2018-10-30 Nr. AB-19603-3-64-3-02916-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1544-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02916-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. birželio 8 d. jam nepagrįstai buvo paskirtas papeikimas už tai, kad jis 2016 m. birželio 2 d. nemiegojo. Jo elgesys nekėlė jokios grėsmės nei aplinkiniams, nei esamai tvarkai. Nutarimą skirti nuobaudą apskundė, tačiau buvo įkalbėtas skundą atsiimti. 2016 m. rugpjūčio 26 d., esant panašioms aplinkybėms, vėl buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis nemiegojo. Antros nuobaudos paskyrimą taip pat apskundė, tačiau vėl buvo pareigūnų įkalbėtas skundą atsiimti. Taigi pareiškėjo atžvilgiu buvo taikomas psichologinis smurtas, viršijant įstatymo nustatytus įgaliojimus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją. Dėl psichologinio smurto patyrė dvasinį sukrėtimą, stresą, buvo diskriminuojamas dėl teisinės padėties.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, pateikė atsiliepimą (b. l. 34–37), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad Šiaulių TI direktorius 2016 m. birželio 8 d. nutarimu „Dėl suimtojo nubaudimo“, atsižvelgdamas į tai, kad suimtasis I. B. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – 00.02 val. nemiegojo, sėdėdamas prie stalo kalbėjosi su kitais asmenimis, esančiais kameroje Nr. 89, į pareigūno reikalavimus laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos ir eiti miegoti nereagavo, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą, skyrė papeikimą. Paskirtą nuobaudą pareiškėjas turėjo teisę skųsti nustatyta tvarka, tačiau neskundė. Šiaulių TI direktorius 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu „Dėl suimtojo nubaudimo“, atsižvelgdamas į tai, kad suimtasis I. B. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – 23.20 val. nemiegojo, sėdėjo prie stalo ir rūkė, nevykdė pareigūnų reikalavimų nepažeidinėti nustatytos tvarkos, taip pat į tai, kad drausmine tvarka jau buvo baustas, skyrė teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje atėmimą vienam mėnesiui. Šios nuobaudos pareiškėjas taip pat neskundė. Kadangi administracinis ginčas dėl Šiaulių TI nutarimų, kuriais paskirtos drausminės nuobaudos, nėra išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, jis negali būti nagrinėjamas teisme. I. B. nuobaudos paskirtos nepraleidus Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnyje nustatyto termino ir nuobaudų skyrimo tvarkos, todėl atsakovas darė išvadą, kad nuobaudos už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus pareiškėjui paskirtos teisėtai ir pagrįstai.

5. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Atsakovas prašė sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo I. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš to, kad Šiaulių TI jam buvo paskirtos nuobaudos už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 34 straipsniu, 36 straipsniu, 49 straipsniu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės; redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 5 d., ir nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 127, 129 ir 130 punktais ir pažymėjo, kad byloje esančių dokumentų pagrindu nustatyta, jog 2016 m. birželio 2 d. Šiaulių TI 4 pamainos korpuso vyresnysis R. B. surašė tarnybinį pranešimą tardymo izoliatoriaus direktoriui dėl to, kad suimtasis I. B., laikomas 89 kameroje, 2016 m. birželio 2 d. padarė drausmės pažeidimą – 00.02 val. nemiegojo, sėdėjo prie stalo, kalbėjosi su kitais asmenimis, esančiais kameroje, į reikalavimus laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos ir eiti miegoti nereagavo, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58 (b. l. 10). 2016 m. birželio 2 d. I. B. surašė pasiaiškinimą Šiaulių TI direktoriui (b. l. 11), kuriame nurodė, kad birželio 2 d. 00.02 val. nemiegojo, sėdėjo prie stalo ir šnekėjosi su kitais kameroje buvusiais kaliniais, kurie irgi nemiegojo, šnekėjosi tyliai, kad nedrumstų kitų nuteistųjų poilsio. Pasiaiškinime I. B. pažymėjo, kad jaučiasi kaltas, nes kol kas nėra įpratęs būti migdomas priverstine tvarka ir verčiamas gulėti, kai nesinori miego. 2016 m. birželio 8 d. Šiaulių TI direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-912 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (b. l. 12) už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtajam I. B. paskirtas papeikimas, atsižvelgus į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą ir į tai, kad drausmine tvarka nebaustas. Šio nutarimo kopija suimtajam I. B. įteikta 2016 m. birželio 15 d., tai suimtasis patvirtino savo parašu.

9. 2016 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių TI 4 pamainos korpuso vyresnysis M. M. surašė tarnybinį pranešimą dėl to, kad suimtasis I. B. kameroje Nr. 32 padarė drausmės pažeidimą – 23.20 val. sėdėjo prie stalo ir rūkė, į reikalavimus eiti miegoti nereagavo, atsikalbinėjo, pareiškė, kad rašys skundą, tuo pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę (b. l. 13). I. B. 2016 m. rugpjūčio 22 d. pasiaiškinime (b. l. 14) nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d. 23.20 val. atsidarė kameros durys, pareigūnas pareikalavo eiti miegoti, jis pareigūnui paaiškino, jog priverstinai šis taisyklių punktas nevykdomas, jei bus verčiamas miegoti, kreipsis su skundu į Šiaulių TI administraciją; tuo metu rūkė atsisėdęs prie stalo, konflikto nebuvo. Šiaulių TI direktorius 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 25/04-1219 (b. l. 15), atsižvelgdamas į tai, kad suimtasis I. B. kameroje Nr. 32 2016 m. rugpjūčio 20 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, nutarė suimtajam I. B. skirti teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą vienam mėnesiui, atsižvelgus į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą ir į tai, kad drausmine tvarka baustas. Šio nutarimo kopija suimtajam I. B. įteikta 2016 m. rugpjūčio 29 d., tai suimtasis patvirtino savo parašu.

10. Teismas pažymėjo, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytos suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonės, be kita ko, ir tardymo izoliatorių vidaus tvarka bei dienotvarkė; suimtųjų dienotvarkėje privalo būti numatytas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas. Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę Šiaulių TI direktorius yra patvirtinęs 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58, dienotvarkėje nustatytas suimtiesiems, nuteistiesiems skirtas darbo ir poilsio laikas, nepertraukiamas miegas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Pareiškėjas neginčijo, kad nemiegojo 00.02 val. 2016 m. birželio 2 d. ir 23.20 val. 2016 m. rugpjūčio 20 d., sėdėjo ir rūkė, kalbėjosi su kitais kameroje esančiais asmenimis, taigi nemiegodamas nustatytu laiku nesilaikė dienotvarkės ir tuo padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimus, už kuriuos jam pagrįstai paskirtos nuobaudos. Nuobaudos, kurios buvo paskirtos pareiškėjui, numatytos Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnyje, jos skirtos laikantis nustatytos tvarkos ir terminų, atsižvelgus į pažeidimų padarymo aplinkybes, turimų nuobaudų kiekį ir pobūdį, suimtojo rašytinius pasiaiškinimus dėl pažeidimo. Pareiškėjas paskirtų nuobaudų įstatymo nustatyta tvarka neskundė, taip pat nustatyta tvarka neskundė ir pareigūnų veiksmų (b. l. 9), nurodė, kad buvo įkalbėtas atsiimti skundus, tačiau šie pareiškėjo teiginiai neįrodyti. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog Šiaulių TI pareigūnai, skirdami pareiškėjui nuobaudas, veikė pažeisdami teisės aktus, reglamentuojančius nuobaudų už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus skyrimo tvarką, ar neįvykdė jiems priskirtų funkcijų, t. y. neturi pagrindo nustatyti neteisėtus pareigūnų veiksmus.

11. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teismas laikė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. 12. Pareiškėjas I. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 49), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priteisti pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad skundė ne jam paskirtas drausmines nuobaudas, bet pareigūnų naudotą psichologinį smurtą. Mano, jog įstaigos direktoriaus patvirtintos dienotvarkės reikalavimai yra tik rekomendaciniai ir negali būti vykdomi priverstinai, naudojant psichologinį ar kitokį smurtą. Mano, jog drausminės nuobaudos skyrimas už neva drausmės pažeidimą prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto patvirtintoms Europos kalinimo taisyklėms. Reikalavimas eiti miegoti ir nuobaudos už jo nevykdymą skyrimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui, tarptautiniams įsipareigojimams. Naudojant psichologinį smurtą, tyčia didinamos pareiškėjo kančios, jo poveikį jaučia ir kiti kalinami asmenys.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 53–54) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsiliepime pažymi, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu nustatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis. Įstatyme nustatytų pareigūnų nurodymų nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti nuteistajam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnyje numatytas nuobaudas. Analogiškos taisyklės saisto suėmimą vykdančias institucijas. Pareiškėjui nuobaudos paskirtos nepraleidus Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnyje numatyto nuobaudų skyrimo termino ir nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarkos, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, įvertinus paties suimtojo rašytiniuose pasiaiškinimuose nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo I. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Nustatyta, kad Šiaulių TI direktorius 2016 m. birželio 8 d. nutarimu „Dėl suimtojo nubaudimo“, atsižvelgdamas į tai, kad suimtasis I. B. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – 00.02 val. nemiegojo, sėdėdamas prie stalo kalbėjosi su kitais asmenimis, esančiais kameroje Nr. 89, nevykdė pareigūnų reikalavimų nepažeidinėti nustatytos tvarkos, skyrė papeikimą. Šiaulių TI direktorius 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu „Dėl suimtojo nubaudimo“, atsižvelgdamas į tai, kad suimtasis I. B. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – 23.20 val. nemiegojo, sėdėjo prie stalo ir rūkė, nevykdė pareigūnų reikalavimų nepažeidinėti nustatytos tvarkos, taip pat į tai, kad drausmine tvarka jau buvo baustas, skyrė teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje atėmimą vienam mėnesiui. Pareiškėjas nurodė, kad abi nuobaudas apskundė, tačiau prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas ir abiem atvejais buvo pareigūnų įkalbėtas skundą atsiimti.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių TI nutarimai, kuriais pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos, nebuvo apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Tiek iš pareiškėjo skundo, tiek iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad neturtinę žalą pareiškėjas kildina ne tik iš pačių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir iš to, kad prieš jį Šiaulių TI pareigūnai naudojo psichologinį smurtą.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjui paskirtų nuobaudų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau dėl galimai taikyto psichologinio smurto prieš pareiškėją nepasisakė, konstatavęs tik tai, jog pareiškėjas teiginių dėl skundų atsiėmimo neįrodė. Tuo tarpu būtent galimas psichologinio smurto prieš pareiškėją panaudojimas ir buvo esminis aspektas nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas su tuo susijusių aplinkybių nesiaiškino ir nenustatinėjo.

21. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Be to, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).

22. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikintinas.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, nes būtina rinkti papildomus įrodymus, jais remiantis nustatyti aplinkybes, susijusias su galimu psichologinio smurto prieš pareiškėją naudojimu, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė