7d23df4f-35fc-4a8d-ab0b-b862cf4761ff · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. eA2-4325-614/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00493-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.7.; 3.3.4.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. lapkričio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. K. ir K. K. prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje pagal ieškovės BUAB „Kasdairas“ ieškinį atsakovams D. K., D. K. ir K. K. dėl skolos pritesimo, n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės BUAB „Kasdairas“ ieÅ¡kinį atsakovams D. K., D. K. ir K. K. dėl skolos pritesimo patenkino iÅ¡ dalies, teismas nusprendė pripažinti negaliojančiais bankrutuojančiai UAB „Kasdairas“ su D. K. sudarytus iÅ¡vardintus bankrutuojančios UAB „Kasdairas“ turto perleidimo sandorius ir priteisė BUAB „Kasdairas“ naudai solidariai iÅ¡ D. K. ir K. K. 55 075,6 Eur bei procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , o taip pat pripažino UAB „Kasdairas“ iÅ¡raÅ¡ytÄ 2017 m. vasario 13 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 6652, kuria atsiskaityta įskaitymo bÅ«du, tokį įskaitymÄ negaliojančiu ir BUAB „Kasdairas“ naudai solidariai iÅ¡ D. K. ir K. K. priteisė 47 000 Eur skolos bei 2 591,53 Eur palÅ«kanų bei procesines palÅ«kanas, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ pakeitė, ieÅ¡kovės BUAB Kasdairas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino 2017 m. sausio 7 d. transporto priemonės MitsuBishi L400 pirkimo–pardavimo sutartį, 2017 m. sausio 10 d. transporto priemonės Mitsubishi Space Gear pirkimo–pardavimo sutartį, 2017 m. vasario 10 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 6655 bei 2017 m. gegužės 18 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 8071 negaliojančiomis ir taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ bei priteisė ieÅ¡kovei BUAB Kasdairas solidariai iÅ¡ atsakovų K. K. ir D. K. 19 018 Eur skolÄ bei procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , priteisė ieÅ¡kovei BUAB Kasdairas solidariai iÅ¡ atsakovų K. K. ir D. K. 47 000 Eur skolÄ , 2 591,53 Eur palÅ«kanas procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, perskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teise ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

PareiÅ¡kėjai D. K. ir K. K. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018, kadangi Å¡ioje byloje priimtu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). PareiÅ¡kėjai nurodo, kad į bylÄ trečiaisiais asmenimis turėjo bÅ«ti įtraukti notarė D. J. ir K. K.. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas BUAB „Kasdairas“ prašė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmesti.

Nurodė, kad pareiÅ¡kimas yra su trÅ«kumais, pareiÅ¡kėjai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. PareiÅ¡kėjai praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje, o be to pagrindo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje nėra, kadangi dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme minimų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų teismų sprendimuose nebuvo nuspręsta. PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atmestinas. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«rėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebÅ«tų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra iÅ¡imtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais. Jų baigtinis sÄ raÅ¡as yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , pažymėta, kad vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata principui.

Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Remiantis Å¡iuo principu, jokia proceso Å¡alis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesÄ tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiÅ«rėjimas neturėtų bÅ«ti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52).

Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiÅ«ros procese reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo teisinio apibrėžtumo principo. Å is nukrypimas bÅ«tų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai bÅ«tų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės Å¡varos“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali bÅ«ti panaikintas tik siekiant iÅ¡taisyti klaidÄ , iÅ¡ tiesų turinčiÄ esminę reikÅ¡mę teisminei sistemai (žr.

EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 40713/04, par. 18). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , bÅ«tinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesÄ Ä¯siteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas.

Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Ä®statyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisės atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo, o praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; kt.).

Teisingas ir efektyvus procesas yra vieni iÅ¡ civilinio proceso tikslų. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, aiÅ¡kinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Civilinio proceso tikslų (teisingo ir efektyvaus proceso) siekimas atsispindi procesinių terminų plotmėje.

Ä®statymų leidėjas procesinių terminų nustatymÄ ir taikymÄ Ä¯tvirtina keliais bÅ«dais. Pirma, suteikia teismui diskrecijÄ Â pačiam nustatyti terminus ir kontroliuoti proceso eigÄ , įtvirtindamas reikalavimÄ bylas nagrinėti per įmanomai trumpiausiÄ terminÄ bei nustatydamas santykinai apibrėžtus terminus, pvz., nedelsiant (CPK 105 straipsnio 3 dalis, 108 straipsnio 2 dalis). Antra, įstatymų leidėjas nustato konkrečius procesinius terminus atskiriems procesiniams veiksmams atlikti, inter alia (be kita ko), terminÄ praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Nurodyto termino buvimas koreliuoja su teisinio tikrumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo nuostatomis, kadangi jokiais terminais neapribota galimybė inicijuoti proceso atnaujinimÄ neužtikrintų teisinio apibrėžtumo principo įgyvendinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iÅ¡ sÄ lygų atnaujinti procesÄ â€“ CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ . Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų laikymÄ si, užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžiÄ , atsižvelgiama ne tik į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ sužinojimo momentÄ , bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai, rÅ«pindamasis savo galbÅ«t pažeistų teisių gynyba (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytÄ Â kasacinio teismo praktikÄ ). Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto iÅ¡imtinumÄ bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti keliÄ proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiÅ¡kėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019 19 punktas).

PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindÄ momentÄ Ä¯rodančius duomenis. TokiÄ pareigÄ suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ , – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal Å¡alių pateiktus įrodymus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinę bylÄ Nr.e2-3434-661/2018, kurios nagrinėjimÄ pareiÅ¡kėjai (atsakovai) D. K. ir D. K. praÅ¡o atnaujinti, iÅ¡nagrinėjo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, dalyvaujant atsakovui D. K. bei jo ir atsakovės D. K. atstovui (advokatui). Nagrinėjant bylÄ teisme atsakovams buvo žinomi bylos nagrinėjimo pagrindas ir dalykas, ieÅ¡kinys abiems atsakovams asmeniÅ¡kai byloje buvo įteiktas dar 2018 m. kovo mėnesį. Teismų sprendimuose konstatuota, kad atsakovas ginčo sandorių sudarymo metu ėjo ieÅ¡kovo UAB „Kasdairas“ direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigas, K.

K. – bendrovės direktoriaus pareigas. Taigi, tiek atsakovams, tiek jų atstovui neabejotinai buvo žinoma kas atstovavo įmonę pasirašant ginčo sandorius ir bendrovės vardu sutartis pasirašė. Atsakovai ir jų atstovas turėjo galimybes susipažinti su visa civiline byla, jos medžiaga, todėl nėra pagrindo teiginiui, jog pareiškėjai nežinojo, jog byloje trečiaisiais asmenimis nedalyvavo K. K. ar notarė D. J.. Teismas nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad proceso atnaujinimo pagrindu jų nurodomas aplinkybes pareiškėjai sužinojo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2019 m. liepos 5 d. priėmus nutartį byloje Nr.e2A-407-241/2019.

Teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės ar jų įvertinimas, o taip pat teismų procesiniuose sprendimuose padarytos iÅ¡vados dėl ginčo sandorių neteisėtumo, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti laikomos sužinojimo dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo ar nedalyvavimo procese sužinojimo momentu. PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu teisme gautas 2019 m. spalio 7 d., t. y. praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai nepagrįstai skaičiuoja sužinojimo momentÄ nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienos.

Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ ar teismo paskirtÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Pažymėtina, kad sprendžiant praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant konkrečius procesinius terminus. Proceso atnaujinimas yra iÅ¡imtinis bÅ«das įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, kuris taikomas tik esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

Dėl to praleistas terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar praÅ¡ymo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiÅ«ra, įvertindamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę inicijuoti proceso atnaujinimÄ dėl įstatyme nustatytos procedÅ«ros nesilaikymo, bÅ«tina įvertinti, ar termino praleidimÄ lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybės. KlausimÄ , ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bylos esmę, pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ , elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Be kita ko, turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienÄ konkrečiÄ situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ ir pan. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ procesinį terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik Å¡io termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ Ä¯gyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios.

Teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jie turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo (paduoti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo). Minėta, kad teismui nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjime dalyvavo (tiesiogiai ar/ir per atstovÄ ), taigi, apie teismo sprendimÄ sužinojo 2018 m. rugsėjo mėnesį, ir siekdami apginti savo teises 2018 m. spalio 3 d. pateikė byloje apeliacinį skundÄ .

Apeliacinės instancijos teismas apeliantų (pareiÅ¡kėjų) nurodytas aplinkybes vertino ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitė, tačiau teisėjų kolegija nekonstatavo civilinio proceso kodekso normų pažeidimo dėl pareiÅ¡kėjų nurodomų trečiųjų asmenų neįtraukimo. Å ios iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjams buvo žinoma visa civilinės bylos eiga, taigi įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas be svarbių priežasčių, todėl atnaujinti jo nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybÄ . Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir pan. Civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ savo nuožiÅ«ra, o taip pat savo nuožiÅ«ra naudotis civilinio proceso teisėmis, pareikÅ¡ti praÅ¡ymus byloje, o taip pat ir dėl trečiųjų asmenų įtraukimo bylos nagrinėjimo metu.

Gindami pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais bÅ«dais, asmenys privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (CK 1.137 straipsnis). Nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad pareiÅ¡kėjai siekia atnaujinti bylos nagrinėjimÄ vien dėl įsiteisėjusių sprendimų, kuriais iÅ¡ jų priteista skola, vykdymo proceso atidėjimo. Dėl bylos atnaujinimo pagrindo: CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Procesas Å¡iuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylÄ buvo pažeistas vienas pagrindinių sÄ Å¾iningo teismo proceso principų – teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Atnaujinus bylÄ Å¡iuo pagrindu, teismo procesas turi bÅ«ti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.).

Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi bÅ«ti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimÄ asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«dais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė Å¡io asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl šalių sudarytų sandorių teisėtumo. Dėl K. K. neįtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų pareiškėjai iš esmės nurodo, jog teismai procesiniuose sprendimuose konstatavo, jog ginčo sandoriai pažeidė ieškovo BUAB „Kasdairas“ bei bendrovės kreditorių interesus.

PareiÅ¡kėjai praÅ¡yme nurodo, kad ginčo sandorius bendrovės vardu pasirašė direktoriaus pavaduotojas gamybai K. K.. Dėl notarės D. J. neįtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės nurodo, jog teismai procesiniuose sprendimuose nurodė, jog notarė tvirtino buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje patvirtintas faktas apie pinigų pervedimÄ pardavėjui bei tai, kad Å¡alys pasiraÅ¡ydamos sutartį patvirtino, kad galutinai ir tinkamai atsiskaityta už butÄ bei Å¡alys jokių pretenzijų viena kitai neturi.

Teismo vertinimu, tiek nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme teisėjų padarytos iÅ¡vados dėl atsiskaitymo pagal sandorius faktų bei Å¡ių faktų įvertinimas, o taip pat ir sandorių panaikinimas, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisiųjų kolegijos 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, buvo nuspręsta dėl K. K. ar notarės D. J. materialinių teisių ar pareigų ar kad Å¡is teismo sprendimas sukuria minėtiems asmenims teisių ar pareigų arba kad tokiu teismo sprendimu pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Å iais iÅ¡dėstytais argumentais teismas atmetÄ pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Kiti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikÅ¡mės sprendžiant bylos dėl proceso atnaujinimo klausimo pareiÅ¡kėjų nurodytu pagrindu pagrįstumÄ , todėl teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų: Netenkinant pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo, jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas jiems nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo (ieÅ¡kovas) BUAB „Kasdairas“ nurodo, kad turėjo 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl bylos atnaujinimo, praÅ¡o priteisti Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, pateikė nurodytas iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. PraÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.

Netenkinant pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo, Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas suinteresuotam asmeniui priteistinas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 370 straipsniais, teismas n u t a r ė: PareiÅ¡kėjų D. K. ir K. K. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovų D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų BUAB „Kasdairas“ (j.a.k. 12408583) naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Eglė Surgailienė