N-575-375-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-375/2012

Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00301-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarties Ž. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ž. G. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji 2010 m. liepos 1 d., apie 12.00 val., Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, pastatė automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti vietoje, kur tai trukdė kitų transporto priemonių eismui. Tokiais veiksmais Ž. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 155.10 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Ž. G. už ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 60 Lt bauda.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 13 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. G. savo automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastačiusi teritorijoje, esančioje tarp jos motinai J. R. priklausančio šiltnamio ir namų valdos statinių bei jų eksploatacijai skirto žemės sklypo, ką patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Taip pat pabrėžė, kad liudytojai V.

Č., V. N. ir S. V. patvirtino, jog žemėtvarkos projekte pažymėtas ginčo kelias sutampa su (duomenys neskelbtini) kaime faktiškai buvusiu, tačiau ilgą laiko tarpą buvusio sodybos savininko nenaudotu keliu. Be to, liudytojai V. Č. ir V. N. nurodė, jog buvęs sodybos savininkas, rūpindamasis sodybos saugumu, kartu su J. R. ant minėto kelio buvo pastatęs kelio užtvarą, kuris tebestovi ir šiuo metu. Atkreipė dėmesį, kad šių liudytojų parodymus patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esančios nuotraukos bei Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Taip pat nurodė, jog minėti liudytojai akcentavo, kad kito kelio, kuriuo būtų galima patekti į V. Č. sodybos teritoriją, nėra. Pažymėjo, kad pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais nėra, kadangi byloje nebuvo pateikta duomenų, jog policijos pareigūnus ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį sietų dėl asmeninių priežasčių ar tarnybinių pareigų vykdymo susiklostę priešiški santykiai. Tuo tarpu Ž. G. argumentus, jog jos automobilis kitų transporto priemonių eismui nekliudė, kadangi jo stovėjimo vietoje niekada nebuvo ir nėra kelio, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 02-06-7551 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, yra numatytas kelias į V. Č. sodybą, kuris ribojasi su J. R. žemės sklypu Nr. 207-1 ir valstybine žeme. Atkreipė dėmesį, kad byloje esantys dokumentai iš nuosavybės teisių J. R. atkūrimo bylos, Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka, V.

Č. žemės sklypo planas, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos ir žemės sklypo vietoje patikrinimo aktų duomenys patvirtina, jog minėtas kelias yra 4 m pločio, jis skirtas bendram naudojimui ir juo privažiuojama prie V. Č. sodybos. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir įvertinęs tai, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra specialusis teritorijos planavimo dokumentas, kuriuo remiantis buvo nustatytos J.

R. nuosavybėn perduoto sklypo Nr. 207-1 ribos bei jo gretimybės, įskaitant ir su bendro naudojimo vietinės reikšmės keliu, taip pat parengtas sklypo planas, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto duomenimis apie į V. Č. sodybą suprojektuotą kelią. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. G. pateiktą plano ištrauką, kurioje nurodomas kitoks kelių tinklo išdėstymas, teismas vertino kaip neinformatyvų bei abejonių keliantį dokumentą ir juo nesirėmė, kadangi jame nėra nuorodų, iš kokio teritorijos planavimo dokumento teikiama ištrauka ir kokiu Kauno apskrities viršininko įsakymu patvirtintas žemėtvarkos projektas, be to, ištrauka yra patvirtinta ne Kėdainių žemėtvarkos skyriaus, kompetentingo tvirtinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, kurioje yra ginčo kelias, žemėtvarkos planavimo dokumentus.

Įvertinęs V. Č., V. N. ir S. V. parodymus bei byloje esančias nuotraukas, kuriose užfiksuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio stovėjimo vieta ir jo padėtis kelio bei įvairių statinių atžvilgiu, teismas konstatavo, kad kiti automobiliai neturėjo galimybių pravažiuoti minėtu keliu, t. y. Ž. G. automobilis kliudė kitų transporto priemonių eismui, todėl jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. G. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba tirti iš naujo Institucijai. Mano, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, jog kelias, remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad ginčo kelias neatitinka jam keliamų reikalavimų. Taip pat nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 1 bei 4 dalis, keliai numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant kelių sąrašus, o vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos, tačiau byloje nebuvo pateiktas joks savivaldybės patvirtintas kelių sąrašas, į kurį būtų įtrauktas minėtas kelias, suteikiant jam sutartinį žymėjimą, be to, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, koks yra realus šio kelio plotis ir neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas padarė išvadą, kad minėtas kelias yra 4 m pločio. Pabrėžia, kad liudytojų V. Č. ir V. N. parodymai kelia abejonių, o J. R. bei kiti kaimynai nagrinėjamu atveju nebuvo apklausti ir nebuvo paprašyta pateikti V. Č. nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Ž. G. pateikta plano ištrauka, kurioje nurodomas kitoks kelių tinklo išdėstymas. Be to, atkreipia dėmesį, jog byloje nėra pateiktas tikslus J. R. priklausančio žemės sklypo planas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju Ž. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 40 Lt iki 80 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. G. padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Atkreiptinas dėmesys, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neneigia savo automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatęs teritorijoje, esančioje tarp J. R. priklausančio šiltnamio ir jos namų valdos statinių. Kita vertus, pareiškėja teigia, jog minėtoje vietoje nėra jokio kelio, todėl jos automobilis kitų transporto priemonių eismui netrukdė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 27 d. rašto Nr. AS-3018 dėl medžiagos pateikimo, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. TS-332 „Dėl vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo Kėdainių rajono savivaldybėje žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ ir šiuo sprendimu patvirtintos Kėdainių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemos, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. TS-335 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašo tvirtinimo“ ir šiuo sprendimu patvirtinto Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašo matyti, jog ginčo vietoje yra vietinės reikšmės vidaus kelias KRV-49, kurio plotis 3 m.

Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir byloje esanti ištrauka iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 02-06-7551 (b. l. 47), J. R. priklausančio žemės sklypo planas (b. l. 18, 54), V. Č. priklausančio žemės sklypo planas (b. l. 55), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. SID-238 dėl V. Č. prašymo, 2010 m. spalio 7 d. raštas Nr. SID-293 dėl prašymo (b. l.

43) ir 2010 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. SID-444 dėl duomenų pateikimo (b. l. 46), kuriuose, be kita ko, aiškiai nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 02-06-7551 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, numatytas kelias įvažiavimui į V. Č. sodybą, kuris ribojasi su J. R. privačiu žemės sklypu ir valstybine žeme, kelias yra valstybinėje žemėje, o teiginys, jog ginčo kelias eina per J.

R. sklypą, nepagrįstas jokiais dokumentais. Be to, akcentuojama, kad kito kelio į V. Č. sodybą nėra, o nauji privažiavimo keliai projektuojami tik tuo atveju, jeigu prie suprojektuotų žemės sklypų negalima privažiuoti esamais keliais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys Institucijos pareigūnų S. V. bei V. N. tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos nuotraukos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. bei 2010 m. rugsėjo 1 d.

žemės sklypo(-ų) vietoje patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, jog kelias buvo nuo seno naudojamas, tačiau jis užstatytas nenaudojamais automobiliais. Šias aplinkybes, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 32), liudytojai V. Č., V. N. bei S. V. patvirtino ir duodami parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 35-38), kur, be kita ko, pažymėjo, kad žemėtvarkos projekte pažymėtas ginčo kelias sutampa su (duomenys neskelbtini) kaime faktiškai buvusiu, tačiau ilgą laiko tarpą buvusio sodybos savininko nenaudotu keliu.

Pabrėžtina, jog minėtų liudytojų parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, be to, atitinka rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais. Tuo tarpu vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. G. pateiktą plano ištrauką (b. l. 44), atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku, iš kokio teritorijos planavimo dokumento teikiama ši ištrauka bei kokiu įsakymu patvirtintas toks žemėtvarkos projektas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėta ištrauka nesivadovavo.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietą bei jo padėtį kelio ir kitų statinių atžvilgiu, darytina išvada, kad Ž. G. pažeidė KET 155.10 punkto, numatančio, jog sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė <...> kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, reikalavimus ir padarė ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, kadangi kiti automobiliai neturėjo galimybių pravažiuoti ginčo keliu.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl Ž. G. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą daryti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neapklausė J. R. ir kitų kaimynų bei neišreikalavo ir netyrė tikslaus J. R. priklausančio žemės sklypo plano ir V. Č. nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Ž. G. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius