7d2b4da2-01c7-4e9b-8446-39cf3b69db7a · Lietuvos apeliacinis teismas

y

                                                                                     Baudžiamoji

byla Nr. 1A-394/2010

                                                                                   Procesinio

sprendimo kategorijos:

                                                                                   1.1.4.2;

1.2.3.2.9; 1.2.14.3.2; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.29.3 (S)

Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              2010 m. spalio 6 d.

                        Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės RÅ«tos Mickevičienės (pranešėjos), teisėjų: Violetos Ražinskaitės ir Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Â

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

gynėjui Henrikui Mackevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. Č. gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d.,

215 str. 1 d., 22 str. 1 d., Â Â Â Â 182 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal LR BK 129 str. 2 d.

9 p. – laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;

pagal LR BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal LR BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems metams;

pagal LR BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 215 str. 1 d.

- laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 22 str. 1 d.,

182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės subendrintas apėmimu būdu ir galutinė bausmė M. Č. paskirta laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. Č. priteista J. G. 4582 Lt paminklo pastatymo išlaidoms,

200 Lt gydymo išlaidoms ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Iš M. Č. priteista I. Č. 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

M. Č. nuteistas už tai, kad tyčia, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, įsibraudamas į patalpÄ ir pavartodamas fizinį smurtÄ bei peilį nužudė žmogų, pagrobė svetimÄ turtÄ , svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir fizinio asmens dokumentÄ , o bÅ«tent:

M. Č. 2009 m. sausio 27 dienÄ , apie 6 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, siekdamas iÅ¡vilioti nukentėjusįjį K. Č. iÅ¡ buto, iÅ¡jungė (X) buto elektros saugiklius ir nukentėjusiajam išėjus iÅ¡ buto, pavartojo fizinį smurtÄ , įstÅ«mė K. Č. pro duris ir įsibrovė į butÄ , kur su savimi turėtu peiliu tyčia tris kartus dÅ«rė K. Č. į krÅ«tinę ir padarė Å¡iam durtines-pjautines krÅ«tinės lÄ stos virÅ¡utinės dalies priekinio pavirÅ¡iaus žaizdas, dvi iÅ¡ jų kiaurines, pažeisdamas kairįjį plautį ir Å¡irdį, tai komplikavosi Å«miu vidiniu bei iÅ¡oriniu nukraujavimu, masyviu kairės pusės hemotoraksu (1800 ml kraujo kairėje pleuroje) ir hemoperitoneumu (300 ml kraujo Å¡irdiplėvėje), dėl to K. Č. po kelių minučių įvykio

vietoje mirė. Taip prieÅ¡ nukentėjusįjį pavartojęs fizinį smurtÄ , M. Č. iÅ¡ buto pagrobė AB „Lietuvos radijo ir televizijos

centras“ priklausantį 508 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia-3510i“, kuriuo naudojosi K. Č., bei K. Č. priklausantį turtÄ : mobiliojo ryÅ¡io telefonus - 100 Lt vertės „Nokia-1112“, 100 Lt vertės „Nokia-6030“, 100 Lt vertės „Nokia-1200“, 100 Lt vertės „Siemens A55“, 500 Lt vertės fotoaparatÄ , 24 vnt. kompaktinių diskų su įraÅ¡ais, bendros 240 Lt vertės, 30 Lt vertės elementų įkroviklį, 20 Lt vertės atminties kortelių skaitytuvÄ , 15 Lt vertės kamščiatraukį, 10 Lt vertės žirkles, 300 Lt vertės buto raktus, 250 Lt vertės automobilio „Seat Ibiza“ (valst. Nr. duomenys

neskelbtini) raktelius, 20 Lt vertės piniginę ir joje buvusius - 20 Lt, K. Č. priklausančios transporto priemonės „Seat Ibiza“ (valst.

Nr. duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), K. Č. iÅ¡duotÄ AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SNORO banko „Super Card“ elektroninę mokėjimo kortelę.

M. Č. taip pat nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti K. Č. turtÄ : dvi garso kolonėles be pavadinimo, bendros 100 Lt vertės, 500 Lt vertės televizorių „Philips“, 1200 Lt vertės kompiuterį (procesorių), 600 Lt vertės monitorių LG,

200 Lt vertės spausdintuvÄ HP, 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę „Vido“, 50 Lt vertės stiprintuvÄ â€žElectronic“, 60 Lt vertės kompiuterio garso kolonėles „Logitech“, 100 Lt vertės palydovinės televizijos imtuvÄ â€žFisher“, kuriuos atsijungė ir pasiruošė iÅ¡sineÅ¡ti, bei 4000 Lt vertės automobilį „Seat Ibiza“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), tačiau Å¡io turto pagrobti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nepavyko užvesti automobilio, o sugrįžus pasiimti paruoÅ¡tų pagrobti daiktų iÅ¡ uždaryto nukentėjusiojo buto virtuvės lango suprato, kad K. Č. lavonas jau yra rastas. Tokiu bÅ«du M. Č. iÅ¡ viso pagrobė svetimo turto už 2313 Lt ir pasikėsino pagrobti turto už 6910 Lt.

M. Č. taip pat neteisėtai inicijavo finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone ir taip pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , t. y. 2009 m. sausio 28 dienÄ , 03 val. 39 min., Klaipėdoje, Taikos pr. 15, du kartus į AB SEB banko bankomatÄ neteisėtai įdėjo pagrobtÄ nukentėjusiojo K. Č. AB SEB banko iÅ¡duotÄ elektroninę mokėjimo kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), ir, įvedęs PIN kodÄ , apgaule pasikėsino įgyti K. Č. banko sÄ skaitoje, Nr. LT (duomenys neskelbtini), esančius pinigus – 3898 Lt 80 cnt, tačiau pinigų neįgijo ir nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo savo valios, kadangi elektroninė mokėjimo kortelė buvo užblokuota. Tad Å¡iais savo veiksmais M. Č. padarė LR BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str.

2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.

Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Č. gynėjas praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendį ir: 1) paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog M. Č. nusikalto, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui; 2) iÅ¡teisinti M. Č. pasikėsinus pagrobti K. Č. priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, t. y. dėl LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo; 3) pripažinti, jog M. Č. nukentėjusįjį

K. Č. nužudė staigiai kilusia neapibrėžta tyčia; 4) iki 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo suÅ¡velninti M. Č. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Pirmiausia dėstomi argumentai, dėl, ginamojo manymu, paskirtos pernelyg griežtos bausmės. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, tai bausmės dydis priklauso nuo tos, kuri paskirta už sunkiausiÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų. Tvirtina, jog apygardos teismas, skirdamas nuteistajam M. Č. bausmę už LR BK 129 str. 2 d. 9 p. numatytÄ nusikaltimÄ , neatsižvelgė į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, neteisėtai pažeisdamas nuteistojo interesus, taip pat neatsižvelgė į bausmės paskirtį bei jos skyrimo bendruosius pagrindus, netinkamai individualizavo bausmę. Nurodo, jog LR BK 129 str. 2 d. 9 p. numatytos nusikalstamos veikos vidurkis yra 14 metų laisvės atėmimo, o teismas jo ginamajam skyrė didesnę bausmę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, t. y. laisvės atėmimÄ 15 metų.Â

Ginčijama nuosprendžio dalis, kuria pripažinta, jog nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad pastarasis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Aptaręs nuosprendžio motyvus, gynėjas nurodo, kad teismas minėtÄ iÅ¡vadÄ padarė tik dėl to, jog nuteistojo parodymai dėl

apsvaigimo nuo alkoholio buvo prieštaringi. Pažymi, jog apklausiamas M. Č. parodė, kad būdamas blaivus tikriausiai nebūtų taip

pasielgęs, tačiau tuo pačiu pabrėžė, jog iÅ¡gertas alkoholis nepaskatino tokių veiksmų. Gynėjo įsitikinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikÄ , minima iÅ¡vada dėl

atsakomybę sunkinančios aplinkybės negalėjo būti padaryta. Teigia, jog M. Č. parodymai apie tai, kad klube jis išgėrė stiklinę

viskio ir alaus, yra vieninteliai duomenys apie tai, kad nuteistasis prieÅ¡ nužudymÄ vartojo alkoholį. Akcentuoja, jog teismas, pripažindamas LR BK 60 str.

1 d. 9 p. numatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, turėjo įvertinti ne tik nuteistojo parodymų prieÅ¡taringumÄ , bet ir tai, kokia buvo galimo apsvaigimo įtaka nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į nuteistojo parodymus, jis suvartojo nedidelį kiekį alkoholio (stiklinę viskio ir alaus), be to, ne prieÅ¡

nusikaltimo padarymÄ , o gerokai iki jo (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. Č. teigė nužudymo dienÄ pabudęs 03 val., tada pėsčiomis

ėjęs iki K. Č. namų (atėjo apie 06 val.), tuomet dar apie

20 min. prabuvo laiptinėje). Anot gynėjo, Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kiai rodo, jog suvartotas alkoholio kiekis negalėjo padaryti įtakos nusikaltimo padarymui, kadangi per tokį laikÄ alkoholio poveikis jau buvo praėjęs. Skunde pabrėžiama, jog 2008-02-28 LAT senato apžvalgoje taip pat nurodoma, jog net ir nustačius asmens apsvaigimo faktÄ , tačiau nesant objektyvių duomenų, kad tokia bÅ«sena turėjo reikÅ¡mės nužudant, atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra pripažįstama. Aptaria Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-187/2007, kuomet teismas, vadovaudamasis minėtomis nuostatomis, paÅ¡alino minėtÄ nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (analogiÅ¡ka praktika įtvirtinta ir Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-493/2006). Dar kartÄ akcentuoja, jog prieÅ¡taringi jo ginamojo parodymai negali bÅ«ti laikomi pakankamu pagrindu pripažįstant atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. LAT senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 nuostatos numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais ir t. t. Gynėjo įsitikinimu, teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, nurodo, jog ji turi bÅ«ti paÅ¡alinta, tokiu bÅ«du suÅ¡velninant ir jo ginamajam paskirtÄ bausmę.

Tolesnė skundo dalis yra skirta konkrečioms aplinkybėms aptarti. Pirmiausia kaip nepagrįsta vadinama teismo iÅ¡vada, kuria pripažinta, jog M. Č. ketino pagrobti nukentėjusiajam K. Č. priklausantį automobilį, tačiau to nepadarė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas iÅ¡vadÄ

apie ketinimÄ pagrobti automobilį grindė tuo, jog nuteistasis siÅ«lė G. V. pirkti Å¡io automobilio dalis. Apklausiamas kaip

liudytojas G. V. parodė, jog M. Č. prieÅ¡ keletÄ mėnesių siÅ«lė automobilio „Seat Ibiza“ dalių, iÅ¡ ko jis suprato, kieno tai automobilis, pagalvojo, kad nuteistasis galimai sudaužė „I. tėvų automobilį ir turi iÅ¡sipirkti ar panaÅ¡iai“. Anot gynėjo, Å¡iuo atveju akivaizdu, kad

liudytojas iÅ¡vadÄ , jog   M. Č. siÅ«lė bÅ«tent K. Č. automobilio dalis, grindžia tik spėjimais (pats M. Č. neminėjo, jog siÅ«lomos detalės yra K.

Č. automobilio, to nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai). Taip pat gynėjas įrodinėja, jog M. Č. turėjo visas galimybes pagrobti automobilį (naudojuosi juo ne kartÄ , žinojo apie įmontuotÄ slapukÄ ), tačiau to nepadarė, kadangi neturėjo tokio tikslo.

Galiausiai dėstoma pozicija dėl tyčios, nurodant, jog teismas netiksliai įvertino kaltės formÄ ir rūšį. Skunde įrodinėjama, jog, prieÅ¡ingai nei nustatė teismas, iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad M. Č. nužudymÄ Ä¯vykdė spontaniÅ¡kai. Pažymi, jog nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu teigė ketinęs tik apiplėšti K. Č., o ne jį nužudyti. Anot gynėjo, iÅ¡ankstinio sumanymo nužudyti nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, prieÅ¡ingai – yra įrodymų, patvirtinančių, kad tyčia nužudyti nukentėjusįjį kilo staiga. Atkreipia dėmesį į specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M61/09(03), kurioje konstatuojama, kad K. Č. kairės plaÅ¡takos nykščio pagrindo pjautinė žaizda bÅ«dinga savigynai, o iÅ¡vados 1 p. ir 3 p. nurodoma, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra bÅ«dingi grumtynėms. Taip pat skunde cituojamas ir iÅ¡vados 5 p., kuo remdamasis gynėjas teigia, jog tuo atveju, jei M. Č. bÅ«tų turėjęs iÅ¡ankstinę tyčiÄ nužudyti nukentėjusįjį, jam nebÅ«tų reikėję grumtis su pastaruoju, t. y. elementari logika, jog daug lengviau smogti nukentėjusiajam peiliu į krÅ«tinę, kai pastarasis atidarė buto duris. Aptaręs iÅ¡ anksto apgalvotos ir staiga atsiradusios tyčios, taip pat apibrėžtos bei neapibrėžtos tyčios požymius, jų skirtumus, gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne apklausos metu liudytojų iÅ¡sakytomis prielaidomis, o proceso metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais, kurie, jo įsitikinimu, leidžia teigti M. Č. veiksmuose nebuvus iÅ¡ankstinės apibrėžtos tyčios nužudyti nukentėjusįjį K. Č.. Dėl liudytojo G. V. parodymų, jog nuteistasis jam yra minėjęs, kad „reikėtų tuos tėvus užmuÅ¡ti, nes trukdo su I. bendrauti“, teigia, jog jie yra nerealÅ«s ir tokių parodymų negalima laikyti įrodymu dėl iÅ¡ankstinės tyčios nužudyti.

Gynėjas papildomai atkreipia dėmesį į teismo pripažintÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi), t. y. pabrėžia, kad jo ginamasis iÅ¡ karto po sulaikymo prisipažino įvykdęs nusikaltimus, papasakojo visas aplinkybes, kurias prisiminė, jo prisipažinimo neįtakojo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Pažymi, jog

M. Č., siekdamas palengvinti savo atsakomybę, galėjo nutylėti tÄ aplinkybę, jog iki nusikaltimo vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau tÄ iÅ¡kart nurodė, kas tik dar kartÄ patvirtina, jog jo prisipažinimas ir gailėjimasis yra neabejotinai nuoÅ¡irdÅ«s. Be to, akcentuoja, jog sakydamas paskutinį žodį, jo ginamasis atsiprašė nukentėjusiųjų.

Aptaręs LR BK

61 str. nuostatas, gynėjas teigia, jog apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinus nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, atsižvelgiant į nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, taip pat skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius mažesnį      M. Č. pavojingumÄ , jam taikytinas LR BK 61 str. 4 d., o paskirta bausmė Å¡velnintina iki mažesnės bausmės nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, paskiriant jam laisvės atėmimÄ 11 metų.

Atsikirtimu į nuteistojo M. Č. gynėjo apeliacinį skundÄ nukentėjusieji

L. B. , I. Č. ir S. Č. praÅ¡o atmesti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ . Nurodo, jog nuteistojo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusieji pilnai sutinka su teismo sprendimu pripažinti nuteistojo M. Č. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę tai, jog Å¡is nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymi, jog pats nuteistasis pripažino klube iÅ¡gėręs stiklinę viskio ir alaus, be to, atkreipiamas dėmesys, jog duodamas parodymus M. Č. yra minėjęs, kad eidamas prie jÅ«ros turėjo pasiėmęs alaus. Nuteistasis taip pat parodė, jog bÅ«damas blaivus tikriausiai nebÅ«tų taip pasielgęs, o raÅ¡ytiniame prisipažinime teigė neprisimenantis visų aplinkybių, kadangi buvo iÅ¡gėręs. Tad, nukentėjusiųjų įsitikinimu, akivaizdu, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atkreipia dėmesį, jog ekspertizės akte Nr. 85TPK-71 nustatyta nesant duomenų, jog M. Č. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kuri atitiktų psichikos sutrikimÄ , dėl ko pastarasis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar nebÅ«tų galėjęs jų valdyti.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog M. Č. savanoriÅ¡kai atsisakė pagrobti nukentėjusiajam K. Č. priklausantį automobilį „Seat Ibiza“. Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymais pilnai motyvavo iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo automobilį. Taip pat pabrėžia, jog buvo „nusėdęs automobilio akumuliatorius, policijos pareigÅ«nai taip pat negalėjo užvesti automobilio“, kas, anot nukentėjusiųjų, tik dar kartÄ patvirtina, jog M. Č. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Byloje nustatyta ir tai, kad pastarasis į automobilį susikrovė įvairius daiktus (garso kolonėles, spausdintuvÄ ir t. t.), kas rodo jo tyčiÄ buvus nukreiptÄ pagrobti automobilį bei iÅ¡gabenti juo kitus grobiamus daiktus.

Atsikirtime nukentėjusieji nesutinka ir su gynėjo praÅ¡ymu pripažinti, jog nužudymas padarytas staigiai kilusia neapibrėžta tyčia. Byloje esantys įrodymai – nuteistojo, liudytojų parodymai, objektyvios bylos aplinkybės (peilio paėmimas atvykstant į svetimÄ bÅ«stÄ , įsibrovimas, laukimas 20 min. iÅ¡jungus Å¡viesÄ ) rodo, kad nuteistasis iÅ¡ anksto suplanavo įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ . Pabrėžia, jog asmuo, durdamas peiliu į krÅ«tinę, suvokia neiÅ¡vengiamus tokio dÅ«rio padarinius. KritiÅ¡kai vertina apelianto argumentus, kuriais įrodinėjama, jog nuteistasis grÅ«mėsi su nukentėjusiuoju K. Č.. Teigia, jog nukentėjusysis buvo užpultas 6 val. ryto, vos tik atidarė buto duris. KategoriÅ¡kai nesutinka buvus bent kokias grumtynes, be to, nuteistajam nenustatyti jokie sužalojimai, kas paneigia skundo argumentus dėl kaltininko psichologinio santykio su veika ir atsiradusiai padariniais.

PraÅ¡o atmesti nuteistojo gynėjo praÅ¡ymÄ suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Pažymi, jog nepaisant didelio nuteistojo pavojingumo visuomenei, įvykdytų veiksmų brutalumo ir ciniÅ¡kumo, teismas neskyrė pačios griežčiausios bausmės, t. y. laisvės atėmimo iki gyvos galvos. Be to, teismas neskyrė ir maksimalios terminuotos laisvės atėmimo bausmės, nors nužudymas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų padarytas naktį, įsibraunant į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , apsvaigus nuo alkoholio. Be to, nuteistasis įvykdė dar penkias tyčines, akivaizdžiai visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas Å¡velninti paskirtÄ bausmę.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ nuteistojo M. Č. gynėjas prašė patenkinti jo apeliacinį skundÄ , o prokuroras prašė šį skundÄ atmesti.

Nuteistojo M. Č. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių, nuteistojo kaltės ir paskyrė teisingÄ bausmę.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. Č. gynėjas praÅ¡o paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog nuteistasis nusikalto, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, iÅ¡teisinti jį pasikėsinus pagrobti K. Č. priklausantį automobilį, pripažinti, jog nukentėjusįjį nužudė staigiai kilusia neapibrėžta tyčia ir suÅ¡velninti laisvės atėmimo bausmę iki 11 metų.

Kolegija, atsakydama į gynėjo apeliacinio skundo argumentÄ dėl atsakomybės sunkinančios aplinkybės, numatytos LR BK 60 str. 1 d. 9 p., pažymi, kad pirmosios

instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai M. Č. girtumÄ pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe,

kuri turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Å¡iÄ M. Č. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, pagrįstai vadovavosi jo paties parodymais, duotais viso proceso metu. Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu neva nuteistojo parodymai buvo prieÅ¡taringi. Kolegija, įvertinusi M. Č. duotus parodymus tiriant bylÄ ir jÄ nagrinėjant teisme, pažymi, jog jis iÅ¡ esmės visÄ laikÄ pripažino, kad prieÅ¡ įvykį buvo iÅ¡gėręs stiklinę viskio ir alaus, todėl detaliai negalėjo papasakoti visų aplinkybių, nes dėl girtumo visko neatsiminė. Teisiamajame posėdyje jis paaiÅ¡kino, jog nebuvo tiek neblaivus, kad nesuvoktų, kÄ daro, ir pripažino, jog blaivas, tikriausiai, nebÅ«tų taip pasielgęs. Tuo pat metu iÅ¡sakytÄ nuomonę dėl to, kad alkoholis nepaskatino jį nusikalsti, negalima laikyti, jog jis davė prieÅ¡taringus parodymus, nes taip jis iÅ¡sireiÅ¡kė

atsakydamas į pirmininkaujančiosios klausimÄ (t. 4, b. l. 138-143). Aptarti M. Č. parodymai rodo, kad pirmosios instancijos teismas

teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad kvalifikuotÄ nužudymÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir ta aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ä®statymų leidėjas, pripažinęs apsvaigimÄ nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe, apibÅ«dino nusikaltimÄ padariusį asmenį kaip labiau pavojingÄ visuomenei. Tai, kad girtumas turėjo įtakos M. Č. veiksmams, rodo nepaprastas jo cinizmas, brutalumas ir įžūlumas, nes jis nukentėjusįjį gerai pažinojo, lankėsi namuose, naudojosi jo automobiliu ir, kaip pats nurodė, pusantrų metų draugavo su jo dukra.

Kolegija, nesutikdama su apelianto teiginiu dėl M. Č. suvartoto alkoholio kiekio (stiklinės viskio ir alaus), pabrėžia, jog toks alkoholio kiekis tikrai negali būti pripažintas nedideliu. Nuteistasis pats paaiškino, kad jis nebuvo tokioje girtumo stadijoje, kad nesuvoktų, kas darėsi aplinkui, tačiau vis dėlto nesugebėjo kritiškai vertinti savo veiksmų ir bet kokiu būdu siekė gauti pinigų. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad po alkoholio

pavartojimo iki padaryto nusikaltimo buvo prabėgusios kelios valandos, tačiau M. Č. girtumas nebuvo praėjęs, o jo atlikti žiaurūs veiksmai

rodo, kad tai turėjo įtakos daromam nusikaltimui.

Nuteistojo gynėjas bando įtikinti teismÄ , kad esant prieÅ¡taringiems nuteistojo parodymams teismų praktikoje Å¡alinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nurodo du pavyzdžius iÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-60-493/2006 bei Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosios bylos    Nr. 1A-187/2007. Kolegija, atmesdama kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ skundo teiginį, pažymi, kad apelianto nurodyti du nuosprendžiai tikrai nepatvirtina, jog taip yra formuojama teismų praktika ir kad taip bÅ«tina pasielgti Å¡iuo konkrečiu atveju.

Kolegijos nuomone, nuteistojo parodymai apie suvartotÄ stipraus alkoholio (viskio) kiekį aiÅ¡kiai apibÅ«dino apsvaigimo požymius. IÅ¡ paties M. Č. parodymų proceso metu daroma iÅ¡vada, kad bÅ«tent girtumas sukėlė tokiÄ jo agresijÄ ir žiaurumÄ , kurie ir lėmė nužudymo padarymÄ nagrinėjamoje byloje. ObjektyvÅ«s bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis, bÅ«damas apsvaigęs nuo iÅ¡gerto alkoholio kiekio, ryžosi nužudyti gerai jam pažįstamÄ Å¾mogų – buvusios draugės tėvÄ , su kuriuo artimai bendravo ir buvo draugiÅ¡kuose santykiuose.

Asmens apsvaigimÄ nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtinantys įrodymai turi bÅ«ti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti.

M. Č. apsvaigimo bÅ«klė Å¡iuo konkrečiu atveju nustatyta remiantis paties nuteistojo aukščiau aptartais parodymais, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka bei laikytini tinkamais įrodymais sprendžiant klausimÄ , ar jis įvykio metu iÅ¡ties buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Kolegija netenkina M. Č. gynėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡teisinti nuteistÄ jį pasikėsinus pagrobti K. Č. priklausantį automobilį ,,Seat Ibiza“, t. y. dėl LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta LR BK 180 str. 1 d.).

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir dėl pasikėsinimo pagrobti K. Č. priklausantį automobilį, todėl pagrįstai jį pripažino kaltu padarius LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apygardos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, LR BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Visi teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti įrodymai aptarti nuosprendyje, jie įvertinti ir nurodyta, kuriais iÅ¡ jų grindžiamos teismo iÅ¡vados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti.

Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teismo nuosprendžiu nustatytos baudžiamosios bylos aplinkybės bei teismo iÅ¡vados bÅ«tų grindžiamos tik teisėtais bÅ«dais gautais duomenimis, kurių patikimumas gali bÅ«ti patikrintas LR BPK nustatytomis priemonėmis. Vadovaujantis LR BPK 20 str. 3 d. nuostatomis, įrodymais laikomi tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (LR BPK

20 str. 2 d.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nuteistojo duotus parodymus apie bandymÄ nuvaryti nukentėjusiojo automobilį, turėjo teisę pripažinti tinkamais įrodymais ir jais vadovautis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. M. Č. parodymai atitinka LR BPK 20 str. 3 ir

4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus. Jie buvo tinkamai iÅ¡tirti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Apelianto nuomone, teismas iÅ¡vadÄ apie ketinimÄ pagrobti automobilį grindė tuo, jog nuteistasis siÅ«lė G. V. pirkti automobilio ,,Seat Ibiza“ dalis, tačiau iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad M. Č. kaltė dėl paminėtos nusikalstamos veikos yra grindžiama ir kitais bylos duomenimis, t. y. paties nuteistojo parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais – įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b. l. 4-8), fotolentelėmis prie jo (t. 1, b. l.

61-64) ir papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 72-76). M. Č. parodymais nustatyta, kad jis, nužudęs K.

Č. ir pagrobęs jam priklausančio automobilio ,,Seat Ibiza“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) raktelius bei registracijos liudijimÄ , patekęs į vidų bandė ,,< ... > užvesti įjungęs degimÄ â€œ, bet neužsivedė (t. 4, b. l. 138-143), todėl vėliau automobilio raktelius bei dokumentus iÅ¡metė. Vadinasi, nuteistasis, turėdamas tikslÄ pagrobti automobilį, atliko visus veiksmus, kad įgyvendintų savo sumanymÄ , bet to padaryti nepavyko ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Kokios tai buvo priežastys, ar salone įruoÅ¡ta apsauga (taip teigė nukentėjusioji), ar iÅ¡sikrovęs akumuliatorius (Å¡itaip aiÅ¡kino nuteistasis), nusikalstamų veiksmų kvalifikacijai neturi jokios reikÅ¡mės.

Apeliantas,

skunde nesutikdamas su liudytojo G. V. parodymais, kad M. Č. siūlė pirkti automobilio ,,Seat Ibiza“ detales, laiko

juos nepatikimais, paremtais vien spėjimais. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, liudytojo G. V. parodymai yra ne vieninteliai, pagrindžiantys nuteistojo kaltę pasikėsinus pagrobti K. Č. automobilį. IÅ¡ ankščiau nurodyto įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad dalyvaujant policijos darbuotojams ir specialistui 2009-01-27 atlikus įvykio vietos apžiÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. (X) kieme, kuriame stovėjo nukentėjusiojo automobilis, buvo pamėginta jį užvesti, tačiau automobilis iÅ¡ties neužsivedė (t. 1, b. l. 4-10). Liudytojo G.

V. parodymais nustatyta, kad nuteistasis jam net du kartus siūlė pirkti automobilio ,,Seat“ detalių, prašė sužinoti, gal kam nors jų reikia. Liudytojas atsisakė, nes nuteistasis jam atrodė nepatikimas ir pamanė, jog galbūt jis detales pavogė (t. 2, b. l. 141-146; t. 5 b. l. 4). Aptartų duomenų visuma patvirtina M. Č. kaltę pasikėsinus pagrobti nukentėjusiojo automobilį. Akivaizdu, kad M. Č. siūlė G. V. pirkti būtent K. Č. automobilio detales, nes liudytojui buvo žinoma, jog būtent nukentėjusysis turi tokios markės automobilį, kuriuo anksčiau naudojosi ir nuteistasis.

Dar nuteistojo gynėjas nesutinka, jog K. Č. buvo nužudytas veikiant tiesiogine tyčia ir praÅ¡o pripažinti, kad M. Č. nužudymÄ Ä¯vykdė spontaniÅ¡kai. Taigi apeliantas iÅ¡ esmės ginčija iÅ¡ankstinę apibrėžtÄ tyčiÄ (teismo nuosprendyje nurodyta, kad nužudymas padarytas tiesiogine tyčia) ir teigia, kad tyčia nužudyti nukentėjusįjį kilo staiga.

Atsakydama į šį skundo argumentÄ , kolegija pabrėžia, jog objektyvÅ«s bylos duomenys patvirtina, kad M. Č. nukentėjusįjį nužudė veikdamas tiesiogine tyčia. Kadangi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė,

kokia – apibrėžta ar neapibrėžta tiesiogine tyčia buvo nužudytas K. Č., apeliacinės instancijos teismas taip pat negali detalizuoti

tyčios atsižvelgiant į padarinių konkretinimo laipsnį.

LR BK 129 str.

2 d. nurodytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Å iuo konkrečiu atveju M. Č. yra nuteistas už tai, kad K. Č. nužudė veikdamas tiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir to siekė (LR BK 15 str.). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ , po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5, 6 punktai).

Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, teismas pripažino, kad M. Č. veikė tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad krÅ«tinė yra gyvybei svarbi ir pažeidžiama žmogaus kÅ«no vieta.       M. Č., smogdamas peiliu net tris kartus nukentėjusiajam į krÅ«tinę, suprato, kad kėsinasi į jo gyvybę ir norėjo jÄ atimti. Nuteistasis padarė dvi kiaurines krÅ«tinės lÄ stos žaizdas, pažeidė kairįjį plautį ir Å¡irdį, tai komplikavosi masyviu ir Å«miu vidiniu bei iÅ¡oriniu nukraujavimu, dėl to K. Č. po kelių minučių mirė.

Apygardos teismas nuosprendyje pateikė objektyviųjų požymių analizę ir padarė teisingÄ

iÅ¡vadÄ , kad M. Č. veikė tiesiogine tyčia, siekdamas K. Č. mirties. Tokia teismo iÅ¡vada pagrįsta tuo, kad

nuteistasis nusikaltimui ruošėsi iÅ¡ anksto ir jį apgalvotai buvo suplanavęs: apsivilkęs striukę, užsidėjo ant galvos ne tik jos gobtuvÄ , bet ir Å¡aliku apsivyniojo veidÄ taip, kad nukentėjusysis jo neatpažintų, užsimovė pirÅ¡tines,

iš namų pasiėmė peilį, ištraukė jį iš dėklo, norėdamas išvilioti nukentėjusįjį

į laiptinę, iÅ¡jungė X buto elektros saugiklį, o kai K. Č. atidarė buto duris, puolė prie jo, atstatęs kairę alkÅ«nę K. Č. į krÅ«tinę, įstÅ«mė jį atbulÄ Ä¯ butÄ , pargriovė aukÅ¡tielninkÄ ir tris kartus peiliu smogė jam į krÅ«tinę. IÅ¡analizavus ir įvertinus surinktų įrodymų visumÄ , nustatyta, kad M. Č. nukentėjusįjį nužudė ne spontaniÅ¡kai,

o apgalvotai ir specialiai iš anksto tam pasiruošęs. Tai, kad tyčia nužudyti K. Č. kilo ne staiga, patvirtina peilio pasiėmimas iš namų ir

iÅ¡ankstinis jo pasiruoÅ¡imas. Å ios aplinkybės paneigia       M. Č. versijÄ , jog jis K. Č. ketino tik apiplėšti, tačiau nuteistojo atlikti objektyvieji veiksmai įrodo tyčios kryptingumÄ â€“ siekį nužudyti nukentėjusįjį, o tada užvaldyti jo turtÄ .           Â

Kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokių grumtynių – jis buvo užpultas, staiga įstumtas į butÄ , pargriautas ir peiliu subadytas.

Nuteistojo gynėjas savaip interpretuoja specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M61/09(03) – (t. 1, b. l. 111-114) ir bando įtikinti teismÄ , kad iÅ¡vados 1, 3, 5 punktuose yra nurodyta, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra bÅ«dingi grumtynėms. Tokių duomenų iÅ¡vadoje nėra, tik 6 p. konstatuojama: ,,nukentėjusiojo kairės plaÅ¡takos nykščio pagrindo pjautinė žaizda bÅ«dinga savigynai – padaryta aÅ¡menimis, griebiant plaÅ¡taka už peilio geležties“ (t. 1, b. l. 111-114). Kolegija jokiu bÅ«du nesutinka su apeliantu, kad Å¡is sužalojimas įrodo buvus grumtynes. Kaip minėta, K. Č. į butÄ buvo įstumtas atbulas, staiga nuteistajam įrėmus į krÅ«tinę alkÅ«nę, pargriautas aukÅ¡tielninkas ant grindų ir tada smogta peiliu. Be to, nuteistajam nenustatyti jokie sužalojimai, vadinasi, apeliaciniame skunde pateikta grumtynių versija atmetama kaip nepagrįsta.

IÅ¡

nuosprendžio matyti, kad M. Č. kaltė tyčia nužudžius K. Č. nėra grindžiama liudytojo G. V. parodymais

apie tai, kad nuteistasis jam yra minėjęs, jog reikėtų I. tėvus (K. Č.) užmušti, nes trukdo su ja bendrauti. Tokie liudytojo

parodymai yra išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tačiau jais teismas nesivadovauja motyvuose.

Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartus bei nuosprendyje iÅ¡dėstytus įrodymus, taip pat bylos medžiagÄ , daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusįjį iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė nuteistasis, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p.

IÅ¡ nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iÅ¡ esmės ginčija paskirtÄ bausmę ir laiko jÄ per griežtÄ . Kolegija neturi įstatyminio pagrindo tenkinti šį apelianto praÅ¡ymÄ ir atmeta kaip nepagrįstÄ .

Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobÅ«dis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymÄ . LR BK 54 str. įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatÄ , kad bausmė turi bÅ«ti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas M. Č. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, nurodytus LR BK 54 str., vadovavosi bausmės paskirtimi (LR BK 41 str.), į tai, kad padaryti Å¡eÅ¡i nusikaltimai, iÅ¡ kurių trys apysunkiai, vienas sunkus ir vienas labai sunkus, į nusikaltimų pobÅ«dį, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (LR BK

60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat buvo įvertinti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: nors jis anksčiau ir neteistas, tačiau charakterizuojamas neigiamai: niekur nedirbo, baustas administracine tvarka, girtavo. Tiek į Å¡ias aplinkybes, tiek ir į tas, kurios nurodytos apeliaciniame skunde (iÅ¡kart po sulaikymo prisipažino įvykdęs nusikaltimus, jo prisipažinimui nepadarė įtakos ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, atsiprašė nukentėjusiųjų), buvo atsižvelgta skiriant bausmę, ir nors jos yra reikÅ¡mingos, tačiau nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis, kuriomis remiantis bÅ«tų galima suÅ¡velninti bausmę. Baudžiamasis įstatymas už M. Č. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodytÄ LR BK   129 str. 2 d. 9 p., numato laisvės atėmimo bausmę nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri nežymiai virÅ¡ija straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį. Tokia bausmė atitinka LR BK 61 str. įtvirtintas taisykles ir yra teisinga. Nuteistajam bausmės buvo subendrintos vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., 2 p. nuostatomis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat laisvės atėmimas 15 metų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,  n u t a r i a :

Nuteistojo M. Č. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai:                                                                                                 Â

Rūta Mickevičienė

                                                                                                              Â

Violeta Ražinskaitė

                    Â

                                                                                                              Â

Linas Å iukÅ¡ta                                                                                Â

         Â

     Â

Â