7d194d78-85ca-4309-b375-982b24ffcf83 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1576-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07197-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4; 3.3.2.3 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. balandžio 19 d.Vilnius            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. O. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12718-820/2018 pagal ieÅ¡kovės A.

O. M. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams D. K., A. P., V. V. dėl garbės ir orumo gynimo.            Teismas n u s t a t ė:                       I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovė A. O. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama teismo tvarka paneigti atsakovų D. K., A. P. ir V. V. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 paskelbtus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ .

Teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12718-820/2018 atsisakė priimti ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovams Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams D. K., A. P., V. V. dėl garbės ir orumo gynimo. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, konstatavo, kad ieškovės pateiktas ieškinys tapatus anksčiau pateiktiems ieškiniams civilinėse bylose Nr. e2-51565-910/2015 ir Nr. e2-34171-820/2017.

Å ių ieÅ¡kinių priėmimo klausimas iÅ¡spręstas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, atsisakius ieÅ¡kinius priimti, dėl to tapatų ieÅ¡kinį atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies pagrindais. Be to, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl teismo nutarties motyvuose pateiktų teisėjų kolegijos argumentų. Teismo nutarties motyvai negali bÅ«ti kvestionuojami inicijuojant naujÄ procesÄ , nes procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas instancine tvarka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnyje įtvirtintos teisėjų veiklos garantijos, kurios užtikrina teismų ir teisėjų nepriklausomumÄ bei imunitetus.

Dėl teisėjų kaltės padarytÄ Å¾alÄ atlygina valstybė, todėl teisėjui einant pareigas, jis negali bÅ«ti patrauktas atsakomybėn, o dėl jo kaltės padarytÄ Å¾alÄ atlygina valstybė. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovė A. O. M. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12718-820/2018, kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), dėl to turėjo bÅ«ti priimtas, nes nei Konstitucija, nei kiti įstatymai nenumato teisėjams teisės nutartyse Å¡meižti kitus asmenis ir bÅ«ti nebaudžiamiems.

Apeliantė teigia, kad teismo nutartyje nurodyti atsisakymo priimti ieÅ¡kinį motyvai yra neteisėti ir neteisingi, nes jais siekiama tik nuslėpti atsakovų jos atžvilgiu įvykdytÄ Å¡meižimÄ . Apeliantės manymu, ieÅ¡kinį negalima atsisakyti priimti dėl tapatumo, nes nėra priimto teismo sprendimo, kuriuo bÅ«tų iÅ¡spręstas jos ieÅ¡kinys atsakovams D. K., A. P. ir V. V. dėl garbės ir orumo gynimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-12718-820/2018, kuria pirmos instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės A. O. M. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams D. K., A. P., V. V. dėl garbės ir orumo gynimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos.

Teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad Å¡i asmens subjektinė teisė bÅ«tų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 straipsnis), t. y. teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio (pagal pareigas) aiÅ¡kintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygos.

Nagrinėjamoje byloje vienas iÅ¡ atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindų, kurį taikė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pagal Å¡iÄ normÄ teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pateikė tapatų ieÅ¡kinį, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-51565-910/2015, Nr. e2-34171-820/2017, kuriuose teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės A.

O. M. ieškinius, pareikštus atsakovams Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams D. K., A. P. ir V. V. dėl garbės ir orumo gynimo. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios teismo išvada dėl šių ieškinių tapatumo. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamos bylos ieškinys atsakovams D. K., A. P. ir V. V. dėl garbės ir orumo kitose bylose nebuvo išnagrinėtas, dėl to jis negali būti laikomas tapačiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių pagrindai ir dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas.

IeÅ¡kinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai ieÅ¡kinys grindžiamas tomis pačiomis ginamos teisės ar intereso pažeidimÄ apibÅ«dinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013). Reikalavimo grindimas iÅ¡ esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo situacijÄ .

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-51565-910/2015 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-253-565/2016, paliko nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. teismo nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-34171-820/2017 atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl garbės ir orumo gynimo.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-825-585/2018, paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . Å iose bylose ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, teigiant, jog teismo nutartyje paskelbti tikrovės neatitinkantis teiginiai, žeminantis ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, kad aptartų aplinkybių ir iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė A.

O. M. reiÅ¡kia tapatų ieÅ¡kinį kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse byloje Nr. e2-51565-910/2015, Nr. e2-34171-820/2017. Pažymėtina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieÅ¡kinį teisinis pagrindas apima ne tik tuos atvejus, kai teismas nustato, jog pateiktas ieÅ¡kinys yra tapatus jau iÅ¡nagrinėtam ieÅ¡kiniui, bet apima ir tuos atvejus, kai iÅ¡spręstas tapataus bylos iÅ¡kėlimÄ inicijuojančio procesinio dokumento priėmimo klausimas. Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalyje įtvitinta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies įtvirtinto paminėto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartÄ yra nurodęs, kad Å¡i teisė, kaip ir bet kuri kita, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Taikomi apribojimai suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitinka teisėtÄ tikslÄ ir egzistuoja pagrįstas proporcingas ryÅ¡ys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). IeÅ¡kinys nagrinėjamu atveju pareikÅ¡tas atsakovams Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams D. K., A. P. ir V. V. dėl garbės ir orumo gynimo. IeÅ¡kovė praÅ¡o paneigti teisėjų kolegijos priimto teismo procesinio sprendimo dalies motyvus ir pripažinti juos kaip pažeidžiančius jos garbę ir orumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog teismų sprendimų (sprendime pateiktų motyvų) teisėtumas ir pagrįstumas, gali bÅ«ti tikrinamas tik instancine tvarka, bet negali bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ naujo teikiant ieÅ¡kinius dėl motyvų paneigimo. Teisėjas negali bÅ«ti verčiamas aiÅ¡kintis dėl savo priimtų sprendimų motyvų, niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo (Teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), toks imperatyvas kyla iÅ¡ Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalių, nustatančių, kad teisėjas ir teismas, vykdydamas teisingumÄ , yra nepriklausomi ir nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo.

Todėl teisėjas dėl savo priimto sprendimo negali bÅ«ti patrauktas atsakovu byloje. Dėl teisėjų kaltės (einant pareigas) padarytÄ Å¾alÄ atlygina valstybė. Teismas, gavęs atitinkamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie nurodomu atveju negali bÅ«ti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir į teisinį reguliavimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl teisėjų teismo nutartyje nustatytų aplinkybių paneigimo negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme, todėl tokį ieÅ¡kinį, kai jis pareiÅ¡kiamas, teismas turi atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad įsiteisėjusiomis teismo nutartimis jau yra patvirtinta, kad toks ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys teisėjams negali bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas teisme, dėl to iÅ¡ naujo tokio ieÅ¡kinio priėmimo klausimas kitaip negali bÅ«ti iÅ¡spręstas.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.      Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a:       IeÅ¡kovės A. O. M. atskirÄ jį skundÄ atmesti.      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-12718-820/2018 palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                         Loreta Braždienė