2025-07-30 Nr. DBT-78-2-55-3-00152-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr. T-29/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00152-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Jūratės Varanauskaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,

išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės Lenkijos bendrovės „EN EFFICIENCY PL sp. z o.o.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lenkijos bendrovės „EN EFFICIENCY PL sp. z o.o.“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji asmenys Š. S. ir mažoji bendrija „Infravaldymas“, dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė :

Ieškovė Lenkijos bendrovė „EN EFFICIENCY PL sp. z o.o.“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė alternatyviai: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), 1 965 383,41 Eur lėšų, įgytų be pagrindo; arba 2) pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į trečiojo asmens Š. S. iš ieškovės pasisavintą finansinį turtą, t. y. 1 965 383,41 Eur pinigines lėšas, kurios buvo nurašytos nuo Š. S. asmeninės sąskaitos į VMI sąskaitą, ir išreikalauti iš VMI nurašytas 1 965 383,41 Eur pinigines lėšas; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, trečiajam asmeniui Š. S. 1 965 383,41 Eur.

Ieškovė nurodė, kad 2023 m. pabaigoje Š. S. buvo pašalintas iš privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ (toliau – ir „BaltCap“) partnerių ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė priklauso vienam iš „BaltCap“ fondų („BaltCap Infrastructure Fund“). Ieškovės turto praradimo schema buvo tokia: i) Š. S., 2021–2023 m. ėjęs ieškovės vadovo pareigas, didelėmis sumomis pervedinėjo ieškovės lėšas į savo asmenines mokėjimo sąskaitas; ii) iš savo sąskaitų Š. S. atlikinėjo pavedimus į lažybų bendrovių „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding 1 OU“ (toliau – lažybų bendrovės) sąskaitas, mokėdamas lošimų organizatoriams už dalyvavimą nuotoliniuose azartiniuose lošimuose, tokiu būdu prarado visus pinigus; pavedimai taip pat buvo atliekami į finansų maklerio įmonę „Interactive Brokers Central Europe Zrt“ (toliau – brokeris), iš kurios Š. S. azartiškai prekiavo sudėtingomis ir rizikingomis finansinės priemonėmis (opcionais) bei galiausiai taip pat prarado visus pinigus; iii) nusikalstamam veikimui nuslėpti Š. S. klastojo dokumentus, kurių pagrindu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) forma VMI per kelis kartus valstybės naudai nurašė nuo Š. S. atsikaitomųjų sąskaitų 1 979 794,65 Eur.

Iš Š. S. elektroninių pinigų įstaigoje „Paysera LT“ turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų nustatyta, kad Š. S. 2021–2022 m. neteisėtai pasisavino ieškovės lėšas, kurias be pagrindo įgijo VMI. Ieškovės pinigai buvo neteisėtai pervesti pagal fiktyvią 2021 m. birželio 1 d. mažosios bendrijos „Infravaldymas“ nario teisių pirkimo–pardavimo sutartį bei jos 2021 m. gruodžio 27 d. pakeitimu, o taip pat avansine sąskaita. Ieškovės įsitikinimu, Š. S. nusikalstamam veikimui nuslėpti suklastojo 2022 m. kovo 30 d. pateiktą GPM deklaraciją ir 2022 m. gegužės 12 d. pateiktą patikslintą deklaraciją už 2021 m., pagal kurias GPM forma VMI per kelis kartus valstybės naudai nurašė nuo Š. S. atsikaitomosios sąskaitos 1 965 383,41 Eur, kurie niekada netapo Š. S. turtu, o yra ieškovės lėšos, kurias Š. S. pasisavino pagal neegzistuojantį sandorį. Atsakovės be pagrindo įgyto turto (pinigų), gautų VMI nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2022 m. spalio 24 d. įgyvendinant savo mokesčių administravimo funkcijas, ieškovei nėra galimybės išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais, todėl taikytinas Civilinio kodekso 6.237 straipsnyje įtvirtintas be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo institutas.

Jeigu teismas netenkintų ieškovės pagrindinio reikalavimo dėl lėšų grąžinimo pagal Civilinio kodekso 6.237 straipsnį, ieškovė teigia, kad tenkintinas reikalavimas dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovė nurodė, kad lėšos, esančios banko sąskaitoje, yra pripažįstamos nematerialiuoju finansiniu turtu ir jos pagal galiojančias daiktines teisės normas priskirtinos „kito turto“ kategorijai. Be to, ieškovė prarado 1 965 383,41 Eur valdymą be savo valios, kai Š. S. jį iš ieškovės pasisavino, o turto įgijimas be pradinio savininko (ieškovės) valios nereiškia nuosavybės teisės į turtą atsiradimo, todėl piniginės lėšos turi būti išreikalautos iš atsakovės.

Tuo atveju, jeigu teismas netenkintų ieškovės reikalavimų pagal Civilinio kodekso 6.237 straipsnį bei vindikacinį ieškinį bei nustatytų, kad VMI sąskaitoje esančios piniginės lėšos (1 965 383,41 Eur) yra Š. S. nuosavybė, ieškovės įsitikinimu, minėtos lėšos turi būti priteistos trečiajam asmeniui Š. S. pagal Civilinio kodekso 6.68 straipsnį. Ieškovė teigė, kad ji turi reikalavimo teisę į Š. S., kylančią iš delikto, be to, Š. S. turi turtinę teisę reikalauti grąžinti 1 965 383,41 Eur iš VMI, kurios neįgyvendina, Š. S. reikalavimas, kurio jis neįgyvendina, yra neabejotinas, galiojantis ir vykdytinas, o Š. S. neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami ieškovės, kaip Š. S. kreditorės, interesai, nes Š. S. neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčas pagal ieškovės ieškinį yra kilęs dviem pagrindais: 1) dėl trečiojo asmens Š. S. mokestinės prievolės mokėti gyventojų pajamų mokestį (ne)egzistavimo; 2) dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo (pareigos grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą). Lietuvos apeliaciniam teismui, įvertinus pareikštus reikalavimus ir jų faktinį bei teisinį pagrindą, kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo. Lietuvos apeliacinio teismo manymu, ieškovės reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo (atsakovės pareigos grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą) yra išvestinis reikalavimas, t. y. tik išsprendus mokestinį ginčą dėl trečiojo asmens prievolės mokėti gyventojų pajamų mokestį (ne)pagrįstumo, galima įvertinti, ar egzistuoja reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo (pareigos grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą) tenkinimo sąlygos. Be to, ieškovės reikalavimai nukreipti į VMI, t. y. į viešojo administravimo subjektą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja :

Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovės suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Ieškovė kelia ginčą dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 1 965 383,41 Eur lėšų, įgytų be pagrindo; arba 2) pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į trečiojo asmens Š. S. iš ieškovės pasisavintą finansinį turtą, t. y. 1 965 383,41 Eur pinigines lėšas, kurios buvo nurašytos nuo Š. S. asmeninės sąskaitos į VMI sąskaitą, ir išreikalauti iš VMI nurašytas 1 965 383,41 Eur pinigines lėšas; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, trečiajam asmeniui Š. S. 1 965 383,41 Eur. Ieškovės teigimu, Š. S., 2021–2023 m. ėjęs ieškovės vadovo pareigas, didelėmis sumomis pervedinėjo ieškovės lėšas į savo asmenines mokėjimo sąskaitas, 2021–2022 m. neteisėtai pasisavino ieškovės lėšas, kurias be pagrindo įgijo VMI. Ieškovės pinigai buvo neteisėtai pervesti pagal fiktyvią 2021 m. birželio 1 d. mažosios bendrijos „Infravaldymas“ nario teisių pirkimo–pardavimo sutartį bei jos 2021 m. gruodžio 27 d. pakeitimu, o taip pat avansine sąskaita. Ieškovės įsitikinimu, Š. S. nusikalstamam veikimui nuslėpti suklastojo 2022 m. kovo 30 d. pateiktą GPM deklaraciją ir 2022 m. gegužės 12 d. pateiktą patikslintą deklaraciją už 2021 m., pagal kurias VMI per kelis kartus valstybės naudai nurašė nuo Š. S. atsikaitomosios sąskaitos 1 965 383,41 Eur, kurie niekada netapo Š. S. turtu, o yra ieškovės lėšos, kurias Š. S. pasisavino pagal neegzistuojantį sandorį. Ieškinys grindžiamas civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą (Civilinio kodekso 6.237 straipsnis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.

Mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Valstybės institucija, atsakinga už Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra VMI (Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Gyventojų pajamų mokestis yra vienas iš pagal Mokesčių administravimo įstatymą administruojamų mokesčių (Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius priėmė sprendimus, kurių pagrindu valstybės naudai buvo nurašyta 1 965 383,41 Eur piniginių lėšų (GPM) nuo trečiojo asmens Š. S. atsikaitomosios sąskaitos. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo iš VMI teigia, kad mokesčių administratoriaus sprendimais nurašytos piniginės lėšos priklauso ieškovei, o ne Š. S.. Pažymėtina, kad ginčijama mokesčių administratoriaus veika, t. y. GPM nurašymas nuo atitinkamo fizinio asmens atsiskaitomosios sąskaitos, yra mokesčių administravimas ir atsakovė, atlikdama šiuos veiksmus, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo taikė įvairias schemas, klastojo deklaracijas, neteisėtai pasisavino ieškovės lėšas, per se (savaime) nepadaro ginčo civiliniu ir nekeičia teisinio santykio, t. y. ginčas netampa civiliniu – teisiniu, bet ir toliau išlieka mokestiniu (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimas) specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 13 d. nutartis teismingumo byloje Nr. TK-2003-43, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-XX-32-09, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-44/2013). Tai, kad ieškinys grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo teisiniu pagrindu, taip pat nėra lemianti aplinkybė, dėl kurios ginčas būtų priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 10 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-85/2013, 2025 m. kovo 20 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-18/2025).

Specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais pripažintini būtent administraciniai teisiniai santykiai. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynimo būdų atžvilgiu, t. y. taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra ir kt.) arba jos šiais būdais apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2010).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės inicijuotas ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio ir priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduotina nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovės Lenkijos bendrovės „EN EFFICIENCY PL sp. z o.o.“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji asmenys Š. S. ir mažoji bendrija „Infravaldymas“, dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas