2020-12-22 Nr. AB-24362-3-63-3-00356-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5214-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00356-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-T-341-4485 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. vasario 26 d. jis kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 21R2-30 (AG2-17/17-2020) apskundimo. Jam antrinė teisinė pagalba nesuteikta, Sprendime konstatuota, jog jis nepateikė duomenų apie valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą sumokėjimą. Pareiškėjo nuomone, šiuos duomenis pateikti netikslinga. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimu pažeista jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Sąjungos teisės aktai garantuoja advokato dalyvavimą procese.

3. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11, 14 punktais. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015, įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 22 d., iš pareiškėjo priteista 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. (8.3) TPS-4271 pareiškėjo paprašyta pateikti patvirtinimą, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas yra įvykdytas, tačiau pareiškėjas prašomų duomenų nepateikė. 2020 m. balandžio 9 d. Tarnyboje gauta informacija iš antstolio A. S., kad likusi neišieškota skolos suma sudaro 1 138,49 Eur. Kadangi pareiškėjas nebuvo sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriuos jis buvo įpareigotas sumokėti minėtu teismo sprendimu, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatytu pagrindu pagrįstai atsisakyta teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 10 dalimi, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į Tarnyba su motyvuotu prašymu papildomai įvertinti jo individualią situaciją ir išimties tvarka jam suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, tačiau tokio prašymo ir jį pagrindžiančių dokumentų pareiškėjas nepateikė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-T-341-4485 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiškėjui J. S. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11, 14 punktų pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 21R2-30 (AG2-17/17-2020) apskundimui. Tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-341-4485 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą atsisakyta vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11, 14 punktais. Sprendimas grindžiamas 2015 m. rugsėjo 22 d. įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015, kuriuo patvirtinta pareiškėjo prievolė sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, t. y. minėtu teismo sprendimu iš pareiškėjo priteista 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-119-12 ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-5-13.

8. Teismas aptarė aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. KT20-N11/2018 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, esmines nuostatas, aktualias bylai.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia (be kita ko) vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi pareiškėjo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.

10. Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 8 d. antstolio A. S. rašte Nr. S1e-30276 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikta informacija patvirtina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nėra įvykdytas.

11. Teismas, įvertinęs tai, jog pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sprendė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas pasinaudojo teise papildomai kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista.

12. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo priėmimą lėmė ir dokumento, patvirtinančio pareiškėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą nepateikimas (Įstatymo 11 str. 7 d. 14 p.). Byloje nesant duomenų, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 yra įvykdytas, kad pareiškėjas yra apmokėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nustatytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, darytina prielaida, kad dėl to pareiškėjas negalėjo pateikti dokumento, patvirtinančio antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog Tarnybos 2020 m. kovo 4 d. raštą Nr. (8.3) TPS-4271 jis gavo tik 2020 m. balandžio 18 d., nepagrįsta įrodymais. Teismas, įvertinęs tai, jog duomenys, patvirtinantys įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą, yra būtini asmens teisės gauti antrinę teisinę pagalbą buvimui nustatyti, pareiškėjo argumentą, kad šių duomenų pateikimas netikslingas, laikė nepagrįstu.

13. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas Tarnybai nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jis yra apmokėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nustatytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, pareiškėjo 2020 m. vasario 26 d. prašymo netenkinimą Įstatymo 11 straipsnio 7 straipsnio 14 punkto pagrindu laikė pagrįstu.

14. Teismas sprendė, jog Tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. (8.3)TP-20-T-341-4485 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.

III. 15. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

16. Pareiškėjas nurodo, kad jam nesuprantamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Teismo sprendime konstatuota, kad teismas nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-T-341-4485 panaikinimo. Teismo sprendime taip pat konstatuota, kad teismas nagrinėjo ir pareiškėjo skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 21R2-30(AG2-17/14-2020) panaikinimo. Todėl laikytina, kad teismas nagrinėjo dvi bylas. Pareiškėjas teigia negavęs daugiau jokių procesinių dokumentų, todėl nesuprato teismo sprendimo esmės.

17. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Tarnyba nurodo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš priimto teismo sprendimo akivaizdžiai matyti, kad teismas nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-T-341-4485 panaikinimo, o dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 21R2-30(AG2-17/14-2020) teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ir teisinių argumentų, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-T-341-4485 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiškėjui J. S. buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto (pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies) ir 14 punkto (pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų) pagrindais.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjas iki nurodyto termino nebuvo apmokėjęs jam įsiteisusiu teismo sprendimu priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei nepateikė tokias išlaidas apmokėjimą įrodančių dokumentų.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia nesupratęs teismo sprendimo esmės, o pirmosios instancijos teismas nagrinėjo dvi bylas, nes nagrinėjo ir pareiškėjo skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 21R2-30 (AG2-17/14-2020).

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjo pateikto skundo ribose (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p., 80 str. 2 d.). Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-T-341-4485 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą nagrinėjo būtent šio, pareiškėjo skundžiamo, Tarnybos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, jo priėmimo aplinkybes. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. 21R2-30 (AG2-17/17-2020) paminėtas prie teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nes siekdamas apskųsti minėtą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimą, pareiškėjas 2020 m. vasario 26 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Išnagrinėjus minėtą pareiškėjo prašymą, buvo priimtas šioje byloje skundžiamas Tarnybos Sprendimas, kuriuo antrinę teisinę pagalbą teikti atsisakyta. Taigi, iš skundžiamo teismo sprendimo akivaizdu, kad teismas nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Tarnybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 21R2-30 (AG2-17/17-2020) teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas byloje nebuvo atliekamas. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas nagrinėjo dvi administracines bylas atmestini.

24. ABTĮ 96 straipsnio 2 dalis nustato, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui išaiškinti skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama proceso šalims. Tačiau šių neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą. Teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo galima apskųsti atskiruoju skundu. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nėra aiškus skundžiamas teismo sprendimas, tačiau jis į teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo nesikreipė. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą išimties tvarka pagal Įstatymo 11 straipsnio 10 dalį.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p.) ir per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, būtinų nagrinėti jo 2020 m. vasario 26 d. prašymą (Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p.), su motyvuotu prašymu įvertinti išskirtines jo individualios situacijos aplinkybes į Tarnybą nesikreipė todėl Tarnyba Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė jam suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad Tarnybos Sprendimas neužkerta pareiškėjui galimybės realizuoti teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo išvadomis, nustatyta, jog byloje pateikti įrodymai buvo netinkamai įvertinti ar iš viso nebuvo įvertinti.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Skirgailė Žalimienė