7d15bbfa-4a44-4e35-a3fa-382ea4f7c603 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2-797-291/2014Nr.2-07-3-07631-2012-4Procesinių sprendimų kategorijos:1.4.5.;16.2.1.;16.2.4.;16.3.;17.1.;17.7.; 116.1.;125.7.; 99.5.; (S)                                   ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS                                                  SPRENDIMAS                                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                    2014m. gruodžio 29d.

                                                                Šiauliai                                                                                                                                                               Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant ieškovui V.

J.,ieÅ¡kovo atstovei advokatei D. B.,atsakovo atstovams R. R., advokato padėjėjui Z. G.   VieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovui Uždarai akcinei bendrovei „Fisanta“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.                                          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,      nustatė:     IeÅ¡kovas V. J. praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“ 9030,34Lt turtinės žalos, 35000Lt neturtinės žalos, 80,56Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2012-12-01 iki jo pasveikimo.

Taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog jis nuo 2007-03-09 iki 2010-06-14 dirbo pas atsakovÄ elektromontuotoju. 2010-01-04 įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, jis patyrė sunkius gyvybei pavojingus sužalojimus, dėl ko tapo tik iÅ¡ dalies darbingu. Atsakovas jį iÅ¡ darbo atleido pagal DK 136str.1d.4p., kaip negalintį toliau dirbti dėl sveikatos stovio. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, jog atsakovas, t.y. darbdavys neužtikrino tinkamų darbo sÄ lygų, nebuvo atliktas instruktavimas, nepasirÅ«pino tinkamomis darbų saugos priemonėmis.

Jis turėjęs atlikti atsakovo jam pavestÄ darbÄ , tačiau jo tinkamam ir saugiam atlikimui darbdavys nebuvo sudaręs sÄ lygų, nebuvo suteikęs reikiamų apsaugos ir darbo priemonių, nebuvo sudaręs statybos darbų technologijos projekto, prieÅ¡Â darbų atlikimÄ neinstruktavo. Dėl Å¡ių priežasčių įvykęs nelaimingas atsitikimas, jis buvo sunkiai sužalotas, ilgai gydėsi, jautė didžiulius skausmus, nepatogumus, patyrė materialinius nuostolius. Ir Å¡iuo metu jo sveikatos bÅ«klė prasta, tačiau yra įsidarbinęs Raseinių ŽŪB.

IeÅ¡kovas nurodė, jog 2007m. gegužės mėn. jis baigė aukÅ¡talipio kursus. Jam buvo žinoma, jog dirbant aukÅ¡tyje reikalingi du lynai, o dirbant su vienu lynu, draudžiama atsegti saugos lyno karabinÄ . TÄ dienÄ kai įvyko nelaimingas atsitikimas jis turėjo tik vienÄ apsaugos lynÄ , tačiau turėjo vykdyti darbdavio nurodytus darbus. Tam, kad atlikti darbÄ tinkamai, jis buvo priverstas objekte pasikelti virÅ¡ paramsčio ir atramos sujungimo vietos, o to negalima buvo atlikti neatsisegus stabilizavimo lyno.

Tačiau atsisegus vienintelį stabilizavimo lynÄ , įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti, jeigu darbdavys bÅ«tų aprÅ«pinęs tinkamomis darbo ir apsaugos priemonėmis, t.y. bÅ«tų iÅ¡davęs dirÅ¾Ä su dviem stabilizavimo lynais bei tinkamai instruktavęs darbo vietoje.    IeÅ¡kovo atstovė advokatė D. B. praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kinį bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.    Atsakovo atstovė UAB „Fisanta“ direktorė R.

R. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti nes nelaimingas atsitikimas darbo vietoje įvyko dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, kuris bÅ«damas patyręs ir kvalifikuotas darbuotojas, žinodamas visus reikalavimus, neatsisakė vykdyti darbo, kol nebus paÅ¡alinti trÅ«kumai, pats pažeidė saugiam darbui keliamus reikalavimus, t.y. atsisegė saugos lynÄ , neturėdamas antrojo saugos lyno, kurį turėjo pasiimti pieÅ¡ lipdamas į elektros stulpÄ . IeÅ¡kinį praÅ¡o atmesti dėl to, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nėra jokios atsakovo kaltės, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

Ä®vykus nelaimingam atsitikimui, atsakovas stengėsi ieÅ¡kovui atlyginti patirtus nuostolius, siÅ«lė apmokėti už reabilitacinį gydymÄ , tačiau ieÅ¡kovas atsisakęs. Darbdavys ieÅ¡kovui yra sumokėjęs 1975Lt gydymo iÅ¡laidų, taip pat sumokėjęs visas iÅ¡mokas, susijusias su darbo santykiais, iÅ¡ viso ieÅ¡kovui sumokėta 12657Lt, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, kaip ir kitus reikalavimus,  praÅ¡o atmesti. Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, praÅ¡o priteisti iÅ¡ jo atsakovo aptirta bylinėjimosi iÅ¡laidas.

 Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Z. G. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.    IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.    Darbo sutarties Å¡alis, padariusi žalÄ kitai Å¡aliai, privalo jÄ atlyginti įstatymo nustatyta tvarka. Materialinė atsakomybė atsiranda tada dėl teisės pažeidimo, kurio vienas darbo santykių subjektas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro žalÄ kitam subjektui.

Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties Å¡aliai darbuotojui atsiranda, kai yra sutrikdama darbuotojo sveikata: jis suluoÅ¡inamas, iÅ¡tinka mirtis, suserga profesine liga. Be bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io, kaltės, žalos ir nuostolių ( LR CK 6.246-6.249 str.), pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sÄ lygos:

1) pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu turi susiję darbo santykiais, 2) žala turi atsirasti dėl darbo veiklos (LR DK 246str.) ) LAT2012-02-28 nutartis c.b. Nr. 3K-36-2012).    Kiekvienam darbuotojui turi bÅ«ti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, nustatytos LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ Â privalo darbdavys ir užtikrinti jÄ visais aspektais. (LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25str.).

Kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimų 2010-01-04 apie 11val. 45min. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, darbdavio pavedimu ieÅ¡kovas V. J. turėjo atlikti elektros sistemos įrengimÄ - nutiesti elektros perdavimo kabelį. Atlikdamas savo tiesiogines pareigas, ieÅ¡kovas nagėmis įlipęs į elektros stulpÄ (atramÄ su paramsčiu) ir atlikdamas montavimo darbus 6-8 metrų aukÅ¡tyje, nukrito ant sniegu padengto grunto. Ä®vykio metu V. J. patyrė sunkius gyvybei pavojingus sužalojimus, dėl kurių tapo iÅ¡ dalies nedarbingu.

Atsakovas 2010-06-14 atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 136str.1d.4p., kaip negalintį toliau dirbti dėl sveikatos stovio. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieÅ¡kovas patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , dėl kurios priteisimo kreipėsi į teismÄ .  LR DK 248str.1p. nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda tada, kai darbuotojas sužalojamas ar mirÅ¡ta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (DK 249str.) DK 249str. nustatyta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl darbuotojo suluoÅ¡inimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju.

Ä®vykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet bÅ«tina nustatyti ir kitas bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.    2010-02-09 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 17p. nurodyta, kad viena iÅ¡ nelaimingo atsitikimo priežasčių yra tai, kad darbdavio įgalioti asmenys netinkamai organizavo pavojingų darbų ( aukÅ¡tyje) atlikimÄ , nekontroliavo jų vykdymo, neiÅ¡samiai ir nepakankamai atliko darbuotojų, vykdančių pavojingus darbus, instruktavimÄ darbo vietoje, tuo neužtikrindami darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ .

Taip pat akte konstatuota, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas, nekontroliavo kaip darbų vadovai organizuoja pavojingus darbus objektuose. Tačiau šiame Nelaimingo atsitikimo darbe akte taip pat nurodyta, jog nukentėjusysis ( ieÅ¡kovas V. J.), bÅ«damas atestuotu aukÅ¡talipiu, atestuotu elektrotechnikos VK apsaugos nuo elektros kategorijos darbuotoju, nevykdė saugos ir sveikatos reikalavimų, atliekant oro linijų montavimo darbus ir darbus, atliekamus aukÅ¡tyje (neužsisegė juosiamojo saugos lyno). (T.1, b.l. 9-13)   Byloje esančioje 2010-09-27 Lietuvos Teismo ekspertizės centro Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo, kurio metu sunkiai susižalojo V.

J., priežastimi yra tai, jog buvo netinkamai naudojamos asmeninės apsauginės priemonės, saugančios darbuotojus nuo kritimo iÅ¡ aukščio ( darbuotojui dirbant aukÅ¡tyje, nuo saugos diržo Å¡oninės kilpos buvo atsegtas vienas saugos lyno karabinas, dėl ko nebuvo techninės galimybės užfiksuoti darbo padėtį ant EOL atramos, darbuotojui netekus pusiausvyros. ) Tikėtina, kad organizaciniu požiÅ«riu įtakos nelaimingam atsitikimui turėjo tai, kad darbuotojų, tame tarpe –V. J., instruktavimas apie darbų aukÅ¡tyje saugų atlikimÄ neatitiko Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, Instrukcijos Nr. 23 atitinkamų reikalavimų.

Užtikrinti saugų darbÄ statybvietėje Eglynės gatvėje yra rangovo (UAB „Fisanta), statinio statybos vadovo ir darbų vadovo pareiga, o darbuotojas privalo laikytis tų reikalavimų, su kuriais supažindintas ( instruktuotas ir (ar) apmokytas, kaip laikytis jų reikalavimų) pasiraÅ¡ytinai (T.1, b.l.21-25). 2010-03-02 Kauno apskrities VPK Raseinių r. PK  buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00097-10 pagal LR BK 176str.1d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Raseinių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė 2012-08-16 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje.

Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, minėtame nutarime be kita ko nurodyta, jog yra tikimybė, kad organizaciniu požiÅ«riu įtakos nelaimingam atsitikimui turėjo tai, kad darbuotojų, tame tarpe ir V. J. instruktavimas apie darbų aukÅ¡tyje saugų atlikimÄ neatitiko atitinkamų reikalavimų, be to jei nebuvo numatytos ir parinktos tinkamos techninės priemonės, leidžiančios darbuotojams saugiai patekti į aukÅ¡tyje esančias darbo vietas, tai tas taip pat organizaciniu požiÅ«riu įtakojo tiriamÄ nelaimingÄ atsitikimÄ ir didino nepageidaujamo įvykio rizikÄ .

Tai pat ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nebuvo padarytas objekto (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovui įvyko nelaimingas atsitikimas, statybos darbų technologijos projektas, taigi nebuvo o įvertinta, kokios sagos priemonės reikalingos elektromontuotojui ir jos ( o bÅ«tent diržas su dviem stabilizavimo lynais) nebuvo ieÅ¡kovui iÅ¡duotos, ieÅ¡kovas buvo priverstas pavojingus darbus atlikti su turimomis saugos priemonėmis – su diržu su vienu stabilizavimo lynu. Nelaimingo atsitikimo bÅ«tų iÅ¡vengta, jei darbdavys bÅ«tų tinkamai įvertinęs objektÄ , sudaręs statybos darbų technologijos projektÄ , numatęs, kokios saugos priemonės bÅ«tinos saugiai atlikti darbams ir tokias augos priemones bÅ«tų iÅ¡davęs ieÅ¡kovui, jei darbų vadovas pats bÅ«tų buvęs objekte, įvertinęs darbų atlikimo sÄ lygas, vietoje instruktavęs ieÅ¡kovÄ .

Å ios aplinkybės rodo, jog tarp atsakovo – darbdavio padarytų saugos darbe norminių aktų pažeidimų ir ieÅ¡kovo patirto sveikatos sutrikdymo, darbingumo netekimo bei dėl to atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.   Tačiau 2012-06-29 ekspertizės akto iÅ¡vadose papildomai nurodyta, jog darbų vykdytojas V. J., turintis VK (vidurinė) apsaugos nuo elektros kategorijÄ bei aukÅ¡talipio kvalifikacijÄ , prieÅ¡ leisdamas brigadai dirbti privalėjo įsitikinti, ar darbo vieta paruoÅ¡ta tinkamai, ar pagal konkrečias darbo sÄ lygas įrankiai ir apsaugos priemonės tinkami pavesto darbo atlikimui.

Jeigu nelaimingo atsitikimo metu, vykdant darbus, buvo bÅ«tina pasikelti (palipti) aukščiau paramsčio ir atramos sujungimo vietos, ir to negalima buvo atlikti neatsisegus stabilizavimo lyno, tai V. J. iÅ¡duotas diržas su vienu lynu buvo netinkamas tokio darbo atlikimui ( tokiu atveju privaloma naudoti dirÅ¾Ä su dviem stabilizavimo lynais, kad lipimo metu bÅ«tų galima pastoviai prisitvirtinti vienų iÅ¡ jų). (t.b.l. 32-37).  Teismas, įvertinęs visÄ byloje esančiÄ medžiagÄ , mano, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra kaltas ne tik atsakovas.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas apmokytas, patyręs darbuotojas, atestuotas aukÅ¡talipis, buvo neatidus ir nerÅ«pestingas, nepasirÅ«pino savo saugumu. Jam buvo žinoma, jog atvykus į objektÄ ir susipažinus su darbo sÄ lygomis bei paaiÅ¡kėjus, kad saugios darbo sÄ lygos nebus užtikrintos, ar nebus suteikti reikiami įrankiai ir saugos priemonės, privalo praneÅ¡ti darbo vadovui ir nepradėti darbo kol nebus paÅ¡alinti visi trÅ«kumai. Tačiau ieÅ¡kovas, pažeisdamas darbų saugos taisykles vykdė darbus, t.y. užsilipęs į stulpÄ , atsegė vienintelį saugos lynÄ , o perlipęs paramstį ir vėl lynÄ užsisegęs, neįsitikino, ar jis užsisegė tinkamai.

Persikėlimas per paramstį, jei tai buvo reikalinga darbams atlikti, neesant tinkamų saugos priemonių, turėjo bÅ«ti pagrindu darbų nutraukimui ar mėginimu jos organizuot atlikti kitaip, nepažeidžiant darbo saugos taisyklių.      Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymu, daro iÅ¡vadÄ , jog darbdavys, t.y. atsakovas pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir jam, atsiranda prievolė atlyginti ieÅ¡kovui, t.y.  darbuotojui jo patirtÄ Å¾alÄ . Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad iÅ¡ dalies dėl atsiradusių pasekmių yra kaltas ir pats darbuotojas, jo veiksmai netinkamai naudojant asmenines apsaugos priemones, kas taip pat yra priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusiomis pasekmėmis bei žala.          Dėl turtinės žalos       IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam 9030,34Lt turtinės žalos atlyginimui.

Nurodo, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe jis praradęs darbingumÄ , netekęs darbo UAB „Fisanta“, 2010m. patyrė 1777,36Lt nuostolių, 2011- 6254,56Lt nuostolių, per 2012m. 11 mėn. -774,04Lt nuostolių, iÅ¡ viso- 8805,96Lt. Be to po patirtos traumos 2010-01-04 ieÅ¡kovas buvo pristatytas į VÅ¡Ä® „Raseinių ligoninę‘, po to 2010-01-05 iÅ¡gabentas į VÅ¡Ä® Kauno MUK, kur buvo gydomas iki 2010-02-22, po to nuo 2010-02-22 iki 2010-03-26 buvo paskirtas reabilitacinis gydymas UAB „ Atgaiva tau“, nuo 2010-03-26 iki 2010-04-03 reabilitacinį gydymÄ prasitęsė už savo lėšas, sumokėdamas 805Lt.

Jam buvo reikalinga nuolatinė kitų žmonių priežiÅ«ra ir pagalba, jis buvo vežamas pas gydytojus, į sanatorijÄ , į nedarbingumo nustatymo komisijÄ â€“ viso 757,75Lt, be to buvo pirktos slaugos priemonės- vyriÅ¡kas Å¡lapinimosi indas- 6,27Lt, grikių lukÅ¡tų pagalvė – 35,90Lt, ramentai -86Lt, stuburo įtvaras -102Lt, viso sumokėjo už Å¡ias priemones- 230,17Lt. Teismas Å¡ias iÅ¡laidas pripažįsta ieÅ¡kovo patirta turtine žala, jos įrodytos byloje pateiktais dokumentais, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovo.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1231,46Lt už jam sutektÄ teisinę pagalbÄ ikiteisminiame tyrime. Teismas mano, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas baudžiamojoje byloje-1231,46Lt, negali bÅ«ti tenkinamas, nes baudžiamoji byla buvo nutraukta neesant nusikaltimo sudėties. (T.1, b.l.38-40) Kadangi atsakovas gydymosi iÅ¡laidoms į jo sÄ skaitÄ yra pervedęs iÅ¡ viso 2800Lt, iÅ¡ atsakovo priteistina 7798,88Lt turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui.

             Dėl periodinių iÅ¡mokų      CK 6.249str.3d. numato, kad teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimÄ gali priteisti periodines iÅ¡mokas. CK 6.283str.1d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota. ( LR CK 6.283str. 2d.).

V. J. nuo 2010-04-27 iki 2010-10-26 nustatytas 15 proc. darbingumas, nuo 2010-10-26 iki 2011-10-25 nustatytas 55 proc. darbingumas, nuo 2011-10-25 iki 2013-10-24 – 60 proc. darbingumas, nuo 2013-10-15 iki 2014- 10-14 – 55 proc. darbingumas. IeÅ¡kovo gautas atlyginimas iki nelaimingo atsitikimo buvo 1300Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius), o nustačius nedarbingumÄ , ieÅ¡kovas gauna 416,64Lt netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ kas mėnesį. IÅ¡ dabartinės darbovietės (duomenys neskelbtini) pažymų matyti, kad ieÅ¡kovo 2012m. gautas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 802,80Lt, 2013m.

–mėnesio vidutinis darbo užmokestis 651,57Lt (viso per metus 7818,85Lt), 2013m. jam buvo iÅ¡mokėta 1490,09Lt ligos paÅ¡alpos, 864,96Lt netekto darbingumo pensijos ( viso pajamų per 2013m.- 10173,90Lt). Tokiu bÅ«du, 2012 m. ieÅ¡kovo pajamos buvo 1219,44Lt per mėnesį, t.y. 80,56Lt mažiau nei buvo iki sužalojimo, 2013m. jo pajamos buvo 847,93Lt, t.y. 452,17 Lt mažiau nei iki sužalojimo. Teismas tai pripažįsta ieÅ¡kovo patirtais nuostoliais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, todėl tenkintinas Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas ir iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovui po 80,56Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2012-12-01 iki ieÅ¡kovas taps darbingu arba pradės gauti senatvės pensijÄ .

             Dėl neturtinės žalos atlyginimo      Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja bÅ«tinybę ne tik atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo principo, t. y. kad analogiÅ¡kos bylos bÅ«tų sprendžiamos panaÅ¡iai. Dėl Å¡ios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013)    Neturtinės žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinėjimo specifikÄ .

Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v.

R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytÄ Å¾alos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

Z. ir kt. v. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013)    Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi bÅ«ti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali bÅ«ti nustatytas mažesnis.   Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Å ių turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Å tai bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo kasacinis teismas sÄ Å¾iningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 15 000 - 70 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

E. v. UAB „Transmėja“, bylos 3K-3-348/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. UAB „Statreksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-482/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-566/2008; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. ir kt. v. AB „Achema“, bylos Nr 3K-3-556/2008). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013)       IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 35000Lt neturtinei žalai atlyginti, nes dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe jis patyrė didelį fizinį skausmÄ , ilgai trunkantį, skausmingÄ gydymÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, tapo iÅ¡ dalies nedarbingas.

Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į atsiradusias pasekmes dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, į paties ieÅ¡kovo kaltės laipsnį, į atlygintinos turtinės žalos dydį, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mano jog ieÅ¡kovui priteistina 10000Lt dydžio neturtinė žala.     Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų     LR CPK 93str.d. numato, jog jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.,                                                               nusprendė:      Ieškinį patenkinti iš dalies.      Priteisti ieškovui V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Fisanta“, ( į.k. 144951210) 7798,88Lt (2260,54 Eur) ( septynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis Lt 88ct) ( du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų 54 euro centus)  turtinės žalos atlyginimui ir 10000Lt ( 2898,55 Eur) ( dešimt tūkstančių litų) ( du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt penkis euro centus) neturtinės žalos atlyginimui, bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos 17798,88Lt,(5159,09 Eur) (septyniolikos tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt aštuonių litų aštuoniasdešimt aštuonių ct) (penkių tūkstančių šimto penkiasdešimt devynių eurų devynių euro centų ).     Priteisti ieškovui V.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Fisanta“, ( į.k. 144951210) 10000Lt ( 2898,55 Eur) ( dešimt tūkstančių litų) ( du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt penkis euro centus) neturtinės žalos atlyginimui.    Priteisti     Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“, ( į.k. 144951210) po 80,56Lt (23,35 Eur) ( aštuoniasdešimt litų penkiasdešimt šešis ct) (dvidešimt tris eurus trisdešimt penkis euro centus) ieškovui V.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2012-12-01 iki ieÅ¡kovas taps darbingu ar pradės gauti senatvės pensijÄ .        Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.        Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“ 605Lt ( 175,36 Eur) (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis litus, ( vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui V.

J..       Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. 900Lt (260,87 Eur) ( devynis Å¡imtus litų) (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui UAB „Fisanta“.       Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“ 563Lt (163,19 Eur) ( penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus ( vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus devyniolika euro centų ) žyminio mokesčio valstybei.     Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja                                                                                                            Vida Žostautienė                     Â