7d1dd45d-670c-4b3d-8199-9ea998f38eff · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2662/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02255-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5749-262/2013 pagal ieÅ¡kovo UAB „ZIP travel“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo vieÅ¡ajame konkurse panaikinimo, n u s t a t ė:I.Ginčo esmė Byloje kilo ginčas, ar teismas pagrįstai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones.IeÅ¡kovas UAB „ZIP travel“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo bei priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovo byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti vieÅ¡ojo pirkimo konkurso procedÅ«ras ir įpareigoti atsakovÄ nesudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių supaprastintame atvirame konkurse „Tarnybinių komandiruočių organizavimo paslaugų pirkimÄ â€œ (pirkimo Nr. 138370). Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kinyje pateiktos informacijos bei argumentų konstatuotina, jog atsakovas pažeidė imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Tokiu bÅ«du yra sudarytos sÄ lygos toliau tęsti neteisėtas pirkimo procedÅ«ras ir galimai sudaryti neteisėtÄ pirkimo sutartį.

Tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta Å¡ių neteisėtų veiksmų, taip pat ginant visuomenės interesÄ užtikrinti konkurso kandidatų sÄ Å¾iningÄ varžymÄ si, siekiant užtikrinti racionalų valstybės lėšų naudojimÄ , bÅ«tina imtis tam tikrų veiksmų ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, numatytas Viešųjų pirkimų įstatyme bei Civilinio proceso kodekse. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi ieÅ¡kovo UAB „ZIP travel“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.

Sustabdė atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pirkimo Nr. 138370 procedÅ«ras ir uždraudė atsakovui sudaryti bei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartis. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas prašė panaikinti tam tikrus atsakovo (perkančiosios organizacijos) sprendimus. Teismo vertinimu, tiekėjo teisėtų interesų požiÅ«riu teisė praÅ¡yti sustabdyti pirkimo procedÅ«ras yra svarbi, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ vieÅ¡asis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas konkurso laimėtojas, kuris kviečiamas tolesnėms pirkimo procedÅ«roms.

Tai reiškia, kad konkurso procedūrų sustabdymas yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, nesustabdžius viešojo pirkimo, būtų susilpnintas tiekėjo pažeistų teisių gynybos mechanizmas, t. y. tiekėjo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų apsunkinta arba taptų nebeįmanoma. Be to, viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga.

Visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, kurio įsigijimÄ užtikrina perkančiųjų organizacijų vykdomos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros, ir jo teikiama socialine ir ekonomine nauda, bet ir tuo, kad tiekėjų varžymasis dėl jo pirkimo objekto vyktų skaidriai, o vieÅ¡asis sandoris bÅ«tų sudarytas pagal racionalumo reikalavimus. Net socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi bÅ«ti vertinamas mažiau palankiai.

Galimybė vieÅ¡Ä jį interesÄ pirkimo objektui iÅ¡kelti aukščiau už vieÅ¡Ä jį interesÄ tiekėjų sÄ Å¾iningu varžymusi turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma siaurai, iÅ¡imtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).Teismas motyvavo, kad iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų negalima daryti iÅ¡vados, jog pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų pažeisti ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, vieÅ¡asis interesas ar laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų virÅ¡yti jų teikiamÄ naudÄ .

Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Taigi, nesustabdžius pirkimo procedÅ«rų, egzistuoja reali grėsmė, jog konkurso procedÅ«ros bus baigtos, dėl ko galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymas faktiÅ¡kai nebebÅ«tų įmanomas, ieÅ¡kovui pretenduojant į vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimas į pirminę prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį taps neįmanomas, o teismo sprendimo reikÅ¡mė iÅ¡ esmės bÅ«tų sumenkinta, nes sÄ lygotų galimų naujų ginčų atsiradimÄ .

Nors laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos kitoje byloje Nr. 2-5587-262/2013 dėl to paties pirkimo, tačiau teismo nuomone, tai nebus perteklinis praÅ¡ymas. Todėl, yra pagrindas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – pirkimo procedÅ«rų sustabdymÄ , tame tarpe uždraudžiant atsakovui sudaryti ir/ar vykdyti pirkimo sutartis. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Nurodo, kad vykdant pirkimo procedÅ«ras, tarnybinių komandiruočių organizavimo paslaugos yra perkamos, vykdant mažos vertės pirkimus apklausos bÅ«du. Tokiu bÅ«du paslaugas galima pirkti iki 100 000 Lt (Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 15 d.). Kadangi atsakovas Å¡ių paslaugų nupirko jau daugiau kaip už 366 474 Lt, atsakovas nebeturi teisės vykdyti mažos vertės pirkimų apklausos bÅ«du. Lietuvos pirmininkavimo Europos SÄ jungos Tarybai laikotarpiu yra padidėjęs komandiruočių poreikis, dėl ko atsakovas nuo Å¡ių metų pradžios iki 2013 m. birželio 17 d. nupirko 238 aviabilietus.

Nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2013 m. spalio 16 d. buvo įvykdyti 89 pirkimai. Be to, 2013 m. spalio-lapkričio mėnesiais atsakovas organizuos 3 konferencijas su užsienio pranešėjais, kurių kelionės iÅ¡laidas turi apmokėti. Neturint galimybės Å¡iems asmenims nupirkti aviabilietų, suplanuoti renginiai gali vykti ne pagal iÅ¡ anksto suplanuotÄ darbotvarkę arba apskritai neįvykti, taip nukentės Lietuvos valstybės prestižas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyros principÄ bei neįvertino Lietuvos pirmininkavimo Europos SÄ jungos Tarybai fakto.

Kadangi pirkimo objektas yra tarnybinių komandiruočių organizavimo paslaugų pirkimas, panaikinus vieÅ¡ojo konkurso rezultatus nekils problemų vienÄ tiekėjÄ pakeisti kitu bei paskaičiuoti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ . Be to, atsakovas kaip valstybinė biudžetinė įstaiga visada turėtų galimybę atlyginti žalÄ .IeÅ¡kovas UAB „ZIP travel“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiÅ¡kai teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė Å¡iuos santykius reguliuojančias teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Atskirasis skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, jame iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę, be kitų, turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose;

žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi tais pačiais teisiniais kriterijais. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.Å iuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teisme dėl to paties pirkimo (Nr. 138370) rezultatų panaikinimo yra nagrinėjama dar viena civilinė byla pagal ieÅ¡kovo UAB „Estravel Vilnius” ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiasis asmuo UAB „Aviaekspresas“ (civilinės bylos Nr. 2-5587-262/2013).

Å ioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taip pat taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovo Teisingumo ministerijos pirkimo Nr. 138370 procedÅ«ras, uždraudė atsakovui sudaryti bei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartis. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirÄ jį skundÄ , Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį paliko nepakeistÄ (civilinės bylos Nr. 2-2514/2013). Kadangi nagrinėjamoje byloje vertinamos tapačios aplinkybės dėl to paties pirkimo (Nr. 138370) kaip ir jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2514/2013, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tina vadovautis jau suformuluota Lietuvos apeliacinio teismo praktika analogiÅ¡koje byloje kaip ir nagrinėjama.Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

IÅ¡ Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalies teisinių nuostatų darytina iÅ¡vada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti ieÅ¡kinio reikalavimų, kurie yra prima facie pagrįsti, įvykdymÄ tuo atveju, jei bus priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).

Tuo tarpu Civilinio proceso kodekso 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalį teismas laikinÄ sias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei vieÅ¡ojo intereso. Taigi, iÅ¡ Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso 4237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių nuostatų darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iÅ¡ pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius Å¡ios grėsmės egzistavimÄ â€“ vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis vieÅ¡ojo intereso bei nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas.Viešųjų pirkimų bylose vieÅ¡asis interesas apima tiek visuomenės interesÄ tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesÄ užtikrinti konkurso dalyvių sÄ Å¾iningÄ varžymÄ si.

Nagrinėjamu atveju įvertinus vieÅ¡ojo pirkimo dalyko turinį (apgyvendinimo bei kelionės lėktuvu paslaugos) ir vieÅ¡ojo pirkimo tikslÄ (valstybės tarnautojų komandiruotėms skirtų apgyvendinimo ir transportavimo paslaugų pirkimas), darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju pirkimo procedÅ«rų sustabdymas nesukels negrįžtamų neigiamų pasekmių visuomenei ar jos daliai, Europos SÄ jungos fondų lėšų praradimo ar grėsmės socialiai jautriems visuomenės interesams. Pažymėtina, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja ieÅ¡kovo galimybę iÅ¡siieÅ¡koti žalÄ iÅ¡ atsakovo tuo atveju, jei ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje bÅ«tų patenkintas, taip pat savaime neįrodo bÅ«tinybės tęsti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras.

Be to, atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl Lietuvos prestižo smukimo, negalint padengti užsienio valstybės tarnautojams apgyvendinimo ir transportavimo iÅ¡laidų į LietuvÄ , paneigiami kitais paties atsakovo atskirojo skundo argumentais, kuriais jis įrodinėja ir toliau vykdantis valstybės tarnautojų komandiruotėms skirtų apgyvendinimo bei transportavimo paslaugų pirkimÄ , nepaisant tebesitęsiančio ginčo Å¡ioje byloje. Taigi, atsakovui atskirojo skundo argumentais neįrodžius neproporcingai didelės žalos kilimo visuomenei dėl viešųjų pirkimų sustabdymo fakto, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi prioritetÄ suteikė ne kuo greitesniam vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų užbaigimui (kas sudarytų pagrindÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones remiantis atskirojo skundo argumentais), o vienodų vieÅ¡ojo pirkimo dalyvių konkurencinių sÄ lygų bei skaidraus ir racionalaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo užtikrinimui, vykdant viešųjų pirkimų procedÅ«ras (kas sudaro pagrindÄ palikti galioti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones) (CPK 144 str. 1 d., 4237 str. 1 d.).Pažymėtina, kad atsakovas tol, kol Å¡ioje byloje vyksta ginčas, skubias apgyvendinimo bei transportavimo paslaugas gali pirkti supaprastinto konkurso bÅ«du (Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 3 d. 3 p.).

Tuo tarpu atsakovo argumentai, kad jis nebegali toliau atlikti viešbučio ir transportavimo paslaugų pirkimo supaprastinto konkurso būdu dėl viršytos mažos vertės viešojo pirkimo kainos atmetami kaip neatitinkantys Viešųjų pirkimų įstatymo teisės normų. Atvejai, kuomet perkančioji organizacija dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra priversta įsigyti prekes, paslaugas ar darbus supaprastinto pirkimo būdu, patenka į Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus atvejus, kuomet perkančiajai organizacijai yra būtina skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti.

Kaip matyti iš šių teisinių nuostatų, įstatymo leidėjas nėra numatęs ribojimų, leidžiančių perkančiajai organizacijai šiais atvejais atlikti tik mažos vertės pirkimus, priešingai nei teigia atsakovas atskirajame skunde. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atskirojo skundo argumentus, susijusius su galimai padidėjusiu vieno iš atsakovo darbuotojų darbo krūviu. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l.

20) R. Ž. yra paskirtas atsakingu už tarnybinių komandiruočių organizavimo paslaugų mažos vertės pirkimų organizavimÄ ir atlikimÄ , todėl tokio asmens atliekamos darbinės pareigos priežastiniu ryÅ¡iu nesusijusios su Å¡ioje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad už galimai papildomų pareigų atlikimÄ tokiam darbuotojui bÅ«tų papildomai apmokėta.Apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo Teisingumo ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais.

Taip pat nebuvo nustatyta Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaEgidija TamoÅ¡iÅ«nienė