7d186e4f-c7c8-4efa-a6ce-1cd2af5526c1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-115/2010 N

Procesinio sprendimo kategorija 126.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

                                                                                                                                    Â

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės MilaÅ¡ienės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio

1 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl kreditorių komiteto susirinkimo nutarimų panaikinimo civilinėje byloje Nr. B2-107-230/2009 UAB RVK“

bankroto byloje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , nustatė:

Pareiškėjas W.

K. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo prašė panaikinti BUAB „RVK“ kreditorių komiteto 2009 m. balandžio 28 d. įvykusio posėdžio nutarimÄ , kuriuo buvo nutarta perduoti įkaito turėtojui AB DnB Nord bankas 0,1440 ha bendro ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) už 700000 Lt. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis yra trečios eilės UAB „RVK“ kreditorius, todėl turi teisę skųsti kreditorių komiteto priimtus nutarimus. PareiÅ¡kėjo nuomone, nurodytas nutarimas pažeidžia jo ir jo sutuoktinės G.

K. teises ir teisėtus interesus, o taip pat ir kitų kreditorių teises. UAB „RVK“ ir AB DnB Nord banko sudarytos kreditavimo sutarties įvykdymui užtikrinti bankui buvo įkeistas nurodytas žemės sklypas, taip pat pagal bendrosios hipotekos taisykles pareiÅ¡kėjas su sutuoktine įkeitė jiems priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). Realizavus žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už teisingÄ ir protingÄ kainÄ Å¡ių lėšų pakaktų UAB „RVK“ prievolei bankui įvykdyti ir nereikėtų papildomai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei priklausantį turtÄ .

Žemės sklypas hipotekos kreditoriui buvo perleistas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ Turtas buvo bandomas parduoti dvejose varžytinėse, pirmosiose – už 1725000 Lt, antrosiose – už 1500000 Lt, tuo tarpu bankui turtas perleistas už daugiau kaip du kartus mažesnę kainÄ . Tokie veiksmai pažeidžia Ä®monių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kurie numato, kad hipotekos kreditorius turtÄ gali perimti tik už varžytynėse nustatytÄ pradinę pardavimo kainÄ . Taip pat nurodo, kad žemės sklype buvo atlikta darbų už apytiksliai 20000 Lt, nes yra įvestos komunikacijos, iÅ¡duotas statybos leidimas, kuris yra galiojantis.

Todėl žemės sklypo vertė, kuria sklypas perduotas hipotekos kreditoriui, yra gerokai per maža ir visiÅ¡kai nepagrįsta. PareiÅ¡kėjo nuomone, turto pardavimui turėjo bÅ«ti skelbiamos varžytinės, o ne laisvas pardavimas aukciono bÅ«du, kaip buvo daroma. Be to, mano, kad skelbimuose turėjo bÅ«ti nurodyta, kad žemės sklype yra padaryti tam tikri įdėjimai, ko nepadarius galėjo bÅ«ti prarasti potencialÅ«s pirkėjai. Kadangi pareiÅ¡kėjas nežinojo apie kreditorių komiteto nutarimus dėl žemės sklypo laisvo pardavimo, todėl jų neskundė.Â

Suinteresuotas asmuo UAB „RVK prašė skundÄ atmesti ir paaiÅ¡kino, kad turto perdavimo tvarka, numatyta norminiuose aktuose, nebuvo pažeista, be to, nurodo, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai aiÅ¡kina LR Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi remiasi tik iÅ¡imtų iÅ¡ konteksto reikalavimų dalimi.

           Suinteresuoto asmens UAB „RVK“ administratorius prašė skundÄ atmesti ir paaiÅ¡kino, kad turtas hipotekos kreditoriui perduotas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, o pareiÅ¡kėjas į jį niekada nesikreipė dėl informacijos apie parduodamÄ turtÄ suteikimo.

           Suinteresuotas asmuo AB DnB Nord bankas taip pat prašė skundÄ atmesti ir nurodė, kad remiantis Ä®BÄ® 33 straipsnio 6 d. nepardavus turto per 24 mėnesius nuo įmonės paskelbimo likviduojama turtas vis tiek turėtų bÅ«ti perduotas kaip bevertis. Visos informacijos apie parduodamÄ turtÄ skelbime sutalpinti nėra galimybės, jos trÅ«kstant viskÄ galima sužinoti iÅ¡ administratoriaus, o apie iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ informacijÄ galima sužinoti ir savivaldybėje.

Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartimi skundÄ atmetė ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ grindžia Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad įkeistas turtas parduodamas iÅ¡ varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, praneÅ¡us apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Ä®kaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimÄ su pasiÅ«lymu perimti Å¡iose varžytynėse neparduotÄ Ä¯keistÄ turtÄ už Å¡iose varžytynėse nustatytÄ pradinę pardavimo kainÄ , kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytÄ terminÄ nesumoka visos sumos, – už tÄ kainÄ , kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. PareiÅ¡kėjas Å¡iÄ normÄ aiÅ¡kina, iÅ¡traukdamas dalį reikalavimų iÅ¡ konteksto, o bÅ«tent akcentuodamas tik tÄ dalį, jog turtas turi bÅ«ti perimtas už varžytinėse nustatytÄ pradinę kainÄ . Tačiau Å¡i sÄ lyga numatyta tuomet, kai hipotekos kreditorius perima turtÄ , kai varžytinės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytÄ terminÄ nesumoka visos sumos. Å iuo atveju hipotekos kreditorius turtÄ perėmė tuomet, kai turtas nebuvo parduotas dviejose varžytinėse ir laisvame pardavime aukciono bÅ«du. Toje pačioje Ä®BÄ® 33 straipsnio

5 dalyje yra nurodyta ir kita nuostata, kad nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir Å¡io turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas. Vadinasi nepardavus turto 2 varžytynėse ir tuo metu neperėmus turto hipotekos kreditoriui, turto pardavimo klausimai yra kreditorių susirinkimo kompetencijos dalykas. UAB „RVK“ nepažeidė Å¡ios tvarkos. Pirmosiose varžytinėse turtas buvo parduodamas už pradinę 1725000 Lt kainÄ , antrosiose – už 1500000 Lt kainÄ .

Nepardavus turto varžytinėse ir po dviejų varžytinių įkaito turėtojui neperėmus turto, turtas buvo įvertintas ir nustatyta jo pardavimo tvarka kreditorių komiteto posėdžiuose, kas atitinka virÅ¡ nurodytus Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o taip pat LR Vyriausybės 2001 m. liepos 3 nutarimu Nr. 831 patvirtinto „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytinių tvarkos apraÅ¡o“ 32 ir 33 punktų reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas teigdamas, kad turtas perduotas už pernelyg maÅ¾Ä kainÄ aplamai nepateikė jokių įrodymų, kad kaina, kuria turtas buvo perduotas, neatitinka rinkos kainos.

UAB „RVK“ atstovai neginčija, kad žemės sklype buvo atlikti kai kurie darbai, buvo gautas statybos leidimas ir padarytas projektas, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir byloje atsakovo pateikti įrodymai. Duomenų, kad kreditorių komitetas, nustatydamas pardavimo kainÄ , nebÅ«tų atsižvelgęs į tai, byloje nėra pateikta. Todėl akivaizdu, kad sklypas buvo pardavinėjamas su visais įdėjimais, duomenų, kad 700000 Lt dydžio kaina vertinant ir įdėjimus bÅ«tų nereali, taip pat nėra pateikta.

PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad skelbimuose nebuvo nurodyta, kad yra įvestos komunikacijos ir yra gautas statybos leidimas bei parengtas projektas, esminės reikÅ¡mės neturi. Reikalavimų, kas turėtų bÅ«ti nurodyta skelbimuose, nėra, be to, kiekvienas potencialus pirkėjas, jei jis domėtųsi parduodamu objektu, norimÄ Â informacijÄ galėtų gauti skelbimuose nurodytais kontaktiniais telefonais ar apžiÅ«rėjęs sklypÄ . Kadangi apie pardavimus varžytinėse ir pardavimus aukciono bÅ«du buvo plačiai skelbiama spaudoje, todėl buvo iÅ¡naudotos visos galimybės kuo brangiau parduoti turtÄ .

Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį ir jo skundÄ patenkinti. AtskirÄ jį skundÄ jis grindžia Å¡iais motyvais:

1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, nurodydamas, kad įkaito turėtojas turi teisę perimti turtÄ už pradinę varžytynių kainÄ tik tuo atveju, jei varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per numatytÄ terminÄ nesumoka visos sumos. Å ios dalies antrasis sakinys, prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, numato už kokiÄ vertę įkaito turėtojas gali perimti varžytynėse neparduotÄ turtÄ .

2. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 nutarimu Nr. 831 patvirtinto „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytinių tvarkos apraÅ¡o“ 34 punktas nepagrįstai iÅ¡plečia įstatymų leidėjo nustatytas taisykles bei plečiamai aiÅ¡kina įstatymo normas, suteikdamas kreditorių susirinkimui teisę perleisti turtÄ paties susirinkimo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

3. Nagrinėjamu atveju, bet kuris potencialus pirkėjas, norėdamas įsigyti paduodamÄ turtÄ , turėjo peržiÅ«rėti visus Lietuvos dienraščius. Apeliantas ne kartÄ minėjo administratoriui, kad bendrauja su potencialiais žemės sklypo pirkėjais bei svarsto galimybę pats pirkti šį sklypÄ , todėl prašė administratoriaus informuoti jį jeigu bus nuspręsta apie turto pardavimÄ . Tačiau apeliantas visÄ informacijÄ apie parduodamÄ turtÄ gavo iÅ¡ Valstybės žinių priedo.

Suinteresuotas asmuo AB DnB Nord bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Jis nurodo, kad parduodant turtÄ nebuvo pažeista turto pardavimo tvarka, o nustatyta kaina yra reali. Jos dydžio nepaneigė ir apeliantas.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas praÅ¡o jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Jis nurodo, kad:

1. Teismas tinkamai taikė ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatas.

2. UAB „RVK“ kreditorių komitetas turėjo teisę perleisti įkeistÄ neparduotÄ turtÄ Ä¯kaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, už paskutiniame aukcione nustatytÄ minimaliÄ turto vertę ir tuo pagrindu priimta teisinga ir pagrįsta teismo nutartis.

3. Turtas kreditoriui buvo perduotas tada kai nebuvo parduotas dviejose varžytynėse ir aukcione. Kreditoriai, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, siekė už kuo didesnę sumÄ parduoti ginčo turtÄ , tačiau nei varžytynėse nei aukcione jis nebuvo parduotas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK

320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kaip jau minėta, apeliantas praÅ¡o panaikinti BUAB „RVK“ kreditorių komiteto 2009 m. balandžio 28 d. įvykusio posėdžio nutarimÄ , kuriuo buvo nutarta perduoti įkaito turėtojui AB DnB Nord bankas 0,1440 ha bendro ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) už 700000 Lt ir nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino Ä®BÄ® nuostatas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės turto pardavimÄ .

Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kito turto, iÅ¡skyrus įkeistÄ , pardavimo tvarkÄ nustato kreditoriai (Ä®BÄ® 33 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos

3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 4 punkte nurodyta, kad iÅ¡ varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, kito turto pardavimo tvarkÄ nustato kreditoriai. Tiek Ä®monių bankroto įstatymas, tiek minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintas ApraÅ¡as kreditoriams suteikia plačias teises dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto valdymo ir disponavimo juo. Minėtų teisės normų paskirtis yra nustatyti ir detalizuoti turto pardavimo tvarkÄ tiek įmonės, turinčios bankrutuojančios įmonės teisinį statusÄ , tiek ir įmonę paskelbus bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. ApraÅ¡o 7 punkte nurodyta, kad Turto vertinimo tvarkÄ nustato ir pradinę turto pardavimo kainÄ tvirtina kreditorių susirinkimas. Taigi, pradinę įmonės turto pardavimo kainÄ tvirtina kreditorių susirinkimas. FaktiÅ¡kai neįvykus pirmosioms varžytynėms, kreditorių susirinkimas turėtų svarstyti dėl kainų, kuriomis turtas bÅ«tų teikiamas parduoti antrosiose varžytynėse. ApraÅ¡o 29 punkte nurodyta, kad jeigu varžytynės neįvyksta, varžytynių vykdytojas ne anksčiau kaip po 10 dienų ir ne vėliau kaip po 30 dienų vykdo antrÄ sias varžytynes, jeigu apie jas paskelbta ApraÅ¡o 10 punkte nurodyta tvarka. Antrųjų varžytynių metu gali bÅ«ti mažinama turto pardavimo kaina. Kiek ir kokia tvarka mažinama turto kaina, nustato kreditorių susirinkimas. ApraÅ¡o 34.3 punkte numatyta, kad nepardavus turto antrosiose varžytynėse kreditorių susirinkimas gali nutarti perduoti turtÄ kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 0,1440 ha bendro ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nebuvo parduotas nei pirmosiose nei antrose varžytinėse. UAB „RVK“ kreditorių komitetas, vadovaudamasis Aprašo 34.3 punkto nuostatomis sklypo vertinimo ir pardavimo klausimus sprendė keliuose posėdžiuose, nustatydamas sklypo pardavimo kainas aukcionuose, t.y. buvo nustatyta 1000000 Lt, 800000 Lt ir 700000 Lt kaina, tačiau ir už šias sumas turtas nebuvo parduotas, ir už 700000 Lt jį perėmė turto įkaito turėtojas.

Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kreditoriai stengėsi parduoti turtÄ už kuo didesnę kainÄ , tačiau nepavykus jo parduoti pagrįstai perdavė įkaito turėtojui. Kaip jau minėta, ApraÅ¡o 34.3 punkte numatyta, kad nepardavus turto antrosiose varžytynėse kreditorių susirinkimas gali nutarti perduoti turtÄ kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, todėl negalima teigti, kad turtas buvo parduotas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

Apeliantas nurodo, kad jis svarstė dėl galimybės pačiam įsigyti parduotÄ turtÄ bei turėjo keletÄ potencialių pirkėjų. Turtas buvo parduodamas vieÅ¡ai paskelbus tiek apie varžytynes, tiek apie aukcionus, todėl apeliantas galėjo laisvai pirkti minėtÄ Å¾emės sklypÄ .

Apeliantas teigia, kad turtas parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ , tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, turtas aukcione nebuvo nupirktas net už 700000 Lt, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad turtas perduotas įkaito turėtojui už per maÅ¾Ä kainÄ nėra pagrindo.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų

kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį ir naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu, n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                          Â

Danutė Milašienė

                                                                                                          Â

Marytė Mitkuvienė