2021-05-12 Nr. AB-10361-3-62-3-00133-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-780-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00133-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“ ir antstolė R. P.), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai jam priklausiusį metalinį garažą šalia namo (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir garažas), nugriovė ir jame buvusį turtą paėmė neteisėtai, priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 1 982,00 Eur turtinei ir 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pareiškėjas 2019 m. liepos 8 d. procesiniame dokumente „Prašymas“ pareiškė prašymą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo žalos padarymo dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 27 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnyje, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. dingo jam priklausantis metalinis garažas ir jame buvę daiktai. Garažą už (duomenys neskelbtini) namo pareiškėjas buvo pasistatęs 1979 m., gavęs leidimą iš (duomenys neskelbtini) vadovo, nes sklypas už namo (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas bandė įteisinti metalinį garažą, tačiau tiek savivaldybė, tiek Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija paaiškino, kad žemės sklypo negali nei išnuomoti, nei parduoti. Atsakovas garažą nugriovė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. T-409 „Dėl įpareigojimų Kauno miesto savivaldybės administracijai“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-409) pagrindu.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad Sprendimas Nr. T-409 jo atžvilgiu negalėjo būti taikytas, nes jis nėra priverstinio vykdymo dokumentas, garažas nebuvo pripažintas savavališkai pastatytu, tik teismui suteikti įgaliojimai pripažinti statinį bešeimininkiu ir leisti jį nugriauti, jokiais teisės aktais atsakovui nesuteikta teisė pripažinti statinį savavališka statyba ar jį griauti. Atsakovas privalėjo apie turtą, kuris neturi savininko, pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri privalėjo atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ numatytus veiksmus.

Teismo sprendimu turtas turėjo būti realizuojamas, o ne likviduojamas. Garaže pareiškėjas lankydavosi retai, paskutinį kartą buvo apie pusantro mėnesio iki nugriovimo. Pareiškėjo nuosavybę į turtą patvirtina pagal jo prašymus atliktų ikiteisminių tyrimų dokumentai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, neteisėtai atėmė iš jo galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausantį turtą, pažeidė Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą.

Savivaldybė faktiškai pagrobė turtą, o tai yra nusikalstama veika, todėl turi būti atlyginama ir neturtinė žala. Turto netekimas sukėlė pareiškėjui dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus, todėl, atsakovo neteisėti veiksmai ir sprendimai padarė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinę žalą ir 1 982 Eur turtinę žalą, kurią prašė priteisti.

3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jo minimo 1979 m. leidimo statyti, jokių garažo projektavimą ir jo statybą pateisinančių dokumentų, jokių įrodymų, pagrindžiančių jog jis yra ginčo garažo savininkas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą. Nugriautas statinys buvo pastatytas valstybinėje žemėje, neturint teisėto pagrindo naudotis žeme, kurioje jis pastatytas, bei neturint nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento. Atsakovas patikino neturintis jokių dokumentų, susijusių su ginčo garažo statyba, projektavimu, leidimo išdavimu. Jei ir būtų tam tikri dokumentai, kuriais buvo leista statyti metalinį garažą, toks statinys priskirtinas laikinam statiniui. Tai, kad ginčo statinys stovėjo iki 2017 m., nėra pagrindas jį vertinti kaip stacionarų statinį.

5. Atsakovas paaiškino, kad ant visų metalinių garažų, išsidėsčiusių prie (duomenys neskelbtini) gatvės, buvo iškabinti informaciniai skelbimai, kuriuose buvo prašoma pašalinti neregistruotus statinius. Tuo pačiu buvo pranešta, kad nepašalinus statinių (garažų) ir / ar nepranešus seniūnijai apie garažo priklausomybę, bus laikoma, kad garažas neturi savininko / naudotojo, ir savivaldybė imsis veiksmų dėl tokio statinio pašalinimo su visais jame esančiais niekam nepriklausančiais daiktais, siekiant pašalinti aplinką teršiančius, galimai pavojų aplinkiniams keliančius ir be jokio teisinio pagrindo užimančius valstybinę žemę daiktus. Per visą laikotarpį nuo įspėjimo iki garažų nukėlimo, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą ir neinformavo bei nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad yra kažkurio iš metalinių garažų savininkas. Ginčo garažas stovėjo valstybinėje žemėje, atskiras žemės sklypas stovėjusio garažo naudojimui nesuformuotas, nėra duomenų, kad valstybinės žemės patikėtinis būtų priėmęs kokius nors sprendimus dėl šios žemės suteikimo ar leidimo ja naudotis. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos sąlygas bei tvarką, nenumato galimybės įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti sklypą, skirtą laikinų statinių, be kita ko, ir metalinių garažų, statybai ar eksploatavimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 punkte aiškiai reglamentuota, kad asmenys gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus prie individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų (išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų).

6. Atsakovo nuomone, pareiškėjas ne tik neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, bet nepagrindė savo subjektinės teisės teikti skundą dėl pažeistos teisės gynimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį, kadangi nepateikė jokių duomenų, kad jis buvo nugriauto statinio ir jame buvusių daiktų savininkas. Garažai valstybinėje žemėje už namo (duomenys neskelbtini), Kaune, 2017 m. lapkričio 27 d. buvo griaunami dalyvaujant antstolei R. P., kuri surašė 2017 m. gruodžio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0183-17-1415 (toliau – ir Protokolas), o griovimo darbus atliko ir garažuose buvusius vertingus daiktus saugoti paėmė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno švara“. Jei nugriautų statinių savininkai būtų nustatyti, įrodžius jų nuosavybės teisę į nugriautus statinius ir paimtus saugoti daiktus, daiktai jiems būtų grąžinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 634 nagrinėjamai situacijai netaikomas, nes turtas negali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl nerealizuotinas. Pareiškėjas buvo informuotas, kad daiktai saugomi UAB „Kauno švara“, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodyti daiktai buvo garaže jo nukėlimo metu bei kad jie jam priklausė.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno švara“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. UAB „Kauno švara“ paaiškino, kad 2013 m. balandžio 30 d. sudarė su atsakovu paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-0865, kurios pagrindu veikė likviduodama 3 garažus prie (duomenys neskelbtini). Visus rastus daiktus antstolė R. P. užfiksavo Protokole. Iš visų daiktų, esančių garažuose, saugoti buvo priimta tik devynios dėžės su glazūruotomis grindų plytelėmis ir dvi pakuotės su medžio drožlių plokštėmis, nes kiti daiktai buvo mažaverčiai. UAB „Kauno švara“ patikėtą turtą privalėjo saugoti tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos, jeigu niekas savo turto nepasiima. Pareiškėjas nesikreipė dėl saugomų daiktų, todėl daiktai buvo saugomi 12 mėnesių, o praėjus šiam terminui daiktai, kaip netinkami naudoti, buvo likviduoti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolė R. P. atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

10. Antstolė nurodė, jog vykdydama Kauno miesto savivaldybės prašymą, konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su neįteisintų statinių, savavališkai pastatytų valstybinėje žemėje už (duomenys neskelbtini), Kaune, pašalinimu. Pažymėjo, kad antstolis, konstatuodamas faktines aplinkybes tik fiksuoja jo objektyviai matomą faktinę tikrovę, taip nesukurdamas, nekeisdamas ar nepanaikindamas jokių teisinių santykių, o tokia antstolio veikla gali būti vertinama tik per įrodymų fiksavimo ir vėlesnio jų vertinimo civiliniame procese prizmę, kai galioja šalių rungimosi principas ir vieni įrodymai gali būti paneigiami kitais objektyviais įrodymais.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo S. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta atsakovui neteisėtai nugriovus metalinį garažą už namo (duomenys neskelbtini), Kaune, ir likvidavus jame buvusius daiktus.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad trys garažai valstybinėje žemėje už (duomenys neskelbtini), Kaune, 2017 m. lapkričio 27 d. buvo griaunami Sprendimo Nr. T-409 (b. l. 42) pagrindu, dalyvaujant antstolei R. P., kuri surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0183-17-1415, o griovimo darbus atliko ir garažuose buvusius vertingus daiktus saugoti paėmė UAB „Kauno švara“, pagal 2013 m. balandžio 30 d. su atsakovu sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-0865.

14. Sprendimu Nr. T-409 Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų pastatų statytojus (užsakovus), kad šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos, statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis (1.1 p.); organizuoti šių statinių nugriovimą Kauno miesto savivaldybės lėšomis, jei statiniai nebus nugriauti per įspėjime nurodytą terminą, ir reikalauti, kad statytojai padengtų Kauno miesto savivaldybės patirtas griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas (1.2 p.).

15. Pareiškėjas teigė, jog jis yra vieno iš garažų statytojas, garažas jam priklausė, o atsakovas neteisėtai atėmė iš jo galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausantį turtą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą. Taip pat pareiškėjas pripažino, kad ginčo garažas stovėjo ne jam, o valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtą žemės sklypą valdė, naudojo ir disponavo juo patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybė.

16. Teismas vadovavosi CK 4.106 straipsnio 1 dalimi, 6.963 straipsnio 1 dalimi, 4.40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 ir 36 punktais, 7 straipsnio 10 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 27 punktu ir pažymėjo, kad pagal minėtas CK ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, įgyvendindama teisę valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valdomu valstybinės žemės sklypu, ant kurio buvo pastatyti laikini statiniai – garažai, Kauno miesto savivaldybės taryba turėjo teisę priimti Sprendimą Nr. T-409 ir įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti jame nurodytus veiksmus (Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 2 d.).

17. Bylos duomenys (fotonuotraukos; b. l. 57, 62–70) patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Aleksoto seniūnija buvo iškabinusi įspėjimus ant neįteisintų ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (garažų), nurodant šių statinių naudotojams juos pašalinti arba informuoti Aleksoto seniūniją apie statinio priklausomybę. Aplinkybė apie iškabintus įspėjimus nustatyta ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato veiklos skyriaus Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-AP-744 (toliau – ir Nutarimas Nr. 20-AP-744) dokumentai). Atsižvelgiant į tai, kad nei laikini statiniai – garažai, nei daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotos, sužinoti, kas naudojasi šiuo turtu, kam jis priklauso bei įspėti turto naudotojus kitu būdu nebuvo galimybės, todėl teismas vertino, kad įspėjimas apie galimą statinių nugriovimą buvo atliktas tinkamai. Tai, kad, pareiškėjo teigimu, garaže jis retai lankydavosi, yra jo paties valinis veiksmas, kuriam įtakos nedarė atsakovas ar seniūnija. Todėl galimas nežinojimas apie įspėjimą vertintas kaip paties pareiškėjo pasirinkto elgesio pasekmė.

18. Teismas pažymėjo, kad dalį neįteisintų statinių nusigriovė patys jų statytojai (savininkai), o likę nenugriauti valstybinėje žemėje esantys garažai 2017 m. lapkričio 27 d. buvo griaunami dalyvaujant antstolei R. P. (2017 m. gruodžio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-17-1415. Protokole užfiksuota, kad garaže esančias devynias dėžutes su glazūruotomis grindų plytelėmis ir dvi pakuotes su medžio drožlių plokštėmis UAB „Kauno švara“ paima saugoti. Griovimo darbus atliko ir garažuose buvusius Protokole nurodytus vertingus daiktus saugoti paėmė UAB „Kauno švara“ pagal 2013 m. balandžio 30 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-0865, sudarytą tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno švara“ (b. l. 102–108). Jei nugriautų statinių savininkai būtų nustatyti, įrodžius jų nuosavybės teisę į nugriautus statinius ir paimtus saugoti daiktus, daiktai jiems būtų grąžinti. Apie tai, kad dėl vertingų daiktų grąžinimo pareiškėjas gali kreiptis į UAB „Kauno švara“, jis buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. D2-2 (b. l. 41) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. 01-2-37 (b. l. 59). Pareiškėjas neginčijo, kad apie saugomų daiktų vietą buvo informuotas, tačiau nurodė, kad daiktų atsiėmimo sąlygos buvo įžūlios, todėl atsiimti daiktų nebuvo nuėjęs.

19. Pagal bylos duomenis, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama Sprendime Nr. T-409 nurodytus įpareigojimus, atliko neteisėtus veiksmus ar privalomų atlikti veiksmų neatliko, todėl nebuvo pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš privalomų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, konstatavimui. Aplinkybę, kad pareiškėjas nėjo atsiimti UAB „Kauno švara“ saugomų daiktų, teismas vertino kaip jo apsisprendimo teisę. Pareiškėjo subjektyvus saugomų daiktų atsiėmimo sąlygų vertinimas, nelaikymas daiktų vertės prioritetu prieš atsiėmimo sąlygas, leido daryti išvadą, kad pareiškėjui daiktai nebuvo ypatingai vertingi.

20. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo garažo statytojas, jį pasistatė 1979 m., gavęs leidimą iš (duomenys neskelbtini) vadovo, nes tuo metu minėtai (duomenys neskelbtini) priklausė žemės sklypas, kuriame stovėjo ginčo garažas, taip pat garaže buvusių daiktų savininkas. Jo nuomone, Aleksoto seniūnijos seniūnė L. N. žinojo, jog jis yra garažo ir jame buvusių daiktų savininkas, nes apklausos metu šią aplinkybę pripažino (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-08547-18, Nutarimo antro lapo, antros pastraipos 9, 10 eilutės).

21. Pareiškėjo nurodytame tyrimo medžiagos nutarime (Nutarimo Nr. 20-AP-744 dokumentai) yra aprašomi Aleksoto seniūnijos seniūnės parodymai po garažo nugriovimo, kuriuose ji daro prielaidą, kad S. A. buvo informuotas ir turėjo užtektinai laiko sužinoti apie planuojamą garažo griovimą, nes pranešimai apie tokius planus buvo klijuojami ant garažų fasadinės (durų) pusės, kitus garažus nusigriovė patys garažų statytojai. Minėti seniūnės parodymai po garažo nugriovimo, darant prielaidas, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas, įrodantis, jog nugriauto garažo savininkas (statytojas) buvo pareiškėjas ir ši aplinkybė buvo žinoma iki garažo nugriovimo.

Aplinkybę, kad atsakovui nebuvo žinoma, jog pareiškėjas buvo ginčo garažo savininkas, dar kartą patvirtino teismo posėdyje apklausta Aleksoto seniūnė L. N. Pareiškėjo nuosavybės į garažą neįrodė ir jo pateikti internetinio puslapio http://www.maps.lt/map/ fragmentai (b. l. 130, 150), kurie suformuoti po garažo nugriovimo (2019 m. rugsėjo 11 d. ir 2019 m. rugsėjo 12 d.), ir negali būti laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais. Jokių garažo projektavimą, garažo konstrukcijų, statybinių medžiagų, paties garažo ir jame buvusių daiktų pirkimą patvirtinančių įrodymų, taip pat jo minimo leidimo garažą statyti pareiškėjas į bylą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjui nurodžius, kad nugriovus garažą jam nėra pareigos įrodinėti, jog jis buvo pastatytas teisėtai, nepateikus jokių tokią statybą galinčių patvirtinti dokumentų, teismui nebuvo teisinės galimybės pripažinti, kad jis buvo nugriauto garažo statytojas, naudotojas ar savininkas. Pareiškėjo prie skundo pridėtame procesiniame dokumente „Neteisėtai paimto turto aprašas ir žalos įvertinimas“ (b. l.

7) ir pareiškėjo dokumente „Neteisėtai paimto turto apyrašas ir žalos įvertinimas“ (pateiktas Nutarimo Nr. 20-AP-744 dokumentų medžiagoje) išvardinti daiktai, jų įvertinimas nesutampa, taip pat skiriasi nuo Protokole, kuris laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu byloje, užfiksuotų garaže rastų daiktų sąrašo. Nesant byloje jokių įrodymų apie paties ginčo garažo priklausymą pareiškėjui, duomenų (dokumentų) apie jame buvusių daiktų įsigijimą, įvertinus paties pareiškėjo nurodytų garaže buvusių daiktų neatitikimus (žr. b. l. 7, Nutarimo Nr. 20-AP-744 medžiagą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato veiklos skyriaus Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dokumentų Nr. 20-AP-30751 medžiagą) taip pat antstolės Protokole užfiksuotus garaže rastus daiktus, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas įrodė esantis garaže buvusių daiktų įgijėjas, rūpinosi jais kaip nuosavais daiktais ir buvo tokių daiktų savininkas.

22. Pareiškėjas jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, be kita ko, kildino iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nuostatų pažeidimo.

23. Teismas vadovavosi Taisyklių 34, 36 punktais, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju garažo statytojas, savininkas, valdytojas ar naudotojas savivaldybei nebuvo žinomas. Valstybinės žemės sklypą, kuriame stovėjo garažas, patikėjimo teise valdė (ir valdo) pati savivaldybė, todėl jai nebuvo tikslinga kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl savavališkos statybos akto, adresuotino žemės sklypo savininkui, valdytojui ar naudotojui, surašymo.

24. Kita vertus, minėtos Taisyklių ir Priežiūros įstatymo nuostatos, nustatančios turto savininkui, statytojui valdytojui ar naudotojui ne tik teises, bet ir pareigas (prievolę atlyginti turto saugojimo, vertinimo, transportavimo išlaidas, pašalinti savavališkos statybos padarinius ar prievolę atlyginti Inspekcijai jos patirtas griovimo, statybvietės sutvarkymo išlaidas) leido teismui daryti išvadą, kad ginčą teisme dėl žalos, kildinamos iš pareigūnų veiksmų, galėjusių pažeisti Taisyklių ar Priežiūros įstatymo (surašant savavališkos statybos aktą) nuostatas, gali inicijuoti turto (garažo ir jame buvusių daiktų) savininkas, valdytojas ar naudotojas. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų (dokumentų), galinčių leisti pripažinti jį nugriauto garažo (ar jame buvusių daiktų) savininku, jis nepatenka į subjektų ratą, turinčių teisę ginti viešąjį interesą (ABTĮ 5 str. 3 d. 2 d., 55 str. 1 d.), todėl teismas vertino, kad Taisyklių ir Priežiūros įstatymo nuostatų netaikymas negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių jo nurodomu būdu.

25. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbūs yra ir paties pareiškėjo veiksmai iki ginčo garažo nugriovimo, rūpinantis, jo teigimu, jam priklausančiais daiktais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nugriautas garažas buvo laikinas statinys. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateikiamą laikino statinio sąvokos sampratą, laikinuoju statiniu visada buvo laikomas statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas) arba perkeltas į kitą vietą. Ilgiausias leidžiamas laikinojo statinio naudojimo terminas buvo 5 metai (Statybos įstatymo 2 straipsnio originali redakcija, įsigaliojusi 1996 m. rugsėjo 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 29.1 punktą sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CK 6.546 str.).

26. Pareiškėjo teigimu, jis garažu naudojosi nuo 1979 metų, t. y. apie 40 metų. Teisės aktai nereglamentuoja ir niekada nereglamentavo tokio ilgo termino (nesprendžiant klausimo dėl jo pratęsimo) laikino statinio naudojimui, todėl akivaizdu, kad garažo naudojimo terminas, jo griovimo metu buvo pasibaigęs. Nors pareiškėjas teigė, kad kreipėsi į savivaldybę ir Krašto apsaugos ministeriją dėl žemės sklypo naudojimo, tačiau rašytinių įrodymų, jog tokią teisę ketino realizuoti, į bylą nepateikė. Duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Kauno miesto savivaldybę dėl laikino statinio (garažo) naudojimo termino pratęsimo, byloje taip pat nėra. Nesant pareiškėjo rašytinių kreipimųsi į atsakingas institucijas, laikinas statinys (garažas) nebuvo įteisintas įstatymų nustatyta tvarka bei jo naudojimo terminas nebuvo pratęstas. Pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo nugriauto garažo savininkas ir statytojas, suponuoja išvadą, kad jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes 40 metų nesprendė garažo naudojimosi įteisinimo, nors kiekvienas asmuo privalo dėti maksimalias pastangas ir siekti teisės aktų nustatyta tvarka rūpintis savo turtu. Tik atsakovui jį nugriovus, kai akivaizdžiai naudojimosi laikinu statiniu terminas buvo pasibaigęs, neturėdamas jokių nuosavybę, statybas ar teisėtą valstybinės žemės naudojimo faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškėjas pradėjo reikšti pretenzijas dėl savivaldybės veiksmų. Teismo vertinimu, paties pareiškėjo įvardytas elgesys (teigė, jog naudojosi laikinu statiniu, kuris akivaizdu neatitiko tokio statinio naudojimui privalomų teisės aktų reikalavimų), taip pat buvo veiksnys, lėmęs prašomos priteisti žalos atsiradimą. Žinodamas, kad veikė neteisėtai, pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų ir pagrįstų lūkesčių, jog niekada dėl aplaidumo ir nerūpestingumo nekils neigiami padariniai. Nagrinėjamu atveju, vertindamas pareiškėjo teiginius apie jam priklausiusį metalinį garažą ir jame buvusius daiktus, teismas sprendė, kad paties pareiškėjo neveikimas, savalaikis nesikreipimas į atsakovą dėl laikino statinio naudojimo įteisinimo, lėmė tai, kad atsakovas nėra atsakingas ir neprivalo atlyginti pareiškėjo prašomos neturtinės ir turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš laikino statinio valstybinėje žemėje nugriovimo ir jame buvusių daiktų likvidavimo.

27. Pareiškėjas, grįsdamas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, privalo tokią žalą ir jos dydį patvirtinti patikimais ir pakankamais įrodymais. Į bylą pateiktame procesiniame dokumente „Neteisėtai paimto turto ir žalos įvertinimas“ (b. l. 7) pareiškėjas įsivertino daiktus, prašomą priteisti turtinę žalą nurodė kaip turto netekimo nuostolius. Tačiau minėtame procesiniame dokumente pateikta nuostolių suma skyrėsi nuo paties pareiškėjo Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dokumentų Nr. 20-AP-744 medžiagoje ir Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dokumentų Nr. 20-AP-30751 medžiagoje nurodytų nuostolių sumų. Iš pareiškėjo pateikiamo žalos įvertinimo dokumento matyti, kad tai tik paties pareiškėjo hipotetiškai įvertinta turto vertės suma, nepagrįsta jokiais patikimais įrodymais (pvz., daiktų įsigijimo kainomis, rinkos kainų palyginimais), kuri teikiant skundus (pareiškimus, prašymus) Kauno apylinkės prokuratūrai ir Kauno miesto Centro policijos komisariatui (2017 m. gruodžio 10 d., 2018 m. sausio 16 d.) paties pareiškėjo buvo vertinama skirtingai, todėl negali būti laikoma, jog pareiškėjas įrodė ir pagrindė patirtus nuostolius. Pareiškėjo skunde nurodyti abstraktūs teiginiai, jog patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jų nepagrindžiant, taip pat negali būti pripažinti atsakovo veiksmų pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

28. Pareiškėjui neįrodžius ir teismui nenustačius būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), darant išvadą, kad pareiškėjas nedėjo maksimalių pastangų rūpindamasis ginčo turtu, nėra pagrindo viešajai civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimai dėl pripažinimo, kad ginčo garažą Kauno miesto savivaldybės darbuotojai nugriovė ir jame buvusį turtą paėmė neteisėtai, bei žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo atmesti kaip nepagrįsti. Minėtus reikalavimus atmetus, atmestas ir išvestinis reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

29. Byloje nebuvo duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo procesiniame dokumente „S. A. kalba 2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje (byla Nr. I-4849-414/2019)“ (b. l. 157–159) nurodytas aplinkybes dėl neteisėto svetimo turto pasisavinimo, melagingų paaiškinimų, įrodymų klastojimo, todėl teismas vertino, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti ABTĮ 111 straipsnio nuostatas ir apie tai pranešti prokurorui.

30. Kadangi sprendimas šioje byloje priimtas ne pareiškėjo naudai, netenkintas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 31. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog yra ginčo garažo ir jame buvusių daiktų savininkas. Teismas nepagrįstai atsisakė kviesti liudytojus ir nemotyvuotai atmetė pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus skunde ir teismo posėdžio metu, iš kurių aiškiai matyti, kad pareiškėjas buvo garažo savininkas, o atsakovas tai žinojo.

31.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad garažas nugriautas teisėtai. Pareiškėjas nurodo, kad 1979 m. gavo leidimą iš (duomenys neskelbtini) vadovo, nes sklypas už namo (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausė (duomenys neskelbtini). Leidimas įformintas įsakymu, kuris nebuvo išduotas, todėl pareiškėjas jo pateikti negali. Sprendime Nr. T-409 nurodyta, kad jis taikomas savavališkai pastatytiems ir neįteisintiems statiniams, tačiau atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad garažas įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažintas savavališkai pastatytu. Sprendimas Nr. T-409 neatitinka vykdomojo rašto turiniui nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo vertinimu, antstolė nedalyvavo Sprendimas Nr. T-409 vykdyme. Pasibaigus laikino statinio naudojimo terminui, jis galėjo būti nugriautas tik teismo sprendimu. Jeigu atsakovas nežinojo, kam priklausė garažas, turėjo vadovautis statinio pripažinimo bešeimininkiu procedūromis, numatytomis CK 4.58 straipsnio 1 dalyje.

31.3. Atsakovas privalėjo vadovautis Taisyklių nuostatomis, nes antstolė Sprendimo Nr. T-409 vykdyme nedalyvavo, o tik surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Turtas nebuvo apskaitytas Taisyklėse nustatyta tvarka.

31.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas siuntė pareiškėjui pranešimus dėl daiktų atsiėmimo ir kad teisėtai sunaikino pareiškėjui priklausiusius daiktus. Atsakovo siųstuose raštuose buvo nurodyta, kad tai atsakymai į pareiškėjo prašymus, be to, juose nenurodytas daiktų atsiėmimo terminas. Siųsti pranešimus atsakovas turėjo pagrindą tik jei būtų pripažinęs pareiškėją daiktų savininku, tačiau atsakovas to iki šiol nepripažįsta. Pareiškėjui daiktų neatsiėmus, pagal Taisyklių 42 punktą jie turėjo būti perduoti valstybės nuosavybėn.

31.5. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie garažo griovimą. Nenurodyta, kokiu teisės aktu remiantis atsakovas, priklijavęs įspėjimą ant garažo, tinkamai informavo pareiškėją apie garažo griovimą.

31.6. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo nurodyta turto vertės suma nepagrįsta jokiais įrodymais. Pareiškėjas pažymi, kad garažu naudojosi 38 metus, todėl iškart tiksliai prisiminti, kas buvo laikoma jame, nepavyko, vėliau Neteisėtai paimto turto aprašas buvo papildytas. Dingusių daiktų kainą pareiškėjas nustatė pagal analogiškų daiktų vidutinę kainą, skelbiamą internete. Ne pareiškėjas, o atsakovas turėtų garaže buvusius daiktus aprašyti ir įkainoti. Teismo reikalavimas pateikti čekius nepagrįstas. Įstatymas neįpareigoja fizinių asmenų saugoti daiktų įsigijimo čekių iki jų nusidėvėjimo. Antstolės surašytas Protokolas nėra tinkamas rašytinis įrodymus, Pareiškėjo vertinimu, jis buvo kaičiamas po surašymo, kai buvo sužinota, kad pareiškėjas kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Į Protokolą neįtraukta dalis daiktų. Protokole esanti schema, pareiškėjo manymu, suklastota, nes garažas atvaizduotas ne toje vietoje, kur jis buvo.

31.7. Teismas nepagrįstai nevertino kaip įrodymo pareiškėjo pateiktos ištraukos iš svetainės www.maps.lt, nes jame matyti (duomenys neskelbtini) plano dalis, kurioje atvaizduoti ir ten stovėję metaliniai garažai.

31.8. Teismas nepagrįstai atsisakė informuoti prokuratūrą apie bylos nagrinėjimo metu nustatytus nusikalstamos veikos požymius: neteisėtas svetimo turto pasisavinimas, įrodymų sunaikinimas, įrodymų klastojimas, melagingi paaiškinimai.

31.9. Teismas buvo šališkas, pareiškėjas buvo pareiškęs nušalinimą teisėjui R. Giedraičiui, tačiau pareiškimas patenkintas nebuvo.

32. Pareiškėjas po apeliacinio skundo padavimo pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad apeliaciniame skunde per klaidą neteisingai nurodė prašomos priteisti turtinės žalos dydį. Turi būti nurodyta 1 982 Eur turtinė žala.

33. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34. Kauno miesto savivaldybės administracija pažymi, kad apeliantas nurodo daug argumentų, kurie nėra susiję su nagrinėjamo ginčo reikalavimu. Dėl pašalinto metalinio garažo statuso akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog byloje nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas buvo garažo statytojas, naudotojas ar savininkas. Pareiškėjas nepateikė jokių garažo projektavimą ir jo statybą pateisinančių dokumentų. Nugriautas statinys buvo pastatytas valstybinėje žemėje, neturint teisėto pagrindo naudotis žeme. Be to, toks statinys laikytinas laikinu statiniu, kurį leidžiama naudoti ribotą terminą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo garažo savininkas, per visą įspėjimo laikotarpį pareiškėjas nesikreipė į atsakovą, siekdamas išsaugoti savo turtą. Paties pareiškėjo veiksmai laikytini neteisėtu valstybinės žemės užgrobimu. Atsakovui nebuvo žinoma, kam priklausė statinys ar kas juo naudojosi.

35. Kauno miesto savivaldybės administracija akcentuoja, kad siekia užtikrinti, jog mieste neliktų savavališkai pastatytų, neprižiūrimų, apgriuvusių statinių, todėl buvo priimtas Sprendimas Nr. T-409. Apelianto teiginiai dėl turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrų taikymo atmestini, nes ginčo garažo pašalinimo veiksmai buvo atlikti remiantis tarybos sprendimu, o sprendimo perimti nuosavybėn ginčo statinį, atlikus pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, nebuvo priimta. Nei nekilnojamieji daiktai, nei daiktinės teisės nebuvo registruotos Nekilnojamojo turto registre, sužinoti, kas naudojasi šiuo turtu, nebuvo galimybės. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, teigdamas, kad garažas priklausė jam, tik po garažo nugriovimo, o įspėjimo laikotarpiu, kaip apdairus ir rūpestingas turto savininkas, į atsakovą nesikreipė. Aplinkybė, kad kiti metaliniai garažai buvo pašalinti pačių naudotojų jėgomis ir lėšomis, tik patvirtina, kad informacija buvo pasiekiama ir suprantama. Pareiškėjas taip pat nesiėmė jokių priemonių per protingą terminą atsiimti saugomus daiktus.

36. Kauno miesto savivaldybės administracijos vertinimu, pareiškėjo pateiktas žalos dydžio įvertinimas yra niekuo nepagrįstas. Protokole nurodyta, kad dauguma garažuose rastų daiktų yra mažaverčiai, kurių jau negalima naudoti pagal paskirtį. Taigi negalima pareiškėjo nurodomų daiktų vertinti rinkos kainomis. Pareiškėjas niekaip nepagrindė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas patyrė kokią nors neturtinę žalą. Be to, nurodoma, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pakeitė prašomos priteisti turtinės žalos dydį (skunde – 1 982 Eur, apeliaciniame skunde – 1 926 Eur).

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno švara“ pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38. UAB „Kauno švara“ nurodo, kad duomenų, jog garažas priklauso pareiškėjui, pateikta nebuvo. Kauno miesto savivaldybė, įgyvendindama teisę valdyti, naudoti, disponuoti patikėjimo teise valdomu valstybinės žemės sklypu, ant kurio pastatyti laikini statiniai, remdamasi Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punktu, turėjo teisę priimti Sprendimą Nr. T-409 ir įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti jame nurodytus veiksmus. UAB „Kauno švara“ su Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią darbus priėmė ir už juos apmokėjo Kauno miesto savivaldybė. Visus rastus daiktus antstolė užfiksavo Protokole. UAB „Kauno švara“ antstolė nurodė saugoti konkrečias dėžes, pažymėjo, kad kiti daiktai menkaverčiai. Pareiškėjas buvo informuotas, bet daiktų neatsiėmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri kildinama iš Kauno miesto savivaldybės administracijos galimai neteisėtų veiksmų nugriovus metalinį garažą už namo (duomenys neskelbtini), Kaune, ir likvidavus jame buvusius daiktus, atlyginimo.

40. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo S. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad paties pareiškėjo neveikimas, nesikreipimas į atsakovą dėl laikino statinio naudojimo įteisinimo lėmė tai, kad atsakovas nėra atsakingas ir neprivalo atlyginti pareiškėjo prašomos neturtinės ir turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš laikino statinio valstybinėje žemėje nugriovimo ir jame buvusių daiktų likvidavimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateikiamo žalos įvertinimo dokumento matyti, kad tai tik paties pareiškėjo hipotetiškai įvertinta turto vertės suma, nepagrįsta jokiais patikimais įrodymais, paties pareiškėjo vertinta skirtingai, todėl negali būti laikoma, jog pareiškėjas įrodė ir pagrindė patirtus nuostolius.

41. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad garažas nugriautas teisėtai. Pareiškėjas mano, kad tinkamai pagrindė nurodytą turto vertę. Pareiškėjas taip pat mano, kad teismas buvo šališkas, nes netenkintas pareiškėjo pareikštas nušalinimas teisėjui R. Giedraičiui. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė informuoti prokuratūrą apie bylos nagrinėjimo metu nustatytus nusikalstamos veikos požymius.

42. Nustatyta, kad trys garažai valstybinėje žemėje už (duomenys neskelbtini), Kaune, 2017 m. lapkričio 27 d. buvo griaunami Sprendimo Nr. T-409 pagrindu, dalyvaujant antstolei R. P., kuri surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0183-17-1415, o griovimo darbus atliko ir garažuose buvusius vertingus daiktus saugoti paėmė UAB „Kauno švara“ pagal 2013 m. balandžio 30 d. su atsakovu sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-0865.

43. Sprendimu Nr. T-409 Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų pastatų statytojus (užsakovus), kad šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos, statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis (1.1 p.); organizuoti šių statinių nugriovimą Kauno miesto savivaldybės lėšomis, jei statiniai nebus nugriauti per įspėjime nurodytą terminą, ir reikalauti, kad statytojai padengtų Kauno miesto savivaldybės patirtas griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas (1.2 p.).

44. Sprendime Nr. T-409 nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas: Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 ir 36 punktai, 12 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

45. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos, be kita ko: statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka (21 p., 2010 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-971 redakcija); sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas (36 p.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina.

46. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Kauno miesto savivaldybės taryba turėjo teisę priimti Sprendimą Nr. T-409 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti jame nurodytus veiksmus, o Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo pagrindą nugriauti ginčo garažą įgyvendindama Sprendimą Nr. T-409 tokia tvarka, kokia tai buvo padaryta, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pavesta organizuoti ginčo statinių nugriovimą Kauno miesto savivaldybės lėšomis, Sprendime Nr. T-409 nebuvo detalizuota, kaip (kokia tvarka) tai turėtų būti įgyvendinta.

48. Bylos duomenys (fotonuotraukos; b. l. 57, 62–70) patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Aleksoto seniūnija buvo iškabinusi įspėjimus ant neįteisintų ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (garažų), nurodant šių statinių naudotojams juos pašalinti arba informuoti Aleksoto seniūniją apie statinio priklausomybę. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas per nurodytą įspėjimo laikotarpį į Aleksoto seniūniją nesikreipė, todėl ginčo garažo savininkas jam nebuvo žinomas. Aplinkybę, kad atsakovui nebuvo žinoma, jog pareiškėjas buvo ginčo garažo savininkas, dar kartą patvirtino teismo posėdyje apklausta Aleksoto seniūnė L. N. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą Sprendimo Nr. T-409 priėmimo teisinį pagrindą, akcentuoja, kad nei statinių naudojimo priežiūrą, nei sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimą ir jų laikymosi kontrolės organizavimą, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą reglamentuojančios normos nesuteikia pagrindo savivaldybės administracijai, nežinant, kas yra statinio savininkas, tokį pastatą iš karto nugriauti, prieš tai iškabinus įspėjimus ant Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių.

49. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 3.2 punkte (2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 redakcija), be kita ko, numatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei.

Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija), informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą.

Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant mokesčių inspekcijos ar kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Perėmimo mokesčių inspekcijoje ar kitoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje, siekiant, kad šis turtas teismo sprendimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas valstybei, pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, pranešimas (šiose Taisyklėse pranešimas suprantamas kaip asmens kreipimasis teisėtomis priemonėmis ir būdais į kompetentingą instituciją dėl atitinkamų veiksmų atlikimo) mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą.

50. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad savivaldybės administracija, nors ir nežinojo, kas yra daikto savininkas, neinicijavo daikto pripažinimo bešeimininkiu proceso, o teismas nėra priėmęs sprendimo perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Taigi šiuo atveju savivaldybės administracija turėjo arba išsiaiškinti ginčo garažo savininką (bylos aplinkybės rodo, kad tam jokių specialių veiksmų nebuvo imtasi, tik iškabinti įspėjimai) ir, pavyzdžiui, kreiptis į teismą kaip valstybinės žemės patikėtinis dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, arba, nežinant, kas yra pastato savininkas, inicijuoti daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą. Tuo tarpu statinių naudojimo priežiūrą ir sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimą ir jų laikymosi kontrolės organizavimą, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą reglamentuojančios normos teisės savivaldybės administracijai nugriauti statinį nesuteikia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai nugriaunant ginčo garažą ir sunaikinant jame esantį turtą.

51. Nagrinėjamu atveju objektyvios byloje nustatytos aplinkybės, įskaitant ir paties pareiškėjo veiksmus po statinio nugriovimo, neleidžia abejoti, kad ginčo turtas priklausė pareiškėjui.

52. Pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su ginčo garažo vertinimu kaip laikino ir galimai neteisėtai pastatyto statinio (ko atsakovas net nesiaiškino), nagrinėjamu atveju nepaneigia minėto vertinimo dėl pareiškėjo nuosavybės, taip pat niekaip nesudaro pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

53. Savo ruožtu išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad minėti atsakovo veiksmai (ginčo garažo nugriovimas ir jame buvusių daiktų sunaikinimas) lėmė neteisėtą (t. y. nesilaikant įstatymų ir juos įgyvendinančių norminių aktų reikalavimų) ir nepagrįstą pareiškėjo nuosavybės teisės pažeidimą. Šiuo aspektu minėti atsakovo veiksmai pirmiausia lėmė pareiškėjo turtinę žalą, kurios dydis atitinka prarasto turto vertę: pagal byloje esančius duomenis ir nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, įskaitant, be kita ko, paties pareiškėjo, kaip turto savininko, nerūpestingumą ir nesidomėjimą savo paties turtu, teisėjų kolegija vertina, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, tinkama ir pakankama suma kompensuoti šiuos praradimus – 500 Eur.

54. Pareiškėjas dėl garažo netekimo nurodė patyręs 500 Eur turtinę žalą. Detalizavo, kad naujas garažas kainuoja 1 200 Eur, o garažą pridavus kaip metalo laužą galima gauti 200–250 Eur. Atsižvelgdama tai, kad pareiškėjo garažas buvo statytas 1979 m. ir įvertinusi visus kitus byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad protinga suma už garažo praradimą – 250 Eur.

55. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad visus ginčo garaže rastus daiktus antstolė R. P. užfiksavo 2017 m. gruodžio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-17-1415. Iš visų daiktų, esančių garažuose, saugoti buvo paimtos tik devynios dėžės su glazūruotomis grindų plytelėmis ir dvi pakuotės su medžio drožlių plokštėmis, nes kiti daiktai, antstolės vertinimu, buvo mažaverčiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti neinteresuoto asmens, turinčio kompetencijos atlikti tokio pobūdžio veiksmus – antstolio – pateiktu vertinimu dėl daiktų vertės (vertinimo kaip mažaverčių), pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šio vertinimo. Pareiškėjas medžio drožlių spintą įvertino 200 Eur, nurodė, kad tokių spintų kainos svyruoja nuo 128 Eur iki 274 Eur, o vieną keraminių grindų plytelių įpakavimą – 12 Eur, tokios plytelės vidutiniškai kainuoja nuo 6 iki 18 Eur. Įvertinusi tiek pareiškėjo paaiškinimus, tiek kitas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl minėtų daiktų sunaikinimo pareiškėjas patyrė 250 Eur žalą.

56. Nors pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes, jog patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau jų nepagrindė ir su atsakovo neteisėtais veiksmais nesusiejo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme.

57. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs išvestinį reikalavimą iš pagrindinio reikalavimo – priteisti žalos atlyginimą, t. y. priteisti palūkanas, kurios nustatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.261 straipsnyje.

58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos; procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1619-520/2017; 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3592-502/2017; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1939-602/2020; ir kt.).

59. Iš bylos duomenų matyti, kad ši administracinė byla iškelta 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, t. y. procesinės palūkanos, už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

60. Pareiškėjo reikalavimas priteisti palūkanas, kaip minimalius nuostolius, pagal CK 6.261 straipsnį, nėra pagrįstas: šioje sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančioje normoje įtvirtinta piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo pasekmės, tuo tarpu pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą sieja su deliktinė civiline atsakomybe (CK 6.245 str. 1-4 d.), reikalavimą dėl žalos atlyginimo suformulavo tik keipdamasis į teismą.

61. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nes netenkintas pareiškėjo pareikštas nušalinimas teisėjui R. Giedraičiui, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti savaime vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinis teismas dėl teisėjo R. Giedraičio nušalinimo sprendė 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo grindžiamas procesinių veiksmų atlikimu bei prielaidomis dėl galimo teisėjo šališkumo. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų arba kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių teisėjo R. Giedraičio nešališkumu arba jo suinteresuotumu bylos baigtimi, nenustatyta, todėl pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo atmestas. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų darytų kitokias išvadas.

62. Teisėjų kolegija pareiškėjo nurodytų nusikalstamos veikos požymių nenustatė, todėl, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

63. Pareiškėjas prašo priteisti 29 Eur bylinėjimosi išlaidų (dėl asmeninio transporto naudojimo). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas minėtų išlaidų tinkamai nedetalizavo ir nepagrindė objektyviais duomenimis, todėl jos nepriteisiamos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

64. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, priteisiant pareiškėjui S. A. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 500 Eur turtinės žalos ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetant kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo S. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. A. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500 Eur sumą nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė