2020-07-01 Nr. AB-13119-3-61-3-01479-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-970-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01479-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.4.1; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį papildė, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 3R-147(AG-100/10-2018); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Klaipėdos TLK), 1,12 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. kovo 18 d. Klaipėdos TLK įteikė pranešimą dėl dantų protezavimo, kartu pateikė sąskaitos faktūros originalą. Pareiškėjas prašė apmokėti už atliktą dantų protezavimą grynaisiais pinigais, pašto perlaida, nes banko sąskaita jis negali naudotis dėl objektyvių priežasčių. Klaipėdos TLK tokį pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė, paaiškinusi, kad pareiškėjui nenurodžius banko sąskaitos, dantų protezavimo išlaidos negali būti kompensuotos. Pareiškėjo teigimu, reikalavimas turėti banko sąskaitą yra neteisėtas ir pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos TLK dėl kompensacijos išmokėjimo, nurodė alternatyvius apmokėjimo būdus, tačiau Klaipėdos TLK biurokratiškai atrašė ir pareiškėjo prašymą ignoravo. Klaipėdos TLK pateikus pareiškėjo dukros sutikimą dėl banko sąskaitos naudojimo, ligonių kasa nurodė perteklinius reikalavimus pateikti notarinį sutikimą bei dukros dokumentų kopijas.

3. Pareiškėjas tuo pačiu klausimu dėl kompensacijos taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę, jo prašymas persiųstas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija), kuri 2017 m. balandžio 21 d. raštu pareiškėjui biurokratiškai atrašė. Pareiškėjas galiausiai kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą dėl kompensacijos už dantų protezavimą gavimo, tačiau atsakymo iki šiol negavo. Išnaudojęs visas galimybes savo teisėms apginti, pareiškėjas padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo teigimu, ginčijamame sprendime klaidingai nurodyta ginčo esmė, pareiškėjas kreipėsi ne dėl Sveikatos apsaugos ministerijos neveikimo, tačiau dėl to, kad nuo 2015 metų negali gauti išmokos už dantų protezavimo paslaugas. Ginčų komisija neišsprendė esminio klausimo dėl kompensacijos išmokėjimo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad šiai dienai jam išmokėta 372 Eur dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensacija. Pareiškėjo įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad kompensacijos išmokėjimas buvo vilkinamas tyčia. Dėl šiurkščių pareiškėjo teisių pažeidimų susidarė turtinė ir neturtinė žala.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos TLK, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Klaipėdos TLK paaiškino, jog kompensuoja gydymo įstaigų išlaidas, patirtas draudžiamiesiems asmenims suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduodant vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Klaipėdos TLK, atsakydama į visus pareiškėjo raštus, pateikė aiškius, argumentuotus, motyvuotus, teisės normomis pagrįstus ir pareiškėjui suprantamus atsakymus apie pareiškėjo teisę į dantų protezavimo išlaidų kompensavimą. Atkreipė dėmesį, kad pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą, iki 2018 m. balandžio 10 d. pacientui pageidaujant, kad jam skirta kompensacija būtų pervesta į kito asmens banko sąskaitą, teritorinei ligonių kasai turėjo būti pateiktas notaro patvirtintas paciento sutikimo originalas, o nuo 2018 m. balandžio 10 d. pasikeitus teisės akto redakcijai, pacientui užteko pateikti asmens, kuriam bus pervedama minėta kompensacija, raštišką sutikimą. Atsižvelgiant į tai, tik nuo 2018 m. balandžio 10 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Klaipėdos TLK įgijo teisinį pagrindą nebeprašyti notaro rašytinio sutikimo, užteko, kad būtų nurodytas to asmens, į kurio sąskaitą prašoma pervesti lėšas už dantų protezavimą, rašytinis sutikimas. Kadangi pareiškėjas 2017 m. spalio 16 d. kartu su prašymu buvo pateikęs ir savo dukters rašytinį sutikimą dėl banko sąskaitos panaudojimo, Klaipėdos TLK nedelsiant, t. y. 2018 m. balandžio 27 d. raštu, informavo pareiškėją, kad 2018 metų antrą ketvirtį planuojama kompensuoti dantų protezavimo išlaidas, pervedant kompensaciją į nurodytą dukters sąskaitą.

7. Klaipėdos TLK teigimu, nustačius, kad Klaipėdos TLK raštai iki 2018 m. balandžio 11 d. buvo pagrįsti ir teisėti, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjo nurodytos išlaidos nagrinėjant administracinę bylą negali būti laikomos žala CK 6.271 straipsnio prasme, nes tokio pobūdžio nuostoliai nesusiję priežastiniu ryšiu su Klaipėdos TLK veiksmais, t. y. pateiktais atsakymais į 2015 m. kovo 18 d. pareiškėjo prašymą.

8. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Sveikatos apsaugos ministerija paaiškino, kad dėl to, jog pareiškėjas pageidavo gauti dantų protezavimo paslaugų kompensaciją, pervedant šią kompensaciją į pareiškėjo dukros sąskaitą, pateiktame rašte buvo aiškiai nurodyta, kokius dokumentus pareiškėjas turi pateikti, t. y. notaro patvirtintą sutikimo, jog asmeniui skiriama dantų protezavimo kompensacija būtų pervesta į kito asmens banko sąskaitą, originalą bei asmens, į kurio sąskaitą bus pervedama kompensacija, paso arba asmens tapatybės kortelės arba kito asmenį identifikuojančio dokumento kopiją.

10. Sveikatos apsaugos ministerija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl neveikimo, nurodė, kad, gavusi pareiškėjo 2018 m. sausio 23 d. skundą, kuriame vėl buvo keliami analogiški jo 2017 m. kovo 7 d. skunde išdėstytiems klausimai, 2018 m. sausio 25 d. raštu šį pareiškėjo skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK). VLK pareiškėjui atsakė 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 4K-1267, kuriame pakartotinai paaiškino, kokius dokumentus pareiškėjas turi pateikti, jei pageidauja, jog jam skiriama dantų protezavimo kompensacija būtų pervesta į kito asmens banko sąskaitą.

11. Sveikatos apsaugos ministerija pažymėjo, kad atsakymai pareiškėjui į jo skundus buvo parengti vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjas aiškiai buvo informuotas apie reikalavimus asmeniui, pageidaujančiam gauti kompensaciją dėl dantų protezavimo. Pareiškėjas, žinodamas reikalavimą pateikti notariškai patvirtintą sutikimą (šis reikalavimas pareiškėjui buvo išdėstytas ne vieną kartą), pats savo valia neįgyvendino savo teisės gauti kompensaciją, kadangi tokio sutikimo neteikė. Pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo tariamai patirta turtinė ir neturtinė žala, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė. Taip pat pareiškėjas nepagrindė nei žalos atsiradimo fakto, nei kitų atsakomybei kilti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Klaipėdos TLK ir Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų teisėtumo, nagrinėjant pareiškėjo prašymus dėl dantų protezavimo kompensacijos sumokėjimo pareiškėjui grynaisiais pinigais arba pervedant į kito asmens (pareiškėjo dukros) banko sąskaitą, taip pat dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo atstovo Klaipėdos TLK veiksmų jam taip pat kilo 1,12 Eur turtinė ir 3 000 Eur neturtinė žala. Teismas nurodė, kad vertins, ar pagrįstai Klaipėdos TLK atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus dėl kompensacijos pervedimo į kito asmens sąskaitą, taip pat ar Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi tinkamų veiksmų, kad pareiškėjo prašymai būtų išnagrinėti.

14. Teismas vadovavosi iki 2018 m. balandžio 10 d. galiojusios Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 (toliau – ir Aprašas), redakcijos 43 ir 46 punktais ir pažymėjo, kad pagal iki 2018 m. balandžio 10 d. galiojusį teisinį reglamentavimą, pareiškėjui siekiant, kad kompensacija už dantų protezavimo paslaugas būtų pervedama ne į jo asmeninę banko sąskaitą, o į kito asmens banko sąskaitą, jis turėjo pateikti ne tik Aprašo 43 papunkčiuose nurodytus dokumentus, bet ir Aprašo 46 papunkčiuose išvardintus dokumentus. Atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. įsigaliojusius Aprašo pakeitimus, teismas akcentavo, kad po šios datos asmeniui, siekiančiam, kad jam skirta kompensacija būtų pervesta į kito asmens banko sąskaitą, užteko kartu su Aprašo 43 punkte nurodytais dokumentais teritorinei ligonių kasai pateikti asmens, kuriam bus pervedama minėta kompensacija, raštišką sutikimą.

15. Remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 18 d. pateikė prašymą Klaipėdos TLK apmokėti už atliktą dalinį dantų protezavimą, nurodydamas, kad banko sąskaita nedisponuoja, o kompensuojamą sumą prašo išmokėti grynaisiais pinigais (b. l. 4). Klaipėdos TLK 2015 m. gegužės 26 d. raštu informavo pareiškėją, kad grąžinti kompensacijos negali, nes pareiškėjas nenurodė savo banko sąskaitos numerio (b. l. 48). Pareiškėjas pakartotinai 2016 m. spalio 31 d. kreipėsi į Klaipėdos TLK, prašydamas dantų protezavimo išlaidas apmokėti vienu iš nurodytų alternatyvių būdų: 1) grynaisiais pinigais; 2) išduoti banko čekį; 3) pervesti priklausančią pinigų sumą pašto perlaida; 4) priklausančią pinigų sumą pervesti į dukros asmeninę banko sąskaitą (b. l. 6). Klaipėdos TLK 2016 m. lapkričio 8 d. raštu informavo pareiškėją, kad asmuo, pageidaujantis gauti kompensaciją už dantų protezavimo paslaugas, turi užpildyti prašymą, jame nurodant savo banko sąskaitos numerį, o tuo atveju, jei pageidauja, jog kompensacija būtų pervesta į kito asmens sąskaitą, pateikti notaro patvirtintą asmens sutikimo originalą (b. l. 7). Pareiškėjas taip pat į Klaipėdos TLK kreipėsi su 2017 m. spalio 16 d. raštu, kuriuo prašė išmokėti jam kompensaciją už dantų protezavimą į dukters banko sąskaitą, kartu pateikė dukters sutikimą (b. l. 8–9). Klaipėdos TLK 2017 m. spalio 24 d. raštu nurodė pareiškėjui, kad jo prašymo tenkinti negali, nes nėra pateiktas notaro patvirtintas sutikimas dėl pinigų pervedimo į kito asmens sąskaitą (b. l. 10). Klaipėdos TLK 2018 m. balandžio 27 d. raštu informavo pareiškėją, kad į nurodytą banko sąskaitą jam pervesta 372 Eur pinigų suma (b. l. 55–56).

16. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Klaipėdos TLK jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko. Teismas pažymėjo, kad iki 2018 m. balandžio 11 d. naujos redakcijos Aprašo įsigaliojimo Klaipėdos TLK neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kompensacijos pervedimo į jo dukros banko sąskaitą, nes pareiškėjas prie prašymų atlyginti kompensaciją nepridėjo notaro patvirtinto sutikimo originalo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos. Tuo tarpu pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Klaipėdos TLK 2018 m. balandžio 27 d. pervedė pareiškėjui 372 Eur kompensaciją už dantų protezavimo paslaugas, atsižvelgiant į pareiškėjo kartu su prašymu pateiktą dukros sutikimą. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos TLK visuose pareiškėjui teiktuose atsakymuose nurodė teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu pareiškėjo prašymai negalėjo būti tenkinti, o pasikeitus teisiniam reglamentavimui per protingą terminą atliko pinigų pervedimą į pareiškėjo nurodytą jo dukros banko sąskaitą ir informavo apie šį veiksmą pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos TLK atliko veiksmus pareiškėjo atžvilgiu pagal Apraše nurodytą tvarką, neteisėtų šios institucijos veiksmų nenustatyta. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.

17. Teismas vadovavosi Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimo Sveikatos apsaugos ministerijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-864 (toliau – ir Taisyklės), 5, 9, 32 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 7 d. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos apsaugos reikalų komiteto pirmininkei, prašydamas padėti įgyvendinti jo teisę gauti dantų protezavimo išlaidų kompensaciją, atsižvelgiant į 2016 m. spalio 31 d. prašymą (b. l. 66). Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas 2017 m. kovo 22 d. persiuntė nurodytą raštą Sveikatos apsaugos ministerijai (b. l. 65). Sveikatos apsaugos ministerija 2017 m. balandžio 21 d. raštu paaiškino pareiškėjui, jog kompensacija už dantų protezavimo paslaugas gali būti pervedama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas, norėdamas gauti dantų protezavimo kompensaciją, turėtų pateikti prašymą kompensuoti išlaidas ir nurodyti savo asmeninės banko sąskaitos numerį, o jei pageidauja, kad kompensacija būtų pervedama į kito asmens sąskaitą, pateikti šio asmens notaro patvirtintą sutikimą (b. l. 76–77).

18. Pareiškėjas 2018 m. sausio 23 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas tarpininkauti siekiant išmokėti jam priklausančią piniginę kompensaciją už atliktą dantų protezavimą į dukros asmeninę sąskaitą (b. l. 11). Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. sausio 25 d. persiuntė pareiškėjo 2018 m. sausio 23 d. prašymą spręsti VLK (b. l. 78). VLK 2018 m. vasario 21 d. atsakė pareiškėjui, kad, jeigu jis neturi galimybės asmeniškai gauti priklausančios dantų protezavimo kompensacijos, tuomet Klaipėdos TLK turėtų pateikti notaro patvirtintą sutikimo, kad skiriama kompensaciją būtų pervedama į kito asmens sąskaitą, originalą bei to asmens paso arba tapatybės kortelės arba kito asmenį identifikuojančio dokumento kopiją (b. l. 81). Pareiškėjas dėl konstitucinių teisių gauti kompensaciją už dantų protezavimą pažeidimo su 2018 m. kovo 3 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydamas pripažinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą vilkinus atsakyti į pareiškėjo 2018 m. sausio 23 d. prašymą, įpareigoti ministrą motyvuotai atsakyti į 2018 m. sausio 23 d. prašymą ir jo kompetencijos ribose spręsti klausimą dėl kompensacijos už dantų protezavimą išmokėjimo į pareiškėjo nurodomą sąskaitą.

19. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad Sveikatos apsaugos ministerija atliko aktyvius veiksmus, siekdama išnagrinėti pareiškėjo pateiktus skundus, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji buvo pasyvi ir pareiškėjo prašymų nenagrinėjo. Kaip nustatyta, Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi pareiškėjo 2017 m. kovo 7 d. prašymo, kurį ji gavo 2017 m. kovo 23 d. (b. l. 65), turinį, per 20 darbo dienų nustatytą terminą į jį atsakė (b. l. 76), paaiškindama priežastis, dėl kurių pareiškėjo prašymas pervesti kompensaciją už dantų protezavimo paslaugas į kito asmens sąskaitą negali būti tenkinamas. Teismas pastebėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. balandžio 21 d. atsakyme aiškiai nurodyta, kokių teisės aktų nuostatų pagrindu pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, toks atsakymas atitiko pareiškėjo prašymo turinį, jis buvo pakankamai aiškus bei informatyvus. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kompensacijos pervedimo į kito asmens sąskaitą nelaikytinas Sveikatos apsaugos ministerijos neveikimu, o traktuotinas kaip atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

20. Teismas pažymėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija, 2018 m. sausio 23 d. vėl gavusi iš esmės analogišką pareiškėjo skundą, persiuntė jį nagrinėti VLK (b. l. 78). Nors 2018 m. sausio 25 d. rašte, kuriuo pareiškėjas informuotas apie jo skundo persiuntimą VLK, nenurodyta priežasčių, kodėl toks persiuntimas atliktas, teismas tai laikė formaliu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo konstatuoti neteisėtų Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų, vertinant pareiškėjo prašymus pervesti kompensuojamą sumą. Teismo vertinimu, kadangi, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, prašymas dėl kompensacijos pervedimo su papildomais dokumentais turėtų būti pateiktas būtent teritorinėms ligonių kasoms, Sveikatos apsaugos ministerija, pagrįstai tokį pareiškėjo prašymą persiuntė VLK (Taisyklių 33.1 p.). Teismas darė išvadą, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija tinkamai įvertino pareiškėjo 2018 m. kovo 3 d. skundo turinį ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, jog Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmuose vilkinimo atlikti veiksmus nenustatyta, todėl pagrindo įpareigoti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus nėra.

21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 3R-147(AG-100/10-2018) naikinti nėra teisinio pagrindo, o nenustačius neteisėtų Klaipėdos TLK veiksmų, pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę bei neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos TLK, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 22. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų, kuriais vadovavosi atsakovas, teisėtumo.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę ginti pažeistas teises pasitelkiant advokatą. Pareiškėjas nurodo, kad posėdyje negalėjo dalyvauti dėl labai sunkios materialinės padėties ir sveikatos būklės. Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. liepos 25 d. rašto pareiškėjas pažymi, kad rašte pateiktos neatitinkančios tikrovės aplinkybės. Pareiškėjas nuo pat pradžių buvo informavęs Klaipėdos TLK, kad banko sąskaita nedisponuoja ir nurodęs kitus galimus kompensacijos pervedimo būdus. Rašte Sveikatos apsaugos ministerija nenurodė, kodėl reikalaujama originalaus sutikimo notarinio patvirtinimo. Notaras, anot pareiškėjo netvirtina originalių dokumentų, tik jų kopijas. Pareiškėjas mano, kad delsimas išmokėti kompensaciją negali būti pateisinamas jokiais paaiškinimais.

24. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo esmę. Ginčo esmė yra tai, kad Klaipėdos TLK laiku neišmokėjo priklausančios kompensacijos už dantų protezavimą. Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos institucijos nesprendė klausimo iš esmės ir negynė pareiškėjo konstitucinių teisių, o ieškojo būdų pateisinti Klaipėdos TLK poziciją. Pareiškėjo vertinimu, iš esmės nepasikeitus aplinkybėms, vėliau buvo išmokėta piniginė kompensacija ir be notarinio patvirtinimo. Teismas nenurodė nei vieno teisės akto, kuris draudžia išmokėti kompensaciją ar įpareigoja pilietį turėti banko sąskaitą. Pareiškėjas akcentuoja nesutikęs pateikti notarinio patvirtinimo, nes reikalavimas buvo teisiškai neteisingas. Nurodo, kad patyrė nepatogumus, neturtinę žalą, patyčias.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos VLK pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26. Klaipėdos VLK nurodo, kad, tik pasikeitus teisiniam reglamentavimui, TLK įgijo teisinį pagrindą nebeprašyti notaro rašytinio sutikimo, užteko tik, kad būtų nurodytas to asmens, į kurio sąskaitą prašoma pervesti lėšas už dantų protezavimą, rašytinis sutikimas. Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, todėl priimti kitokį, t. y. priešingą galiojančiam teisiniam reglamentavimui, sprendimą dėl dantų protezavimo išlaidų kompensavimo Klaipėdos TLK neturėjo įgaliojimų. Pareiškėjui buvo atsakyta įstatymų nustatyta tvarka išaiškinat teisinį reglamentavimą keliamu klausimu apie suteiktų dantų gydymo ir protezavimo išlaidų kompensavimą. Klaipėdos TLK raštai iki 2018 m. balandžio 11 d. buvo pagrįsti ir teisėti, o pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos.

27. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nesusijusi nei su šios bylos šalimis, nei su teismu, nes teismas negali daryti įtakos priimant sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo. Tai, kad pareiškėjas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, yra subjektyvi aplinkybė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas aiškiai atskleidė bylos esmę, nustatė, dėl ko kilo ginčas, ir patirtino, kad tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek Klaipėdos VLK veiksmai buvo teisėti. Sveikatos apsaugos ministerijoje gauti pareiškėjo prašymai buvo išnagrinėti, pateikti išsamūs ir motyvuoti atsakymai. Pareiškėjui buvo ne kartą nurodyta, kokius dokumentus jis turi pateikti, tačiau ir žinodamas teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas jų nevykdė. Tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek Klaipėdos TLK vadovavosi Aprašo nuostatomis, kuriose nustatyti reikalavimai, kuriuos turi tenkinti pareiškėjai, norėdami gauti kompensaciją už dantų protezavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos TLK, veiksmų, neteisėtai atsisakant jam pervesti dantų protezavimo išlaidų kompensaciją pagal pareiškėjo prašymą.

30. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), t. y. tikrindamas tik pareiškėjo kvestionuojamą teismo sprendimo dalį.

31. Asmenų, turinčių teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, įrašymą į sąrašus, šių paslaugų teikimo tvarką, sutarčių dėl dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu sudarymo, taip pat lėšų šioms išlaidoms kompensuoti skyrimo, apskaitos bei atskaitomybės tvarką reglamentuoja Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890.

32. Pareiškėjo kreipimosi į Klaipėdos TLK su prašymu apmokėti (t. y. kompensuoti) už atliktą dalinį dantų protezavimą metu galiojusio Aprašo 27 punkte buvo nustatyta, kad gavęs paslaugas asmuo (arba jo atstovas) pateikia TLK, kurioje jis įrašytas į TLK sąrašą, Aprašo 7 priede nustatytos formos prašymą kompensuoti dantų protezavimo išlaidas, <...>. Šiame priede įtvirtintame nustatytos formos prašyme kompensacijos besikreipiantis asmuo turėjo nurodyti ne tik sveikatos priežiūros įstaigos, suteikusios dantų protezavimo paslaugas, pavadinimą, paslaugų suteikimo datą, bet ir savo asmeninės sąskaitos banke, į kurią prašo pervesti kompensaciją, numerį, banko pavadinimą ir kodą. Kadangi pareiškėjas savo laisvos formos 2015 m. kovo 18 d. pranešime Klaipėdos TLK asmeninės sąskaitos banke nenurodė (prašydamas kompensuojamą sumą išmokėti grynais pinigais ar per paštą), Klaipėdos TLK pateikė jam anksčiau nurodytomis teisės normomis pagrįstą 2015 m. gegužės 26 d. atsakymą Nr. B1-2732.

33. Pakartotinį prašymą Klaipėdos TLK dėl dantų protezavimo išlaidų kompensavimo pareiškėjas pateikė 2016 m. spalio 31 d. Jame, be kita ko, nurodė, kad bankinėmis sąskaitomis nesinaudoja ir prašo dantų protezavimo išlaidas apmokėti sekančiai: 1) išmokėti grynais; 2) išduoti banko čekį; 3) pervesti priklausančią pinigų sumą pašto perlaida; 4) priklausančią piniginę sumą pervesti į dukters V. S. asmeninę banko sąskaitą, kurią nurodys dukra. Aprašo (nauja redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. lapkričio 1 d.) 43 punkte išvardinta, kokius dokumentus ir duomenis turi pateikti asmuo, gavęs dantų protezavimo paslaugas, tarp jų ir prašymą kompensuoti dantų protezavimo išlaidas (Aprašo 7 priedas), kuriame turi būti nurodytas banko sąskaitos numeris (43.1 papunktis). Pacientui pageidaujant, kad jam skirta kompensacija būtų pervesta į kito asmens banko sąskaitą, TLK kartu su Aprašo 43 punkte nurodytais dokumentais turi būti pateikta: 46.1. notaro patvirtintas paciento sutikimo, kad jam skiriama kompensacija būtų pervesta į kito asmens banko sąskaitą, originalas; 46.2. asmens, į kurio sąskaitą bus pervedama kompensacija, paso arba asmens tapatybės kortelės, arba kito asmenį identifikuojančio dokumento kopija. Atsakydama į pakartotinį pareiškėjo prašymą, Klaipėdos TLK 2016 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. A1-7478 aiškiai šių teisės normų reikalavimus nurodė.

34. Visi Aprašo 46 punkte reikalaujami duomenys nebuvo pateikti ir pareiškėjo pakartotiniame 2017 m. spalio 16 d. laisvos formos prašyme Klaipėdos TLK (institucijoje priimtas 2017 m. spalio 17 d.). Todėl pareiškėjui Klaipėdos TLK 2017 m. spalio 24 atsakyme Nr. A1-8063 dar kartą buvo išaiškinta, kokie dokumentai turi būti pateikti ir kokių teisės normų pagrindu tai prašoma padaryti.

35. Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-385 (įsigaliojusiu nuo 2018 m. balandžio 11 d.) pakeitus Aprašo 46 punkto redakciją, ir jame nurodžius, kad pacientas, pageidaujantis, kad jam skirta kompensacija būtų pervesta į kito asmens banko sąskaitą, kartu su Aprašo 43 punkte nurodytais dokumentais TLK turi pateikti asmens, kuriam bus pervedama minėta kompensacija, raštišką sutikimą, t. y. pašalinus reikalavimą pateikti notaro patvirtintą paciento sutikimą, Klaipėdos TLK pareiškėjui 2018 m. balandžio 27 d. (į jo dukters vardu esančią banko sąskaitą) pervedė 372,00 Eur kompensaciją už dantų protezavimo paslaugas (b. l. 55, 56), ir dėl to ginčo byloje nėra.

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir tinkamai vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnyje teismo sprendimui keliamus reikalavimus. Taigi teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, jų nebekartoja.

37. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnio nuostatos. Nagrinėjamoje byloje nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. nesant CK 6.271 straipsnyje numatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visumos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą ir 1,12 Eur turtinę žalą.

38. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę ginti pažeistas teises pasitelkiant advokatą ir jam negalint dalyvauti teismo posėdyje dėl labai sunkios materialinės padėties bei sveikatos būklės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sunkią sveikatos būklę, dėl kurios jis pats negalėtų dalyvauti teismo posėdyje. Byloje yra pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsta kita administracinė byla, kurioje sprendžiamas ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus priimto sprendimo atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, o samdyti advokato jis neturi materialinių resursų; dėl ilgalaikio nepagrįsto persekiojimo (nuo 1990 m. iki 2017 m.) yra sutrikusi sveikata. Pirmosios instancijos teismas nutarė prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą netenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 ar 5 punktuose nustatytų pagrindų stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, kuris, be kita ko, gali trukti neapibrėžtą laiką. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-502/2019). Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 straipsnis).

39. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3144-520/2019). Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegijai, išnagrinėjusiai bylos medžiagą, įvertinusiai nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje kilusio ginčo pobūdį ir byloje taikytinas teisės aktų nuostatas (šių nuostatų kitimą pareiškėjui palankia linkme), nekyla abejonių dėl jų galimo neatitikimo Konstitucijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų ir konkrečių teisinių argumentų, leidžiančių abejoti byloje taikytinų teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams. Nenustačius būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė