7d2bc2f4-e09c-44dc-9ed0-a88e47fd8a33 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-4570-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02709-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.14.1.2; 12.14.1.3; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 20 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei, dalyvaujant pareiškėjos direktoriui R. Č., atstovei advokatei Aistei Medelienei, atsakovės atstovams M. Č., R.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus energija“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė:  PareiÅ¡kėja UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydama panaikinti dalį Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK ir Komisija) 2019 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. S-85 (7-111/2018) ir dalį Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI) 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (21.18-28) FR0682-1936, kuriose nurodyta pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 265 904 eurų pelno mokesčio, ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos vykdoma veikla – centralizuotas Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens gyventojams tiekimas. Vykdydama savo veiklÄ , pareiÅ¡kėja iÅ¡sinuomotÄ turtÄ modernizavo, investavo į trasų renovacijÄ , Å¡ilumos punktų diegimÄ , biokuro vartojimo plėtrÄ , naujų klientų prijungimÄ , modernių informacinių technologijų diegimÄ . Viena iÅ¡ investicijų ir modernizavimo sričių – elektroninių karÅ¡to vandens (toliau – ir EKV) skaitiklių diegimas, kurį sÄ lygojo inter alia Å¡ilumos Å«kį reglamentuojančios teisinės aplinkos pasikeitimas.

PareiÅ¡kėja, siekdama maksimalios naudos karÅ¡to vandens tiekimo procesuose tiek vartotojams, tiek sau, nutarė investuoti į technologiÅ¡kai pažangiausius karÅ¡to vandens skaitiklius, turinčius nuotolinio nuskaitymo funkcijÄ , ir įrengti juos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Teigia, kad nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos naudojimas sukėlė daug neaiÅ¡kumų, kurie buvo sprendžiami tiek Lietuvos valstybinėse institucijose bei teismuose, įskaitant tarptautinius. Pavyzdžiui, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) nagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) kreipimÄ si, kuriame keltas klausimas dėl skaitiklių naudojimo tvarkos ir jų meteorologinės patikros bÅ«tinybės (ESTT 2014-09-10 sprendimÄ UAB „Vilniaus energija“ C-423/13).

Todėl tik galutinai susiformavus teismų bei valstybinių institucijų pozicijai dėl skaitiklių vertinimo ir jų naudojimo tinkamumo, pareiÅ¡kėja priėmė sprendimÄ pasinaudoti Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnio nustatyta lengvata. Nurodo, kad MGK iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja neįgijo teisės taikyti investicinę lengvatÄ EKV skaitikliams dėl to, kad nuosavybės teise įsigijo tik EKV skaitiklius, tačiau neįsigijo duomenų perdavimo įrangos prieÅ¡tarauja mokestinio ginčo byloje pačios Komisijos gautai Kauno technologijos universiteto elektros ir elektronikos fakulteto eksperto (toliau – ir ekspertas) iÅ¡vadai bei Valstybinės kainos ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) pateiktiems atsakymams į Komisijos klausimus.

Komisija, 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu sustabdydama bylos nagrinėjimÄ ir kreipdamasi į ekspertÄ bei VKEKK, pripažino, kad siekiant nustatyti objektyvias bylos aplinkybes ir iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės toks ekspertinis vertinimas yra bÅ«tinas. Todėl logiÅ¡ka, kad Å¡iomis iÅ¡vadomis ir jose pateiktu ekspertiniu faktinių aplinkybių ir EKV skaitiklių techninių savybių vertinimu MGK ir turėjo vadovautis priimdama skundžiamÄ sprendimÄ . Visgi, iÅ¡ eksperto ir VKEKK gavusi iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjos pozicijÄ tik patvirtinančias iÅ¡vadas, Komisija skundžiamame sprendime iÅ¡kreipė jų turinį, interpretuodama jį Å¡ioms iÅ¡vadoms prieÅ¡taraujančiu bÅ«du, nepagrįstai siaurai aiÅ¡kino investicinės lengvatos taikymÄ , dėl ko priėmė nelogiÅ¡kÄ , neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Pažymi, kad EKV skaitiklių su galimybe perduoti duomenis nuotoliniu bÅ«du įsigijimas lėmė esminį karÅ¡to vandens teikimo (perdavimo) proceso pagerinimÄ . Tai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino tiek ekspertas, tiek VKEKK. KarÅ¡to vandens tiekimo proceso esminiam pagerinimui investicinės lengvatos prasme pakanka naudoti atitinkamÄ duomenų nuskaitymo ir perdavimo įrangÄ , tačiau nebÅ«tina jos įgyti nuosavybės teise. PareiÅ¡kėja neneigia fakto, kad EKV skaitiklių duomenų nuskaitymui, jų apdorojimui bei pateikimui buvo perkama nuskaitymo paslauga iÅ¡ trečiosios Å¡alies – rangovo, kuris tokios paslaugos teikimui naudojo specialiÄ duomenų nuskaitymo ir perdavimo įrangÄ .

Pabrėžia, kad skundžiamame sprendime Komisija iÅ¡ esmės pati sau prieÅ¡tarauja. IÅ¡ vienos pusės tvirtina, kad EKV skaitiklių panaudojimas kartu su nuotoline įranga iÅ¡ esmės keičia procesÄ , tačiau iÅ¡ kitos pusė teigia, kad įrangos naudojimo reikalavimas staiga virsta reikalavimu investuoti lėšas į įrangos įsigijimÄ . Nei VKEKK, nei ekspertas, taip pat niekur nepatvirtinta, kad duomenų perdavimo įrangos naudojimo teisinis pagrindas bÅ«tų reikÅ¡mingas elementas vertinant esminio proceso pagerinimo egzistavimÄ .

Pažymi, kad sprendimai, kiek ir kokio turto įsigyti ir kokiu pagrindu jį valdyti yra verslo sprendimai ir kiekvienas Å«kio subjektas nusprendžia, kaip valdyti turtÄ yra efektyviausia. PareiÅ¡kėjos pasirinkimÄ dėl duomenų perdavimo įrangos naudojimo teisinio bÅ«do lėmė reguliacinės aplinkybės (karÅ¡to vandens teikimo proceso modernizavimas paprastai turi bÅ«ti suderintas tiek su savivaldybe, kurios teritorijoje yra vykdoma investicija, tiek ir su VKEKK) ir verslo logika (nuotolinio nuskaitymo ir perdavimo sistemos naudojimas sprendimo dėl investicijų apimties metu kėlė daug neaiÅ¡kumų, todėl pareiÅ¡kėja negalėjo bÅ«ti tikra, kad karÅ¡to vandens duomenų nuotolinio nuskaitymo ir perdavimo sistema VKEKK apskritai bus pripažinta bÅ«tinomis pareiÅ¡kėjos investicijomis, kurių kaÅ¡tai įtraukiami į karÅ¡to vandens kainÄ bei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį).

Neįsigydama duomenų perdavimo įrangos, pareiÅ¡kėja iÅ¡vengė papildomų kaÅ¡tų, kurie galimai nebÅ«tų įtraukti į karÅ¡to vandens kainÄ bei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Nurodo, kad EKV skaitiklis negali bÅ«ti laikomas analogiÅ¡ku mechaniniam skaitikliui. EKV skaitiklis, savaime suprantama, turi bazinę karÅ¡to vandens suvartojimo apskaitos funkcijÄ , kitaip jis apskritai negalėtų bÅ«ti vadinamas skaitikliu. Tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad dėl Å¡ios funkcijos turėjimo jis tampa analogiÅ¡ku mechaniniam skaitikliui.

Be naudojamos nuotolinio duomenų perdavimo galimybės, EKV skaitikliai turi istorinių duomenų, aliarminių praneÅ¡imų kaupimo, parametrų saugojimo funkcijas bei leidžia pareiÅ¡kėjai formuoti tikslias sÄ skaitas, fiksuoti karÅ¡to vandens sunaudojimo kiekį realiu laiku, eliminuoti mechaninio poveikio rizikÄ , supaprastinti duomenų tikrinimo ir kontrolės procedÅ«ras. Todėl vien EKV skaitiklių įsigijimas ir yra faktorius, lemiantis esminį karÅ¡to vandens teikimo (perdavimo) proceso pagerinimÄ .

Be to, tai kiek nuspręsta įsigyti, o kiek naudoti kitu bÅ«du, gali lemti investicinės lengvatos taikymo apimtį (lengvata taikoma tik nuosavybės teise įgytam turtui, tačiau netaikoma kitu pagrindu naudojamam turtui), tačiau negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti taikyti investicinę lengvatÄ visa apimtimi. Pabrėžia, kad mokesčių lengvata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip siaurai, kad bÅ«tų paneigta jos esmė. NelogiÅ¡ka vertinant investicinės lengvatos sÄ lygų iÅ¡pildymÄ atsiriboti nuo realios byloje nagrinėjamos situacijos, faktiÅ¡kai pasiekto esminio pagerinimo rezultato ir savo iÅ¡vadas grįsti vien hipotetine situacija, kas bÅ«tų, jei EKV skaitikliai bÅ«tų naudojami be duomenų perdavimo įrangos.

EKV skaitikliai eksperto ir VKEKK pripažinti iÅ¡ esmės procesÄ keičiančiu turtu, juos aptarnaujanti įranga yra faktiÅ¡kai naudojama, karÅ¡to vandens teikimo procesas yra iÅ¡ esmės pagerintas, todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja įgijo teisę į investicinės lengvatos taikymÄ . Atsakovė Inspekcija atsiliepimu (elektroninės bylos lapai, toliau e. b. l., 46–51) praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė atsiliepime apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso tik EKV skaitikliai su įmontuotu radijo siųstuvu, o visa kita įranga, kuri yra reikalinga EKV skaitiklių duomenų nuskaitymui nuotoliniu bÅ«du (radijo antenų tinklas, valdymo ir duomenų surinkimo sistema, skirta duomenų importui į pareiÅ¡kėjos apskaitomÄ sistemÄ ), nuosavybės teise priklauso rangovui AB „Axis Industries“. MinėtÄ Ä¯rangÄ AB „Axis Industries“ naudoja paslaugai pareiÅ¡kėjai teikti, t. y. nuotoliniu bÅ«du nuskaito EKV skaitiklių rodmenis ir teikia pareiÅ¡kėjai jų nuskaitymo, perdavimo, saugojimo ir apdorojimo paslaugÄ , už kuriÄ kas mėnesį pareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡o PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja 2012 m. apskaitė 267 136,60 Lt EKV skaitiklių duomenų nuskaitymo ir surinkimo sÄ naudų. PareiÅ¡kėja gautus duomenų failus su skaitiklių rodmenimis tik saugoja ir apdoroja informacinėje apskaitos sistemoje, kurioje klientai turi galimybę matyti ir analizuoti karÅ¡to vandens suvartojimÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėja nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos neįsigijo, todėl pareiÅ¡kėjos įrengti EKV skaitikliai patys savaime naujos paslaugos nesuteikia, o yra susiję tik su rangovo AB „Axis Industries“ teikiamomis paslaugomis pareiÅ¡kėjai.

Inspekcija, vadovaudamasi Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 121 dalimi, atsiliepime teigia, kad 2012 m. pareiÅ¡kėjos patirtos EKV skaitiklių įsigijimo ir įrengimo patirtos 6 120 761 Lt iÅ¡laidos nėra laikomos investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu, todėl, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsniu, apmokestinamojo pelno mažinimas faktiÅ¡kai patirtoms 6120761 Lt iÅ¡laidoms yra negalimas. Pagal eksperto iÅ¡vadÄ ir VKEKK raÅ¡tÄ Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad EKV skaitikliai, kaip tokie, be papildomos duomenų nuskaitymo nuotoliniu bÅ«du įrangos, jokio karÅ¡to vandens tiekimo proceso sudedamosios dalies iÅ¡ esmės nepakeičia, todėl investicija į ilgalaikį turtÄ , kuris tik sudaro galimybę iÅ¡ esmės pakeisti karÅ¡to vandens tiekimo proceso sudedamÄ jÄ dalį, bet pats jo nepakeičia, negali bÅ«ti laikoma atitinkančia investicinio projekto sÄ vokÄ , apibrėžtÄ PMÄ® 2 straipsnio 121 punkte, t. y.

Komisija iÅ¡ esmės patvirtino mokesčių administratoriaus pozicijÄ ir prieÅ¡ingai nei skunde nurodo pareiÅ¡kėja, neiÅ¡kreipė VKEKK raÅ¡to ir eksperto iÅ¡vados turinio, gautÄ informacijÄ iÅ¡samiai įvertino. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovai iÅ¡ esmės skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės skunde nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

 Skundas tenkintinas Byloje ginčas kilo dėl to, kad pareiÅ¡kėja 2017 m. tikslindama 2012 m. pelno mokesčio deklaracijÄ , sumažino apmokestinamÄ jį pelnÄ 6 120 761 Lt suma dėl įvykdyto investicinio projekto (elektroninių karÅ¡to vandens skaitiklių ir jų įrengimo darbų), taikydama Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnio nustatytÄ lengvatÄ . Remiantis bylos surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad Inspekcija 2018 m. birželio 8 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.18-28) FR0682-193 patvirtino Inspekcijos 2018 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktÄ Nr. (21.31-28) FR0680-197, kuriuo pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti į biudžetÄ 265 904 eurų pelno mokestis (toliau – PM), apskaičiuoti 13 153,25 eurai PM delspinigių ir skirta 26 590 eurų (10 proc. dydžio) PM bauda.

Mokestinio patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad pareiÅ¡kėja 2017 m. gruodžio 29 d. pateikė patikslintÄ metinę pelno mokesčio deklaracijÄ (PLN204 forma) už 2012 m., kurioje apmokestinamÄ jį pelnÄ sumažino 6 120 761 Lt suma dėl vykdomo investicinio projekto ir dėl Å¡ios priežasties deklaravo 918 114 Lt (kas atitiktų 265 904 eurų) mažesnį PM nei pirminėje pelno mokesčio deklaracijoje. Ginčijamame Inspekcijos sprendime nurodoma, kad 2012 m. pareiÅ¡kėja investiciniam projektui priskyrė 2012 m.

įsigytų WFH modelio elektroninių karÅ¡to vandens skaitiklių ir jų įrengimo darbų iÅ¡laidų sumÄ pagal AB „Axis Indrustries“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir atliktų darbų priėmimo aktus. EVK skaitiklių įrengimÄ daugiabučių gyvenamųjų namų vartotojų / savininkų butuose pareiÅ¡kėja vykdė nuo 2010 m. pagal 2008 m., 2010 m. ir 2011 m. sudarytas sutartis su rangovu AB „Axis Industries“, investicinis projektas buvo vystytas nuo 2010 m. iki 2017 m., planuojama projekto vertė – 13 mln.

Eurų. Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnio nustatyta lengvata pareiÅ¡kėja,siekė pasinaudoti apskaičiuodama 2012 m. apmokestinamÄ jį pelnÄ . PareiÅ¡kėja ketindama sumažinti apmokestinamÄ jį pelnÄ dėl vykdomo investicinio projekto, mokesčių administratoriui turėjo pateikti praneÅ¡imÄ apie pradėtÄ vykdyti investicinį projektÄ . PraneÅ¡imas pateikiamas iki mokestinio laikotarpio, kurį toks projektas pradėtas vykdyti, pabaigos. Tačiau pareiÅ¡kėja tokį praneÅ¡imÄ Inspekcijai pateikė tik 2018 m. vasario 5 d.

Inspekcija ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiÅ¡kėja 2012 m. iÅ¡ rangovo įsigijo tik skaitiklius ir jų įrengimo darbus, kurie turėjo bÅ«ti diegiami etapais, užbaigus objekto / namo vartotojų patalpose esančių karÅ¡to vandens skaitiklių keitimo naujais EKV skaitikliais procesÄ , buvo laikoma, kad vandens skaitiklių sistema objekte yra pabaigta ir tokia karÅ¡to vandens skaitiklių grupė – objektas / namas – yra įvedamas į eksploatacijÄ . WKV skaitiklius pareiÅ¡kėja apskaitė ilgalaikio turto grupėje:

„Kompiuterinė technika ir ryÅ¡ių priemonės“, apskaitoje pavadinti bendru pavadinimu: „KarÅ¡to vandens apskaitos sistema“, kuri priskirta ilgalaikio turto grupei „MaÅ¡inos ir įrengimai“, nustatyta minimali kaina grupei – 2 000 Lt, nusidėvėjimo normatyvas metais – 9 m. Pagal patikrinimui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus Inspekcija nustatė, kad pareiÅ¡kėja 2012 m. apskaitė 310 673,17 Lt karÅ¡to vandens apskaitos sistemos nusidėvėjimo sÄ naudų. Inspekcija akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso tik EKV skaitikliai su įmontuotu radijo siųstuvu, o visa kita įranga, kuri yra reikalinga EKV skaitiklių duomenų nuskaitymui nuotoliniu bÅ«du (radijo antenų tinklas, valdymo ir duomenų surinkimo sistema, skirta duomenų importui į pareiÅ¡kėjos apskaitomÄ sistemÄ ), nuosavybės teise priklauso rangovui AB „Axis Industries“.

MinėtÄ Ä¯rangÄ AB „Axis Industries“ naudoja paslaugai pareiÅ¡kėjai teikti, t. y. nuotoliniu bÅ«du nuskaito EKV skaitiklių rodmenis ir teikia pareiÅ¡kėjai jų nuskaitymo, perdavimo, saugojimo ir apdorojimo paslaugÄ , už kuriÄ kas mėnesį pareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡o PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja 2012 m. apskaitė 267 136,60 Lt EKV skaitiklių duomenų nuskaitymo ir surinkimo sÄ naudų. PareiÅ¡kėja gautus duomenų failus su skaitiklių rodmenimis tik saugoja ir apdoroja informacinėje apskaitos sistemoje, kurioje klientai turi galimybę matyti ir analizuoti karÅ¡to vandens suvartojimÄ .

Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos neįsigijo, todėl pareiškėjos įrengti EKV skaitikliai patys savaime naujos paslaugos nesuteikia, o yra susiję tik su rangovo AB „Axis Industries“ teikiamomis paslaugomis pareiškėjai. Inspekcija, vadovaudamasi Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 121 dalimi, ginčijamame sprendime konstatavo, kad 2012 m. pareiškėjos patirtos EKV skaitiklių įsigijimo ir įrengimo 6120761 Lt dydžio išlaidos nėra laikomos investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu, todėl, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsniu, apmokestinamojo pelno mažinimas faktiškai patirtoms išlaidoms yra negalimas.

Atsižvelgęs į tai, mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjos 2012 m. apmokestinamÄ jį pelnÄ padidino 6 120 761 Lt suma ir, pritaikęs Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ 15 proc. PM tarifÄ , apskaičiavo pareiÅ¡kėjai mokėtinÄ 265 904 eurų (918 114 Lt) PM sumÄ . PareiÅ¡kėja nesutikdama su Inspekcijos sprendimu 2018 m. birželio 26 d. su skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisijÄ prie Vyriausybės (toliau – Komisija). Komisija 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. S-141 (7-111/2018), atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje esminio klausimo sprendimui, t. y. ar pareiÅ¡kėjos įsigyti EKV skaitikliai su jose įmontuotu radijo siųstuvu atliko karÅ¡to vandens tiekimo proceso ar jo dalies esminį pakeitimÄ , ir esminių ginčo aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui reikalingos specialios žinios, nutarė sustabdyti pareiÅ¡kėjos 2018 m. birželio 26 d. skundo dėl Inspekcijos sprendimo nagrinėjimÄ iki bus atlikta ir Komisijai pateikta eksperto (specialisto) iÅ¡vada (aktas) bei iÅ¡ Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bus gauta informacija ginčo klausimu.

Komisija 2018 m. lapkričio 22 d. gavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tÄ Nr. R2-(Å GK)-2439 „Dėl informacijos pateikimo“ (Komisijos byla Nr. 6.11-(7-111/2018), b. l. 192–193), 2019 m. balandžio 29 d. Kauno technologijos universiteto elektros ir elektronikos fakulteto 2019 m. balandžio 25 d. raÅ¡tÄ Nr. DV19-F-03-28 „Eksperto iÅ¡vada apie EKV skaitiklių įtakÄ karÅ¡to vandens tiekimo procesui“ (Komisijos byla Nr. 6.11-(7-111/2018), b. l. 217–219), su kuriuo supažindintos ginčo Å¡alys.

IÅ¡nykus priežastims, dėl kurių pareiÅ¡kėjos skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas, Komisija atnaujino pareiÅ¡kėjos 2018 m. birželio 26 d. skundo nagrinėjimÄ . Komisija ginčijamu sprendimu Inspekcijos sprendimÄ pakeitė. PareiÅ¡kėjos skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, t. y. patvirtino jau apskaičiuotÄ PM ir panaikino atsakovės apskaičiuotus delspinigius ir baudas. Komisija savo sprendimÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad EKV skaitiklių įsigijimas, nuosavybės teise neįsigijus duomenų perdavimo įrangos, iÅ¡ esmės nepakeitė pareiÅ¡kėjos karÅ¡to vandens perdavimo proceso ir dėl to Å¡io įsigijo sÄ naudoms negali bÅ«ti taikoma investicinė lengvata.

Skundžiami sprendimai netenkinto skundo apimtyje (dalyje). Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl to, ar pareiÅ¡kėjos investicija įsigyjant ir įrengiant EKV skaitiklius, kaip tokius, atitinka Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 121 dalimi apibrėžtÄ investicinio projekto sÄ voka. Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 121 dalyje numatyta, kad Investicinis projektas – vieneto investicijos į Å¡io Ä®statymo 461 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ ilgalaikį turtÄ , skirtos naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat tarptautiniais iÅ¡radimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui.

Vieneto investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiÅ¡kos rÅ«Å¡ies ilgalaikiu turtu, nelaikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi). Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnio 1 dalis nustato, kad vienetas, vykdantis investicinį projektÄ , apmokestinamÄ jį pelnÄ gali sumažinti Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka. ApmokestinamÄ jį pelnÄ galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų Å¡ioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu.

Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir:

1) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir 2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja įsigijo nenaudotÄ (naujÄ ) ir pagamintÄ ne anksčiau kaip prieÅ¡ 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios) turtÄ , kuris yra priskirtas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedelyje nurodytai ilgalaikio turto grupei „Kompiuterinė technika ir ryÅ¡ių priemonės“. Be to, nėra ginčo ir dėl to, kad pareiÅ¡kėja naujus EKV skaitiklius naudoja įsigydama iÅ¡ rangovo nuotolinę duomenų nukaitymo ir perdavimo sistemos paslaugÄ .

VKEKK raÅ¡te (1 punktas) Komisijai paaiÅ¡kino, jog karÅ¡to vandens pardavimas (mažmeninis aptarnavimas), kaip karÅ¡to vandens tiekimo proceso sudedamoji dalis, apima sÄ skaitų, mokėjimo praneÅ¡imų už suvartotÄ karÅ¡tÄ vandenį parengimÄ ir pateikimÄ vartotojams, karÅ¡to vandens suvartojimo bei įmokų apskaitÄ , vartotojų informavimÄ bei kitÄ susijusiÄ veiklÄ (KarÅ¡to vandens kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009-07-21 nutarimu Nr. 03- 106 „Dėl karÅ¡to vandens kainų nustatymo metodikos“, 11 punktas).

KTU savo iÅ¡vadoje paaiÅ¡kina, kad centralizuota karÅ¡to vandens apskaita yra suprantama kaip pardavimų sudedamoji dalis, kuri apima karÅ¡to vandens gamybÄ ir tiekimÄ vartotojams (Eksperto iÅ¡vados 1 punktas). VKEKK savo raÅ¡te Komisijai (5 punktas) patvirtino, jog EKV skaitikliai, veikdami kartu su nuotoline duomenų surinkimo ir perdavimo sistema (pvz., Rubisafe), iÅ¡ esmės keičia duomenų surinkimo ir perdavimo procesÄ , nes esant mechaniniams karÅ¡to vandens skaitikliams (toliau - MKVS) vartotojai patys turi nuskaityti ir deklaruoti skaitiklių rodmenis, o esant EKV skaitikliams - jų duomenis nuotolinė duomenų surinkimo ir perdavimo sistema nuskaitomi ir perduodami nuotoliniu bÅ«du automatiÅ¡kai.

KTU Eksperto iÅ¡vadoje (žr. 5 punktÄ ) taip pat patvirtino, jog (cit.): „Naujų EKV skaitiklių įrengimas ir naudojimas kartu su nuotoline duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema (pvz., Rubisafe“) ne tik pagerino tiekiamo gyventojams karÅ¡to vandens apskaitÄ , kaip karÅ¡to vandens gamybos ir tiekimo sudedamÄ jÄ dalį, t. y. gaunama tikslesnė sunaudojamo karÅ¡to vandens apskaita, sumažinus rodmenų koregavimo ar įtakos jiems galimybę, nuotolinis duomenų nuskaitymas, greitesnis ataskaitų formavimas, bet ir sumažino žmogaus/vartotojo įtakÄ karÅ¡to vandens sunaudojimo apskaitai ir tikslumui.

Sunaudoto karÅ¡to vandens apskaita vykdoma ne pagal vartotojo deklaruojamus duomenis, kurie nežiÅ«rint sutarties sÄ lygų, anksčiau buvo deklaruojami skirtingu laiku ir taip iÅ¡kreipia realiÄ situacijÄ , bet pagal automatiÅ¡kai realiu laiku apskaitos sistemos nuskaitomus duomenis iÅ¡ WFH serijos EKV skaitiklių. <...> Šį diegimÄ vadinti esminiu karÅ¡to vandens gamybos ir tiekimo proceso dalies pakeitimu galima, nes Å¡i modernizacija yra susijusi ne tik su karÅ¡to vandens apskaita, bet turi įtakÄ ir kitoms proceso dalims, kaip karÅ¡to vandens paruoÅ¡imas, nes pagal einamuoju metu gaunamus skaitiklių parodymus galima sekti faktinius karÅ¡to vandens paruoÅ¡imo praradimus ir juos optimizuoti, tokiu bÅ«du sumažinant kaÅ¡tus, kurie perkeliami ant pačių vartotojų pečių. <...> Vertinant technologinį sprendimÄ , tai pakankamai svarus žingsnis į Å¡iuolaikinės gamybos procesų skaitmenizavimÄ , kas yra Pramonės 4.0 revoliucijos vienas iÅ¡ pagrindinių iÅ¡Å¡Å«kių.“ Pažymėtina, kad Ekspertas savo iÅ¡vadoje, atsakydamas į Komisijos suformuluotÄ klausimÄ , ar teisingas teiginys, kad Bendrovės, vietoje mechaninių karÅ¡to vandens skaitiklių įrengti EKV skaitikliai su įmontuotu radijo ryÅ¡iu iÅ¡ esmės pakeitė Bendrovės vykdomo karÅ¡to vandens tiekimo procesÄ (jo sudedamÄ jÄ dalį) atsakė (cit.):

„<...> teigiame, kad taip, nes EKV skaitikliai turi integruotÄ nuotolinį ryšį, kurio dėka yra sudaroma galimybė nuotoliniu bÅ«du, panaudojant papildomÄ nuotolinio ryÅ¡io techninę įrangÄ (koncentratorius, antenų tinklÄ , valdiklius), įdiegti nuotolinį duomenų nuskaitymÄ Ä¯takojantį karÅ¡to vandens gamybos, tiekimo procesÄ . EKV skaitikliai be nuotolinio nuskaitymo galimybės iÅ¡ esmės nepakeistų karÅ¡to vandens gamybos ir tiekimo proceso“ (žr. 4 punktas, paskutinė pastraipa).

Teismo vertinimu, tiek VKEKK, tiek ekspertas patvirtino, kad EKV skaitikliai, veikdami kartu su nuotoline duomenų surinkimo ir perdavimo sistema (pvz., Rubisafe), iÅ¡ esmės keičia duomenų surinkimo ir perdavimo procesÄ , t. y. tiekiamo gyventojams karÅ¡to vandens apskaitÄ , kaip karÅ¡to vandens gamybos ir tiekimo sudedamÄ jÄ dalį. Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymas (2003- 05-20 įstatymo Nr. IX-1565 aktuali redakcija) (toliau - ŠŪĮ). Å io (statymo 2 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad (cit.): „Atsiskaitomieji karÅ¡to vandens apskaitos prietaisai - vartotojų sunaudoto karÅ¡to vandens matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už sunaudotÄ karÅ¡tÄ vandenį“, 13 dalimi (cit.):

„KarÅ¡to vandens tiekimas - centralizuotai paruoÅ¡to karÅ¡to vandens pristatymas ir pardavimas karÅ¡to vandens vartotojams“, 15 straipsnio 1 dalimi (cit.): „<...> Vartotojams parduodamo karÅ¡to vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų rodmenis. <...> Nustatant mokesčius už karÅ¡tÄ vandenį, su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu sunaudotas Å¡ilumos kiekis gali bÅ«ti priskirtas ir iÅ¡dalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ tame name.

Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karÅ¡to vandens tiekėju pasirenka Å¡ilumos tiekėjÄ , Å¡ilumos tiekėjas privalo su Å¡io namo vartotojais sudaryti karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutartį“, 2 dalimi (cit.): „<...> KarÅ¡to vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiÅ«ri ir jų patikrÄ atlieka karÅ¡to vandens tiekėjas, <...>, 16 straipsnio 1 dalimi (cit.): „Šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius Å¡ilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamÄ techninę bÅ«klę, nustatytÄ matavimų tikslumÄ ir organizuoja patikrÄ â€œ, 16 straipsnio 4 dalimi (cit.):

„<...> Å ių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiÅ«ros ir patikros sÄ naudos įtraukiamos į karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Å ių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karÅ¡to vandens tiekėjais už karÅ¡tam vandeniui paruoÅ¡ti suvartotÄ geriamojo vandens kiekį, taip pat Å¡ilumos kiekiui, suvartotam su karÅ¡tu vandeniu, paskirstyti buitiniams Å¡ilumos vartotojams“ ir 5 dalimi (cit.): „Atsiskaitomieji Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens apskaitos <...> registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas.

Å ių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija.“, 28 straipsnio 2 dalimi (cit.): „<...> karÅ¡to vandens tiekėjas privalo užtikrinti: <...> 2) atsiskaitomųjų Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų techninę bÅ«klę, atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus: <...> ir Å¡io straipsnio 5 dalimi (cit.): „Šilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjas gali nuskaityti Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų rodmenis teisės aktų reikalavimus atitinkančiu nuotoliniu bÅ«du (2011-09-29 įstatymo Nr. XI-1608 redakcija).

Darytina iÅ¡vada, kad tiekiama gyventojams karÅ¡to vandens apskaita yra tiesiogiai susijusi su EKV skaitiklių gyventojams teikiama paslauga. Å iuo atveju yra neginčijamai patvirtinta, kad karÅ¡to vandens tiekimo gyventojams apskaita buvo iÅ¡ esmės pagerinta pareiÅ¡kėjai investavus savo lėšas įsigyjant iÅ¡ rangovo nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo paslaugÄ . Nesutiktina su Komisijos padaryta iÅ¡vada, kad sprendžiant dėl PM lengvatos, numatytos Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 121 punkte ir 461 straipsnyje pasinaudojimo (pritaikymo), turėtų bÅ«ti vertinama tik pareiÅ¡kėjos 2012 m. investuotomis nuosavomis lėšomis įsigyti nauji EKV skaitikliai, kuriais gyvenamuosiuose namuose buvo pakeisti mechaniniai skaitikliai, nevertinant paties EKV skaitiklio techninių galimybių ir funkcijų, bÅ«tent dėl kurių gyventojams teikiamos vandens sunaudojimo apskaitos paslaugos procesas yra esmingai pagerinamas.

Tai patvirtino specialių žinių turintys asmenys, pateikdami Komisijai savo išvadas. Teismas taip pat nesutinka su atsakovės ir Komisijos teiginiais, kad pareiškėja turėtų pati įsigyti ir teikti EKV skaitiklių nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo paslaugas tam, kad galėtų pasinaudoti investicine lengvata, kadangi verslo sprendimus turi priimti verslo subjektai. Įstatymo leidėjas, numatydamas galimybę verslo subjektams pasinaudoti PM lengvata investicijoms, neapribojo verslo subjektų teisnumo ir galimybės savarankiškai nuspręsti dėl savo veiklos apimčių ir formų, nuspręsti, ar užsiimama ir papildoma šalutine, su vandens tiekimu tiesiogiai nesusijusia veikla, ar ši veikla bus paslaugos forma perkama iš kitų ūkio subjektų.

Primintina, kad pareiÅ¡kėjos pagrindinė veikla yra centralizuotas Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens gyventojams teikimas, todėl įstatymas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad bÅ«tų ribojamos galimybės pasinaudoti PM lengvata, įvedant papildomus lengvatos investicijoms įgijimo kriterijus. Tai, kad modernių pareiÅ¡kėjo įsigytų ir įdiegtų EKV skaitiklių galimybės yra pilnai iÅ¡naudojamos, nėra byloje ginčo. EKV skaitiklių galimybės ir funkcijos, kurių neturi anksčiau naudoti vandens apskaitai mechaniniai skaitikliai (tai patvirtino specialistai), yra iÅ¡naudojamos paslaugų sutarties pagrindu perkant paslaugÄ iÅ¡ trečiojo asmens.

Tad sutiktina su pareiškėju, kad PM Įstatymas nedraudžia verslo subjektams priimti savarankiškai verslo sprendimus dėl investicijų apimties. Svarbu, kad investicinio projekto reikalavimus atitinkantis turtas būtų naudojamas ūkio subjekto gamybos ar paslaugų teikimo veikloje (procese) ar tai būtų būtinas turtas, skirtas šiam procesui aptarnauti ir vykdyti. Toks teisės akto aiškinimas neprieštarauja draudimui plečiamai aiškinti lengvatas, kadangi aptariamoje šioje byloje situacijoje, pareiškėjo investicijos atitinka įstatyme nustatytus kriterijus.

Jei pareiÅ¡kėja nebÅ«tų įsigijusi EKV skaitiklių su naujoviÅ¡komis techninėmis galimybėmis ir funkcijomis, kurių mechaniniai skaitikliai neturi, tai jokių papildomų paslaugų pirkimas mechaniniams skaitikliams aptarnauti esmingai nekeistų karÅ¡to vandens tiekimo apskaitos ir pardavimo procesų. Tai tik patvirtina, kad bÅ«tent investicijai į ilgalaikį turtÄ (EKV skaitiklius), kuris iÅ¡ esmės keičia vandens pardavimo ir apskaitos procesus, turi bÅ«ti taikoma įstatyme numatyta PM lengvata.

Reikalavimai investuoti daugiau gali sukurti situacijÄ , kai nebÅ«tų investuojama apskritai (pvz., dėl lėšų trÅ«kumo), kas, teismo manymu, neatitinka įstatymo leidėjo siekių, įtvirtinant įstatyme lengvatÄ investicijoms į ilgalaikį turtÄ , kad įmonės labiau investuotų į naujas technologijas ir jas diegtų gamybos ir paslaugų teikimo procesuose. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, skundžiamų VMI ir MGK sprendimų dalys naikintinos kaip nepagrįstos, tenkinant pareiÅ¡kėjo skundÄ .

PareiÅ¡kėjos taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. ABTÄ® 40 straipsnio 1, 5 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , įskaitant teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTÄ® 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas, teismas sprendžia, jog ji įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėja dėl atstovavimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. WLS19-1531, Nr. WLS19-2129 ir 2019-08-06 bei 2019-10-31 dienos mokėjimo nurodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėja patyrė 4 235 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų. PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodomas tokios pareiÅ¡kėjai suteiktos paslaugos: skundo teismui rengimas, pateikimas, iÅ¡ viso 20 val. (3 569,50 eurų) ir pasirengimas, atstovavimas teismo posėdyje, iÅ¡ viso 4 val. (665,50 eurų). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.

Å iuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2019 m. III ir IV ketvirčius, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2018 m. IV ketvirčio – 970,30 Eur. ir 2019 m. I ketvirčio – 1 262,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundÄ (ieÅ¡kinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 2 425,75 eurus).

Pagal Rekomendacijų 8.18 papunktyje, už atstovavimÄ teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi laikantis rekomendacijų maksimalus valandos įkainis bÅ«tų 126,27 eurų.

Galima maksimali priteistina suma sudarytų 2 853,33 (2 425,75 + 505,08 (126,27*4) + 22,50) eurai. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,  n u s p r e n d ž i a:  patenkinti pareiÅ¡kėjos UAB „Vilniaus energija“ skundÄ . Panaikinti dalį Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. S-85 (7-111/2018) ir dalį Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI) 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (21.18-28) FR0682-1936, kuriose nurodyta pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 265 904 eurų pelno mokesčio.

IÅ¡ dalies patenkinti pareiÅ¡kėos praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti pareiÅ¡kėjai UAB „Vilniaus energija“ iÅ¡ atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2 853,33 EUR (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus ir 33 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

 Teisėja                                                                                                           Jovita Einikienė