7d2a9ccf-9997-4ecb-8e63-37c504cc1bfd · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas                            Civilinė byla Nr. 2A – 269 – 198 / 2010

Gediminas Karpavičius                                                 Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                         11.9.10.8; 11.9.13; 121.15; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės

kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos, Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei

dalyvaujant ieškovei R. S., atsakovo UAB „Žalgirio loto“ atstovui advokatui Laimundui Baršauskui

            viešame teismo

posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Žalgirio loto“ apeliacinį

skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-73-839/2010 pagal ieÅ¡kovės R.

S. ieškinį atsakovui UAB „Žalgirio loto“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės kompensacijos priteisimo ir moralinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Ieškovė prašė:

1) pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo – vadybininkės pareigų nuo 2008-10-06 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu;

2) 2007-05-16 sudarytÄ darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojant nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos – 2008-10-06 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

4) priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui;

5) priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad nuo 2007-05-17 dirbo UAB „Žalgirio loto“ vadybininkės pareigose. Darbas nebuvo atliekamas bendrovės patalpose, o buvo dirbama

darbdavio priskirtoje teritorijoje, t. y. Utenos, Zarasų, RokiÅ¡kio ir aplinkiniuose rajonuose platinant UAB „Žalgirio loto“ loterijos bilietus, ieÅ¡kant naujų loterijos bilietų prekybos vietų bei aptarnaujant esamas prekybos loterijos bilietais vietas. Bendravimas su darbdaviu vyko telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu. Darbe naudojosi savo transportu, tačiau kurui darbdavys buvo iÅ¡davęs degalinių tinklo ‚Lukoil“ kortelę. Loterijos bilietai (nauji, laimingi ir kt.), kitos darbui reikalingos priemonės buvo perduodami per siuntų perdavimo tarnybas. Dirbti atvykus į darbdavio buveinės vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo reikalaujama. Su darbdaviu buvo sutarta, jog jos darbo vieta, kaip ir faktiÅ¡kai dirbamas darbas, bus Utenos r., (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugpjūčio mėnesį iÅ¡ jos buvo pareikalauta sutikimo dirbti nepilnu darbo krÅ«viu nuo 2008-07-01, tačiau nesutikus, buvo pradėta reikÅ¡ti priekaiÅ¡tus dėl darbo atlikimo, pareikalauta atvykti į darbÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nurodyta, kad, pagal DK 235 str., neatvykimas į darbÄ yra Å¡iukÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas. 2008-08-21 nuvykus į darbdavio buveinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo liepta raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl atliktų darbų 2008 m. liepos mėnesį ir nurodyta vykti aptarnauti prekybos centrų Vilniuje. Suprasdama, kad yra verčiama be iÅ¡ankstinio įspėjimo pakeisti darbo vietÄ , nusprendė nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d.. Tačiau darbdavys jos praÅ¡ymo netenkino. IÅ¡ darbo ji buvo atleista 2008-10-06, remiantis DK 235 str. pagrindu kaip Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas, t. y. neatvykus į darbÄ be pateisinamos priežasties.

Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

- pripažino darbo sutarties nutraukimÄ su ieÅ¡kove R. S. nuo 2008 m. spalio 6 d. pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis su ja nutraukta pagal DK 297 str. 4 d. teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos;

- priteisė iš atsakovo UAB „Žalgirio loto“ ieškovei dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių – 2 357,72 Lt

kompensacijÄ , 17 682,90 Lt už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2008-10-06 iki teismo sprendimo priėmimo, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (jam esant 1 178,86 Lt) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo

sprendimo priėmimo dienos iki jo įsigaliojimo, 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidų;

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį teismas atmetė.

Nustatė, kad ieÅ¡kovė pagal 2007-05-16 su atsakovu sudarytÄ darbo sutartį Nr. 651 nuo 2007-05-17 iki 2008-10-06 atsakovo įsakymo Nr. 90-01 priėmimo darbo teisiniais

santykiais buvo susijusi su atsakovu. Ieškovė iš darbo atleista 2008-10-06 atsakovo įsakymu Nr. 90-01 nuo 2008-10-06, įsakyme atleidimo iš darbo

priežastis nurodyta „už tai, kad neatvyksta į įmonę nuo 2008-09-03 dienos be pateisinamos priežasties ir jai patikėtų įmonės materialinių vertybių trūkumo nustatyto 2008-09-16 buhalterinėje pažymoje“ pagrindas „DK 136 str. 3 d. 2 p.“.

Apie darbo sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovei praneÅ¡ta 2008-10-08 raÅ¡tu Nr. 01-2961. Bylos Å¡alių sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovės

darbovietė UAB „Žalgirio loto“, darbo funkcijos – vadybininkė (sutarties 1.1, 1.2 papunkčiai). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2007-05-16 atsakovo įsakymo Nr. 40-01, 2003-07-09 atsakovo įsakymu Nr. 339-02 patvirtintos vadybininko pareigybinės instrukcijos, elektroninio susirašinėjimo duomenų, atsakovo nustatyto teritorijų paskirstymo

zonomis, siuntų perdavimo kvitų bei liudytojų V. S., V. M. paaiškinimų bei ieškovės parodymų teismas nustatė, kad

ieškovės pagrindinė darbinė veikla buvo vykdoma ne atsakovo buveinėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje

(Vilniaus mieste ar Vilniaus rajone), o Utenos rajone. Be to, nustatė, kad atsakovas neturi Utenos ar greta esančiuose rajonuose filialo ar kitos jos pavaldume esančios buveinės, todėl ieÅ¡kovė savarankiÅ¡kai organizuodavo savo darbÄ (pildė darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį), ir jos darbo kontrolė buvo vykdoma analizuojant pateiktus dokumentus. Kadangi nuo 2007-05-16, kai buvo sudaryta darbo sutartis, ieÅ¡kovei nebuvo taikomas reikalavimas kiekvienÄ darbo dienÄ atvykti į atsakovo buveinės vietÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir dirbti Vilniuje nustatytÄ laikÄ , teismas laikė, kad ieÅ¡kovės elgesys, palyginus su prieÅ¡ tai buvusiu, atsakovo atžvilgiu liko nepakitęs, tuo labiau, kad ir ieÅ¡kovės atliekamo darbo pobÅ«dis nebuvo susijęs su bÅ«tinumu (poreikiu) darbÄ dirbti vienoje vietoje. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas

konstatavo, kad ieškovės darbo vieta buvo Utenos r., (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo reikalavimas ieškovei

atvykti kiekvienÄ darbo dienÄ Ä¯ Vilnių ir dirbti yra darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas. Atsakovo teiginius, jog darbo sutartyje nebuvo sutarta dėl konkrečios kitos darbo vietos nei nurodyta sutartyje, teismas atmetė ir dėl to, kad ilgÄ laikÄ trunkantis darbdavio elgesys paveikia darbuotojo ir darbdavio santykius taip, kad nelieka pagrindo konstatuoti darbuotojo neteisėtÄ elgesį ir kaltę, t. y. negalima nustatyti tokių darbo drausmės pažeidimÄ sudarančių elementų, kaip darbo drausmės pažeidimo objektyvioji ir subjektyvioji pusės, o nesant pažeidimÄ sudarančių elementų viseto, negalimas ir darbo drausmės pažeidimo fakto konstatavimas. Teismas pažymėjo, jog įrodymų apie tai, kad nebuvo grÄ Å¾intos

materialinės vertybės ar jos buvo pagrobtos, byloje nepateikta. Liudytoja V. M. nurodė, kad buvo nuvykusi pas ieškovę ir paėmė materialines

vertybes.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos apibendrinimo civilinėse bylose apžvalga, darbdavys privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti priežastis, dėl kurių darbuotojas nebuvo darbe. Ä®vertindamas bylos aplinkybių visumÄ , teismas konstatavo, kad atsakovas, pareikalavęs ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , tai padarė tik dėl formalių sumetimų ir atleido ieÅ¡kovę neatsižvelgdamas į faktines ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ aplinkybes bei objektyviai neįvertindamas susidariusios situacijos. Tokiu bÅ«du, sprendė, jog atsakovas nepagrįstai atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas.

Teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti neturtinę žalÄ , laikė, jog ieÅ¡kovė

nepateikė įrodymų, kad patyrė itin stiprų sukrėtimÄ dėl atsakovo veiksmų.

Nustatė, kad ieÅ¡kovės vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 1 178,86. Vadovaudamasis DK 297 str. 4 d. ir 140 str. l d. ir atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės darbo staÅ¾Ä atsakovo bendrovėje (nuo 2007-06-17) bei priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , jeigu ji bÅ«tų grÄ Å¾inta į darbÄ (15 mėn. ), teismas ieÅ¡kovei priteisė 2 vidutinių

mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija – 2 357,72 Lt (1 178,86 Lt x 2) neatskaičius mokesčių, o už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2008-10-06 iki

teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovės naudai priteisė 17 682,90 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, taip pat vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (1 178,86 Lt) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsigaliojimo.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės

teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai

nustatė aplinkybes, padarė klaidingas išvadas ir netinkamai taikė atitinkamas Darbo kodekso normas, o būtent:

1. Teismas nepagrįstai taikė DK 297 str. 1 ir 4 dalis. Įvertinus tai, kad

darbdavys neįformino darbo sutarties nutraukimo pagal R. S. praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo 2008-08-27, t. y. jo

netenkino, teismas turėjo vadovautis ne DK 297 str. nuostata, t. y. darbo sutartį nutraukdamas teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, o DK 127 str.

2 d. ir konstatuoti, kad darbo sutartis nutraukiama nuo ieÅ¡kovės praÅ¡yme nurodytos dienos (2008-08-27). Pati ieÅ¡kovė siekė labai aiÅ¡kaus tikslo – realizuoti savo teises, numatytas DK 127 str. 2 d., t. y. nutraukti darbo sutartį nuo 2008-08-27 ir gauti 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ (2 318,6 Lt). Taigi, ieÅ¡kovė įvykdė bei savo aktyviais veiksmais atliko visus reikalavimus, nustatytus DK 127 str. 2 d., - pateikė pareiÅ¡kimÄ ir nustojo dirbti. Vertinant susidariusiÄ situacijÄ , darbdavys 2008-10-06 įsakymu atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo jau esant nutrauktai darbo sutarčiai. Å ioje byloje teismas nagrinėjo tik vienÄ aplinkybę, susijusiÄ su darbo vietos pakeitimu, nors turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo pažeidimai dėl kasmetinių atostogų suteikimo, ar pagrįstas buvo ieÅ¡kovės reikalavimas dėl automobilio suteikimo. Kadangi tokių aplinkybių teismas neiÅ¡nagrinėjo, todėl neaiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovės reikalavimas atleisti jÄ iÅ¡ darbo teisėtas ir kokias pasekmes sukėlė jos atsisakymas dirbti, t. y. ar tai pravaikÅ¡tos, ar tai teisėtas atsisakymas dirbti jau esant nutrauktai darbo sutarčiai.

2. IeÅ¡kovė nuo 2008-09-03 apskritai nedirbo nei naujoje (Vilniuje), nei senoje (Vijeikių kaime) darbo vietoje. Tačiau teismas faktiÅ¡kai pateisino visas ieÅ¡kovės padarytas pravaikÅ¡tas, kurias ji darė savo iniciatyva ir laisvu apsisprendimu, ir priteisė jai daugiau nei 20 000 Lt kitų iÅ¡mokÄ . Nepagrįsta

teismo išvada, jog ieškovės darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), Utenos rajone, t. y. jos gyvenamoji vieta.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės darbovietė, kaip buvo, taip ir iÅ¡liko UAB „Žalgirio loto“, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Niekada nebuvo susitarta su ieÅ¡kove ar darbdavio iniciatyva įsteigta papildoma darbo vieta ieÅ¡kovės namuose. DK 95 str. nustato 3 bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas: darbuotojo darbovietė, darbo funkcijos ir darbo apmokėjimo sÄ lygos. Kadangi teismas nenustatė, jog bÅ«tų pakeistos bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos, todėl nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti pažeidimo iÅ¡ atsakovo pusės.

3. IeÅ¡kovė iÅ¡ darbo buvo atleista darbdavio iniciatyva 2008-10-06 įsakymu Nr. 90-01 konstatuojant du darbo pareigų pažeidimus, kuriuos darbdavys įvertino kaip Å¡iurkščius. Tačiau, kaip minėta, teismas nagrinėjo tik vienÄ pažeidimÄ , susijusį su darbo vietos pakeitimu. Antrasis pažeidimas yra nurodytas įsakyme (2 punktas), kuriame yra konstatuotas patikėtų įmonės materialinių vertybių trÅ«kumas. 2008-09-16 įmonės buhalterine pažyma yra nustatyta, kad ieÅ¡kovė negražino darbdaviui 47 loterijos bilietų. Teismas netyrė Å¡io pažeidimo, kuris yra savarankiÅ¡kas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas pagal DK 235 str. 2 d. 7 p. Vien už šį pažeidimÄ galima nutraukti darbo sutartį. Dėl Å¡ių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo, kad apelianto skunde pateikti teiginiai dėl priteistos per didelės piniginės kompensacijos ieÅ¡kovei nėra teisingi ir pažeidžiantys jo, kaip darbdavio, teises ar teisėtus interesus, nes darbuotojo teisės į jam priklausančias kompensacijas dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo įgyvendinimas nelaikytinas piktnaudžiavimu teise. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas iÅ¡ esmės turėjo pareigÄ vertinti situacijÄ , susidariusiÄ 2008 m. rugpjūčio - spalio mėnesiais, tačiau pats atsakovas neįformino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo, o skyrė drausminę nuobaudÄ ir atleido jÄ pagal DK 136 str. 4 d., dėl ko laikytina, jog jis nesivadovavo DK

35 str. nustatytais bendrais darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais. IeÅ¡kovės teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimuose yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad Darbo kodekse ir kituose darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose vartojamos dvi lingvistine prasme panaÅ¡ios sÄ vokos – darbovietė ir darbo vieta. Darbo vietos sÄ voka vartojama dviem reikÅ¡mėmis: 1) kaip darbo funkcijų atlikimo vieta; 2) kaip tam tikrų darbinių pareigų vienetas – etatas. Darbo vietos sÄ voka nurodytomis dviem reikÅ¡mėmis suprantama tiek bendrine, tiek specialia prasmėmis, todėl nė viena iÅ¡ Å¡ių reikÅ¡mių nagrinėjamu atveju neturi prioriteto DK 10 str. 2 d. aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009). Å iuo atveju Å¡alių sudarytoje darbo sutartyje net nebuvo

nurodyta, jog ieškovės darbovietė UAB „Žalgirio loto“ yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat nepagrįstas apelianto

argumentas apie ieÅ¡kovės padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ ir nuostolius darbdaviui dėl negrÄ Å¾intų 47 loterijos bilietų. Apie tai apeliantas nebuvo

pateikęs jokių raÅ¡ytinių įrodymų iki ieÅ¡kovė parašė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡

darbo. Apelianto keliamas skunde klausimas yra argumentuojamas tik prielaida, ko teismas neanalizuoja. Todėl šis skundo argumentas turi būti atmestas, kaip naujų reikalavimų pareiškimas apeliaciniame skunde.

Apeliacinis skundas atmestinas,  Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1

p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindÄ ieÅ¡kovės R. S. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, jų pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis, todėl jų nekartoja,  pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

  Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai darbo sutartį nutraukė teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisdamas ieÅ¡kovei didelę piniginę kompensacijÄ , t.y. nepagrįstai taikė LR DK 297 str. 1 d. ir 4 d. Su Å¡iuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Pirmos instancijos teismas bylos įrodymų pagrindu pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė buvo neteisėtai atleista iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., todėl pagrįstai, peržengdamas pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, kas galima darbo bylose, taikė LR DK 297 straipsnio nuostatas. Teismo sprendimu ieÅ¡kovė atleista pagal LR DK 297 str. 4 d., kur nustatyta, kad jei teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia DK 140 str.1 d. nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. IÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydžiai ir laikotarpis, už kurį jie apskaičiuojami, yra nustatyti imperatyviai, todėl teismas nesant tam įstatyminio pagrindo jų keisti ar mažinti negali. Preziumuojama, kad darbdaviui turi bÅ«ti žinoma jo priimamų sprendimų teisinės pasekmės, jis turi įvertinti priimamų sprendimų rizikÄ . Kadangi ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista neteisėtai, tai atsakovas, kaip darbdavys, privalo ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį ir iÅ¡eitinę

iÅ¡mokÄ LR DK 297 str. 4 d. nustatyta tvarka. Todėl  darbuotojo teisė į jam priklausančias iÅ¡mokas

dėl neteisėto atleidimo iš darbo nelaikytina piktnaudžiavimu teise, kaip nepagrįstai teigia apeliantas.

Apelianto argumentai, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove, patenkinus jos pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, buvo nutraukta LR DK

127 str. 2 dalies pagrindu ir tvarka neatitinka faktinių byloje nustatytų

aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų buvo pateikusi pareiÅ¡kimÄ atleisti

jÄ iÅ¡ darbo nuo 2008-08-27, tačiau atsakovas Å¡io ieÅ¡kovės praÅ¡ymo neįformino, o skyrė drausminę nuobaudÄ ir atleido ieÅ¡kovę pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. – kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo savo iniciatyva konstatuoti darbo sutarties nutraukimo faktÄ ieÅ¡kovės iniciatyva atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, jog darbo sutartis su ieÅ¡kove nebuvo nutraukta du kartus, kaip nepagrįstai teigia apeliantas. Pažymėtina, kad atsakovas nesivadovavo LR DKÂ

35 str. nustatytais bendrais darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais, kad įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas privalu laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Darbdavys ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu ignoravo, jo nevertino, nesprendė.

Pirmos instancijos teismas bylos įrodymų pagrindu, juos visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs ir įvertinęs (CPK 185 str.) pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės R. S. darbo vieta buvo Utenos r., (duomenys neskelbtini) ir atsakovės reikalavimÄ atvykti ieÅ¡kovei kiekvienÄ darbo dienÄ Ä¯ Vilnių dirbti pagrįstai vertino kaip darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ . Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo vadovautis LR DK 95 str.1 d. nustatyta nuostata, kad kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys privalo sulygti dėl bÅ«tinųjų

sutarties sÄ lygų : darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų. Å alių 2007-05-16 sudarytoje darbo sutartyje Nr.651

nenurodyta, kad ieškovės R. S. darbovietė UAB „Žalgirio loto“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje ( b.l.19, t-1). Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog buvo sulygta dėl ieškovės darbo vietos Vilniuje atmestini kaip nepagrįsti.

Apelianto argumentai, kad ieškovė R.

S. negrÄ Å¾ino darbdaviui 47 loterijos bilietus, kurių bendra vertė 149,20 Lt, paneigiami liudytojos V. M., kuri kontroliavo ieÅ¡kovės darbÄ , paaiÅ¡kinimais. Å i liudytoja paaiÅ¡kino, kad ji pati paėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės visas jai patikėtas materialines vertybes ( b.l.48, t-2). Pirmos instancijos teismas bylos įrodymų pagrindu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė jai patikėtų materialinių vertybių negrÄ Å¾ino ar jos buvo pagrobtos. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad apeliantas apeliaciniame skunde dėl ieÅ¡kovei patikėtų materialinių vertybių trÅ«kumo kelia naujus reikalavimus, kurių pirmos instancijos teisme nereiÅ¡kė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada priimant skundžiamÄ procesinį sprendimÄ pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ir tarpusavio ryÅ¡iu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apelianto priteistinos ieÅ¡kovės turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme ir teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ ( b.l.80, t-2, CPK 98 str., 88 str. 1 d. 3 p.)

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Â

n u t a r i a :

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ UAB „Žalgirio loto“  į. k. (duomenys neskelbtini), 500 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir  4,00 Lt (keturis litus) teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ .

Teisėjai        Â

                                                                             Romualdas Januška

                                                                    Â

                              Birutė Jonaitienė

                                                                                                   Birutė

Valiulienė