2022-06-09 Nr. AB-15768-3-61-3-02103-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-112-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02103-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Grigeo“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Grigeo“) dėl privalomojo nurodymo, sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hidromodulis“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. gegužės 13 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN13-19 (toliau – ir Nurodymas); 2) panaikinti Departamento 2020 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-8536 „Dėl 2020-05-13 privalomojo nurodymo Nr. PN13-19“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. Inspekcija, atlikusi Grigiškių tvenkinio (toliau – ir Tvenkinys) patikrinimą, 2020 m. vasario 14 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA67-16 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte apsiribota abstrakčiu konstatavimu, jog pagal teisinį reguliavimą pareiškėjas yra įpareigotas tinkamai prižiūrėti Tvenkinį. Teigė, kad Sprendimo išvada yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikintas ne tik Nurodymas, bet ir Sprendimas. Tiek Nurodymas, tiek Sprendimas priimti pažeidžiant pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei gero administravimo principą, Nurodymas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų administracinio akto reikalavimų, todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, turi būti panaikintas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1941-492/2016).

2.2. Nurodyme pažymėta, kad pareiškėjas iki patikrinimo nevykdė Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. AV-95, (toliau – ir Taisyklės) 33 punkte įtvirtintos priemonės (3 kartus per metus, pavasarį po potvynio, vasaros viduryje ir prieš užšąlant stebėti ir įvertinti Tvenkinio krantų eroziją, akvatorijos uždumblėjimą, užžėlimą bei išplauto grunto susiklostymą), tačiau nei Taisyklių 33 punkte, nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND2-95) (toliau – ir Tipinės taisyklės), priedo 35 punkte nėra įtvirtintos pareiškėjo pareigos įvertinti minėtų procesų. Teigė, kad pareiškėjas nėra kompetentingas įvertinti Tvenkinio uždumblėjimo ir užžėlimo.

2.3. Nurodymas pareiškėjui yra neapibrėžtas, netikslus, – Inspekcijos įvardijamas pažeidimas buvo pašalintas, todėl neaišku, kodėl šis pažeidimas įvardijimas Nurodyme. Tuo labiau, kad Nurodymas su minėtu pažeidimu yra visiškai nesusijęs.

2.4. Inspekcija, įpareigodama pareiškėją parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą, nenurodė konkretaus teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta Tvenkinio naudotojo pareiga parengti tokį planą. Skiriant Nurodymą buvo vadovaujamasi Tipinėmis taisyklėmis bei Taisyklėmis. Tipinių taisyklių priedo 36 punkte nustatyta, kad tvenkinio seklieji plotai neturi viršyti 15–20 proc. bendro tvenkinio ploto. Tvenkinio sekliuose plotuose intensyviai vystosi vandens augalija, todėl jie greitai užpelkėja. Priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas turi būti suderintas su Departamentu. Analogiška teisės norma yra įtvirtinta ir Taisyklių 34 punkte. Minėtuose teisės aktuose nėra imperatyvaus nurodymo pareiškėjui įgyvendinti priemones prieš užžėlimą ir uždumblėjimą, ar parengti šių priemonių įgyvendinimo planą.

2.5. Inspekcija Nurodyme nepateikė tikslios pažeidimo apimties bei su jo pašalinimu susijusiu konkrečių reikalavimų, todėl pareiškėjui nėra aiškios administracinio ginčo ribos. Nurodyme turėjo būti nurodyta, kokį pažeidimą ir kokias pažeidimo pasekmes turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas. Plano parengimas ir suderinimas su Departamentu poveikio Tvenkinio būklei nepakeis.

2.6. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Aplinkos kokybės kontrolės poskyrio 2015 m. raštą Nr. A121-17984/15(2.1.19-AP4) (toliau – ir Raštas) telkinio apžėlimas augalija yra natūralus dalykas, o augmenijos pašalinimas nebūtų efektyvus, kadangi turi būti nutraukta tarša iš viso upės baseino. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas Nurodymu įpareigoja keisti natūraliai gamtoje besiformuojančius veiksnius, kas nekoreliuoja su aplinkos apsaugos tikslais. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. numatė taikyti taršos mažinimo priemones; kreipėsi į atsakingas institucijas dėl galimų sprendimo būdų, mažinant taršą, planuoja susitikimą su tvenkinio naudotojais, todėl šiuo atveju pati Vilniaus miesto savivaldybės administracija nelaiko pareiškėjo atsakingo už priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimą. Taip pat pareiškėjas dar 2019 m. vasario mėnesį Departamente iškėlė klausimą dėl taršos mažinimo sprendimo būdų, tačiau Departamentas jokių priemonių nesiėmė.

2.7. Tvenkinio naudotojais yra pareiškėjas ir AB „Grigeo“, Tvenkinio hidrotechnikos statiniai priklauso tiek pareiškėjui, tiek akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Grigeo“, todėl nurodytas vertinimo rodiklis, jog tvenkinio seklieji plotai neturi viršyti 15–20 proc. bendro tvenkinio ploto, turi būti privalomas ne tik pareiškėjui, bet ir AB „Grigeo“ bei tvenkinio savininkui. Tvenkinys kaip paviršinis vandens telkinys priskiriamas valstybinės reikšmės vidaus vandenims ir išimtine nuosavybes teise priklauso valstybei, o pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus būtent paviršinio vandens telkinio savininkas privalo saugoti jam priklausantį paviršinį vandens telkinį, nedaryti žalos aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atitinkamai, pareiškėjui nesuprantama, kodėl įgyvendinimo planą Inspekcija įpareigojo parengti būtent jam, o ne Tvenkinio savininkui (valstybei), be to, patikrinimo akte nėra nustatyta, kad užžėlimą bei uždumblėjimą sukėlė konkrečiai pareiškėjo veiksmai.

2.8. Pareiškėjas nesutiko su Departamento Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo skunde keliami klausimai dėl užžėlusio ploto matavimų neturi būti nagrinėjami. Teigė, kad tik nustačius tvenkinio sekliuosius plotus, būtų galima spręsti klausimą dėl priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą taikymą bei suderinimą su Departamentu. Departamentas, priimdamas Sprendimą, privalėjo įvertinti pareiškėjo argumentus dėl užžėlusių ploto matavimų, nes būtent šie argumentai turi esminę reikšmę sprendžiant dėl tvenkinio būklės ir tariamai padaryto pareiškėjo pažeidimo. Teisės aktuose nurodytas vertinimo rodiklis yra tvenkinio seklieji plotai, bet ne užžėlę plotai, tačiau nei Nurodyme, nei patikrinimo akte nėra pateiktų Tvenkinio sekliųjų plotų apskaičiavimų, priešingai jie buvo nustatyti vizualiai, pagal Tvenkinio paviršiaus fotonuotraukas. Pareiškėjas pastebėjo, kad toks nustatymas nėra tikslus, pareigūnai neatliko apskaičiavimų ir nesurinko jokių objektyvių įrodymų. Be to, patikrinimo metu Departamentas visiškai nenustatinėjo Tvenkinio uždumblėjimo lygio, tačiau Nurodyme įpareigojo pareiškėją parengti priemonių ir prieš uždumblėjimą įgyvendinimo planą. Surašant Nurodymą, atsakovas nevertino, kokios priežastys ir veiksniai tai lėmė, nevertino pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, nesprendė, kokią įtaką lėmė šios aplinkybės nurodomam pažeidimui.

2.9. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose Departamentui nurodė, kad Tvenkinio sąnašoms ir augalijai daugybę metų darė įtaką tekantys kanalizacijų teršalai, sutekančios laukų trąšos ir kiti neigiami faktoriai. Be to, Tvenkinys yra vienas seniausių Lietuvoje, jis įengtas 1934 m., hidroelektrinė pastatyta 1999 m. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra nurodžiusi, kad Tvenkinys sąnašomis užneštas ne dėl hidroelektrinės veiklos, o dėl laiko tėkmės ir augalijos. Pareiškėjas savo lėšomis yra įrengęs valymo įrenginius, todėl tarša, atplaukianti Vokės upe, yra surenkama bei užkerta kelią tolimesniam taršos patekimui į Neries upę. Pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. raštu kreipėsi į Departamentą dėl to, kokių priemonių imamasi dėl aplinkos taršos mažinimo. Tiek Departamentas, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija seniai žinojo informaciją apie Tvenkinio užžėlimą augmenija. Departamentas, 2018 m. atlikęs pareiškėjo patikrinimą, jokių pažeidimų nenustatė ir konstatavo, kad pareiškėjo ūkinė veikla vykdoma laikantis Taisyklių reikalavimų.

2.10. Paviršinio vandens telkinio tvarkymo projektus gali rengti tik kvalifikuoti ir tinkamą kompetenciją turintys specialistai, tačiau pareiškėjas neturi darbuotojų su atitinkamu išsilavinimu, todėl Nurodymas parengti įgyvendinimo planą prieš užžėlimą ir uždumblėjimą nėra proporcingas. Be to, pareiškėjui dėl minėtų įgyvendinimo darbų tektų kreiptis į kitas įmones (darbų kaina apie 737 729,27 Eur.).

2.11. Pasibaigus skatinamosios priemonės – fiksuoto supirkimo tarifo taikymui (po 2020 m.), papildomas paramos teikimas veikiantiems elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiams nėra numatomas, o elektros energija bus prekiaujama rinkos sąlygomis, todėl kyla grėsmė hidroelektrinės statinio eksploatacijai. UAB „Hidromodulis“ yra maža bendrovė, turinti 3 darbuotojus, pajamos svyruoja nuo 50 000 ir 100 000 Eur per metus, gaunamos pajamos atperka tik veiklos sąnaudas. Už 2019 m. veiklą gautos pajamos sudarė 69 915 Eur, kai tuo tarpu už 2020 m. pareiškėjas patyrė 4 979 Eur nuostolį. Taip pat pareiškėjas vertino, kad prie neigiamos bendrovės veiklos prisidėjo ir koronaviruso infekcijos (toliau – ir COVID-19) plitimas Lietuvos Respublikoje. Taigi, Nurodyme iškelti reikalavimai pareiškėjui yra finansiškai neįgyvendinami.

2.12. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kreipėsi į UAB „Senasis ežerėlis“ su prašymu pateikti Tvenkiniui priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo plano parengimo ir jo derinimo sąmatą. Remiantis UAB „Senasis ežerėlis“ pateiktais pasiūlymais, bendros Tvenkinio priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo plano parengimo ir suderinimo išlaidos siektų 58 963,30 Eur (su papildomomis paslaugomis suma būtų 84 010,30 Eur).

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

4. Atsakovas nurodė, kad iki 2020 m. vasario 4 d., t. y. atlikto patikrinimo, nebuvo vykdoma Tipinių taisyklių 33 punkte nurodyta priemonė, todėl, neatliekant stebėsenos, eksploatuojamo tvenkinio būklė negali išlikti normali. Patikrinimo metu nustatyta, kad Tvenkinio užžėlę plotai sudaro 65–70 proc. nuo bendro Tvenkinio ploto. Be to, būtent pareiškėjo užsakymu Tvenkinio eksploatavimui buvo parengtos ir patvirtintos Taisyklės, todėl jos pareiškėjui yra gerai žinomos. Taisyklėse nustatyta, kad tvenkinio būklė turi būti reguliariai stebima, o priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas turi būti suderintas su Departamentu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nesutiko, su pareiškėjo argumentu, jog teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos pareiškėjui su Departamentu suderinti priemones prieš užžėlimą ir uždumblėjimą, nes Tipinės taisyklės būtent ir yra skirtos (privalomos) tvenkinio hidrotechnikos savininkams.

5. Departamentas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad nustatyti reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Šiuo atveju visiems tvenkinio naudotojams, todėl privalomasis nurodymas buvo duotas ir kitam Tvenkinio naudotojui AB „Grigeo“.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pateikta suma 737 729,27 Eur skirta priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimui yra niekuo nepagrįsta. Nurodymu pareiškėjas įpareigotas tik parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti suderinti Departamentui. Be to, abu tvenkinio naudotojai gali šį planą pateikti kartu, taip sumažindami galimus finansinius nuostolius.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Grigeo“ palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad yra vienas iš Tvenkinio naudotojų. Tvenkinys naudojamas aprūpinti techniniu vandeniu AB „Grigeo“, tiekti vandenį hidroelektrinei, rekreacijai, žuvininkystei. Pareiškėjas yra tvenkinio hidrotechnikos statinių: užtvankos, hidroelektrinės, vandens pertekliaus pralaidos savininkė, o AB „Grigeo“ nuosavybės teise priklauso siurblinė.

9. UAB „Hidromodulis“ patikrinimo akto pagrindu Departamentas 2020 m. birželio 12 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN13-21, skirtą AB „Grigeo“. AB „Grigeo“, nors manydamas, kad jam duotas privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, jo neskundė ir ėmėsi veiksmų jį įgyvendinti. Bendrovė pradėjo ieškoti specialistų, kadangi tam neturėjo reikalingų žmogiškųjų resursų. 2020 m. liepos 22 d. raštu Nr. 120S/2020-178 AB „Grigeo“ kreipėsi į Departamentą dėl patikslinimo, kaip turi būti sudaryta įgyvendinimo plano struktūra, tačiau Departamentas 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė atsakymą, kuriame minima ne tik apie plano parengimą, bet ir apie jo įgyvendinimą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo, ieškodamas, kas galėtų parengti planą, atsitiktinai sužinojo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra iškelta ir bus nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-676-1047/2021 pagal pareiškėjo skundą dėl sprendimo panaikinimo. Susiekus su pareiškėju, tapo žinoma, jog privalomasis nurodymas susijęs ne su žuvitakio įrengimu, kaip buvo manyta ankščiau, o su įsipareigojimu parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Departamentui suderinti. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Bendrovė kreipėsi į Departamentą, kad būtų panaikintas arba pakeistas jiems skirtas privalomasis nurodymas, tačiau Departamentas 2020 m. spalio 16 d. raštu atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą. Bendrovė minėtą raštą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (posėdis vyko 2020 m. gruodžio 9 d.).

11. Nurodė, kad sutinka su pareiškėju, jog Nurodymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nustatytų reikalavimų. AB „Grigeo“ vertinimu, nei pareiškėjas, nei jis pats, kaip tvenkinio naudotojai, nepadarė jokio pažeidimo, neatlikdami Tvenkinio stebėjimo ir vertinimo 3 kartus per metus ir neparengę plano, kadangi Taisyklėse nėra nurodyta, kad tai daryti turi tvenkinio naudotojai.

12. Taisyklių 35 punktas numato pareigas, susijusias su tvenkinio akvatorijos ir krantų priežiūra, tvenkinį eksploatuojantiems asmenims, tačiau Taisyklių 34 punkte, numatant įpareigojimą parengti planą, nėra numatyta, kad tai turėtų padaryti tvenkinio naudotojai. Be to, nenustatyta tvarka, kaip ši pareiga turėtų būti įgyvendinta situacijoje, kai egzistuoja tvenkinio naudotojų daugetas, kadangi skiriasi tvenkinio naudojimo pobūdis, apimtis bei intensyvumas.

13. Teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos tvenkinio naudotojui parengti įgyvendinimo planą, todėl jo neparengimas negali būti laikomas pažeidimu. Be to, Inspekcija pirmą Nurodymą davė pareiškėjui, o jį apskundus, antras privalomasis nurodymas buvo duotas AB „Grigeo“, todėl, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pats Departamentas nėra tikras, kas turėtų parengti planą. Be to, Departamentas AB „Grigeo“ nenurodė, kad analogiškas Nurodymas jau yra duotas pareiškėjui, nors atsiliepime teigė, kad Tvenkinio naudotojai įgyvendinimo planą gali pateikti kartu, taip sumažindami finansinius nuostolius (trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad to padaryti jie kartu negalėjo, nes nebuvo tinkamai informuoti, be to, pareiškėjui skirtas laikas parengti planą buvo iki 2020 m. birželio 13 d., tačiau AB „Grigeo“ privalomąjį nurodymą gavo tik 2020 m. birželio 12 d. ir parengti planą turėjo iki 2020 m. liepos 13 d.).

14. Departamentas reikalauja parengti du skirtingus planus dėl to paties tvenkinio, kas kelia daug klausimų tiek dėl privalomųjų reikalavimų įvykdymo, tiek dėl jų teisėtumo. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nėra aišku, su kuo turėtų būti derinamas planas, – su Departamentu, ar su Aplinkos apsaugos agentūra, kaip buvo nurodyta 2020 m. rugpjūčio 17 Departamento rašte. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad privalomieji nurodymai yra neišsamūs, be to, nėra aišku kaip turėtų būti įgyvendinami.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Inspekcija, duodama Nurodymą, turėjo tinkamai išmatuoti „sekliuosius“ ir „užžėlusios“ plotus, kurie turi būti valomi, o jų apskaičiavimai turėtų būti nustatyti ne vizualiai, bet tiksliai išmatavus uždumblėjimo lygį. Be to, Inspekcija, duodama Nurodymą, turėjo įvertinti, ar Tvenkinio uždumblėjimą ir užžėlimą lėmė tvenkinio naudotojų veiksmai. Šiuo atveju Tvenkinio būklė susiklostė dėl upės taršos, o ne dėl pareiškėjo, kito tvenkinio naudotojo ar AB „Grigeo“ netinkamų veiksmų ar neveikimo. Nesant įrodymų, jog tokia Tvenkinio būklė susiklostė, dėl Tvenkinio naudotojų veiksmų ar neveikimo, Inspekcija neturėjo pagrindo duoti Nurodymo.

16. 2021 m. sausio 5 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymą teismui atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 571,25 Eur).

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Hidromodulis“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas nustatė, kad:

18.1. Inspekcija surašė Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad, patikrinus UAB „Hidromodulis“ priklausančią hidroelektrinę ir naudojamą Tvenkinį, nustatyta, jog turi būti vykdomas Taisyklių 33 punkte nustatytas reikalavimas nustatytu periodiškumu stebėti Tvenkinio krantų eroziją, akvatorijos uždumblėjimą, užžėlimą, išplauto grunto susiklostymą. Tvenkinio seklieji plotai neturi viršyti 15–20 proc. bendro Tvenkinio ploto. Atlikus Tvenkinio vandens gylio matavimus, nustatyta, kad išmatuotas vidutinis Tvenkinio gylis yra ženkliai mažesnis už projektinį gylį, užžėlimas sudaro 65–70 proc. Tvenkinio ploto. Pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui siūloma, bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe, suplanuoti ir organizuoti Tvenkinio valymą nuo sąnašų ir perteklinės augalijos, siekiant atstatyti Tvenkinio normalią būklę.

18.2. Pareiškėjas 2020 m. vasario 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją raštu „ Dėl Grigiškių tvenkinio būklės aptarimo“, kuriuo prašė pateikti savivaldybės poziciją dėl Departamento patikrinimo metu nustatytų aplinkybių.

18.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2020 m. kovo 26 d. raštu „Dėl Grigiškių tvenkinio būklės aptarimo“ atsakė pareiškėjui, kad situaciją svarstė, kreipėsi į atsakingas institucijas, apie priimtus sprendimus informuos papildomai.

18.4. Pareiškėjas 2020 m. vasario 20 d. atsakovui pateikė raštą „Informacija dėl nurodymų, pateiktų patikrinimo akte“, kuriame pateikė atsakymus į patikrinimo išvadas, nurodytas Patikrinimo akte.

18.5. Inspekcija surašė Nurodymą, kuriame, vadovaudamasi Tipinių taisyklių 7 punktu, Tipinių taisyklių priedo 36 punktu, Taisyklių 34 punktu, nurodė UAB „Hidromodulis“ parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Departamentui suderinti.

18.6. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 13 d pateikė skundą Departamento vadovui, prašydamas panaikinti Privalomąjį nurodymą.

18.7. Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė ir Nurodymą paliko nepakeistą. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo argumentai dėl užžėlusių plotų matavimo sprendime nėra nagrinėjami, nes jie neturi reikšmės Nurodymo teisėtumui ir pagrįstumui. Pabrėžiama, kad Nurodymas duotas, vadovaujantis teisės aktais, reikalavimas, kurį turi įvykdyti pareiškėjas, aiškiai suformuluotas.

18.8. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN13-21, kuriame, vadovaudamasi Tipinių taisyklių 7 punktu, Tipinių taisyklių priedo 36 punktu, Taisyklių 34 punktu, nurodė AB „Grigeo“ parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Departamentui suderinti.

19. Teismas, apžvelgęs bylos faktines aplinkybes, visų pirma pabrėžė, kad ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje lemia, jog byloje nagrinėjama tik Nurodymo ir Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nes AB „Grigeo“ 2020 m. birželio 12 d. privalomojo nurodymo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

20. Teismas įvertino, kad Tipinės taisyklės pažodžiui neįvardija konkrečiai, kam nustatomos pareigos stebėti Tvenkinio krantų eroziją, išplauto grunto susiklostymą, akvatorijos uždumblėjimą ir užžėlimą, užtikrinti normalią Tvenkinio būklę, užtikrinti, kad Tvenkinio seklieji plotai neviršytų 15–20 proc. bendro Tvenkinio ploto, užtikrintų, kad priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas būtų suderintas su Departamentu. Teismas taip pat įvertino, kad Taisyklėse tik formaliai perrašomos Tipinių taisyklių nuostatos ir konkrečiai neįvardijama, kam nustatomos minėtos pareigos (stebėti Tvenkinio krantų eroziją, išplauto grunto susiklostymą, akvatorijos uždumblėjimą ir užžėlimą, užtikrinti normalią Tvenkinio būklę, užtikrinti, kad Tvenkinio seklieji plotai neviršytų 15–20% bendro Tvenkinio ploto, užtikrintų, kad priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas būtų suderintas su Departamentu). Taigi, Taisyklių turinį teismas įvertino kritiškai.

21. Pareiškėjas skunde iš dalies sutiko, kad turi pareigą, nustatytą Taisyklių 33 punkte (stebėti 3 kartus per metus Tvenkinio krantų eroziją, išplauto grunto susiklostymą, akvatorijos uždumblėjimą ir užžėlimą), tačiau neigė, kad turi pareigą nustatytą Taisyklių 34 punkte (suderinti Priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimą su Departamentu). Teismas tokiam aiškinimui nepritarė, nes pareiškėjas selektyviai renkasi, kurias pareigas jis sutinka įvykdyti pagal analogiškai neaiškiai pareiškėjo parengtas Taisykles.

22. Teismas išaiškino, kad negali būti situacijos, kai dėl Taisyklių nekonkretumo / neaiškumo / spragos, nėra asmens, atsakingo už teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą. Teismo vertinimu, už Taisyklėse įtvirtintų pareigų įgyvendinimą atsakingi Tvenkinio naudotojai, išskyrus atvejus, kai Taisyklės konkrečiai įvardija kitus asmenis ir nustato jiems pareigas. Tokią išvadą teismas padarė, nes:

1) teismas sistemiškai aiškina Taisykles ir jų paskirtį. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad hidroelektrinės įjungimo ir išjungimo metu turi būti numatytas toks hidroelektrinės darbo režimas bei numatytos priemonės vandens lygio pokyčiams sumažinti žemutiniame bjefe, kad neigiamas poveikis upės ekosistemoms būtų minimalus. Siekdamas įvykdyti šią pareigą, hidroelektrinės savininkas turi stebėti poveikį upės ekosistemoms. Taisyklių 29.5 papunktyje nustatyta, kad eksploatuojant hidrotechnikos statinius būtina reguliariai stebėti vandens srauto, bangų, kritulių poveikį, dugno, krantų ir risbermų paplovimą ir ardymą. Taigi asmuo, eksploatuojantis hidrotechnikos statinius, privalo reguliariai stebėti dugno, krantų ardymą. Sistemiškai aiškindamas Taisykles, teismas padarė išvadą, kad, vykdydamas ir kitas konkrečiai jam nurodytas pareigas, pareiškėjas turėjo atlikti Tvenkinio stebėjimą (poveikį upės ekosistemoms, dugno, krantų ardymą);

2) teismas atsižvelgia į Taisyklių prasmę ir paskirtį: Tipinių taisyklių 1 punktas nustato, kad Tipinės taisyklės nustato Taisyklių rengimo tvarką, Taisyklėse pateikiamus pagrindinius duomenis apie tvenkinį ir jo hidrotechnikos statinius, tvenkinio darbo režimą, pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus eksploatuojant tvenkinį. Taigi, teismas nurodė, kad Taisyklės skirtos užtikrinti Tvenkinio darbo režimą, pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus eksploatuojant tvenkinį. Taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (Tipinių taisyklių 7 p.), tačiau iš esmės skirtos apibrėžti Tvenkinio naudotojų teises ir pareigas, taisykles, pagal kurias eksploatuojamas tvenkinys;

3) Tipinių taisyklių 12 punktas nustato, kad Taisyklės rengiamos pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdį (LAND 2-95 priedas). Rengiant Taisykles, reikalavimai, pateikti Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdyje, turi būti pritaikyti konkrečiam atvejui. Taisykles rengė UAB „Hidromodulis“ – taigi jam tenka atsakomybė už jų turinį ir Taisyklėmis nustatyti neaiškumai aiškinami juos parengusios šalies nenaudai.

23. Teismas pažymėjo, kad kitaip aiškinant Taisyklių turinį (kad Taisyklės nenustato pareiškėjo pareigų stebėti Tvenkinio krantų eroziją, išplauto grunto susiklostymą, akvatorijos uždumblėjimą ir užžėlimą, užtikrinti normalią Tvenkinio būklę, užtikrinti, kad Tvenkinio seklieji plotai neviršytų 15–20 proc. bendro Tvenkinio ploto, užtikrinti, kad priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas būtų suderintas su Departamentu) gresia itin svarbių aplinkos saugumą užtikrinančių reikalavimų visiškas ir akivaizdus ignoravimas be jokios atsakomybės jo naudotojams, kurių vienas, t. y. pareiškėjas pats rengė Taisykles.

24. Pareiškėjas teigė, kad jis nėra kompetentingas įvertinti Tvenkinio uždumblėjimo ir užžėlimo, tačiau teismas šiuos argumentus atmetė kaip ginčui teisiškai nereikšmingus: pareiškėjas savo prievolių vykdymą gali ir privalo užtikrinti pasitelkdama kompetentingus asmenis.

25. Pareiškėjas teigė, kad Nurodymas jam yra neapibrėžtas, netikslus, nesusijęs su Nurodyme įvardintu ir pareiškėjo jau pašalintu pažeidimu. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko, nurodydamas, kad: Patikrinimo akte buvo nurodyta ne vienas, o daug pareiškėjo padarytų pažeidimų (jie gausiai vardijami Patikrinimo akte). Patikrinimo akte pareiškėjui buvo duotos rekomendacijos (pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui siūloma, bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe, suplanuoti ir organizuoti Tvenkinio valymą nuo sąnašų ir perteklinės augalijos, siekiant atstatyti Tvenkinio normalią būklę), kurias vykdydamas pareiškėjas išsiuntė raštą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kokių veiksmų ėmėsi, gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į kitą Tvenkinio naudotoją – trečiąjį suinteresuotą asmenį AB „Grigeo“. Teismo vertinimu, Departamento rekomendacija bendradarbiauti buvo savalaikė ir jai įgyvendinti duotas protingas terminas.

26. Teismas padarė išvadą, kad Nurodymas yra aiškus ir konkretus – UAB „Hidromodulis“ turi parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Departamentui suderinti. Tai, kad pareiškėjas suprato Nurodymo esmę ir turinį, įrodo į bylą pareiškėjo pateikti 2020 m. rugsėjo 30 d. rašytiniai paaiškinimai, patvirtinantys, jog pareiškėjas kreipėsi į UAB „Senasis ežerėlis“ su prašymu pateikti Tvenkiniui priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo plano parengimo ir jo derinimo sąmatą, UAB „Senasis ežerėlis“ pateikė pasiūlymus, nurodė darbų kainą.

27. Pareiškėjas teigė, kad plano parengimas ir suderinimas su Departamentu poveikio Tvenkinio būklei nepakeis, pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. poziciją dėl Tvenkinio užžėlimo augmenija, kreipimąsi į Departamentą dėl taršos mažinimo būdų, tačiau teismas šiuos argumentus atmetė kaip išeinančius už ginčo ribų. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžia, ar Nurodymas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Nurodymas buvo UAB „Hidromodulis“ parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Departamentui suderinti. Tokį planą parengti ir jį suderinti su Departamentu pareiškėjui, kaip Tvenkinio naudotojui, nustato Taisyklių 34 punktas. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžia ir nepasisako dėl kitų būsimų ar esamų Departamento veiksmų, susijusių su Tvenkinio būkle / priemonių įgyvendinimu ir kt.

28. Pareiškėjas teigė, kad Tvenkinio naudotojai yra pareiškėjas ir AB „Grigeo“, Tvenkinys išimtine nuosavybes teise priklauso valstybei. Pareiškėjas teigė, kad jam nesuprantama, kodėl įgyvendinimo planą Departamentas įpareigojo parengti būtent jam, o ne tvenkinio savininkui (valstybei). Teismas išaiškino, kad Taisyklių 34 punktas nustato pareigas Tvenkinio naudotojams, o ne savininkui. Antra, Departamentas siūlė pareiškėjui bendradarbiauti su AB „Grigeo“, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų. Trečia, į bylą pateikti įrodymai, kad analogiškas privalomasis nurodymas 2020 m. birželio 12 d. surašytas ir AB „Grigeo“. Departamentas atsiliepime nurodė, kad naudotojai gali planą rengti kartu. Teismo vertinimu, kadangi Taisyklėse nėra aptarta, kuris Tvenkinio naudotojas atsakingas už Taisyklių 34 punkto įgyvendinimą, Departamentas gali pareikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu, tiek bet kuris iš naudotojų (Departamentas tai ir padarė). Tokį Departamento elgesį (pasiūlyti bendradarbiauti, duoti tam protingą terminą, pareiškėjui nesiėmus veiksmų, surašyti Nurodymą) teismas laikė sąžiningu ir teisėtu.

29. Pareiškėjas skunde teigė, kad Departamentas turėjo tinkamai išmatuoti „sekliuosius“ ir „užžėlusius“ plotus, kurie turi būti valomi, o jų apskaičiavimai turėtų būti nustatyti ne vizualiai, bet tiksliai išmatavus uždumblėjimo lygį. Be to, atsakovas, duodamas Nurodymą, turėjo įvertinti, kad tvenkinio uždumblėjimą ir užžėlimą lėmė ne Tvenkinio naudotojų veiksmai. Departamentas teigė, kad šie argumentai neturi reikšmės skundžiamo Nurodymo teisėtumui ir pagrįstumui ir teismas pritarė Departamento pozicijai. Pirma, teismas nurodė, kad priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą parengti ir jį suderinti su Departamentu pareiškėjui, kaip Tvenkinio naudotojui, nustato Taisyklių 34 punktas. Antra, pareiškėjo pozicija nėra nuosekli: viena vertus pareiškėjas teigia, kad Departamentas netinkamai išmatavo „sekliuosius“ ir „užžėlusius“ plotus, kita vertus teigia, kad jau seniai informavo Departamentą apie Tvenkinio užžėlimą augmenija. Trečia, Departamentas pateikė savo atliktus ir tokioje situacijoje gautus matavimus. Ketvirta, teismas pabrėžė, kad tai buvo pareiškėjo pareiga stebėti Tvenkinio krantų eroziją, išplauto grunto susiklostymą, akvatorijos uždumblėjimą ir užžėlimą 3 kartus per metus ir būtent pareiškėjas šios pareigos nevykdė.

30. Taigi apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Departamento Nurodymas išduotas ir Sprendimas priimtas laikantis teisės aktų nuostatų, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuoti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ginčui aktualiomis teisės normomis, todėl juos naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjas pažeidė Taisyklių 33 ir 34 punktus, Tipinių taisyklių priedo 36 punktą, nuo Patikrinimo akto surašymo iki Nurodymo išdavimo pažeidimų nepašalino, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, davė privalomąjį nurodymą nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes.

III. 31. Pareiškėjas UAB „Hidromodulis“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Nurodymą ir Sprendimą; 2) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) pridėti prie bylos Inspekcijos 2020 m. balandžio 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN13-16 ir Departamento 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-6573 „Dėl 2020-04-10 privalomojo nurodymo Nr. PN13-16 panaikinimo“.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

32.1. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos ir valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, tam, jog galėtų būti duodamas privalomasis nurodymas, turi būti padarytas aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Šiuo atveju, pareiškėjas, neatlikdamas Tvenkinio stebėjimo ir vertinimo 3 kartus per metus ir neparengęs priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą plano (toliau – ir Planas), jokio pažeidimo nepadarė, kadangi Taisyklėse nėra nurodyta, kad tai daryti turi pareiškėjas, kaip Tvenkinio naudotojas. Be to, pareiškėjo vertinimu, Nurodyme nėra nurodytos privalomos teisės normos, nustatančios pareiškėjo, kaip Tvenkinio naudotojo, pareigą parengti Planą. Duodant Nurodymą buvo vadovaujamasi teisiniu reguliavimu, kuris apibrėžia nuostatą, kad priemonės prieš užžėlimą ir uždumblėjimą turi būti suderintos su Departamentu, tačiau pastarajame nėra imperatyvaus nurodymo įgyvendinti priemones prieš užžėlimą ir uždumblėjimą ar parengti šių priemonių įgyvendinimo planą. Atitinkamai, vertintina, kad Inspekcijos nurodymas, kaip administracinis aktas, kuriame nėra nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismui palikus galioti Nurodymą, buvo pažeistas teisėtumo principas, dėl ko teismo sprendimas laikytinas neteisėtu ir naikintinu.

32.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas „skunde lyg ir sutinka, kad turi pareigą, nustatytą Taisyklių 33 punkte“. Paaiškina, kad pareiškėjas skunde išreiškė poziciją tuo aspektu, kad Taisyklių 33 punkte, ne tik, kad pareiškėjui, bet apskritai neįtvirtinta pareiga įvertinti Tvenkinio krantų eroziją, akvatorijos uždumblėjimą, užžėlimą, išplauto grunto susiklostymą. Taisyklių 33 punkte (nei analogiškai Tipinių taisyklių priedo 35 punkte) nėra kalbama apie Tvenkinio krantų erozijos, akvatorijos uždumblėjimo, užžėlimo, išplauto grunto susiklostymo įvertinimo pareigą. Taigi, Inspekcija Nurodyme konstatavo neegzistuojančios Taisyklių nuostatos pažeidimą. Nurodyme nesant privalomos teisės normos, nustatančios pareiškėjui pareigą įvertinti Tvenkinio krantų eroziją, akvatorijos uždumblėjimą, užžėlimą, išplauto grunto susiklostymą, Nurodymas negali būti laikomas pagrįstu objektyviais duomenimis ir teisės normomis. Pareiškėjas vertina, kad Nurodymas, kaip administracinis aktas, yra neapibrėžtas ir netikslus, apima aplinkybes, kurios nėra susijusios su duotu nurodymu parengti Planą. Be to, pareiškėjo teigimu, Inspekcijos duotas nurodymas su Taisyklių 33 punkto pažeidimu nėra visiškai susijęs, pareiškėjas apie pareigos, nustatytos Taisyklių 33 punkte, priskyrimą pareiškėjui 2020 m. birželio 15 d. skunde nepasisakė, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas „skunde lyg ir sutinka, kad turi pareigą, nustatytą Taisyklių 33 punkte“.

32.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad už Taisyklėse įtvirtintų pareigų įgyvendinimą atsakingi Tvenkinio naudotojai ir, kad Taisyklių 34 punktas pareiškėjui, kaip Tvenkinio naudotojui, nustato pareigą parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą. Teigia, kad Tipinių taisyklių 7 punkto, Taisyklių 18, 29.5 punktų nuostatos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas savo išvadai, kad už Taisyklėse įtvirtintų pareigų įgyvendinimą atsakingi Tvenkinio naudotojai, pagrįsti, nedaro Tvenkinio naudotojų atsakingais už visų Taisyklėse įtvirtintų pareigų įgyvendinimą. Tipinių taisyklių 7 punktas reglamentuota, kad taisyklėse nustatyti reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, – ši nuostata jokių konkrečių pareigų Tvenkinio naudotojams (nei pareiškėjui, nei trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Grigeo“) nesukelia, o nustato, kad Taisyklės skirtos apibrėžti visų fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas. Jeigu būtų siekiama už Taisyklėse įtvirtintų pareigų įgyvendinimą paskirti atsakingais Tvenkinio naudotojus, tai būtų konkrečiai įvardinta Tipinių taisyklių 7 punkte bei Taisyklėse.

32.4. Kai Taisyklėse priskiriamos pareigos Tvenkinio naudotojams, tai aiškiai ir yra nurodoma, kaip, pavyzdžiui, Taisyklių 35 punkte. Taisyklių 38, 39, 40, 44, 45 punktuose taip pat aiškiai įvardijami asmenys (pareiškėjas ar trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Grigeo“) ir jiems priskirtinos pareigos bei atsakomybė už Tvenkinio vandens matavimo apskaitą. Pareiškėjo vertinimu, Taisyklės turėtų būti aiškinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos vandens įstatymo nuostatomis, pagal kurias Tvenkinys, kaip paviršinis vandens telkinys, priskiriamas valstybinės reikšmės vidaus vandenims ir išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei (Vandens įstatymo 4 str. 1 d.), tuo tarpu pagal Vandens įstatymo 5 straipsnio 2 dalį paviršinio vandens telkinio savininkas privalo saugoti jam priklausantį paviršinį vandens telkinį, nedaryti žalos aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, Tipinių taisyklių 7 punkte esant įtvirtintai nuostatai, kad taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o pagal Vandens įstatymo nuostatas pareiga rūpintis vandens telkiniu tenka jo savininkui (valstybei), atitinkamai, darytina pagrįsta išvada, kad už Taisyklėse įtvirtintų pareigų įgyvendinimą atsakingas Tvenkinio savininkas – valstybė, išskyrus atvejus, kai Taisyklės konkrečiai įvardija kitus asmenis ir nustato jiems pareigas.

32.5. Taisyklės parengtos Tipinių taisyklių pagrindu. Tipinių taisyklių 12 punkte esant įtvirtintam įpareigojimui taisykles rengti pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdį, Tvenkinio Taisyklės buvo parengtos būtent šių Tipinių taisyklių nustatyto pavyzdžio pagrindu. Be to, Taisyklės, vadovaujantis Tipinių taisyklių redakcijos, galiojusios Taisyklių derinimo metu (redakcija nuo 2006 m. rugsėjo 24 d. iki 2007 m. gruodžio 30 d.), 8 ir 9 punktais, buvo suderintos su Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu, atitinkama savivaldybe, visuomenės sveikatos centru, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Tvenkinio ir jo hidrotechnikos statinių savininkais, vandens naudotojais, Lietuvos valstybiniu žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centru. Vadovaujantis Tipinių taisyklių 10 punktu, Taisykles ir jų atitikimą galiojantiems teisės aktų reikalavimams patvirtino Aplinkos apsaugos agentūros direktorius. Pareiškėjas tik užsakė Taisyklių parengimą, tačiau Taisyklių rengėjas – J. K. įmonė. Tipinių taisyklių 13 punkte reglamentuota, kad Taisykles turi rengti projektavimo įmonės, turinčios teisę projektuoti hidrotechnikos statinius. Projektavimo įmonė, rengusi Taisykles, atsako už Taisyklėse pateiktų duomenų teisingumą. Atitinkamai, vertintina, kad, esant įpareigojimui Taisykles rengti pagal Tipinių taisyklių formos pavyzdį, prie Taisyklių rengimo, derinimo ir tvirtinimo prisidėjus eilei subjektų, bei atsakomybę už Taisyklėse pateiktų duomenų teisingumą priskyrus projektavimo įmonei, rengusiai Taisykles, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui, kaip Taisyklių rengėjui, tenka atsakomybė už jų turinį ir Taisyklėmis nustatyti neaiškumai aiškinami juos parengusios šalies nenaudai.

32.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išaiškino, kad pareigą parengti Planą ir jį suderinti su Departamentu pareiškėjui, kaip Tvenkinio naudotojui, nustato Taisyklių 34 punktas. Pareiškėjas pateikia argumentus, kurie, jo vertinimu, pagrindžia, jog nei viena Taisyklių nuostata neįpareigoja pareiškėjo, kaip Tvenkinio naudotojo, parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą planą.

32.7. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rekomendacija bendradarbiauti buvo savalaikė ir jai duotas protingas terminas. Pareiškėjas per Inspekcijos duotas 2 savaites negavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo, be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas nebuvo pakankamai informatyvus, kad pareiškėjas galėtų planuoti atitinkamus veiksmus. Pabrėžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokių veiksmų atlikti pareiškėjui nepavedė.

32.8. Inspekcijos Nurodyme nėra tinkamai – aiškiai ir išsamiai nurodyta pažeidimo apimtis bei su jo pašalinimu susiję konkretūs reikalavimai. Atitinkamai, ginčijant tokio pobūdžio administracinį aktą, pareiškėjui nėra aiškios administracinio ginčo ribos. Nurodyme turėjo būti nurodyta – kokį pažeidimą ir kokias pažeidimo pasekmes turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas; Nurodymo esmė ir turinys nėra aiškūs.

32.9. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Tvenkinio naudotojai gali rengti Planą kartu. Pareiškėjas teigia, kad vienam iš Tvenkinio naudotojų pirmajam įvykdžius jam duotą privalomąjį nurodymą ir parengus bei su Departamentu suderinus priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą planą, dar vieno plano rengimas ir derinimas, vykdant kitam Tvenkinio naudotojui duotą privalomąjį nurodymą, būtų akivaizdžiai perteklinis ir nereikalingas, be pagrindo užkraunantis nereikalingą finansinę naštą Tvenkinio naudotojui bei biurokratinę naštą Atsakovui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad: iš Nurodymo turinio negalima spręsti, kad pareiškėjas, vykdydamas jam duotą Nurodymą, galėjo bendradarbiauti su kitu Tvenkinio naudotoju; pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kad analogiškas privalomasis nurodymas duotas ir trečiajam suinteresuotam asmeniui byloje AB „Grigeo“, skyrėsi privalomųjų nurodymų įvykdymo terminai; teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į atsakovo atsiliepime pateiktą argumentą, kad Tvenkinio naudotojai gali Planą rengti kartu, kadangi šis argumentas nurodytas tik teisminio proceso metu.

32.10. Tik nustačius Tvenkinio sekliuosius plotus, būtų galima svarstyti klausimą dėl priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą taikymo, suderinimo su Departamentu. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl užžėlusių plotų matavimo, kadangi pagrįstai manytina, jog būtent šie argumentai turi esminę reikšmę sprendžiant dėl Tvenkinio būklės ir pareiškėjo tariamai padaryto pažeidimo.

32.11. Inspekcija, surašydama Nurodymą, neįvertino pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių ir jų įtakos Inspekcijos nurodomam pažeidimui, nesurinko jokių objektyvių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų Tvenkinio užžėlimo priežastis bei kilmę, dėl ko nepagrįstai įpareigojo pareiškėją parengti Planą, kaip galimai atliktų Taisykles pažeidžiančių veiksmų padarinių šalinimą. Nesant įrodymų, jog Tvenkinys uždumblėjo ir / ar užžėlė dėl pareiškėjo veiksmų ar neveikimo ir nesant Taisyklėse bei teisės aktuose įtvirtintos pareigos pareiškėjui rengti Planą, Inspekcija neturėjo pagrindo duoti Nurodymą.

32.12. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo 2020 m. birželio 15 d. skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su teisingumo ir teisinės valstybės konstitucinių principų pažeidimu, dėl ko nebuvo visapusiškai ir objektyviai įvertintos visos bylai svarbios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas formaliu, kadangi nebuvo visapusiškai ir objektyviai įvertintos visos bylai svarbios aplinkybės.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Grigeo“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Nurodymą ir Sprendimą; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad nepaisant to, jog Taisyklės neįvardija konkrečiai, kam nustatomos pareigos stebėti Tvenkinio krantų eroziją, išplauto grunto susiklostymą, akvatorijos uždumblėjimą ir užžėlimą, užtikrinti normalią Tvenkinio būklę, užtikrinti, kad Tvenkinio seklieji plotai neviršytų 15-20 proc. bendro Tvenkinio ploto, užtikrinti, kad priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas būtų suderintas su Departamentu, teismas padarė išvadą, jog už Taisyklėse įtvirtintų pareigų įgyvendinimą atsakingi Tvenkinio naudotojai, išskyrus atvejus, kai Taisyklės konkrečiai įvardija kitus asmenis ir nustato jiems pareigas. Teismas tokią išvadą padarė netinkamai ir nepagrįstai plečiamai aiškindamas Taisykles, nevertindamas Vandens įstatymo nuostatų, neatsižvelgdamas į Tvenkinio naudotojų skirtumas, todėl priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

35. Sutinka su teismo pozicija, kad Taisyklės turėtų būti aiškinamos sistemiškai, tačiau, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, sistemiškai vertinant Taisykles, nėra pagrindo teigti, jog iš jų nėra aišku, kokios pareigos kyla Tvenkinio naudotojams. Paaiškina, kad Taisyklių 33 ir 34 punktuose nustatytų pareigų priskyrimas Tvenkinio naudotojams pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, draudimą plečiamai aiškinti individualaus administracinio akto nuostatas, neatitinka sąžiningumo ir proporcingumo principų, pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia teisinį principą.

36. Pažymi, kad tuo atveju, kai iš Tvenkinio naudotojų reikalaujama įgyvendinti Tvenkinio savininko pareigas jam tenkančių teisės aktų pagrindu, turėtų būti išspręstas klausimas dėl atlyginimo už Tvenkinio savininko pareigų įgyvendinimą, tačiau šiuo atveju nepagrįstai Tvenkinio naudotojams priskiriant Tvenkinio savininko pareigas, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas nevertino klausimo dėl Tvenkinio naudotojų išlaidų atlyginimo, nevertino galimybių įgyvendinti Planą, nesant savininko sutikimo ir kitų su tuo susijusių pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnį.

37. Pasisakydamas dėl teismo argumentų, jog Tvenkinio naudotojai turi bendradarbiauti, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog abiem Tvenkinio naudotojams buvo surašyti privalomieji nurodymai, tačiau jų įvykdymo terminas buvo skirtingas. Teismas nevertino Departamento veiksmų ir atitikimo proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

38. Nei Taisyklėms, nei kitiems teisės aktams eksplicitiškai neįtvirtinus pareigos Tvenkinio naudotojui parengti priemonių prieš uždumblėjimą ir užžėlimą planą ir užtikrinti, kad priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas būtų suderintas su Deparatmentu ir, to nedarymas ipso facto (savaime) negali būti laikomas pažeidimu, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad Nurodymas, duotas pareiškėjui, yra pagrįstas ir teisėtas.

39. Atsakovas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

40. Teigia, kad Nurodymas buvo duotas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame nurodyta, kad „kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes“. Nurodyme nurodytos faktinės aplinkybės, teisės normos, kurių pagrindu jis priimtas, taip pat jame nurodyta, kad patikrinimas atliktas vykdant įmonei UAB „Hidromodulis“ priklausančios hidroelektrinės Taisyklių laikymosi kontrolę.

41. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu, t. y. siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams bei siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai, o apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones, įforminamas privalomuoju nurodymu (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 6 d., 4 str. 1 p., 12 str. 1 d. 6 p.).

42. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime atliko išsamų Taisyklių turinio aiškinimą ir pažymėjo „kad kitaip aiškinant Taisyklių turinį (kad Taisyklės nenustato pareiškėjo pareigų stebėti Tvenkinio krantų eroziją, išplauto grunto susiklostymą, akvatorijos uždumblėjimą ir užžėlimą, užtikrinti normalią Tvenkinio būklę, užtikrinti, kad Tvenkinio seklieji plotai neviršytų 15-20 proc. bendro Tvenkinio ploto, užtikrinti, kad priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas būtų suderintas su Departamentu) gresia itin svarbių aplinkos saugumą užtikrinančių reikalavimų visiškas ir akivaizdus ignoravimas be jokios atsakomybės jo naudotojams, kurių vienas, t. y. pareiškėjas pats rengė Taisykles.“ Atsakovas visiškai sutinka su šiuo teismo aiškinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gegužės 13 d. privalomąjį nurodymo Nr. PN13-19 ir Departamento 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-8536 „Dėl 2020-05-13 privalomojo nurodymo Nr. PN13-19“ teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 14 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcija surašė patikrinimo aktą Nr. PA67-16, kuriame nurodė, kad, patikrinus UAB „Hidromodulis“ priklausančią hidroelektrinę ir naudojamą Tvenkinį, be kita ko nustatyta, kad turi būti vykdomas Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. AV-95, 33 punkte nustatytas reikalavimas nustatytu periodiškumu stebėti Tvenkinio krantų eroziją, akvatorijos uždumblėjimą, užžėlimą, išplauto grunto susiklostymą. Tvenkinio seklieji plotai neturi viršyti 15–20% bendro Tvenkinio ploto. Atlikus Tvenkinio vandens gylio matavimus nustatyta, kad išmatuotas vidutinis Tvenkinio gylis yra ženkliai mažesnis už projektinį gylį, užžėlimas sudaro 65–70% Tvenkinio ploto. Pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui siūloma bendradarbiaujant su Vilniaus savivaldybe suplanuoti ir organizuoti Tvenkinio valymą nuo sąnašų ir perteklinės augalijos, siekiant atstatyti Tvenkinio normalią būklę.

45. 2020 m. gegužės 13 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN13-19, kuriame, vadovaudamasi Tipinių taisyklių 7 punktu, Tipinių taisyklių priedo 36 punktu, Taisyklių 34 punktu, nurodė UAB „Hidromodulis“ parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos suderinimui.

46. 2020 m. birželio 8 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos sprendimu Nr. (3.0)-AD5-8936 atmetė pareiškėjo skundą, o 2020 m. gegužės 13 d. privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo argumentai dėl užžėlusių plotų matavimo sprendime nėra nagrinėjami, nes jie neturi reikšmės Nurodymo teisėtumui ir pagrįstumui.

47. Privalomasis nurodymas Nr. PN13-19 pagrįstas Taisyklių 33 ir 34 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND2-95) priedo 36 punktu.

48. Iš Aplinkos apsaugos ir valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatų yra akivaizdu, kad privalomas nurodymas gali būti duodamas, kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir nesiimama visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones (4 punktas), kai yra reali grėsmė, kad kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti (7 punktas) ir kitais pagrindais. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, akcentuojant tik Aplinkos apsaugos ir valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ir teigiant, kad tam, jog galėtų būti duodamas privalomasis nurodymas, turi būti padarytas aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, nėra tikslūs. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika privalomi nurodymai išduodami taip pat ir prevenciniais aplinkos apsaugos tikslais.

49. Aktualus nagrinėjamoje byloje Taisyklių 33 punktas nustato, kad Tvenkinio krantų erozija, išplauto grunto susiklostymas, akvatorijos uždumblėjimas ir užžėlimas turi būti stebimas 3 kartus per metus: pavasarį po potvynio, vasaros viduryje ir prieš užšąlant Tvenkiniui. Išimties atvejais (pavyzdžiui, po labai stiprių vėjų) būtina krantus ir akvatoriją apžiūrėti papildomai. Tik nuolat prižiūrint Tvenkinio akvatoriją ir krantus, laiku išaiškinant galimus kenksmingus procesus ir taikant reikiamas priemones yra užtikrinama normali Tvenkinio būklė. Taisyklių 34 punktas nustato, kad Tvenkinio seklieji plotai neturi viršyti 15–20% bendro Tvenkinio ploto. Tvenkinio sekliuose plotuose intensyviai vystosi vandens augalija, todėl jie greitai užpelkėja. Priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas turi būti suderintas su Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu. Tipinių taisyklių priedo 36 punkte nustatyta, kad tvenkinio seklieji plotai neturi viršyti 15–20 % bendro tvenkinio ploto. Tvenkinio sekliuose plotuose intensyviai vystosi vandens augalija, todėl jie greitai užpelkėja. Priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas turi būti suderintas su Departamentu. Tipinių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad taisyklėse numatyti reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

50. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad Tipinės taisyklės pažodžiui neįvardija konkrečiai, kam nustatomos minėtos pareigos (stebėti Tvenkinio krantų eroziją, išplauto grunto susiklostymą, akvatorijos uždumblėjimą ir užžėlimą, užtikrinti normalią Tvenkinio būklę, užtikrinti, kad Tvenkinio seklieji plotai neviršytų 15–20% bendro Tvenkinio ploto, užtikrintų, kad priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas būtų suderintas su Departamentu).

51. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad negali būti situacijos, kai dėl Taisyklių nekonkretumo / neaiškumo / spragos, nėra asmens, atsakingo už teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą.

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad už Taisyklėse įtvirtintų pareigų įgyvendinimą atsakingi Tvenkinio naudotojai ir, kad Taisyklių 34 punktas pareiškėjui, kaip Tvenkinio naudotojui, nustato pareigą parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą. Teisėjų kolegija sistemiškai aiškindama Taisykles ir jų paskirtį, daro išvadą, kad už Taisyklėse įtvirtintų pareigų įgyvendinimą atsakingi Tvenkinio naudotojai, išskyrus atvejus, kai Taisyklės konkrečiai įvardija kitus asmenis ir nustato jiems pareigas.

Tokios išvados yra priėjęs ir pirmosios instancijos teismas. Pavyzdžiui, Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad hidroelektrinės įjungimo ir išjungimo metu turi būti numatytas toks hidroelektrinės (toliau – ir HE) darbo režimas bei numatytos priemonės vandens lygio pokyčiams sumažinti žemutiniame bjefe, kad neigiamas poveikis upės ekosistemoms būtų minimalus, tuo tarpu siekdamas įvykdyti šią pareigą HE savininkas turi stebėti poveikį upės ekosistemoms. Taisyklių 29.5 papunktyje nustatyta, kad eksploatuojant hidrotechnikos statinius būtina reguliariai stebėti vandens srauto, bangų, kritulių poveikį, dugno, krantų ir risbermų paplovimą ir ardymą.

Taigi asmuo, eksploatuojantis hidrotechnikos statinius privalo reguliariai stebėti dugno, krantų ardymą. Taigi pareiškėjas turėjo atlikti Tvenkinio stebėjimą (poveikį upės ekosistemoms, dugno, krantų ardymą). Tuo pačiu Tipinių taisyklių 1 punktas nustato, kad Tipinės taisyklės nustato Taisyklių rengimo tvarką, Taisyklėse pateikiamus pagrindinius duomenis apie tvenkinį ir jo hidrotechnikos statinius, tvenkinio darbo režimą, pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus eksploatuojant tvenkinį. Taisyklės skirtos užtikrinti Tvenkinio darbo režimą, pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus eksploatuojant tvenkinį.

Jos privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau iš esmės skirtos apibrėžti Tvenkinio naudotojų teises ir pareigas, taisykles, pagal kurias eksploatuojamas tvenkinys. Taip pat akivaizdu, kad rengiant Taisykles, reikalavimai, pateikti Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdyje, turi būti pritaikyti konkrečiam atvejui. Konkrečiu atveju Taisykles rengė UAB „Hidromodulis“. Iš Taisyklių nuostatų visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad už Taisyklėse įtvirtintų pareigų įgyvendinimą nėra atsakingi Tvenkinio naudotojai (konkrečiu atveju - pareiškėjas).

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad privalomame nurodyme nėra tinkamai – aiškiai ir išsamiai nurodyta pažeidimo apimtis bei su jo pašalinimu susiję konkretūs reikalavimai. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad privalomojo nurodymo 5.1. punkte suformuluotas nurodymas (parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos suderinimui) yra aiškus ir konkretus. Be to, 2020 m. vasario 14 d. patikrinimo akte buvo detaliai nurodyti pareiškėjo padaryti pažeidimai ir rekomendacijos jam (pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui siūloma bendradarbiaujant su Vilniaus savivaldybe suplanuoti ir organizuoti Tvenkinio valymą nuo sąnašų ir perteklinės augalijos, siekiant atstatyti Tvenkinio normalią būklę).

54. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2020 m. gegužės 13 d. privalomasis nurodymas yra aiškus ir konkretus – UAB „Hidromodulis“ parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos suderinimui.

55. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Nurodymas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Privalomojo nurodymo turinys pagrįstas Taisyklių 34 punktu. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė ir nepasisakė dėl kitų būsimų ar esamų Departamento veiksmų, susijusių su Tvenkinio būkle / priemonių įgyvendinimu ir kt.

56. Apeliacinio skundo argumentai, kad Departamentas turėjo tinkamai išmatuoti „sekliuosius“ ir „užžėlusius“ plotus, kurie turi būti valomi, o jų apskaičiavimai turėtų būti nustatyti ne vizualiai, bet tiksliai išmatavus uždumblėjimo lygį, nėra pagrįsti konkrečiame etape, o pareigą parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį suderinti su Departamentu pareiškėjui nustato Taisyklių 34 punktas. Departamento Nurodymas ir Sprendimas išduoti ir priimti laikantis teisės aktų nuostatų, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuoti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ginčui aktualiomis teisės normomis, todėl juos naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjas turi laikytis Taisyklių 33 ir 34 punktų, Tipinių taisyklių priedo 36 punkto reikalavimų.

57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, materialinės teisės normas taikė tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Grigeo“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė