2019-01-11 Nr. AB-1166-3-61-3-02157-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-690-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02157-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui R. Ž. ir pareiškėjo R. Ž. skundą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. R. Ž. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. SKP-22 „Dėl R. Ž. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Agentūros sprendimas, Sprendimas); 2) atsisakius tenkinti pirmąjį reikalavimą, panaikinti Agentūros 2017 m. gegužės 8 d. aktą Nr. BRK-1900 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Agentūros aktas) ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą atlikti pakartotinį tyrimą; 3) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2017 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 3R-208(AG-157/05-2017) (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas) bei priimti naują sprendimą – panaikinti pareiškėjui R. Ž. pritaikytą 199 999,99 Eur paramos sumos grąžinimo sankciją (t. III, b. l. 1–17).

2. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundą atsakovui R. Ž. dėl galimai neteisėtai gautų 199 999,99 Eur dydžio išmokų bei 5 proc. metinių palūkanų priteisimo.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi sujungė administracinę bylą Nr. eI-4969-473/2017 su administracine byla Nr. eI-4239-473/2017, ir bylai suteikė Nr. eI-4239-473/2017 (proceso Nr. 3-61-3-02157-2017-8).

4. R. Ž. (toliau – ir paramos gavėjas, pareiškėjas) skunde nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką Nr. 3KT-KM-11-1-007066-PR001 (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ (toliau – ir Priemonė) įgyvendinimo taisykles. Tarp jo ir Agentūros 2012 m. sausio 25 d. sudaryta paramos sutartis, kuria Nacionalinė mokėjimo agentūra suteikė paramą jo įgyvendinamam projektui Nr. 3KT-KM-11-1-007066-PR001 „Kaimo turizmo sodybos Trakiškis įgyvendinimas“ (toliau – ir Projektas). Pagal pirminį Projektą buvo numatyta, kad sodybos pastatą sudarys 6 tarpusavyje sujungti ir kaip vienas funkcionuojantys korpusai (A, B, C, D, E ir F), sodybos pastate (A, B ir C korpusuose) bus įrengta 20 kambarių, kuriuose bus patalpinta 40 lovų, sodybos pastatas (visi A, B, C, D, E ir F korpusai) bus pastatyti vienu etapu.

5. Prieš pateikdamas III mokėjimo prašymą, R. Ž. kreipėsi į Agentūrą su 2013 m. gruodžio 17 d. prašymu dėl sutarties pakeitimo, kuriuo pateikė suderinimui planuojamus Projekto pakeitimus. Prašyme paaiškino, jog statant sodybą nuspręsta atlikti techninius Projekto pakeitimus, dėl kurių pagerėja sodybos vizualinis vaizdas, kompaktiškiau išnaudojamos pastato erdvės bei patalpos, efektyviau pasiekiami Projekto tikslai ir uždaviniai. Kartu su prašymu pateikė reikiamą dokumentaciją, iš kuriuos matyti Projekto pakeitimai: statybos leidimą pakoreguotam pastatui, brėžinius, parodančius Projekto pakeitimus ir techninį projektą. Buvo atlikti šie Projekto pakeitimai: 1) pakeista sodybos architektūra – vietoje 6 tarpusavyje sujungtų korpusų, numatyta pastatyti du trikampio formos korpusus (aukštutinį ir žemutinį korpusą); 2) dalį gyvenamųjų patalpų nuspręsta perkelti iš aukštutinės sodybos dalies į žemutinę sodybos dalį; 3) projekto įgyvendinimą numatyta skirti į du etapus: pirmas etapas apima pastato dalį tarp ašių 4–8 ir D–G (t. y. žemutinio korpuso statyba); antras etapas apima pastato dalį tarp ašių 1–4 ir A–G (aukštutinio korpuso statybą). Aukštutinio korpuso įrengimo pirmame etape atsisakyta, t. y. R. Ž. pagal Projekto pakeitimus įsipareigojo užbaigti tik žemutinį korpusą ir tik šiam korpusui buvo paprašyta III mokėjimu suteikti paramos išmoką. Galutinis kambarių skaičius per abu korpusus išliko 20, tačiau pirmu statybos etapu numatyta įrengti tik 13 kambarių, kurie suplanuoti žemutiniame korpuse. Pirmu etapu planuojamų pastatyti lovų skaičius išliko nepakitęs – 40.

6. Agentūra patvirtino paramos gavėjo atliktus Projekto pakeitimus, Projekto įgyvendinimas toliau buvo tęsiamas pagal pakoreguotą P. A. visu priežiūros laikotarpiu galimų Projekto įgyvendinimo pažeidimų nenustatė. R. Ž. 2016 m. spalio 17 d. gavo Agentūros kvietimą atvykti į komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdį, kuriame buvo svarstyti pareiškėjo įtariamų pažeidimų klausimai, susiję su pareiškėjo įgyvendinamu Projektu. Kvietime Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad: 1) paramos gavėjas kartu su broliu N. Ž. neva sukūrė dirbtines sąlygas, siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą; 2) nepateikė Projekte numatyto pastato užbaigtumo dokumentų, kurie patvirtintų, kad statiniai gali būti naudojami pagal paskirtį; tokiu būdu nepasiekė Programos tikslų ir uždavinių, o Projektui įgyvendinti panaudotos lėšos yra netinkamos finansuoti. Pirmasis kvietime nurodytas įtarimas pažeidimas buvo išskirtas kaip esminis pažeidimas, už kurį kvietime buvo pasiūlyta 199 999,99 Eur paramos skolos susigrąžinimo sankcija. Agentūros organizuoto posėdžio metu buvo keliami ir aptariami klausimai, susiję išimtinai su pirmuoju įtariamu pažeidimu. Tuo tarpu dėl antrojo įtariamo pažeidimo aplinkybės nebuvo tiriamos ir paramos gavėjui nebuvo suteikta galimybė dėl jų pasisakyti.

7. Paramos gavėjas nurodė, jog reaguodamas į pareikštus pažeidimo įtarimus, pateikė Agentūrai 2016 m. spalio 26 d. rašytinius paaiškinimus ir 2016 m. lapkričio 24 d. papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė išsamius nesutikimo su kvietime išdėstytais įtarimais motyvus. Atsižvelgdama į jo paaiškinimuose išdėstytus argumentus, Agentūra ginčijamame sprendime atsisakė kvietime pareikštų įtarimų dalyje dėl pirmojo įtariamo pažeidimo, tačiau ginčijamu sprendimu nutarė skirti pareiškėjui maksimalią paramos susigrąžinimo sankciją, kuri kvietime buvo siūloma skirti už du įtariamus pažeidimus. Išvadą dėl tariamo Projekto nebaigtumo Agentūra darė neatsižvelgdama į atliktus Projekto pakeitimus ir nevertinus aplinkybės, kad atlikus Projekto korekcijas pagal prašymą dėl sutarties pakeitimo, Projekto įgyvendinimas buvo išskaidytas į du etapus. R. Ž. įsipareigojo pilnai užbaigti tik žemutinį sodybos korpusą ir šį įsipareigojimą visiškai įvykdė. Antrąjį etapą (aukštutinį sodybos korpusą) numatyta užbaigti vėliau, gavus papildomą finansavimą ar savo lėšomis.

8. R. Ž., vykdydamas Agentūros nurodymus, 2014 m. kovo 14 d. pateikė Projekto baigimą patvirtinančius dokumentus. Pastabų dėl Projekto užbaigtumo nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad III mokėjimo prašymo Nr. 3KT-KM-11-1-007066-MP003 pagrindu jam 2017 m. balandžio 8 d. buvo išmokėta likusi 103 979,32 Eur paramos suma.

9. R. Ž. teigė, kad skundžiamas Agentūros sprendimas neatitinka tikslumo, aiškumo bei objektyvumo reikalavimų, yra grindžiamas selektyviai pasirinktomis aplinkybėmis, o ne visapusišku aplinkybių vertinimu, kadangi Agentūra paskyrė maksimalią visos paramos susigrąžinimo sankciją dėl pažeidimo, kuris Agentūros atlikto pažeidimo tyrimo metu net nebuvo visapusiškai tiriamas. Visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį ir jam pasibaigus, Agentūra vykdė Projekto įgyvendinimo priežiūrą ir jokių neatitikimų/pažeidimų nenustatė. Priešingai, Agentūros atlikti patikrinimai vietoje visais atvejais buvo vertinami teigiamai.

10. R. Ž. vertino, kad Agentūros sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatų taikymo prasme. Agentūros išvados dėl Projekte numatyto statinio (ne) baigtumo neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstos. Agentūra nepagrįstai Projekto įgyvendinimo tinkamumą/pakankamumą sieja išskirtinai tik su projekte numatytu statinio – sodybos statybų užbaigimu ir visiškai nevertina kitų su Projekto įgyvendinimu susijusių tikslų. Agentūra neatliko tyrimo dėl tikslų (ne) pasiekimo, o išvadą dėl tariamo pažeidimo padarė remdamasi vienintele aplinkybe – tuo, kad nėra surašytas statybos užbaigimo aktas /deklaracija apie statybos užbaigimą ir įregistruotas viso Projekte numatyto statinio (aukštutinio ir žemutinio korpuso) 100 proc. baigtumas, nors šie darbai net neturėjo būti įvykdyti pagal Projekto pakeitimus.

11. Teigė, kad faktiškai patirtos išlaidos yra tinkamos finansuoti ir atitinka Paraiškoje ir Paramos sutartyje nurodytas sąlygas, todėl neaišku, kokiu pagrindu Agentūra konstatavo, kad patirtos išlaidos netinkamos finansuoti. R. Ž. manymu, Vyriausioji administracinių ginčų komisija neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, neįvertino visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir jų neišanalizavo.

12. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

13. Nurodė, kad paramos gavėjas įsipareigojo įkurti kaimo turizmo veiklai vykdyti pritaikytą sodybą, išskyrus SPA centro ir pirties įrengimo darbus, tačiau to nepadarė. Paramos gavėjo 2016 m. spalio 26 d. teiktuose paaiškinimuose pažymėta, kad Paramos sutartyje numatyti paramos suteikimo tikslai, paramos gavėjo vertinimu, buvo ir tebėra įgyvendinami šiuo metu. Pažymėjo, jog 2016 m. rugsėjo 23 d. teiktuose paaiškinimuose nurodyta, kad neįmanoma pabaigti Projekto pilnai įrengiant du korpusus. Nurodė, kad paramos gavėjas įsipareigojo kaimo turizmui pritaikytą sodybą įrengti iki 2014 m. sausio 24 d., taigi, jis pats patvirtino, kad Projekto neįgyvendino dėl nepamatuotos verslo rizikos.

Teiginys, kad jis vykdė veiklą ir teikė paslaugas yra nepagrįstas, kadangi jis teikė ne kaimo turizmo paslaugas ir ne turistams, o statybininkams, kurie projekto įgyvendinimo vietovėje vykdė darbines funkcijas. Be to, paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane. Prie Paraiškos pridėtame verslo plane teigiama, kad įgyvendinus projektą planuojama vykdyti kaimo turizmo veikla orientuotųsi į kompleksines kaimo turizmo paslaugas didesnėms iki 40 asmenų grupėms su salės nuoma, maitinimu ir apgyvendinimu numeriuose su atskirais sanitariniais mazgais.

Tai reiškia, kad pagal prie Paraiškos pridėtą projektą turėjo būti statoma ūkininko ūkio sodyba, pritaikyta kaimo turizmui (duomenys neskelbtini). Paramos gavėjas koregavo techninį projektą, kurio aiškinamajame rašte užsiminta, kad statybos vykdomos dviem etapais (Nacionalinė mokėjimo agentūra apie tai informuota 2015-12-31 raštu Nr. BR5.1-2926), bet tuo pačiu pažymėta, kad „Projektuojamos ūkininko sodybos, pritaikytos kaimo turizmui, kompozicinę struktūrą sudaro gyvenamojo namo, pritaikyto kaimo turizmui, kompleksas, kuris susideda iš dviejų trikampių korpusų, kurie sujungti į vieną funkcinę grandinę.

Komplekse suprojektuota 20 apgyvendinimui skirtų kambarių su sale renginiams–maitinimui bei baseinu ir pirtimis“. Taip pat pažymėta, kad „trikampiai korpusai tarpusavyje sujungti ir funkcionuoja kaip vienas kompleksas“. Vieną pastato dalis kaip butas užbaigta 2014 m. kovo 12 d., surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą (registracijos Nr. UDT-40-140312-00082). Butui/patalpai – konferencijų salei su kambariais baigtumas registruotas 100 proc., suteiktas unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Kita pastato dalis registruota kaip butas/patalpa – neįrengtos patalpos, kuriam suteiktas unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 60 proc. (2016 m. rugsėjo 5 d. duomenys).

Visas pastatas registruotas kaip kaimo turizmo pastatas, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) o baigtumas – 81 proc. Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2014 m. sausio 27 d. Iki šios datos kaimo turizmo pastatas turėjo būti pastatytas ir naudojamas Projekte numatytai veiklai vykdyti, tačiau pastatas negali būti naudojamas veiklai vykdyti, nes nėra užbaigti viso pastato statybos darbai.

14. Nurodo, jog paramos gavėjas nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių. R. Ž. negalėjo naudoti sodybos pastato Paraiškoje numatytai veiklai vykdyti, t. y. nepateikė viso pastato statybos užbaigimo dokumentų, kurie patvirtintų, kad statiniai gali būti naudojami numatytai veiklai vykdyti. Paramos gavėjas 2014 m. sausio 24 d. pateikė paskutinį mokėjimo prašymą ir Nekilnojamojo turto registro išrašą apie buto/patalpos – konferencijų salės su kambariais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumą. Taip pat pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą. Iš pridėtų dokumentų matyti, kad antrasis gyvenamojo namo korpusas neužbaigtas (pagal Nekilnojamojo turto registrą buto/patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 60 proc.). Iš paramos gavėjo galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos matyti, kad vietoj 20 kambarių įrengta 13. Paramos gavėjas 2013 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą suderinti projekto pakeitimus, kurie buvo padaryti projekto vykdymo metu. Prašyme buvo tik nurodyta, kad statant pastatą buvo pakeista tai, kad kaimo turizmo apgyvendinimo patalpas buvo nuspręsta nukelti nuo antros pastato dalies zonos ir po antro pastato zona, t. y. nei techniniame projekte, nei prašyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kad mažėja kambarių skaičius, taip pat nenurodyta, kad įsipareigoja įrengti tik vieną pastato korpusą. Agentūra nustatė, kad prie prašymo pateikta dalis techninio projekto, pagal kurią tiksliai nustatyti įrengiamų kambarių skaičiaus nebuvo galima, bet pagal bendruosius statinio rodiklius kambarių skaičius išliko tas pats – 20, pasikeitė bendrasis plotas (pagal pirminį projektą buvo 1 216,25 kv. m, o pagal pakoreguotą – 1 811,5 kv. m), bet sumažėjo gyvenamasis plotas (pagal pirminį projektą buvo 804,1 kv. m, o pagal pakoreguotą – 440 kv. m), o padidėjo pagalbinis plotas (pagal pirminį projektą buvo 412,15 kv. m, o pagal pakoreguotą – 1 371,5 kv. m). Prašyme dėl projekto suderinimo nebuvo prašoma pakeisti įrengiamų kambarių skaičiaus bei tuo pačiu nebuvo prašoma keisti projekto priežiūros rodiklių.

15. Tikrindama P. A. 2015 m. balandžio 24–27 dienomis nustatė, kad iš 13 kambarių pilnai įrengtas 1, kiti kambariai neįrengti, o 2016 m. kovo 8 d. tikrinant Projektą nustatyta, kad kaimo turizmo sodyboje įrengtas tik vienas kambarys, keturi kambariai įrengti nepilnai. Pagal 2016 m. rugsėjo 7 d. Paraiškos patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VM-0860742 nustatyta, kad nėra įrengta konferencijų salė ir kitos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių baigtumas pagal Paramos gavėjo deklaraciją ir Nekilnojamojo turto registro duomenis – 100 proc., t. y. nustatyta, kad konferencijų salė neįrengta, joje sandėliuojamos medžiagos, visiškai įrengtas ir tinkamas apgyvendinimui tik vienas kambarys su sanitariniu mazgu, techninio projekto byloje pažymėti Nr. 15 ir 16. Likusiuose kambariuose pastatytos lovos, įvestas apšvietimas, tačiau nepabaigta kambarių apdaila ir nei viename nėra įrengtų sanitarinių mazgų (tik patalpos). Pusrūsyje esančiuose kambariuose P-4, P-6, P-8 nėra įrengtų patalpų sanitariniams mazgams P-5, P-7 ir P-9. Vietoje kambario P-10 ir jo sanitarinio mazgo P-11 įrengtos dirbtuvės. Apžiūrėtos ir užfiksuotos patalpos, esančios pastato dalyje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastato baigtumas pagal Nekilnojamojo turto išrašą – 60 proc.). Nėra įrengta patalpų sanitariniams mazgams, pažymėtiems 11, 15, 18, 19, 22 ir 23 numeriais. Palėpė neįrengta.

16. Agentūrai 2016 m. rugsėjo 26 d. pateiktuose paaiškinimuose paramos gavėjas patvirtino, kad projekto neįmanoma pabaigti bei nurodė, kad negavęs paramos iš 2014–2020 metų Europos sąjungos paramos priemonių atsisakys įgyvendinti Projektą ir grąžins gautą paramą. Taigi, akivaizdu, kad paramos gavėjui sankcijos dydis ir mastas, kuomet projektas nėra įgyvendinamas, buvo žinomas dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Nustojus įgyvendinti Projektą, jo neužbaigus, bei nepasiekus Paraiškoje numatytų rodiklių, Agentūra priėmė teisėta ir pagrįstą sprendimą susigrąžinti visą paramos gavėjui skirtą paramą. 2017 m. kovo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtino, kad pareiškėjas nėra įgyvendinęs Projekto, todėl Agentūra neturėjo pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimą. Agentūros vertinimu, priimtas sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu R. Ž. skundą tenkino iš dalies bei panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. SKP-22 „Dėl R. Ž. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 3R-208(AG-157/05-2017), ir tuo pagrindu netenkino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš R. Ž. 199 999,99 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas bei perdavė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėti iš naujo.

18. Teismas nustatė, kad R. Ž. su 2013 m. gruodžio 17 d. prašymu kreipėsi į Agentūrą, kad prieš pateikiant III mokėjimo prašymą, nori suderinti projekto pakeitimus, kurie buvo padaryti projekto vykdymo metu. Prašyme nurodė, kad statant pastatą buvo pakeista tai, kad kaimo turizmo apgyvendinimo patalpas buvo nuspręsta sukelti ant antros pastato dalies zonos ir po antro pastato zona. Dėl šio pakeitimo pagerėja pastato vizualinis vaizdas, efektyviau ir kompaktiškiau išnaudojamos pastato erdvės bei patalpos. Paramos gavėjas taip pat prašė pratęsti III ir IV mokėjimo prašymų pateikimą iki 2014 m. sausio 24 d. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Kalvarijos savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 18 d. leidimą Nr. LNS-42-131218-00036 statyti naują (-ius) rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us), kuriuo leista statyti naują statinį, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1 811,5 kv. m, brėžinius apie perkeliamas gyvenamąsias patalpas bei techninę dokumentaciją (III t., b. l. 30–103).

19. Agentūra 2014 m. sausio 14 d. rašte Nr. BRK-(10.3.8.)-400 „Dėl projekto pakeitimų“ informavo R. Ž., kad atsižvelgdama į tai, jog numatyti projekto tikslai ir uždaviniai neprieštarauja pareiškėjo įgyvendinamo projekto Nr. 3KT-KM-11-1-007066-PR001 „Kaimo turizmo sodybos Trakiškių kaime įkūrimas“ pritaria techninio projekto bei atliktų darbų pakeitimams bei trečiojo ir ketvirtojo projekto įgyvendinimo etapų sujungimui, galutinį mokėjimo prašymą pateikiant iki 2014 m. sausio 24 d. (III t., b. l. 128, 129).

20. Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento Marijampolės patikrų vietoje skyrius 2016 m. kovo 8 d. paraiškos patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, kad patikros metu neatitikimai nenustatyti, pastabose ir paaiškinimuose nurodyta, kad mokėjimų prašymuose nurodyti darbai yra atlikti. R. Ž. teigimu, veikla vyko visus 2015 metus ir tebevyksta, už suteiktas patalpų nuomos paslaugas gaunamos pajamos, pateiktos sąskaitos faktūros bei paslaugų sutartys (III t., b. l. 139–141).

21. Agentūra 2016 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. BRK-4184 „Dėl projekto priežiūros rodiklių“ nurodė, kad pareiškėjas nepasiekė paraiškoje planuotų priežiūros rodiklių: grynasis pelnas pasiekta 49 proc. (planuota 23 836,02 Eur, pasiekta 11 618,00 Eur), kambarių (numerių) skaičius pasiekta 65 proc. (planuota 20 vnt., pasiekta 13 vnt.), turistų (poilsiautojų kaime) skaičius pasiekta 64 proc. (planuota 3 134, pasiekta 2 000 vnt.) ir turistų (poilsiautojų kaime) su nakvyne skaičius pasiekta 64 proc. (planuota 3 134 vnt., pasiekta 2 000 vnt.). Šiuo raštu paramos gavėjui nurodyta pateikti paaiškinimą dėl nepasiektų planuotų projekto priežiūros rodiklių.

22. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. rugpjūčio 8 d. išrašas patvirtina, kad R. Ž. nuosavybės teise priklausančio buto/patalpos konferencijų salės su kambariais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) baigtumas 100 proc. (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos t. II, b. l. 98, 99), buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) baigtumas 60 proc. (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos t. II, b. l. 98, 99).

23. Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento Marijampolės patikrų vietoje skyriaus 2016 m. rugsėjo 7 d. paraiškos patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, kad korpuse A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numatyta įrengti 13 kambarių, korpuse B, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 kambariai. Nustatyta, kad tinkamai įrengtas yra vienas kambarys su sanitariniu mazgu, likusiuose kambariuose pastatytos lovos, įvestas apšvietimas, kambariai be apdailos, neįrengti sanitariniai mazgai. Pusrūsyje esančiuose kambariuose P-4, P-6, P-8 nėra įrengtų patalpų sanitariniams mazgams P-5, P-7 ir P-9. Vietoje kambario P-10 ir jo sanitarinio mazgo P-11 įrengtos dirbtuvės. Konferencijų salė neįrengta, joje sandėliuojamos statybinės medžiagos. Patalpos pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), cokoliniame aukšte numatyta įrengti poilsio zona nėra įrengta, vietoje numatytų 7 kambarių įrengiami 9 kambariai. Neįrengtos patalpos su sanitariniais mazgais, pažymėtos 11, 15, 18, 19, 22 ir 23 numeriais. Palėpė neįrengta (t. I, b. l. 165–167).

24. R. Ž. 2016 m. rugsėjo 23 d. paaiškinimuose Agentūrai nurodė, kad vykdant Projektą buvo nuspręsta pastatyti didelį konstrukciniu aspektu sudėtingą pastatą iš dviejų korpusų A ir B, kuris kaimo turizmo rinkoje neabejotinai būtų vienas geriausių Lietuvoje. Du korpusai buvo padaryti su tendencija, kad A korpusas bus pastatytas iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos lėšų paketo, o B korpusas pabaigtas įrengti iš nuosavų lėšų, papildomai pritraukiant paramos lėšas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos lėšų (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos (III t., b. l. 11–14).

25. Agentūra 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. BRK-1900 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo paramos gavėją, kad jo vykdyto projekto Nr. 3KT-KM-11-1-007066-PR001 pažeidimo tyrimas nebus atnaujintas, kadangi naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pažeidimo tyrimo metu ir kurios galėtų įtakoti priimtą sprendimą dėl paramos susigrąžinimo, nenustatyta.

26. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2017 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 3IN-587(8.1) „Dėl skundo“ prašė Agentūros įvertinti paramos gavėjo pateiktus dokumentus, t. y. antstolio patvirtintą 2017 m. kovo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 187/17/5, ir priimti atitinkamą sprendimą (III t., b. l. 19–20).

27. Agentūra 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. SKP-22 „Dėl R. Ž. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ taikė paramos gavėjui išmokėtos 199 999,99 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį (I t., b. l. 192–199).

28. Agentūra 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. BRK-780 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nurodė paramos gavėjui per 60 kalendorinių dienų susidariusią 199 999,99 Eur skolos sumą pervesti į Agentūros sąskaitą (I t., b. l. 189, 190).

29. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2017 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 3R-208(AD-157/05-2017) pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017-02-22 sprendimo ir Nr. SKP „Dėl R. Ž. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir sutarties nutraukimo“ bei 2017 m. gegužės 8 d. rašto Nr. BRK -1900 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (III t., b. l. 22–29).

30. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

31. Teismas pažymėjo, kad Agentūra, būdama viešojo administravimo sistemos subjektas, administruodama paramą vadovaujasi specialiais teisės aktais, tačiau vykdydama administravimo funkcijas ir priimdama sprendimą, skirtą konkrečiam asmeniui, privalo laikytis ir bendrų tokiam aktui keliamų reikalavimų. Nacionalinė mokėjimo agentūra yra viešojo administravimo institucija, kurios veiklai pilna apimtimi taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos. VAĮ 3 straipsnio 3 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, taigi taikomos priemonės neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia pagrįstiems administravimo tikslams pasiekti.

Vertinant ginčijamo Agentūros 2017 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. SKP-22 turinį matyti, jog šiame sprendime Agentūra nurodė teisės aktus, kuriuos paramos gavėjas pažeidė įgyvendindamas Projektą, nurodė tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, tačiau sprendimas priimtas remiantis iš esmės vienu motyvu: Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2014 m. sausio 24 d., iki šios dienos kaimo turizmo pastatas turėjo būti pastatytas ir naudojamas Projekte numatytai veiklai vykdyti, tačiau pastatas negali būti naudojamas veiklai vykdyti, nes nėra užbaigti viso pastato statybos darbai, tuo pačiu paramos gavėjas nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių, tačiau sprendime nepateiktas nustatytų aplinkybių išsamus vertinimas, nepasisakyta, kokio masto yra paramos gavėjo padaryti pažeidimai viso Projekto kontekste, ar šie pažeidimai nėra mažareikšmiai, be to neišsklaidytos abejonės dėl Projekto išskaidymo, nepasisakyta apie paramos gavėjo galimybę gauti finansavimą iš Europos Sąjungos paramos fondų išskirto Projekto daliai, neįvardinta kokių Projekto tikslų ir uždavinių pareiškėjas nepasiekė ir ar šie pažeidimai yra esminiai.

Teismas pažymėjo, kad Agentūra R. Ž. Projekto priežiūrą vykdė ilgą laiko tarpą ir jau po 2014 m. sausio 24 d., kuomet Projektas turėjo būti įgyvendintas Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento Marijampolės patikrų vietoje skyriaus 2016 m. kovo 8 d. paraiškos patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, kad patikros metu neatitikimai nenustatyti, pastabose ir paaiškinimuose nurodyta, kad mokėjimų prašymuose nurodyti darbai yra atlikti (III t., b. l. 139–141). Taigi, jau po tos dienos, kai Projektas turėjo būti įgyvendintas, Agentūra pažeidimų nenustatė.

Be to, iki projekto įgyvendinimo likus 10 dienų 2014 m. sausio 14 d. rašte Nr. BRK-(10.3.8.)-400 „Dėl projekto pakeitimų“ informavo paramos gavėją apie tai, kad neprieštarauja techninio projekto bei atliktų darbų pakeitimams bei III ir IV projekto įgyvendinimo etapų sujungimui (III t., b. l. 128, 129), tačiau akivaizdu, kad per 10 dienų tokio masto techninis projektas negalėjo būti įgyvendintas. Teismas priėjo išvadą, kad esant tokiai situacijai dėl prieštaringų duomenų liko nepaneigti R. Ž. nurodyti argumentai bei nepasisakyta dėl aukščiau minėtų Agentūros veiksmų nuoseklumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu ginčijamo sprendimo surašymo būdas vertinamas kaip ydingas ir tuo aspektu, kad iš jo turinio sunku nustatyti, koks yra sankcijų pritaikymo pagrindas, t. y. neaišku, su kokia faktine aplinkybe siejamos sprendime išdėstytos teisės aktų normos. Teismas vertino, kad Agentūra turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Šiuo atveju nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teismo vertinimu, yra esminiai, ir tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Agentūros 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. SKP-22. Remiantis analogiškais argumentais naikinamas ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. 3R-208(AD-157/05-2017).

33. Pripažinus, kad Agentūros sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pagrindo tenkinti Agentūros prašymą priteisti iš R. Ž. 199 999,99 Eur dydžio skolą bei 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, nėra pagrindo.

III. 34. Agentūra (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. Ž. skundą atmesti bei tenkinti Agentūros prašymą dėl skolos priteisimo iš R. Ž..

35. Agentūros teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams, išvadose padarytos loginės klaidos. Dėl šių priežasčių, teismas priėjo prie neteisingos išvados ir nepagrįstai panaikino Agentūros sprendimą, todėl teismo sprendimas naikintinas.

36. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

36.1. Dėl neproporcingos sankcijos taikymo. R. Ž. 2016 m. rugsėjo 23 d. Agentūros pateiktuose paaiškinimuose (Reg. Nr. BR5.1-15360) patvirtino, kad projekto neįmanoma pabaigti. Tuo pačiu raštu R. Ž. pateikė veiksmų planą, kaip finansuoti projektą. Plane buvo numatyta kreiptis į NMA su paraiška, ketinant pritraukti investicijas iš 2014-2020 metų kaimo plėtros projektų lėšų paketo ir taip užbaigti įgyvendinti Projektą. Atsižvelgiant į tai, kad toks R. Ž. veiksmų planas, akivaizdžiai prieštaravo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-377 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 21 punktui, kuriame nustatyta, kad pakartotinai investicinės paramos pagal šią ar kitas priemones galima kreiptis tik įgyvendinus ankstesnįjį projektą, t. y. ne anksčiau kaip pateikus paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, paraiška buvo atmesta. Nepaisant to, kad projektas turėjo būti įgyvendintas jau 2014 m. sausio 24 d., darytina išvada, kad R. Ž. ir dabar neturi lėšų finansuoti Projekto įgyvendinimo. Dar daugiau, NMA teiktuose paaiškinimuose, R. Ž. nurodė, kad negavęs paramos iš 2014-2020 m. Europos sąjungos paramos priemonių, atsisakys įgyvendinti projektą ir grąžins gautą paramą. Taigi, akivaizdu, kad R. Ž. sankcijos dydis ir mastas, kuomet Projektas nėra įgyvendinamas, buvo žinomas dar iki Sprendimo priėmimo.

36.2. Nesutinka su teismo teiginiu, kad Agentūros sprendime nepasisakyta, kokių Projekto tikslų ir uždavinių R. Ž. nepasiekė. Teigia, kad Agentūros sprendime yra aiškiai nurodytas Projekto tikslas. Remiantis patikros vietoje ataskaitomis, NMA konstatavo, kad Projektas nėra baigtas. Nors pagal byloje esančius įrodymus, Projektas turėjo būti užbaigtas 2014 m. sausio 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad net statinio (Projekto) statybos darbai nebuvo užbaigti laikytina, kad R. Ž. nepasiekė pagrindinio projekto tikslo – neįkūrė kaimo turizmo sodybos bei nepradėjo vykdyti kaimo turizmo veiklos. Šią faktinę aplinkybę patvirtino pats R. Ž. 2016 m. rugsėjo 23 d. NMA pateiktuose paaiškinimuose.

36.3. Teismo sprendime padaryta aiški įrodymų vertinimo klaida, vertinant NMA Kontrolės departamento Marijampolės patikrų vietoje skyriaus 2016 m. kovo 8 d. paraiškos patikros vietoje ataskaitą. Pažymi, kad NMA nei sprendime, nei procesiniuose dokumentuose neginčija, kad darbai, kurie deklaruoti pagal mokėjimo prašymus, yra atlikti. Šiame kontekste faktinė aplinkybė, kad 2014 m. sausio 22 d. prašyme (2014 m. sausio 23 d. reg. Nr. BR5.1-1732) R. Ž. nurodė, kad „prašome numatytą paramos sumą 64 043 Lt verslo infrastruktūrai (žalios vejos įrengimas, kiemo takų įrengimas) ir numatytą paramos sumą 25678 Lt technikai ir įrangai (baldai, virtuvės įranga) perkelti į gyvenamojo namo išlaidas. Atsisakomas išlaidas įsirengsime savo lėšomis iki vasario 28 d. Išlaidas prašome perkelti todėl kadangi padarius gyvenamojo namo korektūrą ir suderinus visa tai su jumis, buvo panaudotos brangesnės statybinės medžiagos. Todėl visa paramos suma bus panaudota gyvenamajam namui, o kitas išlaidas teko daryti pačiam ūkio būdu <...>“. NMA, atsakydama į šį prašymą, 2014 m. sausio 29 d. raštu Nr. BRK-(10.3.8)-904 informavo Paramos gavėją, kad sutinka, jog lėšos būtų panaudotos gyvenamojo namo statybai, o atsisakomas investicijas paramos gavėjas įsigytų nuosavomis lėšomis. Pažymi, kad R. Ž. nepateikė pagrįsto paaiškinimo, kaip neįrengtame pastate vykdė kaimo turizmo veiklą.

36.4. Nesutinka su teismo išvada, kad per 10 dienų tokio masto techninis projektas negalėjo būti įgyvendintas. Pažymi, kad 2013 m. gruodžio 27 d. R. Ž. pateikė prašymą dėl sutarties pakeitimo (Reg. Nr. BR5.1-29068). Pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 190 punktą. Teismo išvada, kad NMA turėjo pareigą įvertinti techninį projektą ir atsižvelgdama į projekto pakeitimus pratęsti terminą, laikytini nepagrįsta. R. Ž. 7 kartus kreipėsi į NMA dėl Paramos sutarties pakeitimo. NMA bendradarbiavo su R. Ž. ir visus prašymus patenkino, nukeldama mokėjimo prašymų pateikimo terminus, taigi jis žinojo procedūrą dėl terminų nukėlimo / Paramos sutarties keitimo, tačiau ja nepasinaudojo, o siųstais raštais NMA patvirtino, kad Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2014 sausio 24 d., tačiau Projekto nebaigė ir neturi galimybių užbaigti.

36.5. Teismas nesirėmė Agentūros pateiktais įrodymais, kurie iš esmės paneigia aplinkybes, jog R. Ž. vykdė Paraiškoje numatytą veiklą bei tai, kad kaimo turizmo sodyboje galima vykdyti kaimo turizmo veiklą. Teismas neatsižvelgė į R. Ž. 2016 m. rugsėjo 23 d. raštą (2016 m. rugsėjo 26 d., reg. Nr. BR5.1-15360) Agentūrai, kuriame nurodė, kad korpuse A toliau įrenginėjo kambarius: „įrengiau daugiau pusė kambarių pertvarų, sienas dušams ir WC patalpoms (kai kuriuose iš jų įrengiau pilnai dušus ir WC patalpas), padariau koridorių ir kambarių dalinį apšvietimą, įrengiau daugiau kaip pusė kambarių dalinę apdailą ir kitus smulkius darbus, kad galėtų už nedidelę kainą gyventi statybininkai“. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 2 straipsnyje įtvirtintas pagrindines įstatymo sąvokas – Turistas (2 straipsnio 29 punktas), Kaimo turizmo paslauga (2 straipsnio 11 punktas), akivaizdu, kad R. Ž. teikė ne kaimo turizmo paslaugas, o apgyvendinimo paslaugas darbuotojams, bet ne turistams. Taigi R. Ž. neįgyvendinus projekto, nepradėjus vykdyti Paraiškoje numatytos veiklos, tuo pačiu nepasiekus Projekto tikslų bei uždavinių, NMA pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 6.1. papunktį „Pagal Priemonę remiamos veiklos sritys: kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“, taigi apgyvendinimo veikla nėra remiama, o R. Ž. pajamas gavo būtent iš apgyvendinimo veiklos.

36.6. Nesutinka su teismo vertinimu, kad Agentūros sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Pažymi, kad sprendime yra aiškiai išvardintos faktinės aplinkybės, kurias įvertinusi NMA nustatė, kad R. Ž. neįgyvendino projekto, nepasiekė projekto tikslų ir uždavinių, t. y. Sutartyje nurodytu terminu neįkūrė kaimo turizmo sodybos. Sprendime taip pat pateikti ir teisiniai motyvai, išvardinti teisės aktai, kuriais remdamasi NMA priėmė Sprendimą. Iš Sprendimo turinio yra visiškai aiškus R. Ž. padarytas pažeidimas, jo mastas, aplinkybės ir teisinis pagrindas. Sprendime taip pat yra nurodyta jo apskundimo tvarka, jis pasirašytas įgalioto asmens.

37. Paramos gavėjas R. Ž. nesutinka su Nacionalinės mokėjimo agentūros apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

38. R. Ž. nesutinka su Agentūros teiginiu, kad Projekto įgyvendinimo tikslai buvo nepasiekti. NMA ignoruoja faktą, kad pagal pakeistą ir pačios NMA patvirtintą Projektą, Paramos gavėjas turėjo užbaigti tik žemutinio Sodybos korpuso statybą ir Paramos gavėjas šį reikalavimą tinkamai įvykdė. Be to, priimdama sprendimą NMA visiškai nevertino ir net nepasisakė dėl kitų projekto įgyvendinimo tikslų: paramos gavėjas tinkamai bei pagal paskirtį panaudojo visas Paramos sutarties pagrindu gautas lėšas; investavo daugiau kaip 160 000 EUR nuosavų lėšų; sodyboje šiuo metu yra teikiamos apgyvendinimo bei konferencijos salės nuomos paslaugos; įdarbinti darbuotojai; gerinama kaimo vietovės infrastruktūra, tvarkoma aplinka, didinama vietovės vertė.

39. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas neįsigilino ir netinkamai vertino dėl Projekto baigtumo terminų. R. Ž. pažymi, kad vienas esminių Projekto pakeitimų – Projekto įgyvendinimo išskaidymas į du etapus. Pirmas etapas apima žemutinio korpuso statybą, o antras etapas – aukštutinio korpuso statybą. Paramos gavėjas pagal Projekto pakeitimus įsipareigojo užbaigti tik žemutinį korpusą (vieną trikampį iš dviejų) ir tik šio korpusui buvo panaudotos paramos lėšos. Projekto žemutinis korpusas buvo pilnai užbaigtas iki Paramos sutartimi nustatyto termino – 2014 m. sausio 24 d. Šios aplinkybės Agentūrai buvo žinomos ir turėjo būti įvertintos priimant ginčijamą sprendimą.

40. R. Ž. nesutinka su teiginiu, kad sodyboje nėra vykdoma faktinė veikla. Nurodo, jog sodyboje yra įrengti visi 13 žemutiniame korpuse suplanuoti kambariai, pastatyta 40 lovų, sodyba yra pilnai pritaikyta priimti ir apgyvendinti svečius; sodyboje yra pilnai įrengta didelė ir moderni salė svečių organizuojamoms konferencijoms, pobūviams bei šventėms; sodyba reklamuojama internetinėje svetainėje; priima į sodybą atvykstančius svečius, teikia nakvynės bei patalpų nuomos paslaugas, už kurias gauna realias pajamas.

41. R. Ž. nesutinka su Agentūros prašoma taikyti 199 999 EUR paramos susigrąžinimo sankcija. Skirdama baudą, Agentūra neatsižvelgė į sumažintų įtarimų Paramos gavėjo atžvilgiu mastą; nevertino, kokias katastrofiškas pasekmes tokia sankcija sukelia tiek įgyvendinamam Projektui, tiek pačiam Paramos gavėjui; taikydama sankciją, tiksliai neapskaičiavo jos dydžio.

42. Pažymi, kad Paramos sutarties nutraukimas yra ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) priemonė, taikoma tais atvejais, kai Paramos sutartis yra iš esmės nevykdoma ar parama yra naudojama ne pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju, paramos gavėjas paramą naudojo paramos skyrimo tikslais, pastatė ir įrengė visą Projekte numatytą statinį, įgyvendino Programoje įtvirtintus tikslus. Be to pažymi, kad Agentūra pripažino, kad administruodama Projekto įgyvendinimą yra padariusi klaidų, todėl turėtų prisiimti ir dalį atsakomybės, jeigu sutikti su NMA, kad yra padaryti kažkokie pažeidimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. SKP-22 „Dėl R. Ž. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 3R-208(AG-157/05-2017), teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Agentūra 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. SKP-22 „Dėl R. Ž. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ taikė paramos gavėjui išmokėtos 199 999,99 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus susigrąžinimo sankciją. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2017 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 3R-208(AD-157/05-2017) pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2017 m. vasario 22 d. Nr. SKP-22 ir sutarties nutraukimo“ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

45. Pirmosios instancijos teismas vertino Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu. Teismas pripažino, kad Sprendime Agentūra nurodė teisės aktus, kuriuos pareiškėjas pažeidė įgyvendindamas Projektą bei nurodė tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, tačiau teismo teigimu, Sprendimas priimtas remiantis iš esmės vienu motyvu: Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2014 m. sausio 24 d., iki šios dienos kaimo turizmo pastatas turėjo būti pastatytas ir naudojamas Projekte numatytai veiklai vykdyti, tačiau pastatas negali būti naudojamas veiklai vykdyti, nes nėra užbaigti viso pastato statybos darbai, tuo pačiu Paramos gavėjas nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių, tačiau Sprendime nepateiktas nustatytų aplinkybių išsamus vertinimas, nepasisakyta, kokio masto yra pareiškėjo padaryti pažeidimai viso Projekto kontekste, ar šie pažeidimai nėra mažareikšmiai, be to neišsklaidytos abejonės dėl Projekto išskaidymo, nepasisakyta apie pareiškėjo galimybę gauti finansavimą iš Europos Sąjungos paramos fondų išskirto Projekto daliai, neįvardinta kokių Projekto tikslų ir uždavinių pareiškėjas nepasiekė ir ar šie pažeidimai yra esminiai. Teismas taip pat pažymėjo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra jau po 2014 m. sausio 24 d., kuomet Projektas turėjo būti įgyvendintas Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento Marijampolės patikrų vietoje skyriaus 2016 m. kovo 8 d. paraiškos patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, kad patikros metu neatitikimai nenustatyti, pastabose ir paaiškinimuose nurodyta, kad mokėjimų prašymuose nurodyti darbai yra atlikti (III t., b. l. 139–141). Taigi, jau po tos dienos, kai Projektas turėjo būti įgyvendintas, Nacionalinė mokėjimo agentūra pažeidimų nenustatė. Be to, iki projekto įgyvendinimo likus 10 dienų 2014 m. sausio 14 d. rašte Nr. BRK-(10.3.8.)-400 „Dėl projekto pakeitimų“ informavo pareiškėją apie tai, kad neprieštarauja techninio projekto bei atliktų darbų pakeitimams bei trečiojo ir ketvirtojo projekto įgyvendinimo etapų sujungimui ( III t., b. l. 128, 129), tačiau akivaizdu, kad per 10 dienų tokio masto techninis projektas negalėjo būti įgyvendintas.

46. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu ginčijamo Sprendimo surašymo būdas vertinamas kaip ydingas ir tuo aspektu, kad iš jo turinio sunku nustatyti, koks yra sankcijų pritaikymo pagrindas, t. y. neaišku, su kokia faktine aplinkybe siejamos Sprendime išdėstytos teisės aktų normos. Agentūra turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas.

47. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teismo vertinimu, yra esminiai, ir tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. SKP-22. Remiantis analogiškais argumentais panaikintas ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. 3R-208(AD-157/05-2017).

Dėl Projekto tikslo, pažeidimų esmės

48. Projekto tikslas apibūdintas ginčijamo Sprendimo 3 lape taip: „Projekto tikslas (nurodytas – Paraiškoje) – vaizdingoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime sukurti kaimo turizmo sodybą, kaime plėtojant ne žemės ūkio veiklą, didinant kaimo gyventojų užimtumą ir gyvenimo kokybę bei kuriant papildomas nakvynės vietas kaimo turizmui ir sukuriant didesnę kaimo turizmo paslaugų įvairovę. Kaimo turizmo sodybos kūrimo etape planuojama įrengti išorės inžinerines komunikacijas, pastatyti gyvenamąjį namą, pritaikytą kaimo turizmui, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, privažiavimo kelią, pasivaikščiojimo takelius, tinklinio aikštelę bei aplink esančią teritoriją užsėti žalia veja, taip pat įsigyti baldus ir virtuvės įrangą ir, atlikus numatytas investicijas, pradėti kaimo turizmo veiklą. (Sprendimo 3 lapas, IV t., b. l. 87).

49. Sprendimo 5 lape nurodyta, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 14 d. pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro bei deklaraciją, iš kurių matyti, kad antrasis gyvenamojo namo korpusas neužbaigtas (60 procentų baigtumas). Iš paramos gavėjo gautos galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos, pateiktos 2014 m. vasario 14 d., matyti, kad vietoj 20 kambarių įrengta 13 kambarių. Agentūros patikros (atliktos 2015 m. balandžio 24–27 dienomis, 2016 m. kovo 8 dieną, 2016 m. rugsėjo 7 d.) rodo, kad nėra įrengta 20 kambarių. Sprendime nurodyta, kad pagal 2016 m. rugsėjo 7 d. paraiškos patikros vietoje ataskaitą nustatyta, kad nėra įrengta konferencijų salė ir kitos patalpos, kurių baigtumas pagal paramos gavėjo deklaraciją ir NTR duomenis yra 100 procentų, tačiau konferencijų salė nėra įrengta, joje sandėliuojamos medžiagos, visiškai įrengtas ir tinkamas apgyvendinimui yra tik vienas kambarys su sanitariniu mazgu (Sprendimo 5 lapas, IV t., b. l. 89). Statinys nepritaikytas vykdyti visavertę kaimo turizmo vertę. Agentūra konstatavusi, kad paramos gavėjas yra nebaigęs viso pastato statybos darbų ir pažymėjusi, kad Agentūra niekada nėra pritarusi, kad gali būti įrengti ne visi kambariai, nurodė, kad paramos gavėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 31 punktą, Administravimo taisyklių 3.29 papunktį, Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, 40 straipsnio 2 dalį, Paramos sutarties 5.1. papunktį, kuriame nurodyta, kad paramos gavėjas „įvykdys projektą iki 2014 m. sausio 24 d.“ , taip pat nurodė kitus Paramos sutarties punktus, kuriuos pažeidė paramos gavėjas (Sprendimo 6 lapas, IV t., b. l. 90).

50. Iš šios Nutarties 48–49 punktuose pateiktos Sprendimo informacijos, jame nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad Sprendime yra nurodytas Projekto tikslas, konkretūs padaryti pažeidimai ir teisės normos, kurios siejamos su konkrečiu pažeidimu. Iš nurodytų Sprendime pažeidimų matyti, kad jie nėra mažareikšmiai (tinkamas apgyvendinimui yra tik vienas kambarys su sanitariniu mazgu (Sprendimo 5 lapas, IV t., b. l. 89). Todėl darytina išvada, kad Sprendime, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra nurodytas projekto tikslas, kurio paramos gavėjas nepasiekė – neįkūrė kaimo turizmo sodybos bei nepradėjo vykdyti kaimo turizmo veiklos.

Dėl Projekto išskaidymo

51. Agentūra Sprendime nurodė, kad 2013 m. gruodžio 27 d. Paramos gavėjas pateikė prašymą suderinti projekto pakeitimus, kurie buvo padaryti projekto vykdymo metu. Prašyme buvo tik nurodyta, kad statant pastatą buvo pakeista tai, kad kaimo turizmo apgyvendinimo patalpas buvo nuspręsta nukelti ant antros pastato dalies zonos ir po antro pastato zona. Agentūra konstatavo, jog tyrimo metu nustatyta, kad prie prašymo pateikta techninio projekto dalis, pagal kurią tiksliai nustatyti įrengiamų kambarių skaičiaus nebuvo galima, bet aprašant bendruosius statinio rodiklius nurodoma 20 kambarių. Paramos gavėjas Agentūrai pateiktame Prašyme neprašė pakeisti įrengiamų kambarių skaičiaus ir nebuvo prašoma keisti Projekto priežiūros rodiklių. Sprendime aiškiai nurodyta, jog Agentūra niekada nėra pritarusi, kad gali būti įrengti ne visi kambariai, ir tokio prašymo ji nėra gavusi.

52. Atsižvelgiant į tai, kad Prašyme buvo rašoma apie projekto pakeitimus, kurie jau buvo padaryti projekto vykdymo metu ir paramos gavėjas neprašė pakeisti įrengiamų kambarių skaičiaus, todėl jokia abejonė dėl svarstymo apie Projekto skaidymą (atidėjimą) iš Sprendimo nekyla. Be to, bylos medžiagoje esančiame paramos gavėjo prašyme Agentūrai 2013 m. gruodžio 17 d. (koreguoto 2013 m. gruodžio 27 d.) nurodyta, kad 2014 m. sausio 24 d. yra galutinė data iki kada turi būti užbaigtas projektas, kadangi sukanka 2 metai, nuo projekto pasirašymo datos (III t.; b. l . 30), 2013 m. gruodžio 27 d. rašte Agentūrai nurodyta, kad Projektą ir IV mokėjimo prašymą taip pat užbaigsime laiku iki 2014 m. sausio 24 (III t., b. l. 126). Paramos gavėjas 2013 m. gruodžio 19 d. rašte Agentūrai nurodė, kad Projektą ir IV mokėjimo prašymą užbaigsime laiku iki 2014 m. sausio 24 (III t., b. l. 104).

Dėl galimybės gauti papildomą finansavimą ir aplinkybių išsamaus vertinimo

53. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime, kaip minėta, nurodė, kad Sprendime nepasisakyta apie pareiškėjo galimybę gauti papildomą finansavimą iš Europos Sąjungos paramos fondų, nėra pateiktas nustatytų aplinkybių išsamus vertinimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas Sprendime aptarti papildomo finansavimo galimybes iš Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio Agentūrai nagrinėjamu atveju nekyla. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Sprendime nėra Agentūros nustatytų aplinkybių išsamaus vertinimo. Be to, toks argumentas nesudaro pagrindo naikinti Agentūros sprendimo vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu.

54. LVAT praktikoje aiškinant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį konstatuota, kad tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-583-575/2018). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti Sprendimo trūkumai nesudaro pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti, nes pareiškėjas galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto Agentūros sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

55. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas ginčijamas sprendimas atitinka VAI 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, inter alia (lot. be kita ko) tokio pobūdžio dokumentui keliamus motyvavimo reikalavimus, priešingi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas Agentūros Sprendimą įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu išsamiai neištyrė kitų pareiškėjo R. Ž. keltų klausimų, inter alia, Agentūros pritartam pareiškėjo teiktam techniniam projektui pagal pareiškėjo 2013 m. gruodžio 27 d. pateiktą prašymą, atskirai turi būti pasisakyta ir dėl pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros skundo atsakovui R. Ž..

56. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkintinas dėl pirmiau aptartų priežasčių, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie jau nėra reikšmingi šiame nagrinėjamo ginčo etape, atskirai nėra pasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė