2019-04-24 Nr. AB-10039-3-61-3-02652-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Foodout.lt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Foodout.lt“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. B.) dėl nurodymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2019-04-24 Nr. AB-10039-3-61-3-02652-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Foodout.lt“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. gegužės 26 d. nurodymą Nr. 2R-3601(2.13.) (toliau – ir Nurodymas).
Full text
Administracinė byla Nr. A-327-525/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02652-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Foodout.lt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Foodout.lt“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. B.) dėl nurodymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Foodout.lt“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. gegužės 26 d. nurodymą Nr. 2R-3601(2.13.) (toliau – ir Nurodymas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Nurodymas buvo priimtas tiriant E. B. skundą, nes jis į savo elektroninio pašto adresą gavo dviejų maisto užsakymų į namus informaciją ir PVM sąskaitas – faktūras savo vardu, nors šių užsakymų jis neatliko. Bendrovė pažymėjo, kad asmens duomenys yra tvarkomi piliečio pateiktų maisto užsakymo ir pristatymo į namus / biurą paslaugų teikimo tikslais. Nurodytas asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo tikslas yra registruotas Inspekcijos tvarkomoje Asmens duomenų valdytojų duomenų bazėje. Apie asmens duomenų rinkimą, asmens teises ir pareigas pateikiant užsakymus, asmens duomenų tvarkymo taisykles pilietis informuojamas Bendrovės interneto svetainėje. Pagal pirkimo taisykles, pats užsakymą pateikiantis asmuo yra atsakingas už tai, kad užsakymas būtų pateikiamas pasinaudojant to asmens teisingais duomenimis. Pirkėjas privalo naudoti, nurodyti ir teikti tik savo asmens duomenis arba duomenis asmenų, kurie jam suteikė tokius įgaliojimus. Pirkėjas, pateikdamas informaciją ir duomenis Bendrovei, patvirtina, kad jis yra pateiktų duomenų savininkas (subjektas) ar asmuo, turintis teisę tokius duomenis pateikti teisėtu pagrindu. Esant tokiems įsipareigojimams, Bendrovė neatlieka užsakymą pateikiančio asmens identifikavimo ir patikrinimo. Bendrovė atkreipė dėmesį, jog teisės aktai, reglamentuojantys asmens duomenų tvarkymą maisto užsakymui pateikti, nenumato konkrečių priemonių, kaip subjekto pateiktų asmens duomenų teisingumas turėtų būti pagrindžiamas / patvirtinamas.
3. Užsakymai E. B. vardu buvo pateikti pasinaudojant jo turimais prisijungimo duomenimis, todėl egzistuoja realus pagrindas manyti, kad pats asmuo neužtikrino savo asmens duomenų saugumo ir jais pasinaudojo kiti asmenys, tačiau šių aplinkybių Inspekcija neįvertino. E. B. ankščiau užsakinėjo maistą iš pareiškėjo, tačiau niekada nebuvo pateikęs prieštaravimų ar nesutikimų dėl jo paskyros.
4. Pareiškėjas pažymi, kad ir kitos bendrovės naudoja tokią pačią sistemą, o naujos sistemos diegimas ypatingai apsunkintų ir komplikuotų paslaugos tiekimą klientui.
5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija, vertindama asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir pateikdama pareiškėjui Nurodymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, kurių privalo laikytis pareiškėjas, nepaisant to, kokius reikalavimus asmens duomenų tvarkymui jis yra nusistatęs savo vidinėse taisyklėse. Duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tikslingai, sąžiningai ir teisėtai (Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p.). Tai, kad pareiškėjas savo taisyklėse yra numatęs, jog užsakymą pateikiantis asmuo yra atsakingas už tai, kad užsakymas būtų pateikiamas pasinaudojant užsakymą atliekančio asmens teisingais duomenimis, atsakovo nuomone, neatleidžia pareiškėjo, kaip duomenų valdytojo, nuo pareigos imtis priemonių siekiant užtikrinti tvarkomų asmens duomenų tikslumą ir teisėtumą, įskaitant ir tai, kad nebūtų tvarkomi trečiųjų asmenų asmens duomenys nesant tam jokio teisinio pagrindo. Atsakovas pabrėžė, jog duomenų valdytojas privalo imtis visų įmanomų priemonių, atsižvelgiant į savo vykdomą veiklą, kurios užtikrintų tvarkomų asmens duomenų tikslumą ir teisingumą. Inspekcija nereikalauja įgyvendinti tokių priemonių, kokias, pavyzdžiui, naudoja finansų įstaigos atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį.
7. Inspekcija neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas savo asmens duomenis pateikė pats ar jo duomenis pateikė trečiasis asmuo, todėl negalima daryti neabejotino išvados, kad pareiškėjo asmens duomenis UAB „Foodout.lt“ gavo ir toliau tvarko nesant pareiškėjo sutikimo. Aplinkybė, jog Bendrovės interneto svetainėje renkant asmens duomenis nėra reikalaujama duomenų subjekto tapatybės patvirtinimo, sudaro galimybę į pateiktą anketą įrašyti nebūtinai savo, bet ir kito asmens, duomenis. Atsižvelgusi į tai, Inspekcija Nurodyme padarė išvadą, kad Bendrovė, užsakymų pateikimo tikslais pradėdama tvarkyti asmens duomenis, prieš tai duomenų subjektui nepatvirtinus savo tapatybės, neužtikrino tvarkomų duomenų tikslumo ir teisėtumo, tokiu būdu pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Foodout.lt“ skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad E. B. elektroniniu paštu 2015 m. lapkričio 25 d. gavo PVM sąskaitą - faktūrą FOO Nr. 120918 (b. l. 39), kurioje buvo nurodyti jo duomenys: vardas, pavardė, adresas; o 2016 m. balandžio 8 d. E. B. elektroniniu paštu gavo PVM sąskaitą - faktūrą FOO Nr. 173362 (b. l. 40), kurioje buvo nurodyti piliečio duomenys: vardas, pavardė, adresas. Bendrovė paaiškinimuose neneigė, kad E. B. vardu, pavarde ir elektroninio pašto adresu 2015 m. lapkričio 25 d. ir 2016 m. balandžio 8 d. buvo pateiktos užsakymų sąskaitos, nors E. B. šių užsakymų asmeniškai neatliko, be to, patvirtino, kad Bendrovė neatlieka užsakymą pateikiančio asmens identifikavimo ir patikrinimo, nes užsakymus atliekantys asmenys yra atsakingi už teisingų asmens duomenų pateikimą.
10. Bendrovė netvarkė asmens duomenų taip, kaip reglamentuota Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl teismas sprendė, kad Bendrovės vykdomoje veikloje negali susidaryti tokia situacija, kai asmens duomenys būtų tvarkomi ir naudojami viešoje erdvėje, kiek tai nesusiję su asmeniškai atliktais užsakymais, kuriuo vykdo Bendrovė, o būtent, nesant asmens sutikimo. Aplinkybė, jog Bendrovė savo taisyklėse yra numačiusi, kad užsakymą pateikiantis asmuo yra atsakingas už tai, kad užsakymas būtų pateikiamas pasinaudojant užsakymą atliekančio asmens teisingais asmens duomenimis, teismo vertinimu, neatleidžia Bendrovės, kaip duomenų valdytojos, nuo pareigos imtis reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti tvarkomų asmens duomenų tikslumą ir teisėtumą.
11. Bendrovė, interneto svetainėje rinkdama asmens duomenis, nereikalauja duomenų subjekto tapatybės patvirtinimo, todėl yra sudaryta galimybė į pateiktą anketą įrašyti nebūtinai savo, bet ir kito asmens, duomenis, tuo išreiškiant duomenų subjekto sutikimą dėl tokių asmens duomenų tvarkymo paslaugų užsakymo ir PVM sąskaitų - faktūrų išrašymo bei pateikimo tikslais, t. y. teismas sprendė, kad Bendrovė, užsakymų pateikimo tikslais pradėdama tvarkyti E. B. asmens duomenis (vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą, telefono numerį, adresą), prieš tai duomenų subjektui nepatvirtinus savo tapatybės, neužtikrino tvarkomų duomenų tikslumo ir teisėtumo, todėl Inspekcija aiškiai, siekdama tinkamo Įstatymo reikalavimų vykdymo bei norėdama užkirsti kelią netinkamam asmens duomenų tvarkymui, Nurodyme pagrįstai nurodė užtikrinti, kad paslaugų teikimo ir PVM sąskaitų - faktūrų išrašymo ir pateikimo tikslais Bendrovės interneto svetainėje renkant asmens duomenis, iš šiuos duomenis pateikiančio asmens (duomenų subjekto) būtų reikalaujama tapatybės patvirtinimo.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Bendrovė buvo pagrįstai įpareigota imtis aktyvių veiksmų bei atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi.
III. 13. Pareiškėjas UAB „Foodout.lt“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjo teigimu, teismas neatliko savarankiško pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir įrodymų vertinimo, tokiu būdu pažeisdė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio 2 dalį ir 87 straipsnio 4 dalį. Teismas teigė, jog Bendrovė patvirtino, kad E. B. buvo pateiktos dvi sąskaitos, kurių šis asmuo neatliko, tačiau minėtos aplinkybės pareiškėjas nepatvirtino. Inspekcija nenustatė, kad E. B. nebuvo savo noru prisiregistravęs Bendrovės sistemoje. Tai reiškia, jog Inspekcija neturi duomenų, kurie paneigtų, kad E. B. davė sutikimą Bendrovei tvarkyti jo asmens duomenis nurodytais tikslais. Byloje nėra duomenų, kad E. B. nebuvo davęs sutikimo anksčiau nei buvo pateiktas ginčijamas pirmasis užsakymas (2015 m. lapkričio 25 d.). Pareiškėjo nuomone, Inspekcija ir teismas turėjo įvertinti, ar E. B. užsakymai nebuvo pateikti jo paties, o trečiajam suinteresuotam asmeniui pasinaudojant šio asmens duomenimis.
15. Pareiškėjas pažymi, kad iš Nurodymo turinio nėra aišku, kuriuo metu turi būti taikoma papildoma Inspekcijos reikalaujama identifikavimo procedūra. Teismas nevertino aplinkybių, kad papildoma identifikacija kuriant paskyrą yra sveikintina, tačiau papildomas identifikavimas kiekvieno užsakymo pateikimo metu, kai panaudojami sistemoje jau užsiregistravusio subjekto asmens duomenys, visiškai prieštarauja rinkos standartui, nes tai nepatogu ir ilgiau užtrunka, todėl tiesiogiai daro žalą Bendrovei.
16. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
17. Inspekcija mano, kad teismas įvertino visus pareiškėjo pateiktus argumentus ir paaiškinimus, visapusiškai ir išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Atsakovas pažymi, kad E. B. skundas buvo nagrinėtas tik jo apimtyje, todėl Inspekcija neatliko asmens duomenų rinkimo teisėtumo įvertinimo, kuomet asmuo atlieka užsakymą ir pateikia savo asmens duomenis telefonu, ir nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo esant tokiam asmens duomenų rinkimo būdui neteikė, nes tai nebuvo E. B. skundo nagrinėjimo dalykas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. nurodymo Nr. 2R-3601(2.13.)
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir įrodymų vertinimo, taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodyta, jog E. B. ne pats pateikė maisto užsakymus pareiškėjui, taip pat nurodo, kad ginčijamo nurodymo turinys nėra aiškus.
20. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, visų pirma nurodo, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
22. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, įvertinusi visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų nekartoja, tačiau juos papildo, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.
24. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys butų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.
25. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, interneto svetainėje rinkdamas asmens duomenis, nereikalauja duomenų subjekto tapatybės patvirtinimo, todėl yra galimybė į pateiktą anketą įrašyti nebūtinai savo, bet ir kito asmens, duomenis, tuo išreiškiant duomenų subjekto sutikimą dėl tokių asmens duomenų tvarkymo paslaugų užsakymo ir PVM sąskaitų - faktūrų išrašymo bei pateikimo tikslais, o tai reiškia, kad pareiškėjas, užsakymų pateikimo tikslais pradėdamas tvarkyti Piliečio asmens duomenis (vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą, telefono numerį, adresą), prieš tai duomenų subjektui nepatvirtinus savo tapatybės, neužtikrina tvarkomų duomenų tikslumo ir teisėtumo. Todėl atsakovas, siekdama tinkamo Įstatymo reikalavimų vykdymo bei norėdama užkirsti kelią netinkamam asmens duomenų tvarkymui, Nurodyme pagrįstai nurodė užtikrinti, kad paslaugų teikimo ir PVM sąskaitų - faktūrų išrašymo ir pateikimo tikslais pareiškėjas interneto svetainėje renkant asmens duomenis, iš šiuos duomenis pateikiančio asmens (duomenų subjekto) reikalautų tapatybės patvirtinimo. Pareiškėjo vykdomoje veikloje negali susidaryti tokia situacija, kad asmens duomenys būtų tvarkomi ir naudojami viešoje erdvėje, kiek tai nesusiję su asmeniškai asmens atliktais užsakymais.
26. Skundžiamame nurodyme pareiškėjas buvo įpareigotas iš asmens duomenis pateikiančio asmens reikalauti asmens tapatybės patvirtinimo renkant asmens duomenis pareiškėjo interneto svetainėje. Konkretus šio reikalavimo įvykdymo būdas nurodyme nėra nurodytas ir tai vertintina kaip sudaryta galimybė pareiškėjui pačiam pasirinkti būdą, kaip tai padaryti.
27. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
28. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Foodout.lt“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė