2023-05-17 Nr. AB-10207-3-61-3-00799-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-302-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00799-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Vilniaus PN buvo kalinamas nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 vasario 14 d., kur nebuvo užtikrintos sąlygos naudotis higieniškais sanitariniais įrenginiais ir turėti greitą priėjimą prie jų. Taip pat tualeto, prausyklos ir dušo patalpos neatitiko sanitarinių reikalavimų. Atliekant bausmę Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje, visą laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. vasario 14 d. pareiškėjui teko naudotis vienu būryje esančiu tualetu (vienas unitazas) kartu su kitais būryje esančiais nuteistaisiais. Dėl to, kad teko naudotis vienu tualetu su 22 nuteistiesiems, patyrė didelius išgyvenimus. Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas taip pat turi turėti atskirą oro šalinimo sistemą, bet Vilniaus PN tokios nebuvo. Be to, tualete ant lubų rinkdavosi vandens kondensatas, o dėl to tualeto lubų tinkas atsilupdavo, byrėdavo nuo lubų. Vandens lašai krisdavo ne tik nuo vandens kondensato, bet taip pat ir nuo to, kad lubos būdavo užliejamos iš antrame aukšte esančių įrengtų dušų dėl kito būrio nuteistųjų. Tokia pati situacija buvo ir su prausyklos bei dušo lubomis. Dušo patalpoje įrengta lango palangė buvo visiškai supuvusi ir sutrūnijusi, pačioje palangėje buvo didelė išpuvusi skylė ir matėsi pelėsis bei augo grybelis.

3. Pareiškėjo teigimu, oro temperatūra prausyklos ir dušo bei tualeto patalpose, visada būdavo žemesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintose Lietuvos higienos normose HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 punkte.

4. Kol vyko tualeto, dušo, prausyklos patalpų remontas 1-ame būryje, pareiškėjui nebuvo užtikrintos sąlygos naudotis higieniškais ir tvarkingais sanitariniais įrenginiais. Remonto metu buvo galima naudotis tik vienu tualetu, t. y. vienu unitazu naudojosi 21 asmuo. Vienu tualetu ir pisuaru naudojosi ne tik būryje esantys nuteistieji, bet ir Vilniaus PN pareigūnai.

5. Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje pisuaras buvo įrengtas ne tualeto patalpoje, o prausykloje. Tik tualetas buvo uždaras, o pisuaras buvo įrengtas ne tualeto uždarose patalpose, o tiesiog šalia prausyklų. Pisuaras buvo atviras, niekuo neatitvertas nuo bendros prausyklos erdvės, o šalia pisuaro mažiau nei pusės metro atstumu buvo įrengtos kriauklės plauti kojas, rankas, veidą, valytis dantis.

6. Pareiškėjas nurodė, jog pirmojo būrio prausykloje buvo įrengtos dvi kriauklės ir vienas veidrodis, bet nebuvo įrengtos lentynėles pasidėti higienos priemones. Vilniaus PN pirmojo gyvenamojo korpuso rūsyje yra įrengtos bendrojo naudojimo dušo patalpos. Visose dušų kabinose nėra įrengti vandens kranai reguliuoti karštą arba šaltą vandenį. Vilniaus PN pirmojo gyvenamojo korpuso bendro naudojimo dušo patalpose (kurios įrengtos rūsyje) nebuvo įrengtų veidrodėlių. Patalpa džiovinti išskalbtus rūbus įrengta šalia tualeto ir prausyklos bei dušo patalpos, todėl rūbų džiovyklos lubų būsena ir stovis yra lygiai tokia pati kaip ir 1-ojo būrio tualeto, dušo ir prausyklos patalpų.

7. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN administracijos pateikta foto nuotrauka rūbų džiovinimo patalpos padaryta sąmoningai iš tolo ir nekokybiškai, kad nebūtų galima įžiūrėti lubose esančių didžiulių skylių, o ant sienų atsilupusių dažų ir viso bjauraus vaizdo.

8. Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje buvo blogas apšvietimas, kai kuriose šviestuvuose visiškai nebuvo lempų, šviestuvai buvo be apsauginių gaubtų. Silpnas ir blogas apšvietimas taip pat buvo maisto ruošimo kambaryje. Vilniaus PN ant visų langų, taip pat ir pareiškėjo gyvenamojoje sekcijoje yra uždėtos labai smulkios grotos, dėl ko natūrali dienos šviesa nepateko nuo lango į gyvenamąją sekciją tiek dieną, tiek naktį t. y. ištisą parą, todėl teko nuolat būti įjungus dirbtinį apšvietimą.

9. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje nebuvo įrengtas poilsio kambarys, todėl buvo neįmanoma praleisti laisvalaikio, pažaisti stalo žaidimų. Vilniaus PN nebuvo suteiktos sąlygos mankštintis, nebuvo nė vieno specialisto fiziniam lavinimui. Be to, Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio patalpose ir būryje nebuvo dinaminės priežiūros specialistų.

10. Nuo 2022 m. sausio mėn., atliekant dušo, tualeto ir prausyklos remontą bei rūbų džiovyklos kambario remontą, kilo dulkės, kurios pateko į bendro naudojimo patalpas 1-ame būryje. Taip pat dulkės pateko ir į maisto paruošimo patalpą, nuo statybinių darbų išsipurvindavo grindys, todėl visas purvas nešdavosi į gyvenamąsias patalpas.

11. Vilniaus PN buvo kalinamas karantino patalpose daugiau nei 20 parų, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. kartus 3–4 asmenimis, todėl teko mažiau nei 3.1 kv. m ploto.

12. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN visiškai nėra jokios antenos lizdo televizijai. Vilniaus PN nėra įrengta paprasta bendroji antena, todėl pareiškėjas ir kiti nuteistieji negalėjo pažiūrėti laisvalaikiu televizijos, naujienų, sporto žinių ir kitų laidų.

13. Pareiškėjo teigimu, būrio maisto paruošimo patalpoje nebuvo nė vieno techniškai tvarkingo šaldytuvo, kad jame būtų veikianti šaldymo kamera-šaldiklis, arba kad šaldytuvai tinkamai šaldytų.

14. Pareiškėjas pažymėjo, jog Vilniaus PN yra įrengti Vilniaus oro uosto kryptimi. Virš Vilniaus PN teritorijos nuolat skraido lėktuvai dieną ir naktį, todėl buvo triukšminga. Dėl lėktuvų keliamo triukšmo pareiškėjas negalėdavo išsimiegoti, buvo irzlus, jautė nuovargį ir silpnumą.

15. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN pareigūnai leido neteisėtus veiksmus (neveikimą) t. y. nevykdė jiems teisės aktų priskirtų pareigų ir neveikė taip kaip privalėjo veikti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, buvo nerūpestingi, neatidūs, aplaidūs, neteisėti veiksmai ir neteisėtas neveikimas pasireiškė šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio taikymo prasme tuo, kad nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų.

16. Pareiškėjo vertinimu, Kalėjimų departamento pareigūnai net vienerių metų laikotarpiu nė karto nepatikrino, kas vyksta Vilniaus PN 1-ame būryje ir kaip laikomasi dinaminės priežiūros koncepcijos, kokios kalinimo sąlygos, kaip vykdomi teisės aktai.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

18. Atsakovo atstovas nurodė, kad, siekiant gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, yra atliekami Vilniaus PN 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose esančių sanitarinių mazgų remonto darbai. Iki minėtų remonto darbų Vilniaus PN 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose buvo įrengti 2 tvarkingi sanitariniai mazgai. Viename sanitariniame mazge buvo įrengtas 1 klozetas, kitame sanitariniame mazge buvo įrengtas 1 pisuaras, dušas, kriauklės bei prausykla. Vadovaujantis patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, klozetas arba pisuaras įrengiamas ne daugiau kaip 1 vienetas 15 asmenų. Įrengtu klozetu ir pisuaru galėjo naudotis ne daugiau nei 30 asmenų, todėl jokie teisės aktai nebuvo pažeisti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai 2021 m. lapkričio 24 d. Vilniaus PN atliko 1-ojo nuteistųjų būrio bendro naudojimo tualeto, prausyklos, dušo ir kitų patalpų patikrinimą, kurio metu nebuvo nustatyta tokių pažeidimų, kuriuos savo skunde nurodė pareiškėjas. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus specialistai informavo, kad po remonto darbų 1-ojo būrio patalpose bus įrengti du tualetai su kriaukle bei du dušai. Atnaujinimo darbų vykdymo metu 1-ojo būrio nuteistieji gali naudotis tualetu, kuris yra gretimose patalpose. Tai atskira, vienvietė, rakinama, ne laikina tualeto patalpa. Tualetu pareigūnai ar kiti pašaliniai asmenys nesinaudoja. Remonto metu Vilniaus PN administracija stengiasi sudaryti kuo mažiau nepatogumų kalinimo įstaigoje esantiems nuteistiesiems, tačiau dalis nepatogumų (ypatingai kylančios dulkės, padidėjęs triukšmas ar kt.) yra objektyviai niekaip neišvengiami, tačiau laikini ir būtini, siekiant užtikrinti geresnes gyvenimo / kalinimo sąlygas nuteistiesiems.

19. Visose Vilniaus PN patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą. Tokiu būdu šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose.

20. Atsakovo atstovo teigimu, TV antenomis nuteistieji nėra aprūpinami, tačiau jie turi galimybę jas užsisakyti bei įsigyti Vilniaus PN esančioje parduotuvėje.

21. Vilniaus PN bendrabučio gyvenamųjų patalpų virtuvėlės-poilsio kambariai aprūpinami inventoriumi, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis. Vilniaus PN 1-ame gyvenamajame nuteistųjų korpuse, kiekvienam nuteistųjų būriui (įskaitant ir pirmąjį nuteistųjų būrį) yra priskirtas specialistas (dinaminei priežiūrai).

22. Vilniaus PN karantino patalpoje Nr. 108 plotas – 14,39 kv. m., įrengtos 4 miegamos vietos, todėl vienam nuteistajam tenka apie 3,6 kv. m ploto. Karantino patalpoje Nr. 109 plotas – 19,78 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, o tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,3 kv. m ploto. Toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

23. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo abstraktūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų, juolab, kad karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, todėl pareiškėjas ten praleido itin trumpą laiką.

24. Vilniaus PN nekontroliuoja Lietuvos Respublikos oro erdvės bei Vilniaus oro uosto veiklos. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

25. Vilniaus PN vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės lėmė jo fizinę ar psichinę sveikatą.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

27. Atsakovo atstovas nurodė, jog kreipusis į Vilniaus PN dėl pareiškėjo skundo, buvo paaiškinta, kad 2021 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 42-3869 buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo keliamus klausimus. Kalėjimų departamento žiniomis, pareiškėjas pateikto atsakymo įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

28. Vilniaus PN informavo, kad vis dar vykdomi remonto darbai, kuriuos planuojama užbaigti balandžio mėnesį. Dėl šalyje paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės Kalėjimų departamento atstovų vizitacijos į pavaldžias įstaigas ribojamos ir organizuojamos tik esant svarbioms priežastims. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Kalėjimų departamento ar Vilniaus PN viešajai atsakomybei – įstaigų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio.

29. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

II. 30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo D. P. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės laikant jį Vilniaus PN nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. vasario 14 d., tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

31. Teismas, įvertinęs patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose laikomų asmenų skaičių, nustatė, jog pareiškėjui būnant karantino patalpose (įrengtos kaip bendrabučio tipo patalpos) nebuvo pažeistas 3,1 kv. m ploto reikalavimas.

32. Vertindamas skundo teiginius dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, teismas, įvertinęs Vilniaus PN paaiškinimus bei pirmo aukšto planą, nurodė, kad Vilniaus PN buvo įrengtas tinkamas skaičius sanitarinių mazgų, nes teisės aktai reikalauja bent po vieną tualetą arba pisuarą 15 asmenų. Taip pat teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pisuaras nebuvo atitvertas sienele, nes teisės aktai nenustato pareigos pisuarus atitverti sienele nuo likusio patalpos ploto. Be to, patalpoje buvo įrengtas alternatyvus sanitarinis mazgas – unitazas, kuris buvo atitvertas nuo likusio patalpos ploto. Teismas, įvertinęs Vilniaus PN pateiktus duomenis, nustatė, kad prausykla, tualetas, džiovykla yra tvarkingi įrengti ir prižiūrimi. 2021 m. gruodžio 14 d. NVSC surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad prausykloje užfiksuota žemesnė temperatūra nei reikalauja teisės aktai, tačiau taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad rastas atidarytas langas, todėl temperatūra buvo žemesnė galbūt dėl to. Be to, Vilniaus PN pateiktos nuotraukos patvirtino, jog yra sudaryta galimybė atidaryti langus ir nuteistieji ja naudojasi.

33. Teismas atkreipė dėmesį, jog į bylą pateiktas NVSC patikrinimo aktas, kuris patvirtina, kad teisės aktų reikalavimų neatitinkantis apšvietimas nustatytas gyvenamojoje patalpoje Nr. 112. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimą. Nors Vilniaus PN pateikė įrodymus, kad nustatytus trūkumus pašalino: gyvenamojoje patalpoje Nr. 112 pakeitė šviestuvus, teismo vertinimu, Vilniaus PN įrodė, kad į nustatytus teisės aktų neatitikimus reaguoja operatyviai ir trūkumus šalina nedelsdami.

34. Nagrinėdamas skundo teiginius dėl netinkamo dušų įrengimo teismas nurodė, kad į bylą Vilniaus PN pateikė nuotraukas, kuriose matyti, kad veidrodis yra duše. Pareiškėjo teiginių, kad nuotrauka daryta kitame duše, Vilniaus PN nepaneigė, palyginus nuotraukų vaizdus, jie skiriasi. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė pažeidimą – veidrodžio nebuvimą duše. Pareiškėjo teiginius dėl krano nebuvimo ir šalto vandens duše teismas atmetė, nes Vilniaus PN pateikė į bylą Turto valdymo skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. pažymą Nr. 14-2080, kurioje nurodyta, kad duše įrengta automatinė optimalios vandens temperatūros palaikymo sistema. Be to, dėl šalto vandens duše pareiškėjas nesikreipė nedelsiant, o tik praėjus tam tikram laikui, nusiskundimų nedetalizavo (kada kurią dieną buvo šaltas vanduo).

35. Dėl neįrengto poilsio kambario teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo būryje Vilniaus PN yra įrengta virtuvėlė, bet atskiro laisvalaikio (užsiėmimų kambario) nėra, todėl sprendė, kad Vilniaus PN pažeidė teisės aktų reikalavimus. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jo teisės užimtumo prasme buvo pažeistos, nurodydamas, jog šie teiginiai yra paneigti į bylą Vilniaus PN pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko: pareiškėjui kuruoti buvo paskirtas specialistas, pareiškėjas, kaip ir kiti asmenys, gali naudotis užimtumu, tačiau tam turi išreikšti valią.

36. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo teiginiai apie jo teisių pažeidimą nesudarant jam galimybės žiūrėti televizorių yra paneigti, kadangi Vilniaus PN pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nuteistieji turi galimybę naudotis bendru televizoriumi, taip pat Vilniaus PN į bylą pateikė virtuvėlės nuotraukas, kurios patvirtina, kad televizorius yra. Vilniaus PN nurodė, kad jokių ryšio problemų nuteistiesiems naudojantis savo antenomis nėra nustatyta, niekas nėra kreipęsis. Taip pat paneigti pareiškėjo teiginiai apie jo teisių pažeidimą nesudarant jam galimybės naudotis tinkamai veikiančiu šaldytuvu, nes Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad virtuvėlėje yra šaldytuvas, kuris tinkamas naudoti. Taip pat į bylą pateiktos virtuvėlės nuotraukos, kuriose matyti šaldytuvai, kurių vienas turi atskirai įrengtą šaldymo kamerą.

37. Pareiškėjas teigė, jog jo teisės yra pažeidžiamos Vilniaus PN atliekant remontą – galima naudotis tik vienu sanitariniu mazgu, be to, visur daug dulkių, purvo, kuris nešamas į gyvenamąsias patalpas. Vilniaus PN nurodė, kad remonto metu nuteistieji gali naudotis vienu rakinamu tualetu, taip pat nuteistieji gali naudotis kitais sanitariniais mazgais, vaikščioti, todėl tualetų netrūksta. Tačiau teismas nustatė pažeidimą nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. vasario 14 d., nes remonto metu pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl 15 asmenų tenkančio bent vieno sanitarinio mazgo.

38. Teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų dėl lėktuvų keliamo triukšmo, nes pataisos namams nėra nustatyta pareigų, susijusių su lėktuvų keliamo triukšmo matavimų, stebėsena, kontrole.

39. Nustatęs pažeidimus dėl apšvietimo, dėl veidrodžio duše nebuvimo, dėl poilsio kambario nebuvimo, dėl vieno sanitarinio mazgo remonto metu, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teisių pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

40. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Kalėjimų departamento, teismas atkreipė dėmesį, jog, pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai pasireiškė metus laiko netikrinant Vilniaus PN 1-ajame būryje laikomo pareiškėjo kalinimo sąlygų, nors skundus Kalėjimų departamentas buvo gavęs. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 9 d. (gavimo NVCS data) kreipėsi į NVSC su skundu, kuris dalį pareiškėjo skundo persiuntė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2021 m. lapkričio 25 d. minėto pareiškėjo skundo dalį persiuntė Vilniaus PN, nurodydamas išsiaiškinti skunde keliamus klausimus ir atsakyti pareiškėjui. 2021 m. gruodžio 31 d. Vilniaus PN raštu „Dėl kalinimo sąlygų“ Nr. 42-3869 pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2021 m. spalio 29 d. skundą. Teismas nenustatė neteisėtų Kalėjimo departamento veiksmų persiunčiant pareiškėjo skundą Vilniaus PN, nes tokią skundų nagrinėjimo tvarką nustato teisės aktai. Taip pat teismas sprendė, jog Kalėjimų departamentas pareiškėjo teisių ginčo laikotarpiu (nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. vasario 14 d.) nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko, nes patikrinimai buvo atliekami, pareiškėjo skundas išspręstas teisės aktų nustatyta tvarka (persiųstas pagal kompetenciją Vilniaus PN, kur jis buvo išnagrinėtas, pateiktas atsakymas, pareiškėjas jo neskundė), patikrinimų atlikimas buvo ribojamas dėl COVID-19 pandemijos plitimo grėsmės. Teismo vertinimu, ši priežastis yra svari ir reikšminga, be to, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos (jis turėjo teisę kreiptis su skundu, į jo skundą buvo atsakyta).

41. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti 21 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl pašto išlaidų, skundų ir dokumentų kopijų darymo, nes pareiškėjas nepridėjo jokių įrodymų apie savo patirtas išlaidas.

III. 42. Pareiškėjas D. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų išsamiai išsakyti savo nuomonę bei apginti pažeistas teises.

43. Pareiškėjas teigia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti rungimosi ir dispozityvumo principai. Teisėja, nagrinėdama bylą, neįsitikino, ar pareiškėjui buvo įteikti proceso šalių atsiliepimai į jo pateiktą patikslintą skundą. Pareiškėjas sutinka, kad jam buvo įteiktas Vilniaus PN atsiliepimas į jo patikslintą skundą, bet teigia, kad jis Kalėjimų departamento atsiliepimą gavo tik po to, kai buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Jis Kalėjimų departamento atsiliepimą į patikslintą skundą gavo 2022 m. gegužės 2 d. Dėl to pareiškėjas nežinojo Kalėjimų departamento pateikto atsiliepimo esmės, argumentų, buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą.

44. Taip pat, pareiškėjo teigimu, teismas nepasisakė dėl jo pateiktų rašytinių įrodymų bei jų visiškai nevertino, t. y. teismas nevertino pateiktų veterinarijos tarnybos raštų, Vilniaus PN nuteistųjų kolektyvo tarybos posėdžių protokolų kopijos. NVSC 2021 m. gruodžio mėnesio patikrinimo aktas patvirtino, kad tualeto, prausyklos, dušo patalpose matomi drėgmės požymiai, dalis sienų paviršių buvo nutrupėję.

45. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus ir nenurodė motyvų, kodėl atsisakė tai padaryti. Liudytojai galėjo patvirtinti arba paneigti skunde išdėstytas aplinkybes dėl privatumo pažeidimo sanitariniuose mazguose. Teismas nepasisakė dėl D. S. rašytinių parodymų. Pareiškėjo teigimu, pisuaras nebuvo atitvertas nuo bendros prausyklų ir kriauklių erdvės. Be to, Vilniaus PN sanitarinis mazgas neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, o mechaninė ventiliacija neveikė.

46. Pareiškėjas skunde teigė, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 14-ojo būrio prausykloje nebuvo įrengtų lentynėlių higienos priemonėmis pasidėti, bet teismas šio argumento neišnagrinėjo. Taip pat nepasisakyta dėl to, kad ant lubų buvo drėgmė, kondensatas varvėjo ant galvos, byrėjo atsilupę dažai. Vilniaus PN pateiktos nuotraukos, pareiškėjo vertinimu, ne tų patalpų, dėl kurių kilo ginčas. Pateiktos nuotraukos yra laikinojo tualeto, kuriuo buvo naudojamasi vykstant remontui.

47. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju, atsižvelgus į pažeidimų pobūdį ir trukmę, jo sveikatos būklę, neturtinė žala turėtų būti atlyginta pinigais.

48. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

49. Vilniaus PN nurodo, kad teismas laikėsi visų įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Jis visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybės, kurios galėtų būti reikšmingos įgalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo ir laipsnio klausimo sprendimui. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso normų nepažeidė.

50. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

51. Kalėjimų departamentas nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo manymu, yra neteisingas, nes jis yra šališkas, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir turi būti naikinamas.

52. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad Kalėjimų departamentas pareiškėjo teisių ginčo laikotarpiu (nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. vasario 14 d.) nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko, nes patikrinimai buvo atliekami, pareiškėjo skundas išspręstas teisės aktų nustatyta tvarka (persiųstas pagal kompetenciją Vilniaus PN, kur jis buvo išnagrinėtas, pateiktas atsakymas, pareiškėjas jo neskundė), patikrinimų atlikimas buvo ribojamas dėl COVID-19 pandemijos plitimo grėsmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

54. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

56. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. P. kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 vasario 14 d., atlyginimo.

57. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs pažeidimus dėl apšvietimo, veidrodžio duše ir poilsio kambario nebuvimo, vieno sanitarinio mazgo remonto metu, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies - pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jam nebuvo įteiktas Kalėjimų departamento atsiliepimas į jo patikslintą skundą; teismas jo pateiktų rašytinių įrodymų bei jų visiškai nevertino; teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus ir nenurodė motyvų; teismas nepasisakė dėl lentynėlių higienos priemonėms pasidėti nebuvimo, drėgmės ant lubų, kondensato bei atsilupusių dažų. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju, atsižvelgus į pažeidimų pobūdį ir trukmę, jo sveikatos būklę, neturtinė žala turėtų būti atlyginta pinigais.

58. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

60. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų ir padarytų išvadų nebekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 57 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad teismo sprendimas ir jame padarytos išvados yra grindžiamos ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, bylos faktinėmis aplinkybėmis, proceso šalių argumentais, į bylą pateiktais įrodymais.

62. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad nebuvo iškviesti liudytojai. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu nutarė pareiškėjo prašymą dėl liudytojų apklausos atmesti, įvertinęs tai, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, o pataisos įstaigoje kalintys asmenys gali būti suinteresuoti, jų nuomonė gali būti subjektyvi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo atsisakymas apklausti pareiškėjo nurodytus asmenis nesudarė kliūčių teismui teisingai išnagrinėti bylą.

63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis Kalėjimų departamento atsiliepimą į patikslintą skundą gavo 2022 m. gegužės 2 d., dėl ko buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog Kalėjimų departamento atsiliepimas su priedais į pareiškėjo patikslintą skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2022 m. balandžio 25 d. Teismo lydraščiu atsiliepimas buvo išsiųstas pareiškėjui, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. balandžio 26 d. (IV t., b. l. 27). Atsižvelgus į tai, atmestini pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą, nes jis Kalėjimų departamento atsiliepimą į patikslintą skundą gavo po bylos išnagrinėjimo iš esmės.

64. Teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai nei nurodė pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl lentynėlių higienos priemonėms pasidėti nebuvimo, drėgmės ant lubų, kondensato bei atsilupusių dažų. Teismas nurodė, kad Vilniaus PN pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog palangės ir langai nesupuvę, pelėsio ar grybelio požymių nėra, lentynėlė buvo, o pateiktos nuotraukos patvirtina, jog prausykla, tualetas, džiovykla yra tvarkingi įrengti ir prižiūrimi.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys yra pakankami reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktų duomenų objektyvumu. Pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismas buvo šališkas.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyti tam tikri pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimai teisės aktų nustatytiems reikalavimams (apšvietimas, veidrodžio duše ir poilsio kambario nebuvimas, vienas sanitarinio mazgo remonto metu). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Vilniaus PN pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų pažeidimų patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie nedideli ir nenuolatinio pobūdžio pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokia apimtimi, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

67. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų pažeidimų pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, ir tai atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

68. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti arba naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius