7d1cd366-2c7d-4d66-b032-7032b43a2563 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas V Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-19/2013 Teisėjas Olegas Zaicevas                                             Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02125-12-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3; 2.1.7.4.1;  2.4.6,  2.4.7.  (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S 2013 m. balandžio 23 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Rasai Lunienei, Irmai ZnatavičiÅ«tei, Violetai SemaÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Karčinskienei, nukentėjusiajai A. K., nukentėjusiosios atstovui K. M. K., gynėjai advokatei Audronei Rimienei, nuteistajai O. K., Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Onai Žukauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios O.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 140 str. 2 d. ir nubausta laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ O.

K. Vilniaus teritorinės ligoninės kasos naudai priteista 38,73 Lt iÅ¡laidų nukentėjusiosios gydymui. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : O. K. nuteista už tai, kad ji, muÅ¡dama nežymiai sužalojo mažametę, t. y. ji, 2011 m. rugsėjo 22 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ranka 3-4 kartus tyčia sudavė per veido kairę pusę savo mažametei dukrai A. K., gim. 2001 m. vasario 2 d., sukeldama dukrai fizinį skausmÄ bei padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva veido kairėje pusėje.

Å iais savo veiksmais O. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistoji praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendį ir priimti naujÄ sprendimÄ - jÄ iÅ¡teisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas per visÄ bylos nagrinėjimo procesÄ nesilaikė visuotinai pripažintos asmens nekaltumo prezumpcijos, nes nuteistajai pateikti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. faktiÅ¡kai pagrįsti tik nepilnamečio asmens - A.

K. parodymais, kurie, nepaisant nukentėjusiosios galimo įvykių netikslaus (neteisingo) interpretavimo, tapo pagrindu pripažinti apeliantę kriminaline nusikaltėle, kas ne tik neatitinka tikrovės, bet jÄ , kaip vienturtę dukrÄ auginančiÄ motinÄ , itin skaudina. Apeliaciniame skunde nuteistoji taip pat nurodo nepripažįstanti kaltės, nes nepadarė nusikaltimo už kurį yra nuteista. Skunde teigiama, kad teismui nėra pateikta nė vieno įrodymo, iÅ¡skyrus A. K. parodymus, kad iÅ¡ tiesų buvo nusikaltimo faktas.

Nuteistosios teigimu, liudytojas K. M. K., kurį teismas priskyrė prie nukentėjusiųjų asmenų, parodė tik tai, kad iÅ¡siskyrė su ja 2010 metais, o jų dukra A. liko gyventi su motina, t. y. nuteistÄ ja. Toliau K. M. K.nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. pas jį, tiksliau į jo sugyventinės E. Ž. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Galgiuose, dienos metu buvo atvežta dukra A., su kuria jis susitiko tik vakare grįžęs namo. Kad vaiko sveikatos bÅ«klė nesukėlė jam susirÅ«pinimo rodo faktas, jog liudytojas nenuskubėjo namo dienos metu, kai dukra buvo kaimyno G.

U., atvežta, o tik žymiai vėliau jis nuvežė dukrÄ Ä¯ SantariÅ¡kių vaikų ligoninę, kur vaikui nustatytas kaires veido pusės ir nosies sumuÅ¡imas. Skunde pažymima, kad K. M. K. iÅ¡ pradžių su dukra nuvažiavo ne į gydimo įstaigÄ , o į Vilniaus miesto 1-jį policijos komisariatÄ , kas akivaizdžiai įrodo tėvo tikruosius kėslus ir norus, t. y. ne susirÅ«pinimÄ vaiko sveikata ir saugumu, o norÄ iÅ¡peÅ¡ti iÅ¡ susidariusios padėties kuo didesnės naudos sau. Nuteistoji skunde nurodo, kad K.

M. K. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, nes ilgÄ laikÄ vengdamas mokėti vaikui iÅ¡laikymÄ ir faktiÅ¡kai su juo nebendraudamas, Å¡iuo metu dedasi labai susirÅ«pinęs vaiku, kas jam ir jo dabartinei sugyventinei sudaro prielaidas turėti materialinę naudÄ . Todėl K. M. K. parodymai vertintini kritiÅ¡kai ir nelaikyti įrodymais byloje. Skunde taip pat nurodoma, kad liudytoja J. U. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 22 d., dienos metu pas juos atbėgo basa A. K., gyvenanti kaimynystėje ir draugaujanti su jos dukra.

A. buvo apsiverkusi, sakė, kad susipyko su motina, paprašė nuvežti pas tėtį. Skunde pažymima, kad Å¡i liudytoja nieko nesakė apie vaiko sumuÅ¡imus ar vaiko nusiskundimus dėl patirto smurto, todėl minėtus parodymus nuteistoji praÅ¡o vertinti kaip jai palankius ir iÅ¡teisinančius. Apeliantės vertinimu, ypatingai kritiÅ¡kai vertėtų vertinti liudytojo G. U., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parodymus, nes Å¡is asmuo, galimai nesuprasdamas padarytų savo veiksmų visumos, pateikė parodymus, kurie nukreipti ne prieÅ¡ nuteistÄ jÄ , o prieÅ¡ingai, labiau prieÅ¡ paties liudytojo veiksmus ir poelgius.

Skunde pabrėžiama, kad apie prieÅ¡ vaikÄ , t. y. A. K., panaudotÄ smurtÄ jis sužinojo ne iÅ¡ pačios nukentėjusios, o iÅ¡ savo dukros. Todėl vien jau Å¡is faktas leidžia abejoti liudytojo parodymais, nes jie pagrįsti trečiųjų asmenų pasakojimais, Å¡iuo atveju, jo nepilnametės dukros. Tas pats pasakytina ir apie liudytojos I. Å . - mergaitės klasės vadovės parodymus, kuri apie A. sumuÅ¡imÄ sužinojo iÅ¡ bendramokslės. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas G.

U. savo nuožiÅ«ra, neįspėjęs apie tai nei nuteistosios ar bent atitinkamų valdžios institucijų, nusprendė nuvežti nepilnametį vaikÄ pas tėvÄ , kitaip tariant atliko savavaliÅ¡kus veiksmus, kurie, nuteistosios įsitikinimu, turėtų bÅ«ti atskirai įvertinti. Nuteistosios nuomone, vertinant liudytojos E. Ž. parodymus, privalu atkreipti dėmesį į tai, kad ji yra dabartinė K. M. K. sugyventinė, todėl jos parodymai dėl suprantamų priežasčių taip pat negali bÅ«ti vertinami objektyviai.

Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys ir į nukentėjusiosios A. K. parodymus. Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (b. l. 26-28) parodė, kad po tėvų skyrybų liko gyventi su mama, sutardavo gerai. Nepaisant kai kurių priekaiÅ¡tų dėl pamokų ruoÅ¡os ir kitų mažareikÅ¡mių dalykų, vaikas nepasisakė, kad nuo 2010 metų, kai įvyko jos tėvų skyrybos, bent kartÄ iki 2011 m. rugsėjo 22 d. dienos bÅ«tų patyrusi smurtÄ iÅ¡ motinos, su kuria liko gyventi.

Tas faktas savaime įrodo, kad nuteistoji nėra agresyvi ar praktikuojanti smurtÄ Å¡eimoje, prieÅ¡ingai, turėdama atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ ir auklėjimÄ , nuteistoji teigia netoleruojanti smurto ir prievartos. Apeliantė taip pat nurodo neginčijanti, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. tarp jos ir dukros A. įvyko konfliktas, bet iÅ¡skyrus apsižodžiavimÄ , jokių prievartos veiksmų iÅ¡ jos pusės nebuvo, o visas kaltinimas pagrįstas vaiko, įžengusio į paauglystės amžių, lakia fantazija ir noru iÅ¡gauti kuo daugiau naudos iÅ¡ tėvų konflikto.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija savo kaltę bei stengiasi sumenkinti liudytojų bei nukentėjusiosios parodymus.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apklausta mažametė nukentėjusioji A. K. parodė, kad jai yra vienuolika metų, mokosi Å¡eÅ¡toje klasėje, I. J. K. vidurinėje mokykloje, Naujojoje Vilnioje. Ä® mokyklÄ vežioja tėtis. Gyvena su tėčiu jau penkiolika mėnesių. Seniau gyveno su mama Baltupiuose, ten lankė mokyklÄ , dabar perėjo į kitÄ mokyklÄ . Ten kur gyvena turi draugų, klasės draugų. BÅ«relių nelanko. Laisvalaikiu bÅ«na namuose arba su tėčiu eina į miestÄ .

VasarÄ iÅ¡važiuoja pas močiutę į LenkijÄ , močiutė yra jos tėčio mama, kiti seneliai mirę. TÄ dienÄ , kai susipyko su mama, mama neleido bendrauti su tėčiu. Mama paprašė atiduoti telefonÄ , o ji paslėpė SIM kortelę. Mama sužinojo, kad ji su tėčiu bendrauja ir pradėjo rėkti, nes galvojo, kad tėtis jÄ nuteikinėja. Nepamena kiek laiko iki įvykio mama su tėčiu kartu negyveno. Jie nebendraudavo. Su mama gyvena ir mamos draugas. Mama galėjo iÅ¡gerti. Su svečiais iÅ¡gerdavo, kai draugės užeidavo arba be progos, kai pykdavosi su savo draugu.

BÅ«davo, kad mama nebÅ«davo namie. Su mama pykdavosi nedažnai. Kai mama liepdavo tvarkytis, ji pasiginčydavo. Nepatikdavo taip daryti, kaip mama pasakydavo. Å iaip mama jos nemuÅ¡davo. BÅ«davo, kad kartais mama jai pirkdavo daiktų. Tėtis irgi pirkdavo. Abu geras dovanas pirkdavo. Kai gyveno su mama, turėjo savo kambarį. TÄ dienÄ kai su mama susibarė, buvo paprasta diena. Ji buvo mokykloje, namo parėjo apie antrÄ valandÄ . Namie mama su draugu pykosi. Jis kažkur iÅ¡važiavo. Grįžusi namo, nuėjo į savo kambarį.

Mama paprašė telefono, o jame buvo SMS su tėčiu. Ji telefono iÅ¡ karto nedavė, o išėmė SIM kortelę ir jÄ paslėpė. Tada davė mamai telefonÄ , mama klausė kodėl jis iÅ¡jungtas. Mama pradėjo bartis, klausė kodėl ji bendrauja su tėčiu. Ji mamai nieko nesakė, o mama tik barėsi ir pradėjo muÅ¡ti per veidÄ . Mama nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to pradėjo muÅ¡ti su rankos delnu. Pataikė į kairę veido pusę. Vėliau daktaras sakė, kad jai sužalota nosis, nosį skaudėjo.

Kiek kartų mama sudavė nepamena, gal du ar tris kartus. Kai rašė SMS, gulėjo savo kambaryje, mama pasilenkė ir jai gulinčiai sudavė. Lova stovi prie sienos, ji gulėjo kairėje lovos pusėje. Mama buvo prie durų ir kaip perėjo prie lovos, nelabai prisimena. Kai mama sudavė, ji bandė pabėgti iÅ¡ kambario pro duris ir norėjo eiti į voniÄ . Ten kur gyveno su mama yra beveik antras aukÅ¡tas, nes jis aukÅ¡tesnis, nors ir skaitosi, kad yra pirmas aukÅ¡tas, nes po butu yra garažas. Mama bandė jÄ sulaikyti už rankos, kad nebėgtų.

Mamai į rankÄ nekando, iÅ¡ jos iÅ¡trÅ«ko ir nubėgo į voniÄ , ten užsidarė. Nežino kÄ mama darė, nepamena, kiek laiko iÅ¡buvo vonioje, o mama vaikščiojo. Suskambo mamos telefonas, todėl norėjo iÅ¡bėgti iÅ¡ namų. Žinojo, kad mama kambaryje, ir tuo metu iÅ¡bėgo iÅ¡ namų pas draugę, gyvenančiÄ prieÅ¡ais esančiame name. Jai pasakė, kad pabėgo iÅ¡ namų. Nesakė, kad mama jai sudavė, pasakė, kad su mama susipyko. Draugės tėtis pasiÅ«lė jÄ nuvežti pas tėtį.

Ji pasakė adresÄ ir jis jÄ nuvežė. Jis tik paklausė ar ji nori, o ji sutiko. Kai nuvežė pas tėtį, jis atvažiavo po darbo. Ji papasakojo apie tai, kas atsitiko, tėčio draugei, o pastaroji papasakojo tėčiui. Su tėčiu nuvažiavo į policijÄ ir ligoninę. Ant veido buvo raudonos dėmės. Veidas paraudęs buvo gal dvi dienas. Ä® mokyklÄ nėjo maždaug savaitę. Per tÄ laikÄ daugiau nebuvo užsigavusi. Kai mama jai sudavė, skaudėjo, o kai jÄ nuvežė pas tėtį, jau nelabai skaudėjo.

PrieÅ¡ konfliktÄ su mama nebuvo pykčių. Ji atidarė langÄ tik tada, kai mama jai sudavė. Ji rėkė, kad jai padėtų. Ant palangės buvo daiktų, gėlių nebuvo, gal viena. Buvo suvenyrai, knygos. Ant palangės užlipusi nebuvo, langas atsidaro į vidų, todėl nuo palangės nukrito daiktai. Ji Å¡aukė, bet negarsiai. Nepamena, kaip Å¡aukė. NegÄ sdino mamos, kad iÅ¡Å¡oks per langÄ , bet mama gal taip galėjo pagalvoti. Mama traukė jÄ nuo lango ir jai pavyko. Ji laikėsi už lango rankenos, o mama traukė.

Kai traukė, mama jai nesudavė, grumtybių nebuvo. Nebuvo SMS žinutės, kad tėtis raÅ¡ytų iÅ¡eiti į laukÄ ir nesakyti apie tai mamai. SIM kortelę ji išėmė. Kai buvo vonioje, girdėjo, kad atsidarė durys ir nesuprato ar mama išėjo į parduotuvę, bet suprato, kad išėjo. Po to iÅ¡girdo, kad vėl atėjo. Mama išėjusi buvo neilgai. Ä® parduotuvę suspėti galėjo. Ji iÅ¡kart iÅ¡ namų neiÅ¡bėgo, nes manė, kad mama galėjo duris užrakinti. Kai iÅ¡bėgo iÅ¡ vonios, durys buvo atrakintos.

Vonioje atsuko vandenį, nes veidas buvo karÅ¡tas, norėjo nusiprausti. Jai bÅ«nant vonioje, dingo vanduo. Jos kambaryje ne visada bÅ«davo sutvarkyta. Mama reikalaudavo susitvarkyti kambarį, bet jai nelabai patinka tvarkytis, todėl kartais atsikalbinėdavo. Pas tėtį jai gera, o su mama po įvykio nenori bendrauti. Susitaikyti galima, bet ji nenori taikytis. Tėtis dėl to nieko nesako. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apklausta nuteistoji O. K. parodė, kad įvykio dienÄ , 2011 m. rugsėjo 22 d., dukra grįžo po mokyklos apie trečiÄ valandÄ , numetė kuprinę ir pasakė, kad iÅ¡eina į laukÄ .

Ji dukrai liepė bent pavalgyti bei susitvarkyti kambarį. Nieko blogo jai nedarė ir nenorėjo daryti, tačiau kilo barnis. Dukros neiÅ¡leidus į laukÄ , Å¡i nubėgo į savo kambarį, atidarė langÄ ir pagrasino iÅ¡Å¡okti. Ji dukrÄ sugriebė už rankos ir neleido Å¡okti, traukė jÄ nuo palangės. Butas pirmame aukÅ¡te, bet tai yra kaip antras aukÅ¡tas, nes pirmame aukÅ¡te garažai. Po to suskambo telefonas ir tuomet dukra, nubėgusi į voniÄ , užsidarė ir paleido vandenį. Ji iÅ¡bėgo į koridorių ir užsuko vandenį.

Po to vėl suskambo jos (nuteistosios) telefonas ir ji nuėjo į kitÄ kambarį atsiliepti. Tuo metu dukra iÅ¡bėgo pro duris. Po to atvažiavo jos draugas ir jie iÅ¡bėgo ieÅ¡koti pabėgusios dukters, tačiau visur apėję, pastarosios nerado. Kadangi tai buvo nebe pirmas kartas, pagalvojo, kad dukra pavaikščios ir sugrįš. Nematė, kad dukra iÅ¡bėgo be batų. Ji su buvusiu vyru iÅ¡situokę ir gyvena atskirai. Tėvas penktadieniais atvažiuodavo į mokyklÄ pasiimti dukros ir atveždavo pirmadieniais.

Ji visada dukrai leisdavo bendrauti su tėvu, tam neprieÅ¡taravo. Skyrybų metu prašė nustatyti bendravimo su vaiku laikÄ . Vyras nenorėjo, kad dukra gyventų su juo kol nemirė senelė (jos motina) ir dukra gavo senelės palikimÄ . Po Å¡io incidento su dukra nebendravo, nes advokatė patarė nebendrauti su vaiku, kol vyksta procesas. Su buvusiu vyru nebendrauja. Po įvykio bandė susitikti su dukra, buvo nuvažiavusi į mokyklÄ . Susitikime dalyvavo ir klasės mokytoja, bet dukra nenorėjo bendrauti. O po to ji (nuteistoji) jau neieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip susitikti su dukra.

Kada ji dukrÄ nutempė nuo palangės, dukra įkando į rankÄ ir ji mostelėjo jai ranka. Tačiau tai padarė netyčia, į veidÄ tikrai nepataikė. Anksčiau dukros niekada nemuÅ¡davo. Jos buvęs vyras nuteikinėjo dukrÄ prieÅ¡ jÄ . Kai dukra gyveno su ja, ji (nuteistoji) reikalaudavo susitvarkyti kambarį, iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡les, pavalgius iÅ¡siplauti indus. Kai dukra bÅ«davo pas tėvÄ , to daryti nereikėdavo. Nematė, kad po įvykio bÅ«tų sužalotas dukros veidas. Kaip ji galėjo susižaloti, nežino.

Kadangi namai yra Å¡alia miÅ¡ko, dukra galėjo bėgdama nugriÅ«ti ir susimuÅ¡ti veidÄ . Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apklaustas K. M. K. parodė kad po skyrybų su nuteistÄ ja, bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nustatyta. Su buvusia žmona buvo susitarta tik žodžiu, tačiau ji neleido jam su vaiku bendrauti. Su dukra bendraudavo telefonu. Kai galėdavo, atvažiuodavo pas jÄ Ä¯ mokyklÄ . Kartais O. K. paskambindavo ir pasakydavo kada jis gali pasiimti vaikÄ . Dukra minėjo, kad mama jai draudžia su juo bendrauti.

Dabar nuteistojo neskambina dukrai, su ja nebendrauja. Ä®vykio dienÄ , apie 18.00 val., grįžęs iÅ¡ darbo, namuose rado dukrÄ . Pastaroji pasakė, kad mama pamatė, kad dukra bendravo telefonu su juo ir dėl to sumušė. Matėsi sužalojimai, kairė veido pusė buvo raudona. Todėl nuvažiavo į policijÄ , kur parašė pareiÅ¡kimÄ , o vėliau su dukra nuvyko į ligoninę. Dukra yra kaip visi vaikai, tvarkosi kai reikia, savo kambaryje daro kÄ nori. Jis jai leidžia bendrauti su mama, bet pati dukra aiÅ¡kina, jog su mama bendrauti nenori.

To priežasčių neįvardijo, minėjo, jog nori ramiai gyventi. Žinojo, kad buvusi sutuoktinė organizavo susitikimÄ su auklėtoja. Susitikimai buvo du kartus ir mokytoja du kartus skambino. DukrÄ mokytis į kitÄ mokyklÄ pervedė, nes mokykla yra arčiau namų. Jis anksčiau yra rašęs skundus į vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , dėl to su buvusia sutuoktine konfliktavo. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistoji kaip įrodymÄ taip pat pateikė tris fotonuotraukas, kuriose nufotografuotas nukentėjusiosios kambarys, jame esanti netvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teisėjų kolegija, po atlikto dalinio įrodymų tyrimo ir papildomos mažametės nukentėjusiosios, jos atstovo ir nuteistosios apklausos bei patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje byloje buvo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.), t. y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes.

Priimtas nuosprendis, nors ir lakoniÅ¡kas, tačiau pakankamai motyvuotas. Kaltininkui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistosios kaltumo nagrinėjamoje byloje padarytos tinkamai įvertinus surinktų įrodymų visumÄ : nukentėjusiosios mažametės A. K., nukentėjusiosios atstovo K. M. K., liudytojų G. U., J. U., E. Ž., I. Å . parodymus, raÅ¡ytinius bylos duomenis (teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34-35), 2011 m. rugsėjo 27 d. siuntimÄ apžiÅ«rai (t. 1, b. l. 33), 2011 m. rugsėjo 22 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ (t. 1, b. l.

6) ir kt.) bei pačios nuteistosios parodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ , nepaaiÅ¡kėjo aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima tenkinti nuteistosios apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34-35) patvirtina, jog nukentėjusiajai A. K. buvo padaryta kraujosruva veido kairėje pusėje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 34-35). Pažymėtina, kad A. K. apžiÅ«ros metu specialistas nustatė, jog tuoj žemiau kairės akiduobės apatinio kraÅ¡to yra apie 2x2 cm labai blyÅ¡ki, gelsva kraujosruva.

Nosies srityje iÅ¡orinių sužalojimų nėra. Kitur sužalojimų nenurodo. IÅ¡vados atlikimui taip pat buvo pateiktas 2011 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Vilniaus universitetinės ligoninės SantariÅ¡kių klinikos, pasiraÅ¡ytas gydytojo H. B., kuriame diagnozuotas veido kairės pusės, nosies sumuÅ¡imas, skirti analgetikai pagal reikalÄ , ramybė. IÅ¡ dalies aplinkybę, kad A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas patvirtina ir 2011 m. rugsėjo 27 d. siuntimas apžiÅ«rai (t. 1, b. l. 33), 2011 m. rugsėjo 22 d. tarnybinis praneÅ¡imas, nukentėjusiosios atstovo 2011 m. rugsėjo 22 d. skundas, 2011 m. rugsėjo 30 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus aktas, kuris buvo suraÅ¡ytas dar iki mažametės nukentėjusiosios apklausos, kuriame nurodyta, kad pasak mergaitės, 2011 m. rugsėjo 22 d., jos motina buvo apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų ir jÄ sumušė už tai, kad ji susiraÅ¡inėjo telefonu su tėvu. A. teigimu, tÄ dienÄ ji basomis kojomis iÅ¡bėgo iÅ¡ namų pas kaimynus. Mergaitė buvo labai iÅ¡sigandusi ir paprašė kaimyno nuvežti jÄ pas tėtį (t. 1, b. l. 9).

Pažymėtina, kad ir 2011 m. spalio 20 d. A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 26-28) parodė, kad po tėvų skyrybų liko gyventi su mama, sutardavo gerai. Tačiau mama nepadėdavo ruoÅ¡ti pamokų, nesidomėjo reikalais mokykloje, neleisdavo susitikinėti su tėčiu. VienÄ dienÄ ji neiÅ¡trynė iÅ¡ telefono SMS žinučių, raÅ¡ytų tėvui, motina paprašė jos telefono, tada A. išėmė iÅ¡ telefono SIM kortelę, paslėpė jÄ kuprinėje, telefonÄ padavė motinai.

Motina pradėjo jÄ barti, muÅ¡ti ranka per veido kairę pusę, sakė, kad ji nenormali ir jai reikia iÅ¡kviesti psichiatrÄ . Ji užsidarė vonios kambaryje, vėliau jai pavyko iÅ¡bėgti iÅ¡ buto ir nubėgti pas savo draugę MartynÄ , kur buvo dar draugės mama ir sesuo. Ji papasakojo, kad pabėgo iÅ¡ namų, nes mama yra iÅ¡gėrusi. Draugės motina pasiÅ«lė nuvežti jÄ pas tėtį. IÅ¡ viso motina sudavė 3-4 kartus, jai skaudėjo, po akimi buvo mėlynė, tėtis buvo nuvedęs jÄ pas gydytojus.

Po Å¡io konflikto ji gyvena su tėčiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių paties nusikaltimo buvimo faktÄ , ar kad mažametės nukentėjusiosios parodymai buvo vienintelis nuteistosios kaltę įrodantis įrodymų Å¡altinis. Nors apeliantė skunde nurodo nepripažįstanti kaltės, nes nepadarė nusikaltimo už kurį yra nuteista, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas O.

K. pagrįstai pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tiek liudytojų, tiek mažametės nukentėjusiosios, tiek nuteistosios duotus parodymus įvertino visų bylos duomenų bei parodymų patikimumo kontekste, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Vertinant mažametės nukentėjusiosios A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ir parodymus, duotus bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, konstatuotina, jog nukentėjusioji iÅ¡ esmės davė nuoseklius parodymus viso proceso metu: tiksliai nupasakojo įvykio aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės sutampa ir su nuteistosios parodymais, iÅ¡skyrus dalį dėl smurto naudojimo, nurodė kokiais nuteistosios veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas, kurioje veido pusėje padaryti sužalojimai, po konflikto vykusių įvykių eigÄ , kuri patvirtinta liudytojų parodymais.

Nors nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme nurodė ir naujų aplinkybių, kurios nebuvo užfiksuotos jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra esminės, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti nukentėjusiosios parodymų nepatikimumÄ . Nukentėjusioji papildomai parodė, kad smÅ«gius mama jai sudavė gulinčiai lovoje, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nepaneigia nukentėjusiosios teiginių, kad jÄ mušė mama, be to, vien tai, kad nukentėjusi smÅ«gių sudavimo metu gulėjo ant lovos, nepanaikina jų sudavimo galimybės. Likusioje dalyje savo parodymų, kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji iÅ¡ dalies patvirtino ir nuteistosios parodymus, nes nurodė, kad tarp jos ir nuteistosios vykusio konflikto metu buvo atsidariusi langÄ ir Å¡aukėsi pagalbos.

Tačiau skirtingai nei teigė nuteistoji, nukentėjusioji nepatvirtino, kad buvo užlipusi ant palangės, grasino iÅ¡Å¡okti pro langÄ ar, kad bandydama iÅ¡trÅ«kti įkando nuteistajai į rankÄ . Netikėti Å¡iais nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo. Nuteistosios pateiktos nuotraukos taip pat vertintinos kaip konflikto tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios kilimo motyvÄ patvirtinantys įrodymai. Subjektyvia laikytina nuteistosios iÅ¡kelta versija, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, nes Å¡ių nuteistosios teiginių nepatvirtina jokia kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jÄ sumušė mama, kad pabėgusi iÅ¡ namų, ji nubėgo tiesiai pas gretimame name gyvenančiÄ draugę, iÅ¡ kur buvo nuvežta į tėvo namus. Proceso metu nenustatyta jokių sÄ lygų, kuriomis nukentėjusioji nurodytų tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir teismo bei nuteistosios akivaizdoje jÄ apkalbėtų. Nekyla abejonių, kad mažametės nukentėjusiosios parodymai fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo byloje, kurioje smurto panaudojimu yra kaltinamas jai artimas žmogus, yra itin reikÅ¡mingi ir įrodymų liečiamumo prasme jie laikytini įrodymais.

Akcentuotina ir tai, kad pačios nuteistosios duoti parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, nes apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l.

51) parodė, kad dėl savo veiksmų visiÅ¡kai nesigaili, nes mano, kad per vienuolika metų turėjo teisę suduoti savo dukrai, nes jos elgesys netoleruotinas, ji pati to užsiprašė. Mano, kad per mažai davė, tokio dukros elgesio ir toliau netoleruos. Vėlesnio proceso metu nuteistoji savo pozicijÄ pakeitė nurodydama, kad dukros nemušė. Nors liudytoja J. U. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. dienos metu, pas juos atbėgusi basa A. K., gyvenanti kaimynystėje ir draugaujanti su jos dukra, kuri buvo apsiverkusi, sakė, kad susipyko su motina, paprašė nuvežti pas tėtį, Å¡ie liudytojos parodymai negali bÅ«ti laikomi pagrindu iÅ¡teisinti nuteistÄ jÄ .

Kaip matyti E. Ž. parodymų, pas mergaitę buvo sumuÅ¡tas veidas, kraujo nesimatė, bet kitÄ dienÄ pasirodė mėlynė kairėje veido pusėje. Å iuos liudytojos parodymus patvirtina ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34-35) užfiksuotas 2011 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Vilniaus universitetinės ligoninės SantariÅ¡kių klinikos turinys, kuriame nukentėjusiajai diagnozuotas veido kairės pusės, nosies sumuÅ¡imas. Kraujosruva nukentėjusiajai konstatuota vėliau atliktoje specialisto iÅ¡vadoje.

Minėtos aplinkybės patvirtina liudytojos parodymus, kad kraujosruva nukentėjusiajai iÅ¡ryÅ¡kėjo vėliau, taigi, sumuÅ¡imo žymės įvykio dienÄ nukentėjusiosios veide galėjo bÅ«ti neryÅ¡kios. Aplinkybė, kad liudytoja E. Ž. yra nukentėjusiosios tėvo K. M. K. sugyventinė, nėra pagrindas Å¡ios liudytojos parodymus vertinti kritiÅ¡kai, nes jos parodymus patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga, jie sutampa su kitų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais. Pažymėtina, kad liudytojo G.

U. veiksmai, nuvežant nukentėjusiÄ jÄ A. K. jos tėvui, nėra Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisakys. Liudytojas G. U. apklaustas teisme parodė, kad konflikto dienÄ , jam bÅ«nant darbe, paskambino žmona ir paprašė nuvežti A. pas tėvÄ . A. buvo apsiverkusi, basa, jo dukros pasakė, kad jÄ nuskriaudė motina. Jis mergaitės praÅ¡ymu nuvežė jÄ pas tėvÄ . Akcentuotina, kad Å¡ie liudytojo parodymai reikÅ¡mingi, nes patvirtina, jog įvykio dienÄ A.

K. buvo atbėgusi pas liudytojÄ Ä¯ namus ir, kad jis jÄ nuvežė pas tėvÄ . Tiesiogiai nuteistosios kaltės jie nepatvirtina, tačiau yra reikÅ¡mingi kaip netiesioginiai įrodymai, todėl vertinti jų kritiÅ¡kai, ar visiÅ¡kai nevertinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Tas pats pasakytina ir apie liudytojos I. Å . - mergaitės klasės vadovės parodymus, kuri nors ir nurodė, kad apie mergaitės sumuÅ¡imÄ sužinojo iÅ¡ jos bendramokslės, tačiau apklausta teisme patvirtino, kad nukentėjusioji, paklausta kodėl 2011 metų rugsėjo mėnesį praleido pamokas, pasakė, kad susipyko su motina, ant jos veido matėsi mėlynė.

Nors nuteistoji apeliaciniame skunde bando sumenkinti ir savo buvusio sutuoktinio parodymų vertę, teikdama savo subjektyvų buvusio sutuoktinio veiksmų, kaip įrodančių jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi, vertinimÄ , apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nėra pagrindas jo parodymus vertinti kritiÅ¡kai. Tai, kad mažametė nukentėjusioji iÅ¡ pradžių buvo nuvežta į policijÄ , o tik paskui pas gydytojus, kad buvęs sutuoktinis ne iÅ¡ karto grįžo iÅ¡ darbo, nėra pagrindas konstatuoti jo, kaip liudytojo ir nukentėjusiosios atstovo parodymų nepatikimumÄ .

IÅ¡ liudytojų parodymų analizės matyti, kad visų jų parodymai papildo vieni kitus, nėra prieÅ¡taringi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nors nukentėjusiajai ir yra paliktas senelės palikimas, tai taip pat nėra pagrindas konstatuoti K. M. K. parodymų nepatikimumÄ , nes juos patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. K. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir Lietuvos Respublikos BK 41 ir 54 str. reikalavimų nepažeidė.

Jai paskirtos bausmės dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, paskirta bausmė nelaikytina per griežta, nes yra gerokai mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. straipsnio sankcijos vidurkis, be to nuteistajai buvo taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Keisti nuteistajai paskirtos bausmės, nepasitvirtinus jos apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas O.

K. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir iÅ¡vadas, kad bÅ«tent nuteistoji padarė jai inkriminuojamÄ veikÄ grindė remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Be to, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o nuteistajai paskirta bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistosios O.

K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                         Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                                            Jolanta Čepukėnienė                                                                                                         Laureta Ulbienė                                                                                                         Â