Legislator Case Law & Legislation
7d2f9e16-ca5d-4413-b328-bc823ebcc294 AI generated

7d2f9e16-ca5d-4413-b328-bc823ebcc294 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 7d2f9e16-ca5d-4413-b328-bc823ebcc294
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K. G. institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad 2023 m. kovo 8 d. 15.33 val. Raitininkų gatvėje, Vilniuje, vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,43 promilės neblaivumas). Å iais veiksmais K. G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir jam skirta 850 eurų dydžio baudÄ ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių.

Legislator headnote

AI generated

7d2f9e16-ca5d-4413-b328-bc823ebcc294 · Vilniaus apygardos teismas: K. G. institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad 2023 m. kovo 8 d. 15.33 val. Raitininkų gatvėje, Vilniuje, vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,43 promilės neblaivumas). Å iais veiksmais K. G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir jam skirta 850 eurų dydžio baudÄ ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-281-1053/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00771-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 5Â d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė GailiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. G. (toliau - apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-671-990/2023, kuria atmestas jo skundas dėl 2023 m. gegužės 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimo (toliau – nutarimas), kuriuo K. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 850 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. G. institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad 2023 m. kovo 8 d. 15.33 val. Raitininkų gatvėje, Vilniuje, vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,43 promilės neblaivumas). Å iais veiksmais K. G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir jam skirta 850 eurų dydžio baudÄ ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių.

2. K. G. šį nutarimÄ apskundė apylinkės teismui praÅ¡ydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti; netenkinus minėto praÅ¡ymo – administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ sutrumpinti iki 4 mėnesių.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi K. G. skundÄ atmetė.

3.1. Teismas nutartyje pažymėjo, kad aplinkybė, jog alkoholio koncentracija K. G. kraujyje ir iÅ¡kvėptame ore praėjus apie valandai laiko po pirmojo patikrinimo sumažėjo, nepaneigia to, jog jį sustabdžius policijos pareigÅ«nams ir patikrinus jo blaivumÄ buvo nustatytas 0,43 promilės (įvertinus paklaidÄ ) neblaivumas. Alkotesterio, kuriuo policijos pareigÅ«nai nustatinėjo K. G. blaivumÄ , patikros sertifikatas galiojo, todėl pagrindo abejoti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie K. G. neblaivumo laipsnį tuo metu, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, ir bylÄ nutraukti nėra. Aplinkybė, jog policijos pareigÅ«nų nustatytas neblaivumo laipsnis įstatyme numatytÄ ribÄ , nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė, virÅ¡ijo nežymiai, nesuteikia pagrindo bylÄ nutraukti.

3.2. Teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokole K. G. įrašė žymÄ , kad jis nesutinka vairavęs neblaivus, taigi, nors jis ir pripažino prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį iÅ¡gėręs alkoholinių gėrimų, tačiau neigė tai, kad transporto priemonę jis vairavo neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės). Asmeniui nelaikant savo veiksmų neteisėtais, imantis aktyvių veiksmų, siekiant paneigti savo elgesio prieÅ¡ingumÄ teisei, jo gailestis laikytinas deklaratyvaus pobÅ«džio. Administracinio poveikio priemonė K. G. skirta minimaliam terminui, taigi net ir pripažinus atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, pagrindo Å¡velninti jam skirtÄ administracinio poveikio priemonę nėra.

3.3. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad K. G. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminÄ . ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas Å¡iuo atveju bÅ«tų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumÄ . K. G. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto nusižengimo pobÅ«dį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu K. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ institucijos 2023 m. gegužės 5 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti.

4.1. Apelianto teigimu, skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta, todėl apeliacinio skundo motyvų pagrindu turėtų būti panaikinta.

4.2. Skunde teigiama, kad teismas nepašalino abejonių dėl apelianto skunde nurodytų motyvų ir dėl jų nieko nepasisakė. Buvo ginčijamas alkotesteriu užfiksuotas neblaivumo laipsnis, kurį paneigė medicinos įstaigoje ištirtas kraujo ėminys. Kadangi šių abejonių teismas nepašalino, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, turėtų būti laikoma, kad apelianto veiksmuose nėra nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai.

4.3. Skunde apeliantas teigia, kad savo kaltės neneigė, 2023 m. kovo 8 d. apie 13.00 val. iÅ¡gėrė kelias taures vyno. Kadangi nejautė jokio alkoholio poveikio, jautėsi gerai ir buvo įsitikinęs, kad prieÅ¡ dvi valandas iÅ¡gerta taurė Å¡ampano tikrai negali virÅ¡yti alkoholio koncentracijos normos, sėdo prie vairo. Po 15 valandos Sporto gatvėje jį stabdė policijos pareigÅ«nai ir tikrino jo blaivumÄ . Pirmojo tikrinimo alkotesteriu metu (15 val. 33 min.) buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. PrieÅ¡ tikrinant alkotesteriu apeliantui nebuvo pasiÅ«lyta prasiskalauti burnos. K. G. pareigÅ«nui paaiÅ¡kino, jog prieÅ¡ geras dvi valandas iÅ¡gėrė kelias Å¡ampano taures ir negalėjo patikėti tokiais rodmenimis, nes jautėsi visiÅ¡kai blaivus. 15 val. 49 min. pakartojus tyrimÄ , alkotesteris parodė tÄ patį - 0,45 promilių neblaivumÄ (įvertinus paklaidÄ - 0,43 promilių). Apeliantui iÅ¡reiÅ¡kus abejones dėl patikrinimo rezultatų, pareigÅ«nas atsisakė dar kartÄ atlikti patikrinimÄ ir surašė administracinio nusižengimo protokolÄ . Su protokolu apeliantas nesutiko, kadangi antrojo patikrinimo rezultatai buvo tapatÅ«s pirmajam, nors buvo praėjusios 16 minučių.

4.4. Skunde pažymima, kad abejodamas alkotesterio rodmenų patikimumu, apeliantas nuvyko į medicinos įstaigÄ . Respublikiniame priklausomybės ligų centre jam buvo atlikta pirminė medicininė apžiÅ«ra bei paimtas kraujas specialisto iÅ¡vadai pateikti. IÅ¡ iÅ¡vados matyti, kad apelianto kraujyje, paimtame 16 val. 35 min., nustatyta mažiausia koncentracija 0,37 promilės etilo alkoholio. Taip pat gydytoja 16 val. 40 min. alkotesteriu atliko patikrinimÄ , kurio metu buvo nustatytas 0,21 promilių neblaivumas. Å ie įrodymai kelia pagrįstas abejones dėl alkotesterio parodymų ir paneigia nutartyje daromÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Tai, jog sustabdymo metu apeliantas buvo neblaivus, nėra įrodyta, kadangi medicinos įstaigoje nustatytas apsvaigimo laipsnis nebevirÅ¡ijo leistinos 0,4 promilių ribos.

4.5. Apeliantas pažymi, kad alkoholio eliminacijos iÅ¡ organizmo laikas priklauso nuo daugelio organizmo savybių ir iÅ¡orės faktorių, ir net tam pačiam asmeniui gali labai skirtis laike, priklausomai nuo organizmo fiziologinės, patologinės bÅ«klės, iÅ¡gerto alkoholio kiekio, rūšies, užkandos, gėrimo trukmės, stažo ir daugelio kitų aplinkybių. Todėl atskirais atvejais etilo alkoholio eliminacijos greitis gali „iÅ¡eiti“ iÅ¡ nurodytų ribų (0,1 - 0,25). Kadangi alkoholio eliminacijos iÅ¡ organizmo greitis kiekvienam asmeniu gali bÅ«ti skirtingas ir nepastovus, tai atliekami paskaičiavimai bei jais gauti rezultatai yra apytikriai (orientaciniai). Apelianto teigimu, jo neblaivumas patikrinimo metu buvo įstatymo leistinose ribose, kadangi atlikus kraujo tyrimÄ nustatyta, kad jame buvo 0,37 promilės etilo alkoholio.

4.6. Skunde teigiama, kad policijos pareigÅ«nai privalėjo vadovautis „Alcotest 7510“ naudojimo instrukcija, o teismas turėjo įvertinti, ar patikrinimas buvo tinkamai atliktas. Alkotesterio naudojimo instrukcija numato, kad, esant nedideliam alkotesterio rodmeniui, testÄ reikia pakartoti po 20 minučių, ko nebuvo laikytasi, kadangi antras tyrimas buvo atliktas po 15 minučių. PrieÅ¡ atlikdami testÄ , pareigÅ«nai turėjo įsitikinti, ar asmuo nieko nevalgė, negėrė bent 15-20 minučių, nerÅ«kė bent 2 minutes. Nurodytų reikalavimų pareigÅ«nai nesilaikė. Tik po atlikto patikrinimo pareigÅ«nai paklausė apelianto, kÄ jis vartojo, o paaiÅ¡kinus, kad gėrė energetinį gėrimÄ ir nepraskalavo burnos, pareigÅ«nas atsisakė blaivumÄ patikrinti trečiÄ kartÄ . Alkotesteris „Alcotest 7510“ matuoja alkoholio kiekį iÅ¡kvėptame ore, todėl atlikus patikrinimÄ iÅ¡kart po to, kai apeliantas gėrė energetinį gėrimÄ , matavimo duomenys galėjo bÅ«ti iÅ¡kreipti. Todėl remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad apeliantas vairavo neblaivus (0,43 promilės) yra neteisinga ir neobjektyvu.

4.7. Skunde pažymima, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiÅ«ra yra reikÅ¡mingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. IÅ¡ teismų praktikos matyti, jog paprastai prieÅ¡taravimams tarp alkotesteriu atlikto testo rezultatų ir medicinos specialisto iÅ¡vados dėl kraujo tyrimo paÅ¡alinti skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013, 2AT-39-2014, 2AT-51-746/2016). Esant galimybei kitomis priemonėmis paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų ekspertizės skyrimas nebÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-42-507/2016). Teismo teigimu, kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia alkotesterio duomenų ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Nepaisant to, teismas kraujo tyrimo rezultatÄ eliminuoja ir jo įrodymų visete nevertina. PareigÅ«nai alkotesteriu K. G. neblaivumo (girtumo) laipsnį - 0,45 prom. nustatė 15 val. 33 min., (0,45 prom. - 15 val. 49 min.), tuo tarpu kraujas, kuriame nustatyta mažiausia koncentracija 0,37 prom., buvo paimtas 16 val. 35 min. Taigi tarp pirmojo tikrinimo alkotesteriu (15.33 val.) ir kraujo paėmimo (16.35 val.) praėjo 1 valanda 2 minutės, po antrojo patikrinimo alkotesteriu (15.49 val.) iki atvykimo į klinikÄ buvo praėjusios 46 minutės. Patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiÅ«riu prieÅ¡tarauja kraujo tyrimo rezultatams. Todėl aplinkybė, jog praėjus 51 minutei užfiksuotas neblaivumo skirtumas nuo nustatytos 0,45 prom. (15.49 val.) iki 0,21 prom. (16.40 val.) kelia pagrįstų abejonių ir rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali bÅ«ti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Kažkuris iÅ¡ dydžių yra netikslus: arba alkotesteriu nustatyta etanolio koncentracija, arba toksikologinio kraujo tyrimo metu nustatyta etanolio koncentracija.

4.8. Skunde pažymima, kad ekspertinė praktika rodo, jog pavartojus alkoholį netrukus prieÅ¡ matavimÄ , alkotesteriu nustatoma ženkliai, keletÄ kartų didesnė alkoholio koncentracija iÅ¡kvepiamame ore, negu kad randama alkoholio koncentracija kraujyje, atlikus kraujo mėginio tyrimÄ . Teismų praktikoje yra ne vienas atvejis, kai alkotesterio parodymai neatitiko kraujo tyrimo metu gauto alkoholio kiekio kraujyje ir dėl Å¡ios priežasties asmenys nebuvo traukiami administracinėn atsakomybėn įvertinus kraujo tyrimÄ kaip patikimesnį įrodymÄ minėtuose konkrečiose bylose (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-118-337/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-717-195/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-279-843/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-12-2013 ir kitos).

4.9. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nutartyje pažymėjo, jog nėra pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams sutrumpinti iki keturių mėnesių. Apeliantas nurodė aplinkybes, jog nusižengimo padarymo metu netrukdė iÅ¡siaiÅ¡kinti nusižengimo aplinkybių, nebandė iÅ¡vengti atsakomybės (tik nesutiko su alkotesterio rodmenimis), o tai buvo galima vertinti kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nepagrįsta nutartyje daroma prielaida, kad net ir pripažinus K. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, pagrindo Å¡velninti jam skirtÄ administracinio poveikio priemonę nėra. Su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutiktina, kadangi teismui pripažinus apelianto padėtį lengvinančiÄ aplinkybę, bÅ«tų teisinis pagrindas Å¡velninti skirtÄ administracinio poveikio priemonę.

4.10. Apeliantas skunde pažymi, kad jis nėra trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimÄ bÅ«nant neblaiviu. Tokį nusižengimÄ padarė pirmÄ kartÄ ir jis yra visiÅ¡kai atsitiktinio pobÅ«džio. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Jis yra atsakingas, sÄ moningas bei doras Lietuvos Respublikos pilietis ir tikrai nedarytų tokių neatsakingų bei pavojingų visuomenei veiksmų, nesėstų už automobilio vairo, jeigu abejotų dėl savo savijautos, blaivaus proto arba sveikatos bÅ«klės. Apeliantas dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitÄ , nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Nepaisant Å¡ių aplinkybių, teismas savo nutartyje mini iki analizuojamo įvykio padarytus administracinius nusižengimus, teismo vertinimu, Å¡ie baustumai neleidžia apelianto charakterizuoti kaip iÅ¡imtinai pavyzdingo vairuotojo, o tai yra svarbu svarstant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Su tokia teismo pozicija apeliantas nesutinka, kadangi iki aptariamo nusižengimo padarymo, apeliantas neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat nėra duomenų, kad jo atžvilgiu bÅ«tų pradėta naujų administracinio nusižengimo bylų. Apeliantas nėra piktybiÅ¡kai ir sistemingai Kelių eismo taisykles pažeidinėjantis asmuo, o jo praeityje padaryti nusižengimai (dėl leistino greičio virÅ¡ijimo) laikytini labiau atsitiktinio pobÅ«džio. Todėl egzistuoja jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

4.11. Skunde teigiama, kad ne kiekvienas nusižengimas yra vienodas savo pobÅ«džiu, atskirais atvejais jis gali bÅ«ti mažiau pavojingas. Apelianto nusižengimas padarytas važiuojant jam gerai žinomu keliu, nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h esant mažesnei tikimybei sukelti eismo įvykį. Å ios aplinkybės mažina nusižengimo pavojingumÄ . Apeliantui nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės), nekilo jokios neigiamos pasekmės. Kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimų neužfiksuoti. Buvo Å¡viesus paros metas (15 val. 33 min.) ir tai mažino tikimybę sukelti įvykį. Apeliantas teigia suvokiantis, kad per didelis pasitikėjimas savimi neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nukentėtų neproporcingai. Teisė vairuoti jam yra bÅ«tina, kadangi gyvena Alytuje, o dirba Vilniuje. Apeliantas teisę vairuoti transporto priemones turi ilgÄ laikÄ , t. y. 32 metus. Ä®statymų leidėjas vairavimo praktikos trukmę vertina kaip mažinančiÄ aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumÄ - ANK 422 straipsnyje griežtesni reikalavimai dėl blaivumo numatyti tiems vairuotojams, kurių vairavimo stažas mažesnis. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo bÅ«tų reikalinga atimti teisę vairuoti 4 mėnesiams ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai net 12 mėnesių.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vladas Milius praÅ¡o skundžiamus nutarimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistus ir K. G. skundo netenkinti.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iÅ¡ pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobÅ«džio veikų, kurios gali sukelti žalÄ jos nariams. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiÅ¡kia tam tikrų suvaržymų paskyrimÄ , negatyvių pasekmių atsiradimÄ asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra bÅ«tina sÄ lyga, nes prieÅ¡ingu atveju nuobaudos bÅ«tų beprasmiÅ¡kos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, iÅ¡analizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , konstatuodamas, kad bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, jog K. G. kaltas dėl jai inkriminuojamos veikos, todėl naikinti ar keisti Vilniaus apylinkės teismo nutartį ir tenkinti apeliacinį skundÄ nėra pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su institucijos ir teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis, pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad institucijos ir teismo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. AukÅ¡tesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl K. G. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

8. Apeliaciniu skundu K. G. praÅ¡o panaikinti institucijos ir teismo sprendimus ir administracinio nusižengimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti iÅ¡ esmės argumentuodamas tuo, kad byloje surinkti duomenys dėl jo neblaivumo vairuojant transporto priemonę yra nepatikimi.

9. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

10. Vienas iÅ¡ esminių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad tiek pirmojo, tiek ir pakartotinio tikrinimo alkotesteriu metu buvo užfiksuota tokia pati alkoholio koncentracija K. G. iÅ¡kvėptame ore. TokiÄ aplinkybę apeliantas vertina kaip sudarančiÄ pagrindÄ abejoti alkotesterio duomenimis. Su Å¡iais skundo argumentais aukÅ¡tesnysis teismas nesutinka.

11. Teismų praktikoje yra nustatyta atvejų, kuomet tikrinimo alkotesteriu metu yra nustatomi skirtingi alkoholio koncentracijos iÅ¡kvėptame ore rodmenys. Yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija didėja, pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-154-988/2023, nutarties 11 punktas), tokiu atveju laikoma, kad didėjantis promilių skaičius rodo, jog organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl jis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo. Taip pat yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija mažėja, pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-255-988/2023, nutarties 10 punktas. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bėgant laikui nuo alkoholio suvartojimo alkoholio koncentracija iÅ¡kvėptame ore kinta – iÅ¡ pradžių didėja, o vėliau mažėja. Taigi tam tikru metu alkoholio koncentracija iÅ¡kvėptame ore jÄ 2 kartus matuojant alkotesteriu gali bÅ«ti vienoda, pvz. pirmo tikrinimo metu – prieÅ¡ pat pikÄ , antrojo tikrinimo metu – jau po piko. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tokia situacija susidarė tikrinant apelianto blaivumÄ , tačiau aptarta galimybė savaime neleidžia abejoti alkotesterio duomenimis vien dėl to, kad po tam tikro laiko tarpo alkotesteris parodo tokį patį rezultatÄ .

12. Apeliantas skunde teigia, kad medicininės apžiūros metu surinkti duomenys taip pat kelia abejonių alkotesterio duomenimis. Aukštesnysis teismas su šiais teiginiais taip pat nesutinka.

13. Iš byloje pateiktos specialisto išvados (b. l. 23) ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (b. l. 25-26) matyti, kad 16 val. 35 min. paimtame K. G. kraujyje buvo nustatyta mažiausia 0,37 prom. etilo alkoholio, o 16 val. 40 min. patikrinimo alkotesteriu metu nustatyta 0,21 prom. alkoholio koncentracija apelianto iškvėptame ore.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog policijos pareigÅ«nai neblaivumo patikrinimÄ atlieka alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma prieÅ¡ingai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistÄ patikrinimo procedÅ«rÄ , paprastai geriausiai atspindi asmens bÅ«senÄ vairavimo metu, nors tai ir nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013). Medicininės apžiÅ«ros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ , taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

15. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad pagal moksliÅ¡kai patvirtinÄ ir teismų praktikoje pripažįstamÄ Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniÅ¡kai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniÅ¡kai 0,15–0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016).

16. Atsižvelgiant į minėtus iÅ¡aiÅ¡kinimus, nagrinėjamu atveju medicininės apžiÅ«ros metu gautus duomenis vertinant retrospektyviai pagal Vidmarko formulę, nėra pagrindo abejoti alkotesterio duomenimis. Apelianto kraujo mėginys buvo paimtas praėjus 46 minutėms po antrojo tikrinimo alkotesteriu, o medicinos įstaigoje alkotesteriu apeliantas buvo tikrinimas praėjus 51 minutei po antrojo pareigÅ«nų atlikto tikrinimo alkotesteriu, todėl per šį laikÄ alkoholio kiekis K. G. kraujyje dėsningai sumažėjo pagal anksčiau paminėtus dydžius. Todėl nesutiktina su apelianto teiginiais, jog medicininės apžiÅ«ros metu gauti duomenys kelia abejonių policijos pareigÅ«nų alkotesterio duomenų patikimumu.

17. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad policijos pareigÅ«nai nesivadovavo alkotesterio „Alcotest 7510“ naudojimo instrukcija, kuri numato, kad, esant nedideliam alkotesterio rodmeniui, testÄ reikia pakartoti po 20 minučių, o antras tyrimas buvo atliktas po 15 minučių. Apeliantas teigia, kad po atlikto paaiÅ¡kino, jog gėrė energetinį gėrimÄ ir nepraskalavo burnos.

18. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas apie tai, kad prieÅ¡ patikrinimÄ alkotesteriu gėrė energetinį gėrimÄ , pirmÄ kartÄ nurodė tik apeliaciniame skunde. Nei skunde apylinkės teismui, nei teismo posėdžio metu Å¡ių aplinkybių apeliantas nenurodė. Be to, teigdamas, kad pareigÅ«nai nesilaikė alkotesterio instrukcijos, apeliantas jos nepateikė prie apeliacinio skundo.

19. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, policijos pareigÅ«nai K. G. blaivumÄ tikrino alkotesteriu „Drager Alkotest 7510“ (b. l. 16), kuris tikrinimo metu turėjo galiojantį patikros sertifikatÄ (b. l. 17). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-102-878/2018 teismas pažymėjo, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimosi instrukcijoje nurodyta, kad po paskutinio oralinio alkoholio vartojimo reikia palaukti ne trumpesnį nei 15 min. laiko tarpÄ ; burnoje užsilikęs alkoholis gali iÅ¡kreipti parodymus. Parodymams įtakos taip pat gali turėti fermentuoti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), alkoholio turintys burnos gaivikliai, vaistai ir laÅ¡ai, taip pat atsiriaugėjimas ir vėmimas (vartojus alkoholį). Prietaisas gali aptikti burnoje užsilikusį alkoholį mėginio paėmimo metu, jeigu Å¡i funkcija yra aktyvuota. Jeigu prietaisas aptinka burnoje užsilikusį alkoholį, matavimas nutraukiamas ir atitinkama žinutė pateikiama prietaiso ekrane. Taip pat atitinkamai pažymėta, kad Lietuvos rinkai tiekiamuose „Alcotest 7510“ prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota. Å iuo atveju ir 15 minučių laukimo laikotarpio metu, ir bet kuriuo kitu metu prietaisas aptinka burnoje užsilikusio (ne iÅ¡ plaučių iÅ¡kvėpto) alkoholio likučius, nutraukia testÄ ir informuoja atitinkamu klaidos praneÅ¡imu. Galimai netikslÅ«s prietaiso parodymai nėra užfiksuojami ar parodomi ekrane (Instrukcijos 11 psl.). Jeigu aptikti alkoholio likučiai burnoje, ekrane rodoma klaida „Burnos alkoholis“ (Instrukcijos 19 psl.), tada rekomenduojama pakartoti matavimÄ praėjus apytiksliai 15 min. po paskutinio alkoholio vartojimo.

20. Taigi, prieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ instrukcijoje nurodoma, kad po paskutinio alkoholio vartojimo reikia palaukti ne trumpesnį nei 15 min. laiko tarpÄ . Ta pati taisyklė taikytina ir asmeniui pavartojus kitų fermentuotų gėrimų. Be to, minėtas alkotesteris turi funkcijÄ , kuri aptinka burnoje esantį alkoholį, nutraukia testÄ ir informuoja atitinkamu klaidos praneÅ¡imu. Lietuvos rinkai tiekiamuose „Alcotest 7510“ prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota. Kaip matyti iÅ¡ Neblaivumo nustatymo akto (b. l. 16), antrasis tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas praėjus 16 minučių nuo pirmojo tikrinimo. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog tikrinant apelianto blaivumÄ buvo nesilaikyta alkotesterio instrukcijos.

21. Apeliaciniame skunde K. G. teigia, kad nusižengimo padarymo metu netrukdė iÅ¡siaiÅ¡kinti nusižengimo aplinkybių, nebandė iÅ¡vengti atsakomybės (tik nesutiko su alkotesterio rodmenimis), o tai buvo galima vertinti kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

22. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs Å¡iame kodekse numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo jį iÅ¡aiÅ¡kinti. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalÄ ir pan. Å i aplinkybė parodo asmens kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ . Sprendžiant dėl Å¡ios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡sprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-43-719/2020).

23. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, administracinio nusižengimo protokole apeliantas įrašė žymÄ , kad jis nesutinka vairavęs neblaivus (b. l. 15), taigi, nors apeliantas ir pripažino prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį iÅ¡gėręs alkoholinių gėrimų, tačiau neigė esminius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Apeliaciniu skundu apeliantas praÅ¡o administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti, skunde reiÅ¡kiamas nesutikimas su byloje surinktais duomenimis. Todėl aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog K. G. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, tuo pačiu ir pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

24. Apeliantas nesutinka su skundžiamoje nutartyje daroma iÅ¡vada, kad jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliantas pažymi, kad tokį nusižengimÄ padarė pirmÄ kartÄ , jis yra atsitiktinio pobÅ«džio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Apeliantas dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitÄ , nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Apeliantas taip pat teigia, kad jo padarytas nusižengimas pasižymi mažesniu pavojingumu nei analogiÅ¡ki nusižengimai. Nusižengimas padarytas važiuojant gerai žinomu keliu, nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, apeliantui nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės), nekilo jokios neigiamos pasekmės. Teisė vairuoti apeliantui yra bÅ«tina, kadangi gyvena Alytuje, o dirba Vilniuje. Apeliantas teisę vairuoti transporto priemones turi ilgÄ laikÄ , t. y. 32 metus.

25. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skiriant nuobaudÄ bÅ«tina įvertinti ir proporcingumo principÄ , t. y. paskirti tokiÄ nuobaudÄ , kuri bÅ«tų adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiÅ¡kindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra iÅ¡skirtinė ir sudaranti pagrindÄ nuobaudos neskirti ar jÄ Å¾ymiai Å¡velninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).

26. Apygardos teismo vertinimu, aptarti duomenys rodo, kad iÅ¡imtinės aplinkybės, kurioms esant galėtų bÅ«ti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, Å¡ioje byloje neegzistuoja, todėl paskyrus Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ administracinio poveikio priemonę, nebÅ«tų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. K. G. skirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per Å¡velni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

27. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumas siejamas apskritai su pačiu veiksmu – transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, kai nustatytas ne mažesnis nei 0,41 promilės ir ne didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas. Dėl to nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad apelianto atsakomybės nešvelnina bei jo kaltės nemažina tai, jog dėl administracinio nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių, juo labiau, kad buvo padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų.

28. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka ir su skundžiamoje nutartyje daroma iÅ¡vada, kad apelianto asmenybė negali bÅ«ti vertinama kaip iÅ¡skirtinai teigiama. 2022 m. kovo 16 d. administraciniu nurodymu K. G. nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę leistinÄ greitį jis virÅ¡ijo 12 km/h, o 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu, pakeistu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi – už tai, kad vairuodamas transporto priemonę leistinÄ greitį jis virÅ¡ijo net 62 km/h. Nors sutiktina, kad tokie administraciniai nusižengimai nelaikytini sistemingais, vis dėlto, neigiamai apibÅ«dina apeliantÄ , patvirtindami iÅ¡ dalies atsainų požiÅ«rį į nustatytus draudimus, susijusius su naudojimusi transporto priemonėmis.

29. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo prieÅ¡ingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl Å¡iuo atveju prioritetas turi bÅ«ti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimÄ padariusio asmens nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė