2024-04-10 Nr. AB-6020-3-61-3-00316-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-161-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00316-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos H. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja H. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2024 m. sausio 8 d. raštą Nr. RNA-662 „Dėl išieškojimo vykdant užsienio valstybės prašymą“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. lapkričio 24 d. prašymą „Dėl išieškojimo pagal Lenkijos Respublikos mokesčių tarnybos prašymą sustabdymo“ (toliau – ir Prašymas).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas, iš prie skundo pateiktų priedų, nustatė, kad

1) pareiškėja į VMI dėl išieškojimo sustabdymo kreipėsi 2023 m. liepos 24 d. VMI 2023 m. liepos 27 d. raštu Nr. RNA-22723 „Dėl išieškojimo vykdant užsienio valstybės prašymą“ pareiškėjai atsakė, kad: „Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) š. m. liepos 24 d. gautas Jūsų prašymas sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą vykdant užsienio valstybės prašymą, kadangi dėl Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus išieškojimo sprendimo bei dėl galimai neteisingo mokesčių apskaičiavimo pateiktas skundas Lenkijos Respublikos teismui. VMI prie FM, išnagrinėjusi Jūsų prašymą, informuoja, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais 938 635,28 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą stabdo iki bus gauta informacija iš Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus dėl tolimesnių veiksmų. Apie tai Jus informuosime papildomai.“;

2) VMI 2023 m. spalio 19 d. raštu Nr. RNA-30505 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėja buvo informuota, kad: „Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2023 m. spalio 13 d. gautas Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos atsakymas – paaiškinimas dėl išieškojimo veiksmų tęstinumo. Institucija informavo, kad neturi duomenų apie pateiktą skundą, todėl nėra priežasčių stabdyti reikalavimo vykdymą ir išieškojimas turi būti tęsiamas. Prašome Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos nurodytą sumą – 938 635,28 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą sumokėti į VMI prie FM, kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke. Pranešame, kad jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdysite, gali būti priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų, su nurodyta neišieškoma 354,00 Eur suma, atitinkančią minimalių vartojimo poreikių dydį, kurią kiekvieną mėnesį galėsite naudoti asmeninėms reikmėms, o nepavykus išieškoti iš sąskaitose esančių lėšų, bus priimtas sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir dėl to galite patirti papildomų išlaidų.“;

3) pareiškėja pakartotinai kreipėsi į VMI su Prašymu. Raštu VMI pareiškėjai nurodė: „Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2023 m. gruodžio 28 d. gautas pakartotinis Lenkijos mokesčių administratoriaus nurodymas tęsti išieškojimo veiksmus, taip pat paaiškinama, kad sprendimas, kurio pagrindu buvo išduoti vykdymą leidžiantys dokumentai, yra galutinis, vadovaujantis Lenkijos Respublikos nacionaliniais teisės aktais, administraciniam teismui paduotas skundas nesustabdo sprendimo vykdymo ir neturi įtakos vykdomoms vykdymo procedūroms. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 8 d. duomenimis Lenkijos mokesčių administratoriaus prašoma išieškoti suma yra 938 635,28 ir 286 44,33 Eur nuo šios sumos apskaičiuoti delspinigiai, iš viso 967 279,61 Eur. Prašome nurodytą skolą sumokėti į VMI prie FM, kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke.“

Teismas nurodė, kad ginčijamu Raštu, kuriuo atsakyta į pareiškėjos Prašymą, pareiškėja informuojama apie tai, kad VMI gavo pakartotinį Lenkijos mokesčių administratoriaus nurodymą tęsti išieškojimo veiksmus, todėl pareiškėjos prašoma sumokėti skolą. Teismas darė išvadą, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl šis Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Nors Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Teismas darė išvadą, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, kuris nesukuria pareiškėjai tiesioginių teisinių pasekmių, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas atsisakęs priimti skundą, sumokėtą žyminį mokestį grąžino jį sumokėjusiam asmeniui.

III. Pareiškėja H. K. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Raštas yra išimtinai informacinio pobūdžio aktas, nesukeliantis pareiškėjai jokių tiesioginių teisinių pasekmių. Iš pareiškėjos prašymo ir Rašto turinio matyti, kad Raštu VMI nutarė iš esmės netekinti pareiškėjos prašymo sustabdyti išieškojimą Lietuvoje iki bus išnagrinėtos visos aplinkybės, susijusios su mokestinių prievolių išieškojimu Lenkijos teismuose, ir bus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo esmės. Iš to akivaizdu, kad VMI sprendimas atsisakyti sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, kadangi sudaro prielaidas priverstiniam ginčo sumos išieškojimui. Pareiškėja pažymi, kad analogiška išvada buvo padaryta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-20-602/2024. Pareiškėja daro prielaidą, kad VMI aiškiai nenurodydama savo priimtų sprendimų esmės (kitaip tariant, esmę nurodydama „tarp eilučių“), gudrauja ir tokiu būdu bando suklaidinti tiek pareiškėją, tiek teismus, kurie, įvertinę raštų turinio informacinę dalį, padaro klaidingą išvadą, kad atsakovo raštai yra išimtinai informacinio pobūdžio.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog Raštas nėra skundžiamas ABTĮ nustatyta teismine tvarka, atėmė iš pareiškėjos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y. pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad Raštas negali būti skundžiamas teismine tvarka, pareiškėja neturi teisinių priemonių, kuriomis galėtų ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėja akcentuoja, kad išieškojimo vykdymo procedūros stabdymas yra numatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose, todėl pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad jos prašymas bus tinkamai išnagrinėtas, o pareiškėjai su atsakovo priimtu sprendimu nesutinkant – dėl atsakovo sprendimo galės būti paduodamas ir nagrinėjamas skundas įstatyme nustatyta tvarka. Pareiškėja 2023 m. liepos 24 d. jau buvo pateikusi atsakovui prašymą, kuriuo prašė sustabdyti išieškojimą Lietuvoje iki bus išnagrinėtos visos aplinkybės, susijusios su mokestinių prievolių išieškojimu, Lenkijos teismuose ir bus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo esmės. Atitinkamai, atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2023 m. liepos 27 d. raštu RNA-22723 nutarė sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iki bus gauta informacija iš Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus dėl tolimesnių veiksmų.

Vis dėlto, 2023 m. spalio 19 d. raštu Nr. RNA-30505 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakovas pareiškėjai nurodė, kad „Lenkijos institucija neturi duomenų apie pateiktą skundą, todėl nėra priežasčių stabdyti reikalavimo vykdymą ir išieškojimas turi būti tęsiamas“. Atsižvelgdama į gautą 2023 m. spalio 19 d. atsakovo raštą, 2023 m. spalio 20 d. pareiškėja pateikė atsakovui raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame atsakovą informavo ir atitinkamai pateikė įrodymus, kad Lenkijos mokesčių administratorius yra informuotas apie pareiškėjos pateiktą kasacinį skundą, kadangi kartu su prašymu buvo pateiktas ir informacinis pranešimas apie pateiktą kasacinį skundą, patvirtintas Lenkijos mokesčių administratoriaus antspaudu „gauta 2023 m. spalio 20 d.“.

Taigi pareiškėja, pateikdama atsakovui 2023 m. lapkričio 24 d. prašymą dėl išieškojimo stabdymo, turėjo pagrįstą lūkestį, kad atsakovas, įvertinęs reikšmingas aplinkybes (Lenkijos Respublikos Vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamą pareiškėjos kasacinį skundą), sustabdys mokestinės nepriemokos (skolos) išieškojimą. Tačiau, nors Rašte nėra expressis verbis įvardijamas atsakovo priimtas sprendimas pareiškėjos pateikto prašymo atžvilgiu (pareiškėjos prašymą tenkinti, ar ne), iš Rašto turinio matyti, kad atsakovas pareiškėjos 2023 m. lapkričio 24 d. prašymo netenkino, o tai sukuria pareiškėjai tiesioginius teisinius padarinius, kadangi sudaro prielaidas ginčo sumos iš pareiškėjos priverstiniam išieškojimui.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas atskirojo skundo padavimo dieną jau yra pradėjęs išieškojimo veiksmus, o tai, dar kartą patvirtina, kad atsakovo sprendimas atsisakyti stabdyti išieškojimo veiksmus, dėl kurių išieškojimo procedūros yra tęsiamos, sukuria teisinius padarinius pareiškėjos atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, kuris nesukuria pareiškėjai tiesioginių teisinių pasekmių, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad VMI sprendimas atsisakyti sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, kadangi sudaro prielaidas priverstiniam ginčo sumos išieškojimui, bei analogiška išvada buvo padaryta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartyje. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad Raštas negali būti skundžiamas teismine tvarka, atimta iš pareiškėjos teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Nors Rašte nėra įvardijamas atsakovo priimtas sprendimas pareiškėjos pateikto Prašymo atžvilgiu (pareiškėjos prašymą tenkinti, ar ne), iš Rašto turinio matyti, kad atsakovas pareiškėjos Prašymo netenkino, o tai sukuria pareiškėjai tiesioginius teisinius padarinius, kadangi sudaro prielaidas ginčo sumos iš pareiškėjos priverstiniam išieškojimui. Be to, atsakovas atskirojo skundo padavimo dieną jau yra pradėjęs išieškojimo veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, taip pat dėl informacinio pobūdžio raštų, kuriuose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011); argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-374-492/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VMI 2024 m. sausio 8 d. raštą Nr. RNA-662 „Dėl išieškojimo vykdant užsienio valstybės prašymą“. VMI pareiškėjos ginčijamame Rašte nurodė, kad VMI 2023 m. gruodžio 28 d. gautas pakartotinis Lenkijos mokesčių administratoriaus nurodymas tęsti išieškojimo veiksmus, taip pat paaiškinama, kad sprendimas, kurio pagrindu buvo išduoti vykdymą leidžiantys dokumentai, yra galutinis, vadovaujantis Lenkijos Respublikos nacionaliniais teisės aktais, administraciniam teismui paduotas skundas nesustabdo sprendimo vykdymo ir neturi įtakos vykdomoms vykdymo procedūroms. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 8 d. duomenimis Lenkijos mokesčių administratoriaus prašoma išieškoti suma yra 938 635,28 ir 28 644,33 Eur nuo šios sumos apskaičiuoti delspinigiai, iš viso 967 279,61 Eur. Rašte prašoma nurodytą skolą sumokėti į VMI sąskaitą. Rašte taip pat nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba ABTĮ nustatyta tvarka.

VMI Raštas priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintą Lietuvos Respublikos institucijos pareigą pranešti apie su reikalavimais susijusius dokumentus (Įstatymo 9 str.). Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašančiosios institucijos prašymu Lietuvos Respublikos institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais dokumentų įteikimo tvarką, praneša adresatui apie visus dokumentus, įskaitant ir teisminius, susijusius su šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytais reikalavimais (Įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad šis įstatymas, inter alia (be kita ko), taikomas, kai Lietuvos Respublikos institucijos teikia pagalbą kitoms ES valstybių narių institucijoms dėl reikalavimų, susijusių su visais bet kokio pobūdžio mokesčiais ir muitais, kuriuos taiko valstybė narė arba jos teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba kurie taikomi valstybės narės arba jos padalinių ar ES vardu); tai neapriboja prašančiosios institucijos teisės tiesiogiai pranešti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam asmeniui registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija nedelsdama praneša (nurodo pranešimo skolininkui datą) prašančiajai institucijai apie visus veiksmus, kurių imtasi dėl jos prašymo pateikti pranešimą apie su reikalavimu susijusius dokumentus.

Minėtas aktualus teisinis reguliavimas susijęs su mokesčių administratoriaus kompetencija priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas pagal užsienio valstybės prašymą.

Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje; suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Prašymo vykdyti išieškojimą tvarka reglamentuota Įstatymo 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal šio įstatymo 34 straipsnį mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Ginčui aktualiu laikotarpiu sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą FR1068 forma ir jos užpildymo taisyklės buvo patvirtintos VMI viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-143.

Teisėjų kolegija, minėto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi VMI Rašte išdėstytą informaciją apie VMI 2023 m. gruodžio 28 d. gautą pakartotinį Lenkijos mokesčių administratoriaus nurodymą tęsti išieškojimo veiksmus, taip pat gautą paaiškinimą (kad sprendimas, kurio pagrindu buvo išduoti vykdymą leidžiantys dokumentai, yra galutinis, vadovaujantis Lenkijos Respublikos nacionaliniais teisės aktais, administraciniam teismui paduotas skundas nesustabdo sprendimo vykdymo ir neturi įtakos vykdomoms vykdymo procedūroms), pabrėžia, kad skundžiamas Raštas nėra ir negali būti laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą iš pareiškėjo. Skundžiamu Raštu VMI tik prašo sumokėti skolą, kuri yra 938 635,28 ir 28 644,33 Eur nuo šios sumos apskaičiuotus delspinigiai, iš viso 967 279,61 Eur, į nurodytą sąskaitą. Pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde pateikė informaciją apie tai, kad VMI 2024 m. vasario 5 d. priėmė Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (23.31-08) 467-28052. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis pareiškėja minėtą Nurodymą apskundė Regionų administraciniam teismui ir 2024 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-6937-816/2024 pareiškėjos skundas priimtas.

Atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Raštas yra išimtinai informacinio pobūdžio. Raštas, nepaisant to, kad jame nurodyta, jog jis yra skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis yra tarpinis aktas, tik informuojantis pareiškėją apie VMI gautą pakartotinį Lenkijos mokesčių administratoriaus nurodymą tęsti išieškojimo veiksmus ir paaiškinimą, bei juo teikiamas prašymas sumokėti skolą nurodant sąskaitą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (pvz., tarpinis procedūrinis aktas) jokių teisinių pasekmių nesukelia, dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-902-525/2017; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-121-261/2018; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-502/2019; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-474-575/2020).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir vadovaujantis pacituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Raštą negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, nes yra informacinio pobūdžio viešojo administravimo subjekto dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai tiesioginių pasekmių.

Nustatęs, kad VMI Raštas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ įstatymo nustatyta tvarka.

Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos H. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė