2026-05-27 Nr. AB-11082-3-61-3-01793-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1014-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01793-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 45; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-K-2024-00007 ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, taip pat prašė priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2026 m. kovo 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. Ž. pakartotinį pareiškimą dėl teisėjo Audriaus Grauželio nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-367-644/2026 nagrinėjimo; skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise; išaiškino pareiškėjui, kad nutarties dalis dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine teise skyrimo skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas, be kita ko, nustatė, kad teisme 2026 m. kovo 23 d. gautas pareiškėjo pakartotinis pareiškimas dėl teisėjo Audriaus Grauželio ir Regionų administracinio teismo nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-367-644/2026 (buvęs bylos numeris Nr. I2-1629-644/2025) nagrinėjimo.

Teismo pirmininko pavaduotojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 bei 45 straipsnių nuostatomis, pažymėjo, kad nušalinimas gali būti reiškiamas tik teismo pirmininko nutartimi administracinę bylą paskirtiems nagrinėti teisėjams ir kad ABTĮ neįtvirtina proceso šalių teisės reikalauti nušalinti visą teismą nuo administracinės bylos nagrinėjimo. Atsižvelgdamas į tai, teismo pirmininko pavaduotojas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas nušalinti visą Regionų administracinį teismą nuo administracinės bylos nagrinėjimo negali būti tenkinamas.

Teismo pirmininko pavaduotojas nurodė, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Įvertinęs pareiškėjo 2026 m. kovo 23 d. pareiškimo turinį, teismo pirmininko pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo reikalavimas nušalinti teisėją Audrių Grauželį yra grindžiamas tik pareiškėjo prielaidomis ir subjektyviu vertinimu, todėl negali būti laikomi pagrįstais. Atsižvelgdamas į tai, teismo pirmininko pavaduotojas konstatavo, kad nėra pagrindo nušalinti teisėją Audrių Grauželį nuo administracinės bylos nagrinėjimo.

Teismo pirmininko pavaduotojas pažymėjo, kad pareiškėjas tiek 2024 m. birželio 5 d., tiek 2025 m. gegužės 12 d. pateiktus prašymus dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo iš esmės grindė nesutikimu su teisėjo atliktais procesiniais veiksmais administracinėje byloje Nr. I2-367-644/2026. Atsižvelgęs į pareiškėjo procesinį elgesį ir tai, kad nušalinimo pareiškimai grindžiami bendro pobūdžio, abstrakčiais argumentais, kurie nesudaro įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas konstatavo, kad pareiškėjas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal jų paskirtį, toks elgesys neatitinka sąžiningo proceso dalyvio elgesio standartų, trukdo sklandžiai proceso eigai, todėl yra pagrindas skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) atsižvelgus į tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų kiekį, sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją; 3) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų: ar Regionų administracinio teismo nutartis (esant interesų konfliktui) pagrįsta ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio, 45 straipsnio 2, 5 dalių, 83 straipsnio l dalies 5 punkto nuostatomis, nėra naudojama kaip tyčinė priemonė pasipinigauti ir žlugdyti bylas prieš valstybės institucijas (kai vykdoma diskriminacija, neišreikalautos prašomos prijungti kitų tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagos, kurios yra tiesioginiai įrodymai paaiškinantys bylos esmę); ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 3, 4, 5, 8, 11, 15–20 punktai, 10 dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 5, 6, 7, 19, 25, 28, 29, 30, 31 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 7, 9, 10, 13, 14, 17, 18 straipsnių, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo 3, 4, 5, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 33 straipsnių nuostatas; 4) panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartį ir įpareigoti teismą nesudarinėti dirbtinų kliūčių įgyvendinant pareiškėjo procesines teises bei bylos nagrinėjimui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teisėjas, skirdamas 100 Eur baudą, galbūt keršija už daugkartinius nušalinimus Regionų administracinio teismo teisėjams, nagrinėjusiems ir nagrinėjantiems tiesiogiai tarpusavyje susijusius ginčus. Tiek teisėjas, tiek Regionų administracinis teismas remiasi galbūt nusikalstama teismų praktika šalinti iš bylos atsakovais ar trečiaisiais suinteresuotais asmenimis esančias valstybės institucijas bei bylą nagrinėti be atsakovų dalyvavimo, o tai įrodo jų priklausomumą, išankstinį nusistatymą bei nusikalstamą veiką, kurios apskundimą įstatymų nustatyta tvarka žlugdo bet kokiomis priemonėmis, naudoja psichologinį spaudimą, varžo procesines teises, persekioja už kritiką ir skiria baudas vien tam, kad neleisti išsiaiškinti, ar tokia įstatymų panaudojimo praktika atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir valstybės tarptautinius įsipareigojimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. kovo 24 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui paskirta 100 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl procesinio pobūdžio prašymų

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pažymi, kad šis prašymas nėra grindžiamas jokiais teisiniais argumentais ar motyvais. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė būtinumo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas taip pat prašo sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinėms teisėjų kolegijoms yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai, taip pat kitokio pobūdžio aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo turinį, nagrinėjimo klausimo pobūdį, sprendžia, kad nėra nagrinėjami jokie sudėtingi teisiniai klausimai, sudarantys pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas.

Pasisakydama dėl prašymo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo, į kokias konkrečias institucijas su jo nurodytais paklausimais (prašymais) turėtų būti kreipiamasi tam, kad atskirasis skundas būtų išnagrinėtas teisingai. Atsižvelgiant į tai, šis prašymas netenkinamas.

Dėl pareiškėjui skirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2026 m. kovo 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pakartotinį pareiškimą dėl teisėjo bei teismo nušalinimo ir skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą, konstatavęs, kad pareiškėjas naudojasi nušalinimo teise ne pagal paskirtį ir piktnaudžiauja nušalinimo teise.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių, ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-602/2022; 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-589-789/2022; 2023 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-576-575/2023; kt.).

Pažymėtina, kad piktnaudžiavimu nušalinimo teise pripažįstami atvejai, kai reiškiami nušalinimai nesant įstatyme nustatytų pagrindų ar nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1082/2014; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-682-525/2019; kt.). Piktnaudžiavimas nušalinimo teise taip pat pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-717-502/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-40-261/2022; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 5 d. pareiškimu prašė nušalinti teismo pirmininką, jo pavaduotoją, teisėją Audrių Grauželį ir visą Regionų administracinį teismą nuo administracinės bylos nagrinėjimo. Šiame pareiškime pareiškėjas teigė, kad administracinę bylą nagrinėjanti teisėjas Audrius Grauželis yra šališkas, galbūt tyčia nepriima jo skundo nagrinėti ir taip prisideda prie patyčių, diskriminacijos ir galbūt organizuotos nusikalstamos veikos, kuri vyksta tiesiogiai tarpusavyje susijusiose bylose. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Regionų administracinio teismo pirmininkas, jo pavaduotoja ir kiti teisėjai yra priklausomi nuo politinių partijų, todėl nesujungiamos bylos ir neieškomi papildomi įrodymai bei daromos kitokios kliūtys su tikslu sužlugdyti bylas.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2024 m. birželio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo 2024 m. birželio 5 d. pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo. Nutartyje nurodyta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnį niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nesutikdamas su teisėjo procesiniais veiksmais, priimtais konkrečioje administracinėje byloje, pareiškėjas turi teisę juos ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas dėl teisėjo nušalinimo netenkintas. Nutartyje taip pat nurodyta, kad nušalinimas gali būti reiškiamas tik paskirtam bylą nagrinėti teisėjui / teisėjams, o ne apskritai visiems teismo teisėjams, todėl pareiškėjo prašymas dėl viso teismo ar visų teisėjų nušalinimo netenkintas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Nutartyje pažymėta, kad kartotinis nepagrįstas ir neobjektyvus teisėjo ar kitų proceso dalyvių šalinimas nuo bylos nagrinėjimo gali sudaryti pagrindą spręsti dėl šalies galimo piktnaudžiavimo teismo procesu ir / ar suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjas 2025 m. gegužės 12 d. pareiškimu pakartotinai prašė nušalinti teismo pirmininką, jo pavaduotoją, teisėją Audrių Grauželį ir visą Regionų administracinį teismą nuo administracinės bylos nagrinėjimo. Šiame pareiškime pareiškėjas teigė, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas Audrius Grauželis tikslingai ignoruoja tiesiogiai susijusias bylas ir jose esančius įrodymus, kurie paaiškina ir šios bylos esmę, bei valstybės institucijose ir teismuose galbūt daromus nusikaltimus, nesivadovauja ABTĮ 4 straipsnio nuostatomis ir teisėjų garbės kodeksu. Regionų administracinio teismo pirmininkas ir jo pavaduotoja yra tiesiogiai suinteresuoti šios bylos baigtimi ir tiesiogiai su ja susijusių teisminių procesų baigtimi, kadangi nori nuslėpti savo padarytas klaidas administracinėse bylose, po kurių atsirado visos kitos bylos ir tiesiogiai susiję teisminiai procesai; teisme nėra vieningos teisinės praktikos ir dėl to visokiomis priemonėmis trukdoma tarpusavyje susijusias bylas nagrinėti iš esmės, atsižvelgiant į visus esamus įrodymus kompleksiškai ir objektyviai, t. y. baudų skyrimas, pareikštų nušalinimų nagrinėjimas esant interesų konfliktui, bandymas daryti įtaką teisėjams ir darant psichologinį spaudimą dėl siūlymo skirti baudas už savo procesinių teisių gynimą.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pakartotinį 2025 m. gegužės 12 d. pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo ir pripažino, jog pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise. Nutartyje pažymėta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, todėl negali būti laikomos šališkumo aplinkybėmis. Taip pat pažymėta, kad nušalinimas gali būti reiškiamas tik paskirtam bylą nagrinėti teisėjui / teisėjams, o ne apskritai visiems teismo teisėjams, todėl pareiškėjo prašymą dėl viso teismo ar visų teisėjų nušalinimo teismas netenkino kaip akivaizdžiai nepagrįsto. Nutartyje akcentuota, kad kartotinis nepagrįstas ir neobjektyvus teisėjo ar kitų proceso dalyvių šalinimas nuo bylos nagrinėjimo gali sudaryti pagrindą spręsti dėl šalies galimo piktnaudžiavimo teismo procesu ir / ar suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pareiškėjui ne kartą išaiškinta nušalinimo instituto paskirtis ir naudojimosi pagrindai. Todėl konstatuotinas pareiškėjo šioje byloje piktnaudžiavimas nušalinimo teise, kas sudaro pagrindą bylą nagrinėjančiam teisėjui, esant kartotiniam pareiškimui dėl nušalinimo, spręsti šį pareiškimą ABTĮ 45 straipsnio 2 dalies tvarka ir svarstyti dėl baudos pareiškėjui skyrimo remiantis ABTĮ 83 straipsniu.

Pareiškėjas 2026 m. kovo 23 d. teismo posėdyje žodžiu pareiškė pakartotinį prašymą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo Audriaus Grauželio nušalinimo, kurį grindė iš esmės teisėjo atliktais procesiniais veiksmais administracinėje byloje Nr. I2-367-644/2026, teigdamas, kad teisėjas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymus, yra šališkas, neturi specializacijos nagrinėti bylas, susijusias su Tarnybos veikla. Pareiškėjas taip pat prašė nušalinti teismo pirmininką ir jo pavaduotojus, teigdamas, kad šie nesilaiko įstatymų ir pažeidžia teisėjų etikos ir drausmės kodekso nuostatas.

Minėta, kad skundžiama Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo pakartotinis 2026 m. kovo 23 d. pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo atmestas ir pareiškėjui skirta 100 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu yra šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių, teisėjas, specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie nusišalina; tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės; vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. ABTĮ 44 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma pasireiškia atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-261/2022; 2026 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-822/2026; kt.).

Pažymėtina, kad reikalavimas nušalinimą motyvuoti reiškia, jog pareiškime dėl nušalinimo turi būti nurodytos aiškios abejonės dėl teisėjo nešališkumo, jos turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik abstrakčiais asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-728/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2009/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas nušalinimus teisėjams, nenurodė nė vieno teisėjų nušalinimo pagrindo, įtvirtinto ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pareiškėjas reiškė nušalinimą visam Regionų administraciniam teismui, nors tokios proceso šalių teisės ABTĮ neįtvirtina. Pareiškėjo reiškiami nušalinimai buvo išimtinai grindžiami subjektyvaus pobūdžio argumentais dėl tų pačių teisėjo Audriaus Grauželio, Regionų administracinio teismo pirmininko bei jo pavaduotojos atliktų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Pažymėtina, kad pareiškėjas reiškė nušalinimus pakartotinai, nepaisydamas to, kad jis jau buvo įspėtas apie teisines pasekmes už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas pagrįstai pripažino pareiškėjo atliekamus procesinius veiksmus piktnaudžiavimu nušalinimo teise ir skyrė jam baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio pareiškėjo veiksmus jau yra pripažinęs piktnaudžiavimu nušalinimo teise ir kitose administracinėje bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-385-629/2024; AS-916-520/2026).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo elgesį administracinio proceso metu ir pareiškėjui paskirtos baudos dydį, konstatuoja, kad jam skirta 100 Eur bauda yra proporcinga, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas pagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. kovo 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė