama ir nustatoma asmeniui pareiÅ¡kus reikalavimus nagrinėjant teisme. Jeigu administracinio nusižengimo byloje tam tikri pareigÅ«nų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręstina, kad yra padaryti minėto proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios iÅ¡vados, nes ji yra padaryta administracinio nusižengimo bylÄ pagal savo kompetencijÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo.

Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala.

41. Nagrinėjamu atveju atsakovai laikėsi pozicijos, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taip pat teigė, jog administracinio nusižengimo byloje patirtų atstovavimo iÅ¡laidų kompensavimas nėra galimas pateikiant ieÅ¡kinį bendrosios kompetencijos teismui vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir CK 6.271 straipsniu.

42. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2019-08-20 nutarimu buvo konstatuota, kad ieškovo veiksmai apvažiuojant kliūtį, taip pat ir tai, kad nebuvo parodytas įspėjamasis posūkio signalas, nesukėlė grėsmės transporto eismo saugumui, jie nepasižymėjo administraciniam nusižengimui būdingu pavojingumu. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nutarime pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokolo rašymo metu ir V. Š. sėdint savo automobilyje, nė vienas policijos pareigūnas nebuvo priėjęs paaiškinti susidariusios situacijos dėl užsitęsusio dokumentų pildymo ir todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V.

Å . iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, į kurį paskui sugrįžęs, nepadarė jokio pažeidimo. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pastebėjo, kad iÅ¡ vykusios diskusijos (tarp eismo įvykio dalyvių) spręstina, kad patys pareigÅ«nai leido V. Å . apžiÅ«rėti eismo įvykio vietÄ ; V. Å . netrukdė pareigÅ«nų darbui, o pastarieji nereiÅ¡kė jam jokių pretenzijų. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė ir į tai, kad policijos pareigÅ«nai nevertino V. Å . pačių veiksmų, kaip pažeidžiančių eismo saugumo reikalavimus, t. y. kaip buvo atliktas pats apvažiavimo manevras, tačiau pareigÅ«nai daugiau sureagavo į V.

Å . panaudotÄ garso signalÄ . Vilniaus apygardos teismo nutarimu konstatuota ir tai, kad pirmos instancijos teismas nustatė tokius KET reikalavimų pažeidimus, kurie nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu. Taigi aptartus V. Å . veiksmus apeliacinės teismas nepripažino pavojingais ir keliančiais grėsmę saugumui bei laikė, kad visos abejonės dėl administracinio nusižengimo protokolo pildymo yra aiÅ¡kintinos apelianto (ieÅ¡kovo) naudai ir yra neįrodyta, jog jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio be pareigÅ«nų leidimo, todėl administracinio nusižengimo teisenÄ buvo nutraukta.

43. Pažymėtina, kad atsakovės atstovai nagrinėjamu atveju nevertino aukščiau aptartų pareigÅ«nų ir teismo pažeidimų kaip esminių, tačiau Å¡ioje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas atlygintinos žalos klausimas, teismas yra saistomas minėtoje administracinio nusižengimo byloje nustatytų ANK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo konstatuoti ANK pažeidimai, civilinėje byloje laikytini institucijų neteisėtais veiksmais, kurių pagrindu kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ .

44. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, asmuo už padarytÄ teisės pažeidimÄ , atitinkantį Å¡iame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksÄ , jeigu Å¡is padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

45. ANK 590 straipsnis reglamentuoja pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teisenÄ , o ANK 594 straipsnis numato tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimÄ . Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktÄ , administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

46. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje išanalizavo ieškovo nurodomas aplinkybes dėl ginčo eismo įvykio, naujų duomenų ar aplinkybių bei vertinimo ieškovas šioje byloje nenurodė ir neteikė. Akcentuotina ir tai, kad byloje pateiktais duomenimis bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas nuo pat ginčo eismo įvykio pradžios ir viso proceso metu teigęs, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

47. Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad valstybę atstovaujančių institucijų neteisėti veiksmai Å¡iuo atveju laikytini netinkamu asmens faktiÅ¡kai atlikto veiksmo teisiniu kvalifikavimu, t. y. klaidÄ Å¡iuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo administracinis nusižengimas, įvertinimas kaip administracinis nusižengimas.

48. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad jam dėl valstybę atstovaujančių institucijų neteisėtais veiksmais nepagrįstai buvo sulaikyta teisė vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad pagal ANK (pažeidimo metu galiojusi suvestinė redakcija 2019-01-01 - 2019-01-21) 417 straipsnio 1 dalį buvo numatyta nuobauda nuo 30 Eur iki 90 Eur baudÄ , to paties straipsnio 8 dalį – nuobauda siekė nuo 10 iki 12 Eur bauda, o pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – nuobaudos dydis (vairuotojams) nuo 170 Eur iki 230 Eur, kai už šį pažeidimÄ numatytas privalomas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis). 2019-03-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu ieÅ¡kovui teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 4 mėnesiams, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-13 nutartimi – teisė vairuoti sumažinta iki 2 mėnesių.

49. Ginčo byloje ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas priteisti turtinę žalÄ , nurodo, kad jÄ sudaro patirtos 1 210 Eur atstovavimo iÅ¡laidos, kadangi dėl aukščiau minėtų neteisėtų jo atžvilgiu veiksmų jam teko rÅ«pintis gynyba ir kreiptis į advokatus dėl teisinių paslaugų suteikimo. IeÅ¡kovas reiÅ¡kia bendrÄ reikalavimÄ dėl 1 210 Eur turtinės žalos priteisimo, kurio pagrįstumÄ patvirtina raÅ¡ytiniai į bylÄ pateikti įrodymai. Be to, byloje iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas pats geranoriÅ¡kai kreipėsi į Vilniaus apskrities VyriausiÄ jį policijos komisariatÄ dėl 1 210 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau ji nebuvo atlyginta.

50. Tuo tarpu atsakovės atstovai laikėsi pozicijos, kad Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, kadangi jų priteisimas nėra teisės aktais numatytas. Atsakovės atstovai atsiliepimais į ieÅ¡kinį, triplikais ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime teisme ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ negali bÅ«ti pripažįstama turtine žala, o ieÅ¡kovas turėjo šį reikalavimÄ teikti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ teisme.

51. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas su ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamais reikalavimais į teismÄ kreipėsi 2020-11-03, ieÅ¡kinys priimtas – 2020-11-04. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017-01-01 įsigaliojo ANK, kuris pakeitė Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ , pasikeitė ir teisinis reglamentavimas. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodomoms administracinio nusižengimo byloje patirtoms atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti galiojo ANK 666 straipsnis, kuris nustatė, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylÄ naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių iÅ¡laidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino.

52. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 1-3, 5-6 punktuose nustatyta kokios iÅ¡laidos yra pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, iÅ¡ kurių vienomis yra numatytos kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 106 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

53. Taigi, iÅ¡ nurodyto matyti, kad asmens advokato paslaugoms patirtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reguliavo BPK specialioji norma - BPK 106 straipsnis ir ieÅ¡kinio padavimo metu pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios iÅ¡laidos proceso iÅ¡laidomis BPK 103 straipsnio prasme buvo nepripažįstamos ir neatlyginamos net ir tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis buvo iÅ¡teisinamas, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019.

54. Å iuo atveju nagrinėjant civilinę bylÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021-03-19 priėmė nutarimÄ konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021, kuriuo pripažino kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(1) straipsnis (2010-11-18 redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡taravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020-06-26 pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

55. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neiÅ¡skiriant nė legislatyvinės omisijos) paÅ¡alinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkÅ«ros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia KonstitucijÄ ), taigi taip pat ir aiÅ¡kinant teisę (inter alia, teisingumÄ vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiÅ¡kinti teisę, kad galėtų jÄ taikyti).

Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. Å¡iuo – teisės taikymo – bÅ«du teisės spragos yra paÅ¡alinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų Å¡alinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kuriÄ , be abejo, vėliau gali iÅ¡ esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkÅ«ros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir Å¡itaip atitinkamÄ teisės spragÄ paÅ¡alindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobÅ«džio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimÄ reglamentuojanti nuostata pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieÅ¡taraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo Å¡iuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimÄ dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme iÅ¡laidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbÄ pagal ANK 666 straipsnį, konstatuota, kad Å¡iai situacijai spręsti turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogijÄ BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

56. Taigi, vadovaujantis Konstitucinio Teismo ir naujausia kasacinio teismo praktika, šio ginčo atveju teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Teismas pažymi, kad dėl administracinio nusižengimo bylos proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos administracinio nusižengimo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis.

57. Pažymėtina, kad turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai bÅ«tinos iÅ¡laidos. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ proceso dalyvio nurodomas patirtų iÅ¡laidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020). Taigi, vertinant atstovavimo iÅ¡laidų pagrįstumo klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti į bylos sudėtingumÄ , sprendžiamų klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

58. Teismas, spręsdamas atstovavimo iÅ¡laidų dydžio proporcingumÄ suteiktoms paslaugoms vertina tai, kad administracinio nusižengimo byla pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose buvo iÅ¡nagrinėtos per vienÄ teismo posėdį, advokato parengti skundai dėl atsakovų priimto skundžiamų sprendimų nėra didelės apimties, juose nekeliami sudėtingi faktiniai ir teisiniai klausimai, pati byla nėra didelės apimties ar sudėtinga. Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas advokatui bankiniais pavedimais pervedė 1 210 Eur sumÄ . Tarp Å¡ių iÅ¡laidų ir neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys: ieÅ¡kovas atstovavimo sutartį sudarė ir Å¡ias iÅ¡laidas patyrė teisminio proceso metu nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , ir kurioje Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė.

59. Todėl teismo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma (už skundų suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teismuose) nėra per didelė, yra atitinkanti protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogijÄ nurodytos iÅ¡laidos priteistinos ne iÅ¡ institucijos, o iÅ¡ valstybės. AnalogiÅ¡kos nuostatos yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

60. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis) ir iÅ¡ valstybės jam priteistina 1 210 Eur suma. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 61. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

62. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-59/2010, Nr. 3K-3-288/2014).

63. Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus.

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ .

Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimÄ gali bÅ«ti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualÅ«s, todėl, remdamasis tokiais vidiniais iÅ¡gyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobÅ«džio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.

64. IeÅ¡kovas nurodė, kad jo patirtos neturtinės žalos dydis yra 5 000 Eur. Teismas pažymi, kad asmens praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡ anksto žinomas ir nustatytas, nes tokio žalos dydžio įvertinimo pareiga ginčo atveju tenka teismui. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieÅ¡kovo patirti nepatogumai nėra intensyvÅ«s ar/ir ilgai trunkantys, padarytos neturtinės žalos dydis santykinai negali bÅ«ti laikomas dideliu. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, į tai kad nėra duomenų apie Å¡ių iÅ¡gyvenimų iÅ¡liekamÄ jį poveikį, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalaujama 5 000 Eur neturtinė žalos suma yra nepagrįstai didelė, todėl tokie reikalavimai negali bÅ«ti patenkinti.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo patirta neturtinė žala gali bÅ«ti vertinama 500 Eur suma ir pripažįsta, kad bÅ«tent tokio dydžio neturtinės žalos suma atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų turinį, o jos priteisimas iÅ¡laikys Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

65. Kitos šalių išsakytos aplinkybės nagrinėjamos bylos atžvilgiu neturi reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

66. Tokiu atveju, ieÅ¡kovo reikalavimai tenkinami iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui priteisiama solidariai iÅ¡ atsakovų 1 210 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 67. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, t. y. vadinamÄ sias procesines palÅ«kanas.

Procesinės palÅ«kanos atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , nes jos skirtos atlyginti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieÅ¡kovo nuostolius, o pagrindas juos priteisti yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ . Taigi prievolė mokėti vadinamÄ sias procesines palÅ«kanas yra iÅ¡vestinė, o ne savarankiÅ¡ka, todėl nustačius teisinį pagrindÄ atsakovui atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020-11-04) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 68. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje iÅ¡ viso patyrė 605 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (patenkinta 27,54 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų), iÅ¡ valstybės ieÅ¡kovo naudai yra priteisiamos 166,62 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos.

69. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 - 271 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, ieškovo V.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) turtinės žalos atlyginimÄ ir 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 710 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020-11-04) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, ieÅ¡kovo V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 166,62 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 62 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Diana Jankienė